2025-10-29 Nr. AB-17997-3-61-3-02148-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-662-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02148-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŠIAURĖS VILKAS“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŠIAURĖS VILKAS“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „KRETINGOS GRŪDAI“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lossless overseas“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ŠIAURĖS VILKAS“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT) Šiaulių departamento 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 57SV-63 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti VMVT Šiaulių departamento 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 57SV-64 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Nr. 1 nuspręsta: uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (visaverčius kombinuotus pašarus naminiams paukščiams), įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, sunaikinti nesaugų produktą, o Sprendimu Nr. 2 nuspręsta: uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (nerafinuotą sojų aliejų, iš kurio buvo pagaminti kombinuotieji pašarai), įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, sunaikinti nesaugų produktą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų – neaiškūs, kadangi nesuprantama, kodėl pašarai pripažinti nesaugiais, kodėl jie neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kokių konkrečiai rodiklių, kokios kenksmingos medžiagos juose rastos. Pareiškėjo teigimu, priimti Sprendimus nebuvo faktinio pagrindo, nes jei pašarai pripažinti nekokybiškais dėl jų gamyboje naudoto aliejaus, tai, nepasibaigus sprendimo dėl šio aliejaus uždraudimo tiekti į rinką apskundimo terminui, negalėjo būti taikomos iš jo kylančios teisinės pasekmės. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimuose nenurodytas mėginių laboratorinių tyrimų rezultatas, nors būtent juo būtina vadovautis priimant Sprendimus, Sprendimuose minimuose patikrinimo aktuose nėra nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė kokius nors technologinius reikalavimus gamindamas pašarus ir pan., o nurodomi pažeidimai, kurie nėra susiję su pareiškėju, o yra susiję su kitomis įmonėmis (pvz., kad sojų aliejaus pardavėjo pasitelkti vežėjai UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“ nebuvo užsiregistravę kaip pašarus gabenantis ūkio subjektas), kurių pareiškėjas neturėjo įgaliojimų ir kompetencijos kontroliuoti. Pareiškėjo teigimu, tai formalūs pažeidimai, kurie neturi reikšmės sojų aliejaus, naudoto Sprendimu Nr. 1 uždraustų pašarų gamybai, kokybei (pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1230 už sojų aliejaus atvežimą buvo atsakingas pardavėjas UAB „Lossless overseas“).

4. Pareiškėjui neaišku, kuo remiantis buvo nustatyta, jog jo pagaminti pašarai yra nesaugūs ir neatitinka teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime Nr. 1 kaip teisinis pagrindas nurodyta 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose 3 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, iš kurių galima spręsti, kad pašarų sudėtis yra netinkama, jog pašarai kelia grėsmę gyvūnų ar žmonių sveikatai arba aplinkai, yra nekokybiški, tačiau nėra aišku, kodėl konkrečiai pareiškėjo gaminami pašarai yra pripažinti nesaugiais ir neatitinkančiais teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų. Pareiškėjo vertinimu, jam nepagrįstai perkeliama atsakomybė už pardavėjo UAB „Lossless overseas“ veiklos pažeidimus (veiklos neužregistravimą, netinkamų vežėjų pasirinkimą), toks atsakomybės perkėlimas neproporcingas, kadangi pareiškėjas turės atlyginti žalą paukščių augintojams, kurie buvo priversti išskersti visus paukščius, lesintus pareiškėjo pagamintais pašarais, o skundžiamam sprendimui įsiteisėjus – juos utilizuoti, tai lems neproporcingai didelę žalą būtent pareiškėjui, gali privesti įmonę prie bankroto.

5. Pareiškėjo vertinimu, UAB „Lossless Overseas“ neužsiregistravimas pašarais prekiaujančiu ūkio subjektu savaime nereiškia, kad jo parduodama produkcija ar iš jos pagaminti pašarai tapo kenksmingais. Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 patvirtintas Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisykles pašarų saugos reikalavimai yra susiję su cheminiais, fizikiniais rodikliais, bet ne su galimu reikalavimų, niekaip nedarančių įtakos produkto sudėčiai, nesilaikymu (pardavėjo neįsiregistravimu pašarais prekiaujančiu ūkio subjektu), nes tai nepadaro produkto žalingu. Pareiškėjo teigimu, VMVT turėjo vadovautis Pašarų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, o kadangi Sprendimo Nr. 1 negrindė jokiu likusio sojų aliejaus, kaip uždraustų tiekti rinkai pašarų komponento, tyrimais, spręstina, jog Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas ne dėl produkto neatitikties saugos reikalavimams, bet dėl kokių nors kitų priežasčių, kurių šiame sprendime nenurodyta.

6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime Nr. 2, kuriuo buvo laikinai sustabdytas aliejaus tiekimas rinkai, nurodyta sustabdymo priežastimi, kad pašarai gaminami naudojant techniniams tikslams skirtą nerafinuotą sojų aliejų, nes techninis aliejus pats savaime nėra kenksmingas. Pareiškėjo vertinimu, jei gamintojo deklaracija patvirtina, kad techninis aliejus yra tinkamas ir pramoniniam naudojimui, toks aliejus yra tinkamas pašarams gaminti. Pareiškėjas, žinodamas, jog aliejus yra tinkamas pašarams gaminti, neprieštaravo dėl sprendimų laikinai sustabdyti produktų (sojų aliejaus ir iš jo gaminamų kombinuotųjų pašarų) tiekimą rinkai, nes buvo įsitikinęs, kad laboratorinių tyrimų rezultatai parodys, jog aliejus ne tik tinkamas pašarų gamybai, bet ir galimai atitinka maistiniam aliejui taikomus reikalavimus.

7. Atsakovas VMVT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Sprendimai yra proporcingi, objektyvūs ir pagrįsti, administracinio poveikio priemonės yra parinktos tinkamai ir pagrįstai, nepažeidžiant tokių priemonių taikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimai priimti vadovaujantis Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Aprašo 20.1 papunkčiu, t. y. nustačius, kad pašarai yra nesaugūs. Atsakovo teigimu, VMVT Šiaulių departamentas, priimdamas Sprendimą Nr. 2, laikėsi Apraše nustatytos tvarkos, t. y. atlikę patikrinimą, 2022 m. kovo 25 d. VMVT Šiaulių departamento pareigūnai esant įtarimui dėl pašarų gamybai naudojamos galbūt nesaugios žaliavos patikrinimo akte Nr. 57PAŠ-1 nurodė pateikti paaiškinimą dėl įsigyto ir panaudoto sojų aliejaus, tęsdami tyrimą 2022 m. kovo 29 d. atliko dar vieną patikrinimą, po kurio 2022 m. kovo 29 d. priėmė sprendimus dėl produkto (produktų) tiekimo rinkai laikino sustabdymo Nr. 57SV-34 ir Nr. 57SV-35 ir laikinai sustabdė tiek sojų aliejaus, tiek jį naudojant pagamintų pašarų tiekimą rinkai, ir toliau tęsė tyrimą, kurį baigę priėmė skundžiamus Sprendimus.

9. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į tai, jog sojų aliejaus gamintojo išduotuose dokumentuose nėra aiškiai nurodyta sojų aliejaus paskirtis ir jo atitiktis pašarų saugą reglamentuojantiems saugos rodikliams, nėra aišku, ar sojų aliejaus gamybos metu nebuvo naudojami specifiniai priedai, leidžiantys jį naudoti technikoje ar specifinėse pramonės šakose, kad sojų aliejaus tvarkymo grandinėje jis buvo tvarkomas nenustatytomis sąlygomis ir nėra žinomi jo kryžminės taršos šaltiniai bei pati tarša (ypač atsižvelgiant į faktą, kad tiek UAB „Tomega“, tiek UAB „Lossless overseas“ pagrindinė veikla yra kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba). Atsakovas pažymėjo, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gauta papildoma informacija patvirtino 2022 m. kovo 25 d. patikrinimo metu nustatytus faktus, jog sojų aliejus buvo saugomas nepatvirtintoje pašarams saugoti vietoje, buvo pervežtas ne pašarų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nėra aišku, kokia kryžminė tarša galėjo atsirasti šiuo sojų aliejaus tvarkymo etapu, be to, pareiškėjas neteikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių, kad įsigytas sojų aliejus yra saugus ir galėjo būti naudojamas pašarų gamybai. Atsakovas nurodė, kad dėl šių priežasčių tyrimas baigtas pripažįstant sojų aliejų ir iš jo pagamintus pašarus nesaugiais, o Sprendimai buvo priimti remiantis tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl poreikio atlikti laboratorinius tyrimus nebuvo.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neskundė 2022 m. kovo 29 d. priimtų sprendimų, nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų dėl įsigyto ir panaudoto sojų aliejaus, o deklaracijoje Nr. 562 nėra nurodyta, jog tai aliejus, skirtas pašarams, pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų, kad įsigijo pašarinę žaliavą, atitinkančią teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus, taikomus sojų aliejui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo veiksmai įsigyjant pašarinę žaliavą, neįsitikinus, kad įsigyjamas produktas gali būti naudojamas pašarų gamybai, vertintini kaip nesaugios žaliavos įsigijimas. Atsakovas teigė, kad gamintojo deklaracijoje nurodytas bendrinis teiginys „galima naudoti techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto gamybą“, vienareikšmiškai patvirtina, jog toks produktas negali būti naudojamas maisto gamybai, tačiau toks gamintojo patvirtinimas neįrodo ir savaime nereiškia, kad produktas gali būti naudojamas pašarų gamyboje, o maistui ir pašarams taikomi aukštesni standartai, kuriais siekiama užtikrinti saugią maisto tiekimo grandinę. Atsakovas pažymėjo, kad aliejus buvo gabenamas palaidas cisternose, ženklinimo informacija buvo tik prekių įsigijimo dokumentai ir deklaracija Nr. 562, kurie negalėjo patvirtinti ar leisti pagrįstai manyti, jog įsigyjamas aliejus skirtas pašarams. Atsakovas nurodė, kad gamintojo 2022 m. gegužės 3 d. raštas buvo gautas po Sprendimų priėmimo, be to, jis neįrodo, jog aliejus atitiko pašarų saugos rodiklius, nes gamintojas nepateikė laboratorinių tyrimų rodiklių, patvirtinančių, kad sojų aliejus atitinka Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktuose nustatytus pašarų saugos reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip pašarų gamybos subjektas, gali naudoti tik tinkamas žaliavas, t. y. saugias ir kokybiškas, ir įsigydamas žaliavas privalo įsitikinti, kad pastarosios yra saugios bei tinkamos pašarų gamybai.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lossless overseas“ atsiliepime į skundą prašė jį patenkinti.

12. UAB „Lossless overseas“ nurodė, kad Sprendimuose nėra nurodomos aplinkybės ir pažeidimai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pašarai bei sojų aliejus, kuris yra sudedamoji pašarų dalis, yra netinkami ar nesaugūs. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, patikrinimo aktuose Nr. 57PAŠ-1 ir Nr. 57PAŠ-2 nurodytos aplinkybės, kad UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“ neregistruoti kaip pašarus gabenantys ūkio subjektai, kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ neįregistruotas kaip pašarus sandėliuojantis ūkio subjektas, o UAB „Lossless overseas“ neregistruotas kaip pašarais prekiaujantis ūkio subjektas, nėra susiję su Sprendimais ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tai, jog šie subjektai neregistruoti pašarų ūkio subjektų registre, nepatvirtina aplinkybės, kad pašarai, kurie Sprendimais buvo uždrausti tiekti rinkai bei jų sudedamoji dalis (sojų aliejus) yra nesaugūs ir neatitinka saugos reikalavimų. UAB „Lossless overseas“ vertinimu, už tokius formalius pažeidimus gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, bet pažeidimas savaime nedaro tiekto rinkai produkto nesaugiu.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad VMVT teritorinio padalinio – Šiaulių departamento, patarėja, pavaduojanti direktorių, D. K. 2022 m. balandžio 19 d. priėmė: Sprendimą Nr. 1 – uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (visaverčius kombinuotus pašarus naminiams paukščiams), įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, sunaikinti nesaugų produktą; Sprendimą Nr. 2 – uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (nerafinuotą sojų aliejų, iš kurio buvo pagaminti kombinuotieji pašarai), įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, sunaikinti nesaugų produktą.

15. Teismas nurodė, kad VMVT Šiaulių departamento pareigūnai, 2022 m. kovo 25 d. atlikdami pareiškėjo, pašarų ūkio subjekto, veiklos neplaninį patikrinimą, surašė pašarų ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. 57PAŠ-1 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 57PAŠ-1) ir nustatė, jog nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjas įsigijo iš UAB „Lossless overseas“ 3 sojų aliejaus siuntas (iš viso 79,2 t), tačiau UAB „Lossless overseas“, pardavusi sojų aliejų pareiškėjui, neregistruota kaip pašarais prekiaujantis ūkio subjektas (pagrindinė deklaruojama veikla – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba).

16. Teismas nustatė, kad patikrinimo metu VMVT Šiaulių departamento pareigūnams buvo pateikta sojų aliejaus gamintojo (OOO „Falcon agro group“, Ukraina) 2021 m. gruodžio 14 d. išduota deklaracija Nr. 562 (toliau – ir deklaracija Nr. 562), kurioje nurodyta, jog sojų aliejus skirtas techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto produktų gamybai, partijos Nr. 2, neto masė 64 900 kg, o minėtą deklaraciją pareiškėjas pateikė visam įsigytam sojų aliejaus kiekiui (t. y. 79,2 t.), todėl nustatyta, kad 14,3 t įsigyto sojų aliejaus pareiškėjas nepateikė gamintojo deklaracijos apie produktą, o remiantis pateiktais svėrimo aktais (2021 m. gruodžio 31 d. svėrimo aktas ZG Nr. 2021/12/30-1; 2022 m. vasario 14 d. svėrimo aktas ZG Nr. 2022/02/14-1; 2022 m. kovo 23 d. svėrimo aktas ZG Nr. 2022/03/23-1) sojų aliejus buvo pakrautas kooperatyve „Žadeikonių grūdai“, kuris pagal pašarų veiklą reglamentuojančius teisės aktus nurodytu adresu neturi teisės sandėliuoti pašarų.

17. Teismas nurodė, kad patikrinimo metu, remiantis pašarų gamybos žurnalu (Patikrinimo akto Nr. 57PAŠ-1 priedas Nr. 6), nustatyta, jog sojų aliejus pradėtas naudoti 2022 m. sausio 13 d. ir iki 2022 m. kovo 23 d. gaminant pašarus sunaudota 35,6951 t, aliejaus likutis 44 t (7 t sojų aliejaus laikomos konteineriuose po 1 t, o šio aliejaus 37 t sumaišytos su rapsų aliejumi ir laikomi 50 t talpos konteineryje); pagal Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą nustatyta, kad pareiškėjo įsigytą sojų aliejų transportavo UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“, kurios nėra registruotos kaip pašarus gabenantys ūkio subjektai, UAB „Tomega“ deklaruojama pagrindinė veikla – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba.

18. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyti Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimai, baigę pareiškėjo veiklos patikrinimą, VMVT Šiaulių departamento pareigūnai laikinai sustabdė sojų aliejaus naudojimą pašarams gaminti, taip pat sojų aliejaus ir iš jo pagamintų pašarų tiekimą rinkai iki atskiro VMVT Šiaulių departamento sprendimo, įpareigojo pareiškėją užtikrinti tinkamą sustabdyto 44 t sojų aliejaus saugojimą, ir iki 2022 m. kovo 31 d. pateikti paaiškinimą dėl įsigyto ir naudoto pašarams gaminti sojų aliejaus, minėti nurodymai įrašyti į Patikrinimo aktą Nr. 57PAŠ-1.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jokio paaiškinimo iki Sprendimo Nr. 2 priėmimo nepateikė ir tik 2022 m. balandžio 27 d. (beveik po mėnesio nuo Patikrinimo akte Nr. 57PAŠ-1 nurodymuose pateikto termino) atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog: „Sojų aliejų užsisakydavome iš „Falcon Agro Group“. 2021 m. gruodžio 30 d. bei 2022 m. vasario 14 d., užsisakėme sojų aliejų iš „Falcon agro group“. Jie pasakė, kad mums pristatys sojų aliejų jų partneriai iš UAB „Lossless overseas“. Gavome aliejų, bet dokumentų iškarto negavome, todėl nusiuntėme mėginį į UAB „Labtesta“, kad pasitikrinti ar aliejus yra šviežias ir tinkamas naudoti. Gavus atsakymą, kad tyrimai geri, pradėjome jį naudoti.“

20. Teismas nurodė, kad tęsdami tyrimą dėl galbūt nesaugaus sojų aliejaus naudojimo gaminant pašarus, VMVT Šiaulių departamento pareigūnai 2022 m. kovo 29 d. (t. y. praėjus 1 darbo dienai po 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjo veiklos patikrinimo) atliko dar vieną pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė pašarų ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. 57PAŠ-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 57PAŠ-2). Patikrinimo metu nustatyta, kokios partijos ir kiek pašarų, kuriuos gaminant buvo naudotas sojų aliejus, buvo pagaminta bei kam jie buvo patiekti, t. y. buvo nustatyta, kad naudojant sojų aliejų buvo pagaminta 800 240 kg pašarų, kurie patiekti 5 ūkio subjektams; patikrinimo metu buvo laikinai sustabdytas 800 240 kg pašarų, pagamintų naudojant sojų aliejų, tiekimas rinkai iki atskiro VMVT Šiaulių departamento sprendimo, VMVT Šiaulių departamento pareigūnai Patikrinimo akte Nr. 57PAŠ-2 nurodė pareiškėjui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val., informuoti apie laikiną pašaro tiekimo rinkai sustabdymą ūkio subjektus, kuriems jis buvo patiektas ir apie pirkėjų informavimą, taip pat informuoti VMVT Šiaulių departamentą.

21. Teismas nustatė, kad VMVT Šiaulių departamentas 2022 m. kovo 29 d. priėmė sprendimus dėl produkto tiekimo rinkai laikino sustabdymo Nr. 57SV-34 ir Nr. 57SV-35 (toliau – ir Sprendimas Nr. 34 ir Sprendimas Nr. 35), kuriais buvo laikinai sustabdytas tiek sojų aliejaus, tiek su šiuo aliejumi pagamintų pašarų tiekimas rinkai; 2022 m. kovo 31 d. buvo išsiųstas paklausimas Ukrainos kompetentingai tarnybai dėl OOO „Falcon agro group“ (Ukraina) gaminamo sojų aliejaus, o 2022 m. balandžio 1 d. gautas atsakymas iš Ukrainos kompetentingos tarnybos, kuriame nurodyta, kad „Pagal gautą informaciją iš mūsų teritorinės įstaigos ši įmonė nesikreipė į Ukrainos valstybinę maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybą dėl sveikatos pažymėjimo, taip pat dėl veterinarijos sertifikato dėl to, kad tai yra techninė alyva, o ne alyva skirta gyvūnų pašarams. <...> Gamintojo deklaracijoje pateiktoje išvadoje dėl tolesnio gaminio naudojimo nurodyta, kad visi kokybės ir saugos rodikliai atitinka DSTU 4534:2006 reikalavimus, išskyrus drėgmės ir lakiųjų medžiagų masės dalį, todėl jis negali būti naudojamas maisto gamybai, bet gali būti naudojamas pramoniniam perdirbimui techniniais tikslais, nurodytais vežimo sutarties reikalavimuose.“

22. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. kovo 25 d., vykdant pareiškėjo veiklos patikrinimą (11 val. 30 min., t. y. praėjus 1 val. 30 min. nuo patikrinimo pradžios, bet dar jo nebaigus (baigtas 15.00 val.) buvo paimtas sojų aliejaus mėginys, kuris yra saugomas VMVT Šiaulių departamente, taip pat ir atsarginis mėginys, kurį saugo pareiškėjas. VMVT Šiaulių departamento atliekamo tyrimo metu įvertinus abiejų patikrinimų metu nustatytus faktus, gautą 2022 m. balandžio 6 d. papildomą informaciją iš VMI Šiaulių teritorinio skyriaus ir gavus iš Ukrainos kompetentingos tarnybos atsakymą į VMVT paklausimą dėl OOO „Falcon agro group“ (Ukraina) gaminamo sojų aliejaus, atsakovas nusprendė netirti paimto sojų aliejaus mėginio, kadangi: sojų aliejaus gamintojo išduotuose dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyta sojų aliejaus paskirtis ir jo atitiktis pašarų saugą reglamentuojantiems saugos rodikliams; nebuvo aišku, ar sojų aliejaus gamybos metu nebuvo naudojami specifiniai priedai, leidžiantys jį naudoti technikoje ar specifinėse pramonės šakose; buvo nežinoma jo gamybos specifika ir galimos technologinės priemaišos ar specialūs priedai; buvo nustatyta, kad sojų aliejaus tvarkymo grandinėje jis buvo tvarkomas nenustatytomis sąlygomis bei nebuvo žinomi jo kryžminės taršos šaltiniai bei pati tarša.

23. Teismas nurodė, kad VMVT Šiaulių departamentas, baigęs tyrimą dėl pareiškėjo galbūt nesaugios pašarinės žaliavos – sojų aliejaus įsigijimo, nustatė, jog įsigytas sojų aliejus buvo nesaugus ir neatitiko teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų, t. y. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 15 straipsnio 1 dalies; 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 767/2009), 4 straipsnio 1 dalies a punkto; 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 183/2005) II priedo skyriaus „Produkcija“ 8 dalies, 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (toliau – ir Direktyva 2002/32/EB) 3 straipsnio 1 dalies, Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir 2022 m. balandžio 19 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas Nr. 2, kuriuo uždrausta sojų aliejų tiekti rinkai, pareiškėjas įpareigotas susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti; nustačius, kad sojų aliejus buvo nesaugus ir negalėjo būti naudojamas pašarams gaminti, 2022 m. balandžio 19 d. priimtas Sprendimas Nr. 1 dėl produkto (produktų) teikimo rinkai uždraudimo (dėl visaverčių kombinuotųjų pašarų naminiams paukščiams Grover, Finisher, Starter (iš viso 800 240 kg), pagamintų nuo 2022 m. sausio 13 d. naudojant sojų aliejų).

24. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į VMVT Šiaulių departamentą ir pateikė prašymą leisti grąžinti sojų aliejų UAB „Lossless overseas“; VMVT Šiaulių departamentas 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 57S-(57.5)-725 „Dėl pateikto prašymo“ neprieštaravo, kad Sprendimu Nr. 2 uždraustas nerafinuotas sojų aliejus (44 t) ir rapsų aliejus (500 kg), kuris buvo sumaišytas su nerafinuotu sojų aliejumi, būtų panaudoti kitais, ne pirminės paskirties (pašarų gamybai), tikslais ir grąžintas tiekėjui UAB „Lossless overseas“ per 20 darbo dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

25. Teismas aptarė ginčui aktualias pašarų saugą reglamentuojančias Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 767/2009, Pašarų įstatymo, Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 „Dėl Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtintas VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei kitų teisės aktų nuostatas.

26. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“, priėmęs saugojimui techninį sojų aliejų, dėl kurio yra kilęs ginčas, 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė į bylą papildomą informaciją apie tai, jog iš UAB „Lossless overseas“ priėmė saugojimui techninį sojų aliejų, nežinodamas, kad jį ketinama panaudoti pašarų gamyboje, o teismo posėdyje liudytoju apklaustas kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ administracijos vadovas A. N. nurodė, jog 2021 m. pabaigoje su UAB „Lossless overseas“ sudarė techninio sojų aliejaus saugojimo sutartį, buvo atgabentos trys geležinkelio cisternos techninio sojų aliejaus, važtaraštyje bei importo muitinės deklaracijoje nurodyta prekė – sojų aliejus skirtas naudoti technikoje, taigi, šis aliejus ir buvo priimtas saugoti kaip techninis aliejus. Liudytojas teigė, kad nebūtų priėmę, jeigu būtų žinoję, jog dalyvauja kaip pašarų subjektas, o prieš tai cisternose buvo laikomas techninis aliejus ir jos nebuvo plautos, nes jie nebuvo to įsipareigoję, aliejaus nesumaišė, bet pylė į tuščią talpą, aliejų tikrino vizualiai. Liudytojas paaiškino, kad dalis techninio aliejaus buvo pakrauta į UAB „Lossless overseas“ atsiųstas autocisternas, tik vėliau paaiškėjo, jog UAB „Lossless overseas“ techninį sojų aliejų pardavinėjo kaip pašarinį aliejų. Liudytojas nurodė, kad VMVT dalį aliejaus iš UAB „ŠIAURĖS VILKAS“ ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Kretingos gūdai“ grąžino kaip netinkamą naudoti, patikrinus Pašarų subjektų registre, UAB „Lossless overseas“ nebuvo registruotas kaip pašarų subjektas. Liudytojas neginčijo, jog neturėjo leidimo pašarų saugojimui, prieš tai saugojo techninį aliejų, o jeigu būtų žinoję, jog UAB „Lossless overseas“ nori saugoti pašarinį aliejų, net nebūtų sudarę sutarties dėl tokio aliejaus saugojimo.

27. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, kad mėginių laboratorinių tyrimų rezultatais buvo būtina vadovautis priimant Sprendimus, pažymėjo, jog Sprendimai buvo priimti vadovaujantis Aprašu, kuris taikomas ir nesaugių pašarų atveju. Teismas konstatavo, kad VMVT Šiaulių departamentas, priimdamas Sprendimus laikėsi Apraše nustatytos tvarkos, t. y. atlikus patikrinimą 2022 m. kovo 25 d. VMVT Šiaulių departamento pareigūnai esant įtarimui dėl pašarų gamybai naudojamos galbūt nesaugios žaliavos patikrinimo akte Nr. 57PAŠ-1 nurodė „pateikti paaiškinimą dėl įsigyto ir panaudoto Sojų aliejaus 562 iki 2022-03-31“, tęsdami tyrimą 2022 m. kovo 29 d. atliko dar vieną patikrinimą, po kurio 2022 m. kovo 29 d. priėmė Sprendimus Nr. 34 ir Nr. 35, laikinai sustabdydami tiek sojų aliejaus, tiek jį naudojant pagamintų pašarų tiekimą rinkai, ir toliau tęsė tyrimą.

28. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Sprendimai buvo priimti remiantis tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pritarė atsakovo pozicijai, jog poreikio atlikti laboratorinius tyrimus nebuvo.

29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog iki Sprendimo Nr. 2 surašymo, t. y. praėjus 19 kalendorinių dienų po jam nurodyto termino nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų dėl įsigyto ir panaudoto sojų aliejaus, nepateikė įsigyto sojų aliejaus saugą pagrindžiančių įrodymų, be to, pareiškėjas neskundė sprendimo Nr. 34, nors tokią teisę vadovaujantis Aprašo 35 punktu turėjo, kaip ir turėjo teisę teikti paaiškinimus po patikrinimų iki Sprendimo Nr. 2 surašymo.

30. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėjo, kuris gamino ir tiekė rinkai maistiniams gyvūnams skirtus pašarus, veiksmai, įsigyjant pašarinę žaliavą, neįsitikinus, kad įsigyjamas produktas gali būti naudojamas pašarų gamybai (pagal esančius ir VMVT Šiaulių departamentui tyrimo metu pateiktus įrodymus atsekamumo tarp deklaracijos Nr. 562 ir įsigijimo dokumentų nėra, kaip ir pagal deklaracijoje Nr. 562 pateiktus duomenis nėra įrodymų, kad minėtas aliejus atitinka saugos rodiklius), vertintini kaip nesaugios žaliavos įsigijimas.

31. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kaip pašarų tvarkymo subjektas, įsigydamas minėtą produktą iš neturinčio teisės tokią veiklą vykdyti ūkio subjekto, ne tik pažeidė Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus, bet objektyviai negalėjo tikėtis ir žinoti, kad įsigyjamas aliejus tinkamas pašarams ir yra kokybiškas ir saugus (tai, kad pareiškėjas turėjo abejonių dėl įsigyto sojų aliejaus, patvirtina ir pats pareiškėjas 2022 m. balandžio 27 d. paaiškinime nurodydamas, kad „gavome aliejų, bet dokumentų iškart negavome, todėl nusiuntėme mėginį į UAB „Labtesta“, kad pasitikrinti ar aliejus yra šviežias ir tinkamas naudoti“).

32. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad „techninis aliejus nėra kenksmingas“ ir, jog „gamintojo deklaracija patvirtina, kad techninis aliejus yra tinkamas ir pramoniniam naudojimui, tai toks aliejus yra tinkamas pašarams gaminti“ bei pažymėjo, kad šiuo atveju vertintina techninio aliejaus sauga ir jo tinkamumas naudoti pašarams. Teismas pažymėjo, kad gamintojo deklaracijoje yra tik bendrinis teiginys „galima naudoti techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto gamybą“, kuris vienareikšmiškai patvirtina, jog toks produktas negali būti naudojamas maisto gamybai, tačiau toks gamintojo patvirtinimas neįrodo ir savaime nereiškia, kad produktas gali būti naudojamas pašarų gamyboje, juo labiau, maistui ir pašarams taikomi aukštesni standartai, kuriais siekiama užtikrinti saugią maisto tiekimo grandinę.

33. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Pašarų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi pašarai turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 reikalavimų, o pagal šio reglamento 15 straipsnį tiekiant rinkai pašarus turi būti nurodomi privalomi ženklinimo rekvizitai: „pašarų rūšis: atitinkamai: „pašarinė žaliava“, „visavertis pašaras“ arba „pašaro papildas“, „partijos identifikavimo numeris“, už ženklinimo rekvizitus atsakingo asmens duomenys ir kt., t. y. pagal ženklinimo rekvizitus turi būti galimybė ne tik nustatyti, koks tai pašaras (turi būti nurodyta, kad tai pašaras), bet ir galimybė jį atsekti (bent jau pagal partiją). Teismas nurodė, kad nors tai nėra pašarų pirkėjo pareiga užtikrinti tinkamą ženklinimą, tačiau atsakingas pašarų gamintojas patikrintų, ar pagal pašarų ženklinimą jis įsigyja pašarų gamybai tinkamą žaliavą, o šiuo atveju aliejus buvo gabenamas palaidas cisternose ir pagal patikrinimo metu VMVT Šiaulių departamentui pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad ženklinimo informacija buvo tik prekių įsigijimo dokumentai ir deklaracija Nr. 562, kurie negalėjo patvirtinti ar leisti pagrįstai manyti, jog įsigyjamas aliejus skirtas pašarams.

34. Teismas nurodė, kad Reglamento (EB) Nr. 183/2005 I priedo 8 dalyje nustatyta, jog „produktų etiketėse aiškiai nurodoma, ar jie skirti pašarams, ar kitiems tikslams. Jei pareiškiama, kad tam tikra produkto partija nėra skirta pašarams, ūkio subjektas vėlesniu grandinės etapu šios deklaracijos nekeičia“, o nagrinėjamu atveju jokios informacijos, nurodančios sojų aliejaus paskirtį ir tinkamumą naudoti pašarų gamybai pareiškėjas nepateikė, ir deklaracijoje Nr. 562 pateikiamas teiginys „galima naudoti techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto gamybą“ nepatvirtina, kad jis tinkamas naudoti pašarams.

35. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodomas gamintojo 2022 m. gegužės 3 d. raštas, buvo gautas po Sprendimų priėmimo, be to, jis neįrodo, kad pagamintas aliejus atitiko pašarų saugos rodiklius, t. y. gamintojas nepateikė laboratorinių tyrimų rodiklių, patvirtinančių, jog sojų aliejus atitinka ES teisės aktuose nustatytus pašarų saugos reikalavimus.

36. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip pašarų gamybos subjektas, gali naudoti tik tinkamas žaliavas, t. y. saugias ir kokybiškas, o aplinkybė, kad ne pareiškėjas, o pardavėjas buvo atsakingas už sojų aliejaus pristatymą pareiškėjui, neatleidžia pareiškėjo, kaip pašarų ūkio subjekto, nuo nurodytos pareigos vykdymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kaip patvirtintas pašarų gamintojas, privalėjo žinoti reikalavimą, jog pašarai, įskaitant ir jų gamybai naudojamas žaliavas, privalo būti įsigyjami iš patvirtintų / registruotų pašarų ūkio subjektų, gabenami tokią teisę turinčio subjekto tinkamomis transporto priemonėmis, t. y. tinkamai tvarkomi visais etapais; tokia pareiga nustatyta Pašarų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje.

37. Teismas nurodė, kad svarbu yra tai, jog vežėjai UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“ nebuvo užsiregistravę kaip pašarus gabenantys ūkio subjektai, pardavėjas UAB „Lossless overseas“, iš kurio pareiškėjas įsigijo sojų aliejų nebuvo registruotas kaip pašarais prekiaujantis subjektas, šios faktinės aplinkybės patvirtina pašarų tvarkymo grandies nutrūkimą, dėl to teigti, kad pašarinė žaliava yra saugi, nėra pagrindo, juo labiau, pats pareiškėjas jokių įrodymų, pagrindžiančių įsigyto sojų aliejaus laikymo / transportavimo atitikties teisės aktų reikalavimams nepateikė.

38. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, veikiantis kaip pašarų ūkio subjektas, turi pareigą imtis efektyvių teisinių, organizacinių priemonių tam, jog nebūtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, todėl jo teiginius, kad pažeidimai, kurie nėra susiję su pareiškėju, bet susiję su kitomis įmonėmis, kurių pareiškėjas neturėjo galimybės kontroliuoti, vertino kaip pareiškėjo siekį išvengti atsakomybės, o Lietuvos Respublikoje registruotus ir patvirtinus pašarų ūkio subjektus galima rasti viešame registre adresu: http://www.vic.lt:8101/pls/seklos/rpu.sel.

39. Teismas sprendė, kad ginčijami Sprendimai yra proporcingi, objektyvūs ir pagrįsti, VMVT Šiaulių departamentas nustatė ir pakankamais įrodymais pagrindė pareiškėjo padarytus pašarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o administracinio poveikio priemonės – produktų tiekimo rinkai uždraudimas, pritaikytos nustačius visas jos taikymo sąlygas, pagrindžiant jos taikymą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė gamintojo deklaracijos apie produktą dėl 14,3 tonų įsigyto sojų aliejaus iš 79,2 t, kadangi pateiktoje deklaracijoje Nr. 562 nurodoma neto masė yra 64 900 kg; teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atstovės paaiškinimus, pateiktus paskutinio teismo posėdžio metu, kad importuotojas įvežė tos pačios partijos aliejų iš Ukrainos į Lietuvą trimis cisternomis ir kiekvienai cisternai buvo išduota atskira analogiška deklaracija, tik skirtingu numeriu, taip pat į bylos medžiagą. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pateiktos trys deklaracijos: Nr. 562, 562 ir 564 (II t., b. l. 123–127), kuriose nurodytas aliejus iš tos pačios 350 t partijos, analogiškų savybių ir kuris buvo pristatytas pareiškėjui visas iš vienos cisternos ir dalis – iš kitos, tas pats nurodyta muitinės dokumentuose, todėl teismas, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjo naudotas aliejus, kuris įėjo į pareiškėjo gamintų pašarų sudėtį, neturėjo kokybės deklaracijų.

42. Pareiškėjas nurodo, kad teismas didelę reikšmę teikė aliejaus deklaracijų kokybei nurodydamas, jog atsakovas pagrįstai netyrė paimtų aliejaus mėginių. Pareiškėjas pažymi, kad niekada nesutiko, jog ginčo aliejus yra techninis, o teigė, kad aliejus yra tinkamas naudoti pramonėje, tai ir pažymėta jo kokybės deklaracijoje bei gamintojo raštuose. Pareiškėjo teigimu, jo atsakovui tikrinimo metu pateikta deklaracija yra analogiška iš AB „Kretingos grūdai“ anksčiau įsigyto sojų aliejaus deklaracijai, kurioje nurodyta ne tik ta pati produkto partija (350 t), analogiškos savybės, tas pats gamintojas, bet yra atsakovo VMVT antspaudas „realizuoti leidžiama“ (II t, b. l. 77). Teismas nevertino analogiškos deklaracijos, kuria buvo leista aliejų realizuoti pašarų gamyboje, apie šį įrodymą nepasisakė ir nevertino, kodėl pareiškėjo atveju analogiška deklaracija netinkama ir neaiški, o atsakovas, skirtingai vertindamas skirtingų subjektų analogiškus dokumentus, pažeidė VAĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

43. Pareiškėjas pažymi, kad pateikė atsakymą iš Klaipėdos teritorinės muitinės, iš kurio matyti, jog buvo nurodytas teisingas kodas, kuriuo buvo importuotas ginčo aliejus, o prekės pavadinimas pagal muitinės kodų klasifikaciją ir turėjo būti „Sojų aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą“. Pareiškėjas teigia, kad išsklaidė abejones, jog pagal deklaracijų turinį ir jose nurodytą paskirtį – pramoniniam naudojimui – aliejus tinkamas pašarų gamybai, tačiau teismas šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė, o padarė išvadą, kad tai, jog deklaracijos paskirtyje be „pramonės“ yra pavartotas žodis ir „techninis“, kelia per daug abejonių aliejaus kokybe.

44. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nors vadovavosi Pašarų įstatymo 16 straipsniu ir pabrėžė, jog pašarų ūkio subjektas turi įrodinėti, kad pašaras yra saugus, tačiau šios galimybės pareiškėjui nesuteikė atsisakydamas tenkinti prašymą dėl sojų aliejaus mėginio ištyrimo ir teismo ekspertizės skyrimo. Pareiškėjas teigia, kad žodiniame teismo posėdyje teismo ekspertizę buvo atsisakyta skirti motyvuojant ir ilga bylos trukme, dėl kurios pareiškėjo kaltės nebuvo, nes pirmasis teismo posėdis įvyko tik 2023 m. rugsėjo 13 d., nors pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo baigtas jau 2022 m. birželio 27 d. Pareiškėjo teigimu, žodiniuose posėdžiuose buvo išsiaiškinta, kad į saugumo pažeidimus atsakovas nebūtinai turi atsižvelgti formaliai ir, jeigu išsiaiškinama, kuo konkrečiai pašaras ar jo komponentas gali būti užterštas, tokiu atveju atliekama laboratorinė ekspertizė ir tiriama, ar produkte yra teršalų; atsakovas nenurodė, kuo sojų aliejus galėtų būti užterštas, o pareiškėjas negalėjo atlikti ginčo aliejaus laboratorinės ekspertizės savo iniciatyva, kol atsakovo deklaruojamos taršos šaltiniai nebus išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas 2022 m. liepos 27 d. rašte Nr. B6-(1.9.)-2011 patvirtino, jog neginčija, kad pašarų gamybai naudotas aliejus yra kokybiškas, tačiau pažeidus pašarų saugos reikalavimus galėjo būti kažkuo užterštas ir todėl turi būti sunaikintas. Tokiu būdu kompetentinga institucija, nustačiusi pašarų saugos pažeidimus, nepagrįstai atleidžiama nuo vertinimo atlikimo (pvz., laboratorinių tyrimų), o galiausiai likusį aliejų buvo leista naudoti antriniams tikslams, tačiau teismas bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino ir šios aplinkybės netyrė.

45. Pareiškėjas vadovaujasi Tvarkos aprašo 4 punktu ir teigia, kad ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog pašarų saugos reikalavimų pažeidimo nustatymo fakto nepakanka tam, kad ūkio subjektui automatiškai būtų skirta pati griežčiausia poveikio priemonė, o kompetentinga institucija turi atsižvelgti tiek į laboratorinių tyrimų rezultatus bei viešojo administravimo tikslus bei principus, įskaitant proporcingumo, todėl teismo išvada, kad VMVT negali vadovautis jokiais kitais kriterijais, nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju, esant formaliems pažeidimams (vežėjo neužregistravimas registre), pareiškėjas neturi galimybės paneigti prezumpcijos, kad produktas galėjo būti užterštas bet kuriuo teršalu.

46. Pareiškėjas teigia, kad teismas privalėjo vertinti įrodymų visumą, o ne tik tuos, kurie buvo pateikti atsakovui patikrinimo metu, nes paaiškinimus jis pateikė pavėlavęs dėl to, kad atsakovas dokumentus siuntė ne administracijai, o į pašarų gamybos cechą, dėl to administracija apie atsakovo reikalavimus nežinojo. Atsakovas, kaip kompetentinga institucija, atlikusi patikrinimą, neinformavo pareiškėjo apie gresiančias pasekmes, paimdamas aliejaus mėginius, suklaidino pareiškėją, kuris manė, kad tolesnė įvykių eiga priklausys nuo laboratorinių tyrimų rezultatų, taip sudarė klaidingą tyrimo eigos įspūdį, sukėlė nepagrįstus lūkesčius – kad institucija gilinis į situaciją ir visos abejonės bus pašalintos, o teismas faktą, kad pareiškėjas neteikė paaiškinimų arba teikė juos pavėluotai laikė pagrįsta priežastimi netirti paimto mėginio. Pareiškėjo vertinimu, tokie teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi: vienu atveju teismas teigia, kad laboratorinio tyrimo atsakovas neprivalėjo atlikti, nes pareiškėjas neteikė paaiškinimų, kitu atveju – atsakovas mėginio neprivalėjo tirti, nes buvo netinkama aliejaus deklaracija ir iš jos apskritai nebuvo įmanoma nustatyti aliejaus paskirties, trečiu atveju (teismo posėdžių metu) – aliejaus ekspertizė tarsi būtų tikslinga, tačiau esą per vėlai pateiktas prašymas ir prašyme nepakankamai aiškiai suformuluoti klausimai ekspertui.

47. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ vadovo A. N. pateiktos informacijos vertinimu. Pareiškėjo teigimu, minėtas asmuo davė melagingus parodymus, siekdamas nepakenkti sau civilinėje byloje, iškeltoje pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lossless overseas“ ieškinį kooperatyvui.

48. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas, atsisakydamas skirti ekspertizę, ne tik nesuteikė galimybės pareiškėjui įrodyti, jog aliejus yra neužterštas, bet ir nevertino aplinkybės, kad Sprendimu Nr. 1 uždrausti tiekti į rinką pašarai savo sudėtyje teturėjo tik 2,8-5,1 procentus minimo aliejaus.

49. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad 2022 m. gegužės 3 d. aliejaus gamintojo raštas, kuriuo gamintojas patvirtino, kad aliejus gali būti naudojamas pašarams, buvo gautas tik po Sprendimų priėmimo ir gamintojas nepateikė laboratorinių tyrimų rodiklių, patvirtinančių, kad sojų aliejus atitinka ES teisės aktuose nustatytus pašaro saugos reikalavimus, nes laboratorinių tyrimų rodikliai yra nurodyti aliejaus kokybės deklaracijoje.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lossless overseas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepateikė gamintojo deklaracijos apie produktą dėl 14,3 tonų įsigyto sojų aliejaus iš 79,2 t, teismas neatsižvelgė į pateiktas tris deklaracijas (Nr. 562, 563, 564), kurios apima visą 350 t aliejaus partiją, pristatytą pareiškėjui, todėl teismas klaidingai nusprendė, kad pareiškėjo naudotas aliejus neturėjo kokybės deklaracijų, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko, kad teismas nepagrįstai teikė didelę reikšmę deklaracijų kokybei, deklaracijose aiškiai nurodyta, jog aliejus yra tinkamas pramonėje, įskaitant pašarų gamybą, o AB „Kretingos grūdai“ deklaracija, kurioje nurodyta, kad aliejus yra tinkamas pašarų gamybai, tiek pareiškėjo pateikta deklaracija yra analogiškos, teismas netinkamai įvertinęs šiuos dokumentus, nesuteikęs reikšmės jų analogiškumui ir informatyvumui, pažeidė lygiateisiškumo principą. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl sojų aliejaus mėginio ištyrimo ir teismo ekspertizės skyrimo, nepagrįstai argumentavo, kad pareiškėjas galėjo atlikti tyrimą anksčiau, nepaisant to, jog ilga bylos trukmė nebuvo pareiškėjo kaltė, nors ekspertizė būtų padėjusi išsiaiškinti, ar aliejus yra saugus pašarų gamybai, tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

52. Atsakovas VMVT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

53. Atsakovas nurodo su ginču susijusias faktines aplinkybes ir pažymi, kad nei pareiškėjo įsigyto sojų aliejaus gamintojo deklaracijose Nr. 562, Nr. 563 ir Nr. 564 , nei kituose dokumentuose ar etiketėse nėra aiškiai nurodyta, jog šis aliejus yra skirtas pašarams, o tai, kad sojų aliejus nebuvo skirtas gaminti pašarams, patvirtina ir aplinkybė, jog jį pareiškėjui pardavė neturinti leidimo prekiauti pašarais UAB „Lossless overseas“, ir tai, kad jį transportavo, laikė ir saugojo neturintys leidimo transportuoti / laikyti pašarus ūkio subjektai:

UAB „Saitema“, UAB „Tomega“, kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“. Atsakovas pažymi, kad pardavėjas UAB „Losselss overseas“ dėl aliejaus, kurį įsigijo pareiškėjas, pagal nustatytą tvarką iš anksto apie jo įvežimą neinformavo Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos posto, tokiu būdu išvengdamas į ES įvežamo sojų aliejaus kaip pašaro siuntos dokumentų, kuriais patvirtinama pašaro sauga ir kokybė, tikrinimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas painioja produktų saugos ir kokybės sąvokas, o esant tokiems ginčo aliejaus (jei vertinti kaip pašarą, kaip to siekia pareiškėjas) tvarkymo grandinės pažeidimams, toks aliejus, jei jis naudojamas pašaro gamybai, yra nesaugus.

Atsakovo vertinimu, nustatyti aliejaus tvarkymo grandinės pažeidimai yra ne formalūs, o esminiai ir sudarė įrodymų visumą priimti Sprendimus. Atsakovas teigia, kad ginčas kilęs dėl pareiškėjo, o ne AB „Kretingos grūdai“ naudoto aliejaus, be to, VMVT dėl pareiškėjo minėto AB „Kretingos grūdai“ sojų aliejaus ir iš jo pagamintų pašarų taip pat yra priėmusi sprendimus dėl jo uždraudimo, o pareiškėjas iki Sprendimų priėmimo buvo pateikęs tik vieną deklaraciją – Nr. 562. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodytas muitinės kodas yra naudojamas ne maisto produktams deklaruoti, todėl pareiškėjo pateiktas Klaipėdos muitinės atsakymas nepatvirtina, jog pareiškėjo Sojų aliejus yra tinkamas pašarams gaminti.

Atsakovas nurodo, kad byloje esančiose nerafinuoto sojų aliejaus deklaracijose Nr. 562, 563, 564 pažymėta, kad nurodytas sojų aliejus (pagamintas 2021 m. pabaigoje) galioja 6 mėnesius nuo pagaminimo datos, todėl praėjus šiam galiojimo terminui yra neaiškios šiame nebetinkamame naudoti aliejuje susidariusios medžiagos, o galbūt buvusios šiame sojų aliejuje dėl kryžminės taršos atsiradę medžiagos per tokį ilgą laikotarpį jau gali būti suskilę sojų aliejaus terpėje ir neatspindėti 2022 metais buvusios situacijos, todėl netikslinga skirti teismo ekspertizę laboratorijoje siekiant nustatyti pareiškėjo prašomus jo kokybės reikalavimus, ypač atsižvelgus į tai, kad byloje ginčijami Sprendimai priimti dėl saugos pažeidimų.

Atsakovo teigimu, dėl daugelį kartų pažeistos pašarų tvarkymo grandinės, kai neaiškus yra net sojų aliejaus (jei jį naudoti pašarui) atsekamumas, jo kryžminės taršos šaltinių buvo daug, net nustatyti konkrečias draudžiamas pašarų gamyboje medžiagas šiame aliejuje yra sudėtinga, be to, pareiškėjas galėjo atlikti jo turimo atsarginio mėginio laboratorinį tyrimą. Atsakovas nurodo, kad nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą baigus tyrimą pripažinti sojų aliejų ir iš jo pagamintus pašarus nesaugiais ir juos uždrausti.

VMVT pažymi, kad leido naudoti sojų aliejų ne pašarų gamybos tikslu, nes tokiu būdu panaudotas jis nebekelia pavojaus gyvūnų, o atitinkamai per tokių gyvūnų vartojimą – ir žmogaus sveikatai, tokiu būdu pareiškėjas neprivalėjo sunaikinti šio aliejaus ir taip išvengė didelių materialinių nuostolių. VMVT vertinimu, pareiškėjui pritaikytos proporcingos administracinio poveikio priemonės, pareiškėjas, kaip patvirtintas pašarų gamintojas, privalėjo žinoti nustatytus reikalavimus, o jo paaiškinimai patvirtina, jog įmonėje vadybos procesai, susiję su pašarų tvarkymo veikla, vyksta aplaidžiai, todėl pareiškėjas galbūt neatitinka Reglamento (EB) Nr. 183/2005 reikalavimų.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo su nesaugiu aliejumi gamintas pašaras buvo naudojamas paukščiams šerti, tokiu pašaru šertos paukštienos produkcija buvo realizuojama parduodant ją žmonių maistui, o Lietuvos Respublikos maisto įstatyme įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Byloje nustatyta, kad VMVT pareigūnų atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjas pagal 2021 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1230 (2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra LES111, 2022 m. vasario 14 d. sąskaita faktūra LES 113 ir 2022 m. kovo 23 d. sąskaita faktūra LES 116) įsigijo iš UAB „Lossless overseas“ 3 sojų aliejaus, pagaminto Ukrainoje (gamintojas – OOO „Falcon agro group“), siuntas (iš viso įsigijo 79,2 t). Šioms 3 sojų aliejaus siuntoms išduotos gamintojo deklaracijos Nr. 562, Nr. 563 ir Nr. 564. Apie deklaracijas Nr. 563, 564 sužinota ne iš pareiškėjo, o tikrinant dokumentus VMI, po VMVT priimtų sprendimų dėl produkto stabdymo. UAB „Lossless overseas“, pardavusi sojų aliejų pareiškėjui, neregistruota kaip pašarais prekiaujantis ūkio subjektas. Pagrindinė deklaruojama įmonės veikla – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba.

55. Patikrinimo metu VMVT Šiaulių departamento pareigūnams buvo pateikta tik sojų aliejaus gamintojo – OOO „Falcon agro group“ (Ukraina), 2021 m. gruodžio 14 d. deklaracija Nr. 562, kurioje nurodyta, kad sojų aliejus skirtas techniniam ar pramoniniam naudojimui, išskyrus maisto produktų gamybai, partijos Nr. 2, neto masė 64 900 kg. Pareiškėjas pateikė šią deklaraciją visam įsigytam sojų aliejaus kiekiui, t. y. 79,2 t. Įvertinus įsigijimo dokumentus bei deklaracijoje Nr. 562 pateiktą informaciją, buvo nustatyta, kad 14,3 t įsigyto sojų aliejaus pareiškėjas nepateikė gamintojo deklaracijos apie produktą. Remiantis pateiktais svėrimo aktais (2021m. gruodžio 31 d. svėrimo aktas ZGNr. 2021/12/30-1; 2022 m. vasario 14 d. svėrimo aktas ZGNr. 2022/02/14-1; 2022 m. kovo 23 d. svėrimo aktas ZGNr. 2022/03/23-1) sojų aliejus buvo pakrautas kooperatyve „Žadeikonių grūdai“, kuris, vadovaujantis pašarų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nurodytu adresu neturi teisės sandėliuoti pašarų. Patikrinimo metu, remiantis pašarų gamybos žurnalu (Patikrinimo akto Nr. 57PAŠ-1 priedas Nr. 6), nustatyta, kad sojų aliejus pradėtas naudoti 2022 m. sausio 13 d. ir iki 2022 m. kovo 23 d. gaminant pašarus sunaudota 35,6951 t, aliejaus likutis 44 t (7 t sojų aliejaus laikomos konteineriuose po 1 t, o šio aliejaus 37 t sumaišytos su rapsų aliejumi ir laikomis 50 t talpos konteineryje). Pagal Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą nustatyta, kad pareiškėjo įsigytą sojų aliejų transportavo UAB „Saitema“ ir UAB „Tomega“, kurios nėra registruotos kaip pašarus gabenantys ūkio subjektai. UAB „Tomega“ deklaruojama pagrindinė veikla – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba.

56. VMVT Šiaulių departamento pareigūnai 2022 m. kovo 29 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad naudojant sojų aliejų buvo pagaminta 800 240 kg pašarų, kurie pateikti 5 ūkio subjektams.

57. 2022 m. kovo 31 d. buvo išsiųstas paklausimas Ukrainos kompetentingai tarnybai dėl OOO „Falcon agro group“ (Ukraina) gaminamo sojų aliejaus. 2022 m. balandžio 1 d. gautas atsakymas iš Ukrainos kompetentingos tarnybos, kuriame nurodyta: „Pagal gautą informaciją iš mūsų teritorinės įstaigos ši įmonė nesikreipė į Ukrainos valstybinę maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybą dėl sveikatos pažymėjimo, taip pat dėl veterinarijos sertifikato dėl to, kad tai yra techninė alyva, o ne alyva skirta gyvūnų pašarams. (...) Gamintojo deklaracijoje pateiktoje išvadoje dėl tolesnio gaminio naudojimo nurodyta, kad visi kokybės ir saugos rodikliai atitinka DSTU 4534:2006 reikalavimus, išskyrus drėgmės ir lakiųjų medžiagų masės dalį, todėl jis negali būti naudojamas maisto gamybai, bet gali būti naudojamas pramoniniam perdirbimui techniniais tikslais, nurodytais vežimo sutarties reikalavimuose“.

58. VMVT Šiaulių departamentas, baigęs tyrimą dėl pareiškėjo galbūt nesaugios pašarinės žaliavos – sojų aliejaus, įsigijimo, pripažino, kad įsigytas sojų aliejus buvo nesaugus, neatitiko teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų: 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 15 straipsnio 1 dalies; 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB, 4 straipsnio 1 dalies a punkto; 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus II priedo skyriaus „Produkcija“ 8 dalies, 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir 2022 m. balandžio 19 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas dėl produkto (produktų) teikimo rinkai uždraudimo Nr. 57SV-64 (dėl sojų aliejaus 44 t), kuriuo uždrausta sojų aliejų tiekti rinkai, pareiškėjas įpareigotas susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti. Nustačius, kad sojų aliejus buvo nesaugus ir negalėjo būti naudojamas pašarams gaminti, 2022 m. balandžio 19 d. priimtas sprendimas dėl produkto (produktų) teikimo rinkai uždraudimo Nr. 57SV-63 (dėl visaverčių kombinuotųjų pašarų naminiams paukščiams Grover, Finisher, Starter (iš viso 800 240 kg), pagamintų nuo 2022 m. sausio 13 d. naudojant sojų aliejų).

59. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė visą šiai bylai aktualią teisę, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų vengdama kartojimosi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

60. Remiantis Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai tik saugūs ir kokybiški pašarai. Pašarų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tik patvirtinti ir (arba) registruoti pašarų ūkio subjektai gali tvarkyti pašarus, juos įvežti į Lietuvos Respubliką ar eksportuoti, vadovaudamiesi šiame įstatyme, jo priede nurodytų ir kitų teisės aktų reikalavimais, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. Išimtys, nurodytos Pašarų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, šiai bylai neaktualios. Pašarų tvarkymas, pagal Pašarų įstatymo 3 straipsnio 14 dalį, yra veiksmai su pašaru ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant pašaro gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys daryti poveikį pašaro saugai, kokybei ir mitybos vertei, taip pat pašarų naudojimas.

61. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 6 dalimi, pašarų verslo operatoriai ir ūkininkai įsigyja ir naudoja pašarus iš tų ūkio subjektų, kurie registruoti ir (arba) patvirtinti pagal šio reglamento reikalavimus.

62. Reglamento (EB) Nr. 183/2005 preambulės 17 punkte nurodoma, kad visų pašarų verslo operatorių registravimo ir patvirtinimo, kurį vykdo kompetentinga valstybės narės institucija, sistema yra reikalinga tam, jog būtų užtikrintas atsekamumas nuo gamintojo iki galutinio vartotojo ir būtų lengviau įgyvendinti veiksmingą oficialią priežiūrą.

63. Šios Nutarties 54–57 punktuose nurodytos, atsakovo atliktų patikrinimų metu nustatytos faktinės aplinkybės, vertintinos taikant šios Nutarties 60–62 punktuose paminėtą teisinį reguliavimą, yra pagrindas pripažinti pareiškėjo įsigytą sojų aliejų ir iš jo pagamintus pašarus nesaugiais.

64. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo pažeista visa pašarų tvarkymo grandinė pradedant ūkio subjektu, pagaminusiu sojų aliejų, tęsiant – jį tiekusiu ir pareiškėjui pardavusiu ūkio subjektu, baigiant sojų aliejų sandėliavusiais ir pervežusiais ūkio subjektais, kurių nei vienas nėra pašarų ūkio subjektai (Pašarų įstatymo 7 str. 3 d.).

65. Patikrinimų bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės (inter alia (be kita ko) liudytojo parodymai) suponuoja ne tik tai, kad buvo iš esmės pažeista pašarų tvarkymo grandinė, bet ir tai, jog dėl to būta kryžminės taršos šaltinių, todėl atsakovas turėjo pakankamą teisinį pagrindą pripažinti pareiškėjo įsigytą sojų aliejų ir iš jo pagamintus pašarus nesaugiais be sojų aliejaus mėginio laboratorinio tyrimo.

66. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų kontekste būtina pažymėti, kad atsakovo sprendimai priimti pripažinus pareiškėjo pašarų gamybai naudotą sojų aliejų nesaugiu, o ne nekokybišku produktu, todėl argumentai, kuriais siekiama pagrįsti, kad sojų aliejus atitiko kokybės reikalavimus, neturi reikšmės galutinei procesinei šios bylos baigčiai.

67. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 41 punkte, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime ir šios Nutarties 54 punkte išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, dėstydamas bylai reikšmingas aplinkybes nurodė, jog patikrinimo metu pareiškėjas atsakovui pateikė tik deklaraciją Nr. 562. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu yra įrodyta – apie deklaracijas Nr. 563, 564 sužinota ne iš pareiškėjo, o tikrinant dokumentus VMI. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas reikšmingas bylai aplinkybes, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (ABTĮ 56 str.).

68. Dėl ekspertizės. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties motyvus, išdėstytus teismo posėdžio metu (2024 m. kovo 27 d. posėdžio garso įrašas, pradedant 11 min. 20 sek.), kuriais pagrįstas atsisakymas byloje skirti ekspertizę, neturi teisinių pagrindų pripažinti, kad nurodyti motyvai nepagrindžia tokio procesinio sprendimo pagrįstumo. Tiek nuoroda į produkto galiojimo termino pabaigą, tiek referavimas į bendrąsias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias procesines taisykles vertintini kaip įtikinantys argumentai, kuriais remiantis atmestas pareiškėjo prašymas dėl ekspertizės byloje skyrimo.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą konstatuodamas, jog ginčijami atsakovo Sprendimai yra pagrįsti, teisiniams santykiams kvalifikuoti tinkamai taikyta teisė, o pritaikytos poveikio priemonės atitinka konstitucinį proporcingumo principą.

70. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŠIAURĖS VILKAS“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis