2026-02-03 Nr. CB-584-2-55-3-01433-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-189

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01433-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 15 d. paduotu atsakovės UAB „Aeropolis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Aeropolis“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Aeropolis“ dėl skolos priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2 170,50 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovei iš ieškovo – 5 765,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 81 403,41 Eur skolos, 28 491,19 Eur palūkanų, 2979,36 Eur delspinigių, 635,25 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą (113 509,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 808 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Paskirstė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme.

Atrankos kolegija 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. DOK-3970 ir 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi Nr. DOK-4363 atsisakė priimti atsakovės kasacinius skundus dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Trečią kartą paduotas atsakovės kasacinis skundas, lyginant su pirmą ir antrą kartą paduotu kasaciniu skundu, kuriuos atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra iš naujo surašytas, jame pateikti nauji argumentai. Trečią kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė draudimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, tokiu būdu nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (CPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2024 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023). Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą peržengė bylos nagrinėjimo ribas, vertindamas tokias faktines aplinkybes, kurios nebuvo ieškovo nurodytos kaip ieškinio faktinis pagrindas ir nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę vertino ne paskolos sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių apimtyje, bet remdamasis prielaida apie galimus kitus, teismui iš anksto neapibrėžtus, nežinomus ir bylos medžiagoje nekonkretizuotus ieškovo ir atsakovės tarpusavio teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų įrodomąją reikšmę, neapsiribojo vertinimu dėl atsakovės mokėjimų atlikimo pagal paskolos sutartį kaip tai buvo ieškovo suformuoto ieškinio faktinio pagrindo dalis.

Vietoje to apeliacinės instancijos teismas rėmėsi neapibrėžta prielaida, jog atsakovės atlikti mokėjimai galėjo būti atlikti ir kitais, byloje nekonkretizuotais pagrindais, susijusiais su kitais šalių tarpusavio santykiais. Visgi, tokia prielaida nebuvo grindžiama jokiu ieškovo nurodytu faktiniu pagrindu, nebuvo įtraukta į įrodinėjimo dalyką ir nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme. Tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas faktiškai perkėlė įrodinėjimo dalyką nuo ieškovo pareigos įrodyti jo paties nurodyto ieškinio faktinio pagrindo pagrįstumą atsakovei, reikalaudamas paneigti abstrakčią, ieškovo nenurodytą ir teismo suformuluotą prielaidą apie galimus kitus mokėjimų pagrindus, tokiu būdu peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas.

Apeliacinės instancijos teismas faktiškai pakeitė bylos nagrinėjimo kryptį – nuo ginčo dėl paskolos likučio pagal paskolos sutartį priteisimo, prie paviršutiniško ir abstraktaus vertinimo, jog atsakovo pateikti mokėjimai galėjo būti atlikti kitais byloje nenustatytais pagrindais. Toks vertinimas reiškė ne įrodymų vertinimą apeliacinio skundo ribose, o nepagrįstai naudotą faktinį ieškinio pagrindą, kurio ieškovas ne tik nenurodė, bet kuriuo ir negrindė savo materialaus teisinio reikalavimo.

2. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribų, vis dėlto faktiškai šias ribas peržengė, ne tik nenurodydamas teisinio pagrindo, bet ir neinformuodamas proceso šalių apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, kaip tai imperatyviai nustatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje.

3. Apeliacinės instancijos teismui peržengus bylos nagrinėjimo ribas ir savo iniciatyva suformavus naują faktinį pagrindą, buvo visiškai eliminuota atsakovės galimybė realizuoti pagrindines procesines teises, t. y. pateikti atsikirtimus, paaiškinimus, argumentus ir (ar) papildomus įrodymus dėl to faktinio pagrindo, kuriuo apeliacinės instancijos teismas grindė savo procesinį sprendimą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas ieškovo aiškiai apibrėžtų nagrinėjamos bylos ribų, sukūrė situaciją, kai sprendimo pagrindą sudarančios aplinkybės atsakovei tapo žinomos tik paskelbus neginčytiną apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas siurprizinį procesinį sprendimą, pažeidė ir CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, nes atsakovė neturėjo jokios galimybės pasisakyti dėl tokio vertinimo, jo ginčyti, pateikti papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų. Tokiu būdu buvo pažeista ir fundamentali teisė į teisingą teismą, reikalaujanti, kad ginčas būtų nagrinėjamas laikantis proceso šalių teisės būti išklausytoms, o jos turėtų realią galimybę dėl jų pateikti savo argumentus bei įrodymus.

Atrankos kolegija pažymi, kad nors trečią kartą pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismų priimtais procesiniais sprendimais argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta atrankos kolegijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi Nr. DOK-3970 ir 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi Nr. DOK-4363. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi trečią kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, atsakovės manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi DOK-3970 nutarė grąžinti atsakovei sumokėtą 1883 Eur žyminį mokestį, todėl iš naujo žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė