41ae8605-8a22-4b7e-befa-6ca030a65e38 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2836-1097/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20443-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Latvelė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo P. M. (P. M.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo P. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei T.

D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas P. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, praÅ¡ydamas nutraukti pareiÅ¡kėjo ir atsakovės santuokÄ , įregistruotÄ 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjui palikti pavardę M. , atsakovei – D.; priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), Å¡alys kartu negyvena nuo 2021 m. gruodžio 31 d., atsakovė iÅ¡vyko gyventi į JAV. Taip pat nurodė, kad Å¡alys turi nepilnametę dukrÄ â€“ Z. M., gim. 2017 m. (duomenys neskelbtini) 1 d., kuri kartu su motina atsakove iÅ¡vyko gyventi į JAV.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir terminÄ jiems paÅ¡alinti. Teismas, be kitų trÅ«kumų, nurodė, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra JAV; iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas yra Baltarusijos, atsakovė – Rusijos, pilietis (–ietė), spręstinas tarptautinio teismingumo nustatymo klausimas. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nurodė, jog Å¡alių nepilnametė dukra gyvena kartu su atsakove JAV.

Ir dviÅ¡alė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose tarp Lietuvos ir Baltarusijos, ir dviÅ¡alė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose tarp Lietuvos ir Rusijos, nustato analogiÅ¡kas nuostatas, kad kiekvienos susitariančios Å¡alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i sutartis nenumato kitaip.

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog tiek atsakovės, tiek šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra JAV, pareiškėjas turėtų pagrįsti, kodėl ieškinys atsakovei reiškiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

3. PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ dėl trÅ«kumų Å¡alinimo ir patikslintÄ ieÅ¡kinį. PraÅ¡yme papildomai nurodė, kad Å¡alims iÅ¡siskyrus, atsakovė pasiėmė vaikÄ su savimi ir iÅ¡vyko į JAV. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 784 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu atsakovė yra iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos, tačiau čia buvo Å¡eimos gyvenamoji vieta, Å¡alys susituokė Lietuvoje.

Taip pat pažymėjo, kad Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra JAV. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui; iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad pareiÅ¡kėjas su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo turi kreiptis į JAV teismÄ pagal atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

5. Teismas nurodė, kad ginčo Å¡alys yra užsieniečiai – pareiÅ¡kėjas yra Baltarusijos, o atsakovė – Rusijos pilietė. PareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovė kartu su Å¡alių nepilnamete dukra jau beveik metus gyvena JAV, nors tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateikto Civilinės bÅ«klės registracijos liudijimo matyti, jog dar kelis mėnesius iki ginčo Å¡alių santuokos sudarymo 2017 m. (duomenys neskelbtini) 9 d., Å¡alių nepilnametė dukra gimė JAV, Bostone, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV jau ilgiau nei vienerius metus iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo.

6. Teismas nurodė, kad Lietuva su JAV nėra sudariusios dviÅ¡alės tarptautinės sutarties. Nei CPK normos, nei, nagrinėjamu atveju, tarptautinės sutartys, nenustato, kad sprendžiant bylos dėl santuokos nutraukimo teismingumo klausimÄ , reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės yra santuokos sudarymo vieta ir (ar) buvusi faktinė Å¡eimos gyvenamoji vieta. Ä®vertinęs nurodytÄ , teismas sprendė, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas P. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ atsakovės asmens dokumento kopijÄ , patvirtinantį, kad atsakovė nuo 2018 m. yra JAV pilietė.

8. Grįsdamas atskirÄ jį skundÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡alys yra skirtingų valstybių piliečiai, gyvena skirtingose valstybėse – atsakovė gyvena JAV, pareiÅ¡kėjas – Lietuvoje. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos su Baltarusijos Respublika ir su Rusijos Federacija sudarytomis dviÅ¡alėmis tarptautinėmis sutartimis, nes Å¡alys Baltarusijos Respublikoje negyvena ir kaip Å¡eima niekada negyveno; atsakovė nėra Rusijos Federacijos pilietė, Å¡eima Å¡ioje valstybėje niekada negyveno.

Santuokos dokumente yra padaryta klaida nurodant atsakovės pilietybę, nes atsakovė yra JAV pilietė. Bylos teismingumo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, o pagal CPK 784 straipsnio 3 dalį byla nagrinėtina teisme Lietuvoje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti Lietuvos Respublikoje sudarytÄ santuokÄ . Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Å¡eima gyveno Lietuvos Respublikoje – čia buvo sudaryta santuoka, santuokos metu įgytas turtas.

Byla yra labiau susijusi su Lietuvos Respublika nei JAV, todėl yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį atsakovei T. D., kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nutraukti pareiÅ¡kėjo ir atsakovės santuokÄ , įregistruotÄ 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, iÅ¡aiÅ¡kindamas pareiÅ¡kėjo teisę su tokiu ieÅ¡kiniu kreiptis į kompetentingÄ JAV teismÄ pagal atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo išvada, argumentuoja, kad, vadovaujantis CPK 784 straipsnio 3 dalimi, ieškinys nagrinėtinas teisme Lietuvoje. Dėl naujų įrodymų priėmimo 11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į procesinę bylos stadijÄ , į tai, kad teikiamas įrodymas yra susijęs su atskirojo skundo argumentais, jo apimtis nėra didelė ir jo priėmimas klausimo nagrinėjimo neužvilkins, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas įrodymas yra priimtinas ir prijungtinas prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis). Dėl atskirojo skundo esmės 14. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, koks konkretus teisės aktas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

15. Bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimus reglamentuoja CPK VII dalis „Tarptautinis civilinis procesas“. CPK 780 straipsnyje įtvirtinta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tarptautinis Å¡eimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Jei tarptautinio teismingumo klausimas nepatenka į ES teisės reguliavimo sritį, teismas turi aiÅ¡kintis, ar su pareikÅ¡tu reikalavimu susijusi užsienio valstybė (pavyzdžiui, kurioje yra vaiko ar jo tėvų gyvenamoji vieta) yra tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančių daugiaÅ¡alių tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, dalyvė.

Jei su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė nėra ES narė ir jos su Lietuvos Respublika nesieja daugiašalė tarptautinė sutartis, teismas turi aiškintis, ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika dvišalę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose, kurioje, be kita ko, būtų reguliuojami tarptautinio teismingumo šeimos bylose klausimai. Jei sprendžiamam tarptautinio teismingumo klausimui netaikytina nei ES teisė, nei daugiašalė ar dvišalė tarptautinė sutartis, turi būti taikomos nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytos tarptautinio teismingumo taisyklės (CPK 780 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

Nustatęs, kad pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).

17. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas: Lietuvos ar JAV teismuose turėtų būti nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad tokio ieškinio teismingumo klausimas nepatenka į ES teisės reguliavimo sritį, o Lietuva ir JAV nėra daugiašalių ar dvišalių tarptautinių sutarčių, kurios reguliuotų tarptautinio teismingumo šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo klausimus, dalyvės, pripažintina, kad, kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas ir sprendė pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl ieškinio teismingumo spręstinas pagal Lietuvos nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis).

18. CPK 784 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡eimos teisinių santykių bylų teismingumÄ , įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos Å¡eimos bylos, jeigu nors vienas iÅ¡ sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir Å¡io asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 straipsnio 1 dalis). Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų Å¡eimos bylas nagrinėja iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos teismai (CPK 784 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti Å¡eimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 straipsnio 3 dalis).

19. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo pateiktas ieÅ¡kinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal CPK 784 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju nėra ginčo dėl to, jog abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, t. y. nė vienas iÅ¡ jų nėra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jie nėra asmenys be pilietybės, nurodytai teisės normai taikyti svarbu nustatyti jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis); fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ .

Å is ketinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, be kita ko, asmeniui faktiÅ¡kai bÅ«nant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryÅ¡ius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis); fizinis asmuo gali turėti tik vienÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikinÄ vieÅ¡Ä prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 straipsnio 3 dalis); fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.12 straipsnio 4 dalis); susituokusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali bÅ«ti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.12 straipsnio 5 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 2.12 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kuriÄ jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Todėl nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ yra svarbÅ«s objektyvÅ«s (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sÄ lygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvÅ«s (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryÅ¡ys su valstybe) veiksniai.

Nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikÅ«rė ketindamas pasilikti. Å is ketinimas turi bÅ«ti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrÄ . BÅ«tent stabilių ryÅ¡ių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečiÄ aplinkÄ laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimÄ . Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrÄ .

Asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, be kita ko, gali rodyti duomenys apie asmens darbÄ ir socialinį draudimÄ , banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, telefono iÅ¡klotinės, duomenys apie mokamus mokesčius ir įmokas už komunalines ar kitas paslaugas, asmens turimas nekilnojamasis turtas, Å¡ioje Å¡alyje asmens vardu registruotos transporto priemonės ir kt. Vien tik gyvenamosios vietos deklaravimo faktas Lietuvos Respublikoje nėra pakankamas gyvenamajai vietai konstatuoti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).

22. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; pareiÅ¡kėjas turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje (e. t. 1, b. l. 10). Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad santuokÄ sudarė Lietuvoje ir Å¡eima gyveno Lietuvoje, tačiau Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Å alims nustojus gyventi kartu, atsakovė iÅ¡vyko gyventi į JAV. Å alys turi nepilnametę dukrÄ , gim. 2017 m. (duomenys neskelbtini) d., Bostone, JAV (e. t. 1, b. l. 13), kuri, kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, kartu su atsakove gyvena JAV.

Pastebėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įraÅ¡Ä liudijantis iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 2017 m. (duomenys neskelbtini) 9 d. Lietuvoje (e. t. 1, b. l. 11), tuo tarpu Å¡alių vaikas gimė 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. JAV (e. t. 1, b. l. 12, 13). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad santuokos metu Å¡alys Lietuvoje įgijo turtÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. yra komanditinės Å«kinės bendrijos VÅ Ä® „(duomenys neskelbtini)“ dalininkas (e. t.

1. l. 19). Duomenų apie kitÄ Å¡alių turimÄ turtÄ byloje nėra. Duomenų apie Å¡alių darbovietes Lietuvoje, mokėtus mokesčius ar pan. taip pat nėra.

23. Ä®vertinus nurodytus duomenis ir atsižvelgiant į prieÅ¡ tai aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta bÅ«tų Lietuvos Respublikoje; taip pat nėra pakankamai duomenų pripažinti, kad Å¡eima bÅ«tų nuolat gyvenusi Lietuvoje; pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog byla labiau susijusi su Lietuvos Respublika nei su JAV, vertintini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡alys Lietuvoje 2017 m. gegužės 9 d. sudarė santuokÄ ir čia gyveno kaip Å¡eima, tačiau susituokusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 straipsnio 5 dalis), todėl vien santuokos sudarymo Lietuvoje faktas nepatvirtina, kad atsakovė ar visa Å¡eima nurodytu laikotarpiu gyveno Lietuvoje.

Å ias abejones sustiprina aplinkybė, kad sutuoktinių vaikas likus trims mėnesiams iki santuokos gimė JAV, gimimo iÅ¡raÅ¡e nurodytas gyvenamosios vietos JAV adresas. Duomenų apie Å¡eimos gyvenimÄ ar pagrindinius interesus Lietuvoje nėra pateikta. Vienintelis nurodomas turtas – turtinės teisės į juridinį asmenį – savo pobÅ«džiu nėra tiesiogiai susijęs su Å¡eimos santykiais ar esminiais kasdieniais poreikiais, todėl Å¡eimos gyvenamosios vietos nepatvirtina. Kaip jau buvo nurodyta, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta;

įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ (CK 2.12 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, kad atsakovė yra JAV pilietė, nurodė, jog JAV pilietybę atsakovė įgijo 2018 metais. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Å¡alių dukra gimė 2017 m. (duomenys neskelbtini) 1 d., Bostone, JAV (e. t.

1. l. 13), t. y. dar iki Å¡alims sudarant santuokÄ . Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta iki Å¡alims sudarant santuokÄ buvo JAV, santuokos metu atsakovės ryÅ¡ys su Å¡ia valstybe nenutrÅ«ko ir, kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas, atsakovė, kartu su Å¡alių nepilnamete dukra grįžo gyventi į JAV. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų ir pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių, nesant duomenų apie atsakovės sÄ sajas su Lietuva, iÅ¡skyrus santuokos sudarymo vietÄ , atsakovės pagrindinių asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru laikytina JAV. Taip pat pripažintina nesant duomenų apie realų Å¡eimos nuolatinį gyvenimÄ Lietuvoje.

24. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kinys nagrinėtinas teisme Lietuvoje pagal CPK 784 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, o atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atmesti pareiÅ¡kėjo P. M. (P. M.) atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Latvelė