2019-12-16 Nr. AB-23902-4-52-3-00511-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5915-415/2019

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00802-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui I. K. (I. K.), jo atstovui advokatui Mariui Bariševičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Svetlanai Semenienei,

vertėjams Gitanai Aleliūnaitei ir Sakhizadui Mohammadui Raufui (Sakhizada Mohammad Rauf),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 27 d. nutarimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio I. K. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir rinktinė) 2019 m. spalio 25 d. teikimas dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio I. K. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC).

2. Teikime nurodė, kad į VSAT URC 2019 m. spalio 24 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo planuota grąžinti (duomenys neskelbtini) Respublikos šeimą: F. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini) kartu su mažamečiai vaikais, užsakomuoju reisu su pareigūnų palyda. Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Migracijos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeima, prieš išvykstant užsakomuoju reisu į Lietuvos Respubliką, paslėpė vieną iš savo vaikų, vaiko buvimo vietos pareigūnams neatskleidė, tokiu būdu I. K. ir F. N., sutrukdė Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai atsisakė pasirašyti paaiškinamajame dokumente. Užsieniečio elgesys Vokietijos Federacinėje Respublikoje laikytinas nebendradarbiavimu, kadangi pasižymėjo ir tyčiniais veiksmais, todėl į Lietuvos Respubliką užsienietis grąžintas vienas, ne įprastu ar komerciniu, o užsakomuoju reisu su pareigūnų palyda. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis turi pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrašas, kad paso galiojimas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. K. perduotas Lietuvos Respublikai pasiprašė prieglobsčio. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, patikrinus informaciją Užsieniečių registre nustatyta, kad I. K. turi sutuoktinę F. N., kuri su vaikais 2019 m. vasario 6 d. (be I. K.) atvyko į Lietuvos Respubliką bei pasiprašė prieglobsčio sau ir savo mažamečiams vaikams. Migracijos departamentas 2019 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-12-15PR-19 „Įleisti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį iš esmės, nustatyti Europos Sąjungos valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą“. Šeimai buvo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimai, jie apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre.

3. Teikime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeima nesilaikė vidaus taisyklių, nenustatytu laiku išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, todėl Migracijos departamentas 2019 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-12-16PR-6 „Sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą“. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeima be asmens dokumentų, neteisėtai, pasinaudodami laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyko kartu su savo mažamečiais vaikais iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė F. N., gim. (duomenys neskelbtini), sutrukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl jos šeimos išsiuntimo arba grąžinimo į kilmės šalį.

4. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. K. pas žmoną F. N. vyko maršrutu Maskva-Lenkija-Vokietija, į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje šeima pasiprašė prieglobsčio. Kadangi už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, todėl šeimą nuspręsta grąžinti į Lietuvos Respubliką. VSAT URC Tyrimų skyrius 2019 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą sulaikyti I. K. iki 48 valandų. Patikrinus VRIS duomenų bazę – duomenų apie minėtam užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nerasta, Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje duomenų apie išduotas vizas nėra. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. šiam užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą Italijos konsulinėje įstaigoje Maskvoje.

5. Atsižvelgiant į užsieniečio elgesį, kad jis sąmoningai vengė savo ir savo šeimos grąžinimo į Lietuvos Respubliką, paslėpė vaiką, dėl to jo žmona su vaikais nebuvo grąžinti, yra iškilęs rimtas pagrindas manyti, kad bandydamas išvengti jo galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, tai vertintina kaip nebendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis faktas. Įvertinus faktą, kad užsienietis slėpė vaiką, siedamas išvengti šeimos išsiuntimo, yra pagrindas manyti, kad minėtas asmuo gali norėti pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos ir tinkamai išnagrinėti prašymą bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. spalio 27 d. nutarimu nutarė laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį I. K., gimusį (duomenys neskelbtini), VSAT Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2020 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas nustatė, kad į VSAT URC 2019 m. spalio 24 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo planuota užsakomuoju reisu su pareigūnų palyda grąžinti (duomenys neskelbtini) Respublikos šeimą: F. N. ir I. K. kartu su mažamečiai vaikais. Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Migracijos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeima, prieš išvykstant į Lietuvos Respubliką, paslėpė vieną iš savo vaikų, vaiko buvimo vietos pareigūnams neatskleidė, tokiu būdu I. K. ir F.

N. sutrukdė Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai atsisakė pasakyti savo dukros buvimo vietą, pasirašyti paaiškinamajame dokumente. Užsieniečio elgesys Vokietijos Federacinėje Respublikoje laikytinas nebendradarbiavimu, kadangi pasižymėjo ir tyčiniais veiksmais, todėl į Lietuvos Respubliką užsienietis grąžintas vienas, ne įprastu ar komerciniu, o užsakomuoju reisu su pareigūnų palyda. Užsienietis turi pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrašas apie tai, kad paso galiojimas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I.

K. perduotas Lietuvos Respublikai pasiprašė prieglobsčio. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, patikrinus informaciją Užsieniečių registre nustatyta, kad I. K. turi sutuoktinę F. N., kuri su vaikais 2019 m. vasario 6 d. (be I. K.) atvyko į Lietuvos Respubliką bei pasiprašė prieglobsčio sau ir savo mažamečiams vaikams. Migracijos departamentas 2019 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-12-15PR-19 „Įleisti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį iš esmės, nustatyti Europos sąjungos valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą“.

Šeimai buvo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimai, jie apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeima nesilaikė vidaus taisyklių, nenustatytu laiku išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, todėl Migracijos departamentas 2019 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-12-16PR-6 „Sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą“. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeima be asmens dokumentų, neteisėtai, pasinaudodami laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyko kartu su savo mažamečiais vaikais iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė F.

N. sutrukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl jos šeimos išsiuntimo arba grąžinimo į kilmės šalį.

8. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. K. pas žmoną F. N. vyko maršrutu Maskva-Lenkija-Vokietija, į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje šeima pasiprašė prieglobsčio. Kadangi už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, todėl šeimą nuspręsta grąžinti į Lietuvos Respubliką. VSAT URC Tyrimų skyrius 2019 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą sulaikyti I. K. iki 48 valandų. Patikrinus VRIS duomenų bazę – duomenų apie minėtam užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nerasta, Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje duomenų apie išduotas vizas nėra. Nustatyta, kad užsieniečiui 2017 m. liepos 5 d. buvo atsisakyta išduoti vizą Italijos konsulinėje įstaigoje Maskvoje.

9. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į užsieniečio elgesį, jog jis sąmoningai vengė savo ir savo šeimos grąžinimo į Lietuvos Respubliką, paslėpė vaiką, dėl to jo žmona su vaikais nebuvo grąžinti, yra iškilęs rimtas pagrindas manyti, kad bandydamas išvengti jo galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, tai vertintina kaip nebendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis faktas. Įvertinus faktą, kad užsienietis slėpė vaiką, siedamas išvengti šeimos išsiuntimo, yra pagrindas manyti, jog jis gali norėti pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos ir tinkamai išnagrinėti prašymą bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui sprendimu nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, ir pripažino, jog šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

III. 12. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. K. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-1321-269/2019 ir priimti naują sprendimą - VSAT teikimo netenkinti arba VSAT teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

13. Užsienietis nurodo, kad nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais. Teismas nepagrįstai jo sulaikymą grindė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Skundžiamo nutarimo priėmimo (ir bylos nagrinėjimo) metu jis ne tik buvo įleistas į Lietuvos Respubliką, bet jau turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą ir jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje buvo pradėtas nagrinėti iš esmės. Prašymas šiuo metu dar nagrinėjamas, taip pat jo atžvilgiu nebuvo ir šiuo metu nėra priimta jokio sprendimo dėl grąžinimo į valstybę, iš kurios jis atvyko. Taigi teismas nepagrįstai rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl vien dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.

14. Pažymi, kad tiek nagrinėjant teikimą, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Užsieniečio vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, nors ir aiškiai nutarime nenurodė tinkamo jo sulaikymo pagrindo, tačiau iš esmės skundžiamą nutarimą motyvavo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 5 dalies 10 punkto nuostatomis.

15. Nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, kad sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Faktinės aplinkybės, kad būtent užsienietis ir būtent tyčia, t. y. sąmoningai, būdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje prieš išvykstant užsakomuoju reisu į Lietuvos Respubliką paslėpė vieną iš savo vaikų ir vaiko buvimo vietos neatskleidė Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos pareigūnams, byloje nebuvo įrodytas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje yra įrodytas ir dėl to laikytinas nustatytu nebendradarbiavimo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais faktas.

16. Akcentuoja, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas aiškiai nustato, jog pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai nebendradarbiavimo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais faktas yra nustatomas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Kitaip tariant, vertinant prieglobsčio prašytojo nebendradarbiavimo faktą, yra svarbus laiko kriterijus, kada yra nustatomas toks nebendradarbiavimo faktas. Jeigu toks faktas nustatomas tada, kai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nėra nagrinėjamas, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip leidžianti spręsti, kad toks užsienietis gali bandyti pasislėpti.

17. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad nei Lietuvos Respublikoje, nei Vokietijos Federacinėje Respublikoje užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo pradėtas nagrinėti, kai įvyko teismo nustatytos aplinkybės apie tariamą užsieniečio atsisakymą bendradarbiauti. Jis tik po jo grąžinimo pagal Dublino III Reglamentą į Lietuvos Respubliką pirmą kartą Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris yra priimtas ir pradėtas nagrinėti iš esmės. Tai atitinkamai reiškia, kad net jei jo veiksmus ir galima būtų pripažinti nebendradarbiavimu (su kuo jis nesutinka), tai tokie veiksmai buvo atlikti nesant jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytas aplinkybes įvertino kaip patvirtinančias, jog jis neva gali bandyti pasislėpti ir dėl to yra būtinas jo sulaikymas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių patikimų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad po jo grąžinimo į Lietuvos Respubliką ir prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikimo, vengtų bendradarbiauti su VSAT ar Migracijos departamento pareigūnais.

18. Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, ne tik nepagrįstai rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bet ir be jokio faktinio pagrindo sprendė, kad yra pagrindas jį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte bei 5 dalies 10 punkte įtvirtintais pagrindais.

19. Pažymi, kad sulaikymas nagrinėjimu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas. Užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo atveju ir yra jo sulaikymo pagrindai, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas, tai šiuo atveju turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

20. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad aštuonis mėnesius su šeima gyveno Vokietijoje. Turi keturis vaikus, žmona šiuo metu laukiasi dar vieno vaiko. Kai atvyko pareigūnai, žmona ir vaikai labai išsigando. Jis turi Lenkijos vizą, nesupranta, kodėl buvo atvežtas į Lietuvą. Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra pateikęs prieglobsčio prašymą. Lietuvoje prieglobsčio prašymą pateikė pirmą kartą. Norėtų, kad jo atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimo, kadangi jis norėtų susisiekti su savo žmona ir vaikais, o būdamas sulaikytas negali skambinti ir pabendrauti su žmona ir vaikais, kurių labai ilgisi. Negali pasakyti kur skambintų žmonai ir kur yra jo šeima. Užsienietis taip pat nurodė, kad jis serga hepatitu B ir C, žmona serga cukriniu diabetu.

21. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir nusprendė, kad atsižvelgus į užsieniečio I. K. elgesį - sąmoningai vengė savo ir savo šeimos grąžinimo į Lietuvos Respubliką, paslėpė vaiką, dėl to jo žmona su vaikais nebuvo grąžinti, - yra rimtas pagrindas manyti, kad bandydamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe bei pasislėpti, dėl to Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo pirminės apklausos ir tinkamai išnagrinėti prašymą, priimti sprendimą prieglobsčio byloje, todėl priėmė sprendimą, kuriuo sulaikė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį I. K..

22. Nurodo, kad teismas užsieniečio atžvilgiu taikė Įstatymo 113-114 straipsnius. Rezoliucinėje nutarimo dalyje teismas sulaikymą grindžia 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau akivaizdžiai yra išdėstytas to paties Įstatymo ir dalies 2 punktas (užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais - 2 punktas - kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra). Pažymi, kad prieglobsčio prašytojas turėtų būti sulaikomas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 ir 5 dalių pagrindais, tačiau tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas kitas straipsnis, pati savaime nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su užsieniečio sulaikymu, pagrįstumo, kadangi dėstomojoje sprendimo dalyje teismas sulaikymą sieja su užsieniečio nebendradarbiavimu, rimtu pagrindu manyti, kad asmuo, vengdamas išsiuntimo/grąžinimo ir būdamas laisvas gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, taip pat prieglobsčio prašytojo motyvai nėra išaiškinti, Migracijos departamentas, nesulaikius asmens, negalės vertinti prieglobsčio prašymo motyvų, priimti sprendimą dėl prieglobsčio ir taiko Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus pagrindus. Prieglobsčio prašytojo atžvilgiu taikomi analogiški pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 ir 5 dalyse, todėl formalus kitos straipsnio dalies nurodymas negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą.

23. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog nagrinėjamu klausimu nėra leistinais rašytiniais įrodymais įrodyta aplinkybė dėl subjektyviosios užsieniečio elgesio pusės slepiant vaiką, nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 569 straipsnis numato, jog reikšmingi bylai duomenys nustatomi taip pat ir kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šiuo atveju užsieniečio byloje yra dalykinio pobūdžio susirašinėjimo medžiaga, kurioje yra išlaikytas elektroninis etiketas, laiškas yra nukreiptas tarnybos centro Tyrimų skyriaus viršininkui, kuris vykdo savo funkcijas bendradarbiaudamas su kompetentingomis užsienio šalių institucijomis tarnybos centrui svarbiais klausimais ir elektroniniu būdu. Taip pat prie šio susirašinėjimo yra pridėtas informacinis raštas, kuriame užsienietis pareigūnų ir vertėjo akivaizdoje atsisakė pasirašyti bei atskleisti savo paslėpto vaiko buvimo vietą.

24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į užsieniečio elgesį, pagrįstai sprendė, kad užsienietis nebendradarbiavo su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingomis institucijomis, vengė visos šeimos grąžinimo pagal Dublino III Reglamentą į Lietuvos Respubliką sąmoningais, tyčiniais veiksmais, todėl yra didelė tikimybė, kad šis užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, trukdys priimti reikalingus sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, be to, nėra išsiaiškinti motyvai, kuriais prieglobsčio prašytojas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį. Teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

25. VSAT atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad užsieniečio žmona su vaikais atvykusi į Lietuvą pasiprašė prieglobsčio, tačiau iš Pabėgėlių priėmimo centro nenustatytu laiku su vaikais išvyko. Užsienietis nuvyko į Vokietiją ir ten jau visa šeima pasiprašė prieglobsčio. Kadangi už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, užsienietis, dėl to, kad jo žmona su vaikais pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, buvo grąžintas į Lietuvą ir pasiprašė prieglobsčio. Jeigu į Lietuvos Respubliką būtų grąžinta visa šeima, užsienietis vistiek būtų turėjęs rašyti prieglobsčio prašymą. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo užsieniečio atžvilgiu taikyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nes hepatitas B ir C nepriskiriamas prie užkrečiamų ligų. Skambinti užsienietis gali tiek būdamas sulaikytu, tiek ir neapribojant jo laisvės. Taikyti alternatyvias sulaikymo priemones nėra pagrindo, kadangi yra tikimybė, kad pasislėps ar išvyks iš Lietuvos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo pagal VSAT teikimą teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tenkino VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą sulaikyti užsienietį trims mėnesiams iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės taikymu, be to, jis turi prieglobsčio prašytojo statusą, todėl teismas nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

29. Užsienietis tiek ginčijamo teismo nutarimo priėmimo metu, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija) prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, todėl užsienietis vertintinas kaip turintis prieglobsčio prašytojo statusą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4100-502/2018). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai užsieniečio sulaikymo pagrindą nurodė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

30. Pažymėtina, kad sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos.

31. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

32. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

33. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. į VSAT URC pagal Dublino III Reglamentą buvo planuota užsakomuoju reisu su pareigūnų palyda grąžinti (duomenys neskelbtini) Respublikos šeimą: F. N. ir I. K. kartu su jų mažamečiai vaikais. Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Migracijos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeima, prieš išvykstant į Lietuvos Respubliką, paslėpė vieną iš savo vaikų, vaiko buvimo vietos pareigūnams neatskleidė, tokiu būdu I. K. ir F. N. sutrukdė Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai atsisakė pasakyti savo dukros buvimo vietą, pasirašyti paaiškinamajame dokumente. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis turi pasą Nr. M080195, kurio galiojimas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 21 d.

34. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. K. perduotas Lietuvos Respublikai pasiprašė prieglobsčio. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir patikrinus informaciją Užsieniečių registre nustatyta, kad I. K. turi sutuoktinę F. N., kuri su vaikais 2019 m. vasario 6 d. (be I. K.) atvyko į Lietuvos Respubliką bei pasiprašė prieglobsčio sau ir savo mažamečiams vaikams. Migracijos departamentas 2019 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-12-15PR-19 „Įleisti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį iš esmės, nustatyti Europos Sąjungos valstybę, atsakingą už prašymo nagrinėjimą“. Šeimai buvo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimai, jie apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių šeima nesilaikė vidaus taisyklių, nenustatytu laiku išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, todėl Migracijos departamentas 2019 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 15/6-12-16PR-6 „Sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą“. Taigi minėta užsienietė be asmens dokumentų, neteisėtai, pasinaudodama laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyko kartu su savo mažamečiais vaikais iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydama Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl jos šeimos išsiuntimo arba grąžinimo į kilmės šalį. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimas Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 15/6-10-14PR-88 nutrauktas.

35. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. K. pas žmoną F. N. vyko maršrutu Maskva-Lenkija-Vokietija, į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje šeima pasiprašė prieglobsčio. Kadangi už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, todėl šeimą nuspręsta grąžinti į Lietuvos Respubliką. VSAT URC Tyrimų skyrius 2019 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą sulaikyti I. K. iki 48 valandų. Patikrinus VRIS duomenų bazę – duomenų apie minėtam užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nerasta, Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje duomenų apie išduotas vizas nėra. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. I. K. buvo atsisakyta išduoti vizą Italijos konsulinėje įstaigoje Maskvoje.

36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, kad užsienietis ir jo žmona yra pateikę prieglobsčio prašymus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, į kurią pareiškėjas ir vyko maršrutu Maskva-Lenkija-Vokietija, jo šeima likusi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat jo elgesį Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kuomet turėjusio įvykti šeimos grąžinimo į Lietuvos Respubliką dieną paslėpė vieną iš vaikų ir atsisakė atskleisti jo buvimo vietą, tokiu būdu siekdamas sutrukdyti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą (už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, šeimą nuspręsta grąžinti į Lietuvos Respubliką prieglobsčio procedūrai vykdyti), toks užsieniečio elgesys vertintinas kaip nebendradarbiavimas su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingais pareigūnais, teismo posėdžio metu užsienietis teigė žmonos ir vaikų labai ilgisi, norėtų su jais pabendrauti telefonu, tačiau nenurodė konkrečios šeimos buvimo vietos, yra rimtas pagrindas manyti, jog bandydamas išvengti jo galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

37. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas sulaikytinas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus tai, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, todėl gali pasislėpti.

38. Apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu užsieniečio ir jo atstovo išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su užsieniečio sulaikymo pagrįstumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju proporcingumo principas ir teisinga valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra buvo užtikrinta.

39. Apeliacinio skundo argumentai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su vaiko paslėpimu ir jo buvimo vietos neatskleidimu, nebuvo įrodytos jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, nepagrįsti, kadangi užsieniečio asmens byloje yra susirašinėjimo su Vokietijos Federacijos Respublikos atsakingais tarnautojais, kuri skirta Lietuvos Respublikos VSAT Tarnybos centro Tyrimų skyriaus viršininkui, medžiaga, kurios nėra jokio pagrindo vertinti kaip nepatikima.

40. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu sulaikymo pagrindu, nors turėjo remtis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 2, 3 ir 10 punkte įtvirtintais prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindais, pati savaime nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 2, 3 ir 10 punktuose numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, kadangi išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 27 d. nutarimas, nors jame ir neteisingai nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė