41ab2a41-a7ec-4878-89bd-edd8885cd151 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-494-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11048-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.; 30.12.2.; 44.5.2.1; 99.5.; 121.14.; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 27 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J.

J. ir S. A. J. bei atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2559-528/2014 pagal ieškovų J. J. ir S. A. J. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti savavališkai atliktus rekonstrukcijos (statybos) darbus patvirtinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovams ir nurodytam trečiajam asmeniui dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė:

1) patvirtinti ieškovės J. J. teisę be atsakovo sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančios dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus tvoros žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0913 ha, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbus, 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančio (-ių) ūkinio (-ių) pastato (-ų) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0913 ha, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Grįsdama ieÅ¡kinį nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 381/913 dalys nurodyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis ten esančio gyvenamojo namo ir Å«kiniai pastatai. Likusi žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis priklauso atsakovui. 2009-02-19 buvo gautas atsakovo notariÅ¡kai patvirtintas sutikimas tam, kad ieÅ¡kovė galėtų atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus, o iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės gavusi Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , lygiagrečiai projektinės dokumentacijos rengimui pradėjo vykdyti gyvenamojo namo dalies, Å«kinių pastatų ir su Å¡iuo turtu susijusios tvoros rekonstrukcijos darbus.

Tačiau atsakovas pakeitė savo pozicijÄ ir 2011-08-31 per notarÄ pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo panaikino savo duotÄ sutikimÄ . Po tokių atsakovo veiksmų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-08-22 surašė 3 savavaliÅ¡kos statybos aktus ir pateikė 3 reikalavimus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Kadangi vienintelė kliÅ«tis įteisinti statybas yra atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ , todėl vienintelis bÅ«das apginti jos teises yra reikalavimas patvirtinti jos teisę be bendraturčio sutikimo įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus.

Atsakovas jokių konkrečių ir pagrįstų atsisakymo duoti sutikimÄ priežasčių nėra nurodęs, o tik siekia pasipelnyti reikalaudamas už tai sumokėti.  Atsakovas patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė:

1) priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai 151 541 Lt sumÄ turtinės žalos atlyginimui ir 5 % dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teise dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo;

2) priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) įpareigoti ieÅ¡kovę J. J. vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-08-22 reikalavimÄ Nr. REI-20-110822-00104 ir savavaliÅ¡kai pastatytÄ mÅ«rinę tvorÄ , besiremiančiÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nugriauti;

4) įpareigoti ieškovę J. J. pašalinti neteisėtai rekonstruoto gyvenamojo namo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) konstrukcijas – 3 atramines kolonas, pastatytas vandentiekio tinklų apsaugos zonoje adresu (duomenys neskelbtini);

5) priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad dėl ieÅ¡kovų atliktos rekonstrukcijos atsakovas patyrė Å¡iÄ Å¾alÄ : po rekonstrukcijos gyvenamasis namas tapo atidalintas į du statinius, tarp kurių atsirado 30 cm plyÅ¡ys ir buvo neįrengta ugniasienė; bendraturčių dalis skyrė vidinė siena, kuri tapo iÅ¡orine ir ji nebuvo tinkamai įrengta; dėl neapÅ¡iltintos iÅ¡orinės sienos atsakovo patalpose atÅ¡oko ir nukrito tinkas, o dėl nupjautų stogo ilginių ir grebėstų atsakovo pastato dalies stogas deformavosi; vandentiekio tinklų apsaugos zonoje sumontuotos atraminės rekonstruoto gyvenamojo namo kolonos kelia pavojų inžinerinių tinklų eksploatacijai; pastatyta 3,29 m aukščio tvora neatitinka žemės sklypo ribų plano, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, pastatyta tvora 0,5 m atstumu nukrypusi į atsakovo žemės sklypo dalį, dėl ko sumažėjo atsakovo valdomo sklypo dalis.

Dėl ieÅ¡kovės neteisėtai atliktos rekonstrukcijos atsakovas patyrė žalÄ , kurios padarinių likvidavimui jis užsakė techninį projektÄ ir sudarė lokalinę sÄ matÄ , pagal kuriÄ ardymo ir atstatymo darbai sudaro 145 041 Lt, o 6 500 Lt atsakovas sumokėjo už žalos įvertinimÄ . Neteisėtai rekonstruota tvora ir atraminės kolonos, pastatytos vandentiekio tinklų zonoje, turėtų bÅ«ti nugriautos.                                        II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Patvirtino ieÅ¡kovei J. J. teisę be atsakovo V. S. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančios dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir 2011-08-22 SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančio (-ių) Å«kinio (-ių) pastato (-ų) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0913ha, adresas (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį patikslintais reikalavimais atmetė. Priteisė solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės J. J. ir ieÅ¡kovo S. A. J. atsakovui V. S. 8 209,43 Lt turtinę žalÄ ir 3 000 Lt neturtinę žalÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos 2013-08-29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. J. atsakovui V. S. 522,94 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo S. A.

J. atsakovui V. S. 522,95 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. S. valstybei 4 774,82 Lt žyminį mokestį ir 49,73 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė rekonstravimo (statybos) darbus jau yra atlikusi, o bendraturčių ginčas kilo ieÅ¡kovei Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Atsakovas buvo davęs sutikimÄ ieÅ¡kovei rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ , tačiau jį atÅ¡aukė pamatęs, jog ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai – nesiima priemonių pažeistos namo dalies sutvarkymui, dėl ko kyla pavojus atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies techninei bÅ«klei – stabilumui, patvarumui ir netgi iÅ¡likimui, visiÅ¡kai ignoruodama bendraturčio interesÄ dėl jo turėtų sÄ lygų nepabloginimo.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų atliktų savavaliÅ¡kų darbų įteisinimu iÅ¡ esmės tik dėl to, kad ieÅ¡kovai savavaliÅ¡kais statybos darbais buvusį vientisÄ gyvenamÄ jį namÄ atskyrė – padalino į dvi atskiras dalis, tačiau paliko nesutvarkytÄ ir neketina tvarkyti tarp namo dalių atsiradusio tarpo bei dėl rekonstrukcijos pažeistos gyvenamojo namo dalies, o nesutikimas grindžiamas tuo, kad:

1) dėl gyvenamojo namo dalies rekonstravimo darbų pagal 2011-08-22 SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – ieÅ¡kovė nesilaikė jos pačios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projekto ir bendro vandentiekio apsaugos zonoje pastatė į žemę besiremiančias atramines kolonas, nors pagal projekto sprendinius jos turi remtis į gyvenamojo namo sienÄ , o tuo sukeliamas atsakovui pavojus netrukdomai naudotis tiekiamu vandeniu;

2) dėl naujai pastatytos tvoros statybos darbų pagal 2011-08-22 SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – tvora pastatyta atsakovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, tuo pažeidžiant atsakovo kaip savininko nuosavybės teises;

3) dėl Å«kinio (-ių) pastato (-ų) rekonstravimo darbų pagal 2011-08-22 SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės Å«kiniai pastatai galimai įlenda į jo sklypo teritorijÄ , todėl vėlgi pažeidžiamos atsakovo nuosavybės teisė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl jos teisės patvirtinimo be atsakovo sutikimo įteisinti tvoros statybos darbus yra nepagrįstas, nes pažeidžia atsakovo kaip savininko teises naudotis, valdyti bei disponuoti jam priklausančia žemės sklypo dalimi, o taip pat ir STR reikalavimus, nes ieÅ¡kovės pastatyta aukÅ¡tesnė nei 2 m ginčo tvora yra aklina, todėl tokia tvora turi bÅ«ti akyta 80 % arba daugiau.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nedavė sutikimo ginčo tvoros įteisinimui. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovo nesutikimas su atliktų gyvenamojo namo dalies ir Å«kinio pastato rekonstrukcijos darbų įteisinimu nėra pagrįstas, nes Å¡ių statinių rekonstrukcija atlikta ieÅ¡kovei priklausančio sklypo ir gyvenamojo namo dalyse, o tai, kad ieÅ¡kovės gyvenamojo namo dalis pastatyta vandentiekio apsaugos zonoje be vandentiekio tinklus eksploatuojančios įmonės sutikimo, bus atsižvelgta derinant gyvenamojo namo projektÄ , kuris turės bÅ«ti taisomas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nesutikimas su ieÅ¡kovės atliktais gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbais grindžiamas ne atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bet vieÅ¡osios teisės normų reikalavimų neatitikimu, kÄ Ä¯vertins kompetentingos institucijos. Taigi teismas konstatavo, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeis atsakovo bendrosios nuosavybės teisių ir įstatymo saugomų interesų, nepablogins atsakovo esminių gyvenimo ar veiklos sÄ lygų, buvusių iki rekonstrukcijos, todėl pripažino ieÅ¡kovei teisę be atsakovo sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančios dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir 2011-08-22 SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus jai priklausančio (-ių) Å«kinio (-ių) pastato (-ų) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0913ha, adresas (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus (CPK 177, 178, 185 str.).

Teismas, įvertinęs byloje patiktus įrodymus, taip pat nustatė, jog ieÅ¡kovams atlikus savo dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis pasikeitė, o dėl to atsirado poreikis atsakovo gyvenamojo namo daliai atlikti atitinkamus statybos darbus tam, kad minėta pastato dalis normaliai funkcionuotų pagal paskirtį ir dėl ieÅ¡kovų atlikto to namo dalių atskyrimo nepatirtų neproporcingo objektyvių iÅ¡orinių veiksnių poveikio, todėl sprendė, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas ieÅ¡kovams taikyti civilinę atsakomybę.

IeÅ¡kovų teiginius, jog neigiami padariniai atsakovui atsirado todėl, kad namas yra senas (nusidėvėjimas 70 procentų), teismas atmetė, kadangi konstatavo, jog ne dėl namo nusidėvėjimo atsirado vientisÄ gyvenamÄ jį namÄ skiriantis tarpas, o vidinė namo dalis skirianti siena tapo lauko siena. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai atlikdami rekonstrukcijÄ padarė ne viskÄ , kad nebÅ«tų pabloginta atsakovo turto dalies bÅ«klė , o atsakovo turtas dėl to buvo pablogintas, kurio ieÅ¡kovai geranoriÅ¡kai neÅ¡alino, todėl pripažino žalos padarymo faktÄ .

Ištyręs byloje pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio, teismas sprendė, kad yra įrodyta 8 209,43 Lt žala. Be to, ieškovai savo nebendradarbiavimu su atsakovu, o iš esmės savavaldžiavimu neabejotinai sukėlė ir šiuo metu sukelia atsakovui nepatogumus – jam reikėjo užsakinėti išvadas, topografines nuotraukas, kreiptis į atitinkamas institucijas, mokėti lėšas už išvadas bei kitus dokumentus, taip pat sukėlė dvasinius išgyvenimus ir rūpesčius dėl jo gyvenamojo namo dalies pažeidimų – kad jo gyvenamojo namo dalis gali sugriūti ar dėl netinkamo jo sutvarkymo bei klimato poveikio ženkliai nuvertėti ir pan.

Teismas įvertinęs tai, kad atsakovui rÅ«pesčius, iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus ieÅ¡kovai sukėlė dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, o Å¡ios situacijos, kuriÄ tik jie ir inicijavo, ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės nesprendė daugiau kaip trejus metus, laikė, jog yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, o protingu, teisingu ir sÄ Å¾iningu atsakovui padarytos neturtinės žalos dydžiu pripažino 3 000 Lt sumÄ .                                     III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo pakeisti: reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti atsakovui V. S. 1 525,81 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ; atsakovo V. S. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimo – patvirtinti ieÅ¡kovės J.

J. teisę be atsakovo V. S. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus tvoros žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0913 ha, adresas (duomenys neskelbtini), statybos darbus; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo – priteisti ieÅ¡kovei J. J. iÅ¡ atsakovo V. S. pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal 2014-09-29 PraÅ¡ymÄ â€žDėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo“; priteisti iÅ¡ atsakovo V.

S. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo pažeistos tiek procesinės teisės normos, tiek materialinės teisės normos, o tai sudarė pagrindÄ nurodomoje dalyje neteisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Nurodo Å¡iuos skundo argumentus:

1) Teismas priimtame sprendime nepagrįstai rėmėsi UAB „Kupola“ parengtu techniniu projektu ir jo sudėtinėmis dalimis bei padidino atsakovui priteistinos turtinės žalos dydį. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, jÄ atliko ekspertas S. M., kuris parengė Teismo ekspertizės aktÄ Nr. 13-55 ir jame nustatė, jog atsakovo patirta turtinė žala sudaro 1 525,81 Lt sumÄ , tačiau teismas Å¡ia eksperto iÅ¡vada nepagrįstai nesirėmė ir nenurodė, kodėl nesiremia Å¡iuo aktu, ir todėl nepagrįstai priteisė atsakovui didesnį 8 209,43 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimÄ .

IÅ¡ UAB „Kupola“ techninio projekto matyti, jog Å¡is projektas tai ne žalos atlyginimo apskaičiavimo projektas, o iÅ¡ esmės naujo statinio statybos (rekonstravimo) projektas, kuris neturi nieko bendro su galima žala. Jame nurodyti darbai niekaip nėra susiję su neva atsakovui padaryta žala, o yra tiesiogiai orientuoti į atsakovui priklausančios namo dalies rekonstrukcijÄ , kurios metu iÅ¡ esmės bÅ«tų atliekama naujo statinio statyba. Be to, atsakovo reikalaujama žala yra apskaičiuota remiantis atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodu, o naudojant šį metodÄ vis tiek buvo reikalaujama tokios žalos sumos, kuriÄ nustatant visiÅ¡kai nebuvo atsižvelgta į tai, kokios bÅ«klės buvo gyvenamasis namas iki statybos darbų atlikimo.

Pažymėtina, jog gyvenamojo namo fizinis nusidėvėjimas iki statybos darbų atlikimo buvo 70 %, taigi akivaizdu, kad tokio laipsnio nusidėvėjimas patvirtina, jog absoliučiai visi atsakovo nurodomi gyvenamojo namo defektai negali ir neturi bÅ«ti siejami tik su atliktais statybos darbais, o taip pat Å¡ie defektai sietini su gyvenamojo namo senumu, fiziniu ir moraliniu nusidėvėjimu. UAB „Kupola“ parengtų sÄ matų nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 72 500 Lt, ½ dalies –36 250 Lt, o atsakovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gerokai virÅ¡ija realiÄ Â atsakovo turto vertę.

2) Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi neįsigilino į priežastis ir motyvus, kuriais atsakovas grindė savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas savo reikalavimÄ grindė tik teiginiu, jog suprastėjo jo sveikata, tačiau į bylÄ nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, jog atsakovo sveikata bÅ«tų iÅ¡ viso pablogėjusi ar tuo labiau, jog sveikata bÅ«tų pablogėjusi dėl su atliktais statybos darbais susijusių priežasčių, nors tai atsakovas privalėjo įrodyti.

Be to, atsakovas visÄ laikÄ Å¾inojo apie vykdytus statybos darbus ir itin ilgÄ laikÄ niekam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, 2009-02-19 davė sutikimÄ , o jį atÅ¡aukė tik 2011-08-31. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai nenumato neturtinės žalos atlyginimo.3) Teismas nepagrįstai nepatenkino ieÅ¡kovų reikalavimo dėl tvoros žemės sklype statybos darbų įteisinimo. Galimybė įteisinti tvoros statybos darbus bus iÅ¡spręsta teisės aktų nustatytos savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo (įteisinimo) procedÅ«ros vykdymo pagrindu, kuri tolesnę eigÄ gali turėti tik patenkinus atitinkamÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Todėl šis reikalavimas turėjo būti tenkinamas, o vėlesniame etape būtų nuspręsta, ar tokie darbai yra galimi įteisinti pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymi, kad tvora yra pastatyta taip, jog viena dalis įeina į atsakovo žemės sklypo dalį, o kita dalis yra pasislinkusi į ieškovų žemės sklypo dalį, todėl faktiškai atsakovui priskirtas žemės sklypo plotas nėra sumažėjęs, o atitinkamai atsakovo interesai nėra pažeidžiami.

4) Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismo nurodyta aplinkybė, jog byla buvo pradėta dėl ieÅ¡kovų atliktų statybos darbų, siekiant įteisinti savavaliÅ¡kos statybos darbus, nesudaro pagrindo atmesti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nes Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas konkrečios bylos ribose ir tik konkrečioje byloje atliktų procesinių veiksmų atžvilgiu. Todėl Å¡iuo atveju teismui priėmus sprendimÄ , kurio procesinė baigtis suteikia ieÅ¡kovams teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , teismas turėjo priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantų nuomone, Å¡iuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 str. 4 d. reikalavimų, kadangi ieÅ¡kovų procesinis elgesys buvo tinkamas ir iÅ¡ ieÅ¡kovų pusės nebuvo bylos vilkinimo. Sprendimu buvo patenkinta didžioji dalis ieÅ¡kovų reikalavimų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje buvo patenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų J.

J. ir S. A. J. ieÅ¡kinį su patikslintais reikalavimais atmesti; sprendimÄ dalyje dėl atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinio pakeisti, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinant pilna apimtimi; sprendimÄ toje dalyje, kuria ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys buvo atmestas, palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. J. bei jos sutuoktinio S. A. J. solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliantui V. S. pagal į bylÄ pateiktus dokumentus. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas sprendimu pripažino teisę įteisinti neapibrėžtus statybos darbus, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus.

Nurodo Å¡iuos skundo argumentus:

1) IeÅ¡kovų reikalavimai buvo suformuluoti prieÅ¡taraujant teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose, dėl ko negalėjo bÅ«ti tenkinami. Pagal teismų praktikÄ , ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį, t. y. bÅ«tina atskleisti rekonstrukcijos planus, pateikiant bendraturčiams tinkamÄ projektinį pasiÅ«lymÄ . Teismas leisdamas įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius turi aiÅ¡kiai apibrėžti tokių darbų apimtis, o apibrėžtumas įmanomas tik tuo atveju, kai yra parengtas eskizinis projektas su konkrečiais sprendiniais.

Apibrėžtumas yra įmanomas tik tuo atveju, kai yra parengtas eskizinis projektas su konkrečias sprendiniais, kuriuos siekiama įgyvendinti ir praÅ¡oma leidimo bÅ«tent tokių apibrėžtų (konkretizuotų) sprendinių įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieÅ¡kovų reikalavimus susidarė prieÅ¡inga situacija, kadangi faktiÅ¡kai buvo suteikta bendra teisė į statybÄ , nes jokių konkrečių statybos apimčių ir jų įgyvendinimo bÅ«dų pagal tokį teismo sprendimÄ nėra įmanoma identifikuoti.

Teismo sprendimu ieÅ¡kovams buvo suteikta teisė įteisinti statybos darbus pagal savavaliÅ¡kos statybos aktus, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai galės rengti bet kokį projektÄ . Nepateikus pirminio projekto atsakovas negalėjo tinkamai suformuluoti savo nesutikimo.2) IeÅ¡kovai neįrodė tos aplinkybės, kad jų faktiÅ¡kai atlikti darbai gali bÅ«ti įteisinti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovai teigė, jog vienintelė priežastis, kliudanti jiems paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įteisinimo bÅ«du, yra apelianto sutikimo negavimas, tačiau ieÅ¡kovai neatliko nuo jų priklausančių veiksmų siekdami spręsti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo problemÄ , t. y. per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį neparengė projekto, pagal kurį tariamai siekiama įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Tuo tarpu byloje yra kiti įrodymai, liudijantys, kad atlikta statyba pažeidžia ne tik apelianto teises, bet ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus, ir tokie pažeidimai statybos darbų įteisinimÄ daro objektyviai neįmanomÄ . Ekspertizės iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovės gyvenamojo namo dalis pastatyta vandentiekio apsaugos zonoje be vandentiekio tinklus eksploatuojančios įmonės sutikimo, realiai rekonstruoto namo kolonos pastatytos ne vandentiekio zonoje, o ant vandentiekio įvado. SavavaliÅ¡ka statyba atlikta neiÅ¡laikant minimalaus bÅ«tino atstumo iki sklypo ribos ir tokiems darbams nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos susitikimas.

Kadangi Å«kiniai pastatai remiasi į ieÅ¡kovų savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ , kuri yra atsakovui priklausančioje sklypo dalyje, todėl ir Å«kinių pastatų dalis stovi apelianto žemės sklypo dalyje. 3) Teismas sprendimu nepagrįstai sumažino apeliantui priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžiuose apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad namo vidinei sienai tapus iÅ¡orine nereikia toje dalyje įrengti naujų pamatų.

Å is klausimas didžiÄ ja dalimi ir sÄ lygojo netinkamÄ Å¾alos dydžio nustatymÄ . Pažymėtina, kad vientisas namas buvo fiziÅ¡kai padalintas pusiau, pažeidžiant jo laikančiÄ sias konstrukcijas tiek pamatų, tiek stogo srityse. FiziÅ¡kai atskyrus ieÅ¡kovų namo dalį, apelianto pusė buvo palikta nesutvirtinant laikančiųjų konstrukcijų, stogÄ paremiant ant taÅ¡o plokÅ¡tės, sienos (kuri tapo iÅ¡orine) neapÅ¡iltinant pagal nustatytus reikalavimus ir neįrengiant jai reikiamų pamatų.

Å ias aplinkybes patvirtino projekto vadovas A. J. ir ekspertas A. Z.. Atliktais savavaliÅ¡kais darbais buvo pažeistas namo stabilumas ir patvarumas, kurio tinkamai nesutvarkius gresia namo dalies griÅ«tis. Teismas, vertindamas apelianto patirtos žalos dydį, neįvertino to, kad siekiant atkurti apelianto namo dalies bÅ«klę yra reikalinga atlikti statybos darbus, kurie pagal Statybos įstatymÄ yra kvalifikuotini kaip namo rekonstrukcija. Namo rekonstrukcija yra negalima be atitinkamo projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento gavimo, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovų pateiktais paskirais dokumentais dėl tam tikrų darbų atlikimo, kai nebuvo pateiktas joks projektas tokių darbų atlikimui nei kiti privalomieji dokumentai.

Vienintelis tinkamas įrodymas, patvirtinantis apeliantui padarytos žalos dydį ir tinkamai detalizuojantis bÅ«tinų atlikti darbų sÄ raÅ¡Ä , yra UAB „Kupola“ projektas, kuriame vadovaujantis teisės aktų reikalavimais detalizuota ir pagrįsta, kokie darbai yra atliktini, siekiant atstatyti apelianto namo dalies bÅ«klę į pirminę padėtį, t. y. kad jos bÅ«klė atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus ir bÅ«tų saugi naudoti pagal paskirtį. IeÅ¡kovai jokiais įrodymais nepaneigė, kad Å¡iame projekte numatyti darbai nėra bÅ«tini.

Kadangi namas yra senas, apeliantui nesisekė rasti rangovo, kuris sutiktų imtis namo rekonstravimo darbų, UAB „Tovis“ buvo vienintelis subjektas tai sutikęs atlikti už 145 041 Lt.

4) Teismas sprendimu nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina tai, kad apeliantas neturėdamas pakankamai pajamų padarytos turtinės žalos įvertinimui, buvo priverstas skolintis pinigus iÅ¡ artimųjų ir giminaičių, kas natÅ«raliai vertė jį jaustis nepatogiai. Jis patyrė nepatogumÄ bei pažeminimÄ , jog privalo įrodinėti akivaizdų J. padarytų pažeidimų faktÄ . Pastarieji treji metai apeliantui buvo itin įtempti ir varginantys psichologiÅ¡kai, kas esant apeliantui esant garbaus amžiaus ypatingai kenkia sveikatos bÅ«klei.

NebÅ«damas užtikrintas savo ateitimi, jis patyrė ir tebepatiria nervinį iÅ¡sekimÄ . Visus patirtus ir tebepatiriamus iÅ¡gyvenimus, o kartu ir nepatogumus, kurie atsirado J. piktnaudžiaujant savo teisėmis, apeliantas vertina 30 000 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu priteista suma moralinei žalai atlyginti yra nekompensuojanti jo patirtų iÅ¡gyvenimų, prieÅ¡ingai, teismui jo patirtus iÅ¡gyvenimus įvertinus tokia suma, apeliantas jaučiasi dar labiau pažemintas. IeÅ¡kovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus yra akivaizdu, jog net pats atsakovas nenurodo nei vienos teisės normos, kuriai prieštarautų ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl galimybės įteisinti statybos darbus sudarymo. Dėl to atsakovo argumentai dėl pareikštų reikalavimų prieštaravimo teisės normoms yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, tačiau bylos ratio decidendi absoliučiai skiriasi nuo tų bylų, kurias nurodė atsakovas.

Tuo atveju, kai statybos darbai jau yra atlikti ir siekiama įteisinti tik faktiškai atliktus statybos darbus, toks faktas ir aiški bei apibrėžta statybos darbų apimtis informatyvumo prasme yra ženkliai svaresnė nei projektiniai pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai, jog statybos darbai buvo pilnai atlikti ir fiksuoti Inspekcijos tokiais atvejais rengiamuose dokumentuose, todėl reikalavimas buvo suformuluotas taip, jog atlikti statybos darbai buvo apibrėžti tais statybos darbais, kurie apibrėžti savavališkos statybos aktuose, t. y. patvirtinti teisę be atsakovo sutikimo įteisinti savavališkos statybos aktuose nurodytus statybos darbus.

Pabrėžtina, kad tokiÄ ieÅ¡kinio reikalavimo logikÄ diktuoja ir pats savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ros reglamentavimas, nes asmeniui suteikiama teisė įteisinti tuos statybos darbus, kurie yra fiksuojami ne kur kitur, o bÅ«tent, savavaliÅ¡kos statybos aktuose ir visa tiek savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, tiek savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ra vysta kaip pagrindÄ imant savavaliÅ¡kos statybos aktus. Be to, į bylÄ buvo pateiktas savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo projektas, kuris taip pat aiÅ¡kiai patvirtinta, jog siekiami įteisinti statybos darbai atsakovui buvo žinomi ir atskleisti.

Atsakovo, kaip bendraturčio, sutikimas statybos darbų įteisinimui yra esminė vada pradėti ir vykdyti įteisinimo procedÅ«rÄ ir be Å¡io sutikimo nei statybÄ leidžiantis dokumentas, nei kiti statybiniai dokumentai negali bÅ«ti iÅ¡duodami (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 ir 6 p.). Dėl to tik po atsakovo sutikimo gavimo gali bÅ«ti pereinama į kitas statybos darbų įteisinimo stadijas, kurių metu jau atitinkamos valstybės/savivaldos institucijos pagal savo kompetencijÄ spręs, ar yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos statybos darbų įteisinimui.

Tuo tarpu atsakovas savo pozicijÄ grindžia nesutikimu dėl statybos darbų įteisinimo tais argumentais, kurie yra susiję su vieÅ¡osios teisės normų reikalavimais, o ne savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių statybos darbų nebÅ«tų galima įteisinti dėl prieÅ¡taravimo teisės aktų reikalavimams, tai patvirtina ir ekspertizės aktas. IeÅ¡kovai nurodo, jog atsakovas apeliaciniame skunde, grįsdamas žalos dydį, remiasi UAB „Tovis“ komerciniu pasiÅ«lymu ir UAB „Kupola“ parengtu techniniu projektu, pagal kuriuos gyvenamajam namui padarytos žalos suma sudaro 145 041,00 Lt.

Tačiau UAB „Tovis“ komerciniame pasiÅ«lyme nėra net minimaliai detalizuota, už kÄ tokia suma susidaro, nėra pateikta jokios sumos detalizacijos, o tik abstrakčiai nurodyta, jog neva darbai kainuotų tokiÄ sumÄ , o UAB „Kupola“ parengtoje techninio projekto projektavimo užduotyje nurodyta užduotis aiÅ¡kiai patvirtina projekto rengimo tikslÄ , t. y. ne tik žalos apskaičiavimÄ , bet ir realiai naujo statinio statybos (rekonstravimo) projektÄ , kuris neturi nieko bendro su galima žala, o yra orientuotas į atsakovo priklausančios namo dalies rekonstrukcijÄ , kurios metu bÅ«tų vykdomi statybos darbai nuo naujų pamatų iki naujo stogo įrengimo.

Tokiu bÅ«du atsakovo reikalaujama žala yra apskaičiuota atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodu, neįvertinant nusidėvėjimo, kuris UAB „Kupola“ parengtose lokalinėse sÄ matose yra visiÅ¡kai neskaičiuojamas. Å iuo atveju nustatant padarytos turtinės žalos dydį turi bÅ«ti vadovaujamasi ekspertizės aktu, kuriame nurodytas žalos dydis sudaro 1 525,81 Lt. Ekspertizės akte pripažinta, kad jokie papildomi pamatų įrengimo darbai nėra bÅ«tini. Ginčo dėl to, jog gyvenamojo namo fizinis nusidėvėjimas iki statybos darbų atlikimo yra 70 %, nėra.

Ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog dalis atsakovo nurodomų jam priklausančios gyvenamojo namo dalies defektų atsirado ne dėl statybos darbų, o dėl gyvenamojo namo nusidėvėjimo. Nepagrįsti skundo argumentai dėl neturtinės žalos ir jos dydžio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo sveikatos bÅ«klė bÅ«tų pablogėjusi, ir ji bÅ«tų pablogėjusi bÅ«tent dėl atliktų statybos darbų, o bÅ«tent Å¡iomis aplinkybėmis buvo grindžiamas reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ .

Nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų skolinęsis pinigines lėšas iÅ¡ trečiųjų asmenų. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovai skundu nepagrįstai teigia, jog gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų rekonstrukcijos ir tvoros statybos darbus pradėjo turėdami atsakovo sutikimÄ , kurį jis vėliau nepagrįstai atÅ¡aukė. Atsakovas su tuo kategoriÅ¡kai nesutinka, kadangi ieÅ¡kovai piktnaudžiavo teise, apgavo atsakovÄ ir nuo pat pradžių vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , neturėdami nei tinkamo atsakovo sutikimo, nei projekto ar statybÄ leidžiančio dokumento.

IeÅ¡kovai, prieÅ¡ gaudami 2009-02-19 atsakovo sutikimÄ , neatskleidė jam planuojamų statybos ir rekonstrukcijos darbų tinkamai, o tik abstrakčiai informavo, kad ketina atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus, t. y. pakeisti stogo konstrukcijas ir perdengti stogo dangÄ . Atsakovo namo dalies defektai atsirado bÅ«tent dėl ieÅ¡kovų atliktos savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos. Tai, kad turtinė žala atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteista dėl jų neteisėtais veiksmais, o ne dėl namo nusidėvėjimo sukeltų defektų, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Tovis“ komercinis pasiÅ«lymas buvo pateiktas pagal UAB „Kupola“ parengtÄ techninį projektÄ dėl namo rekonstrukcijos. Tiek UAB „Tovis“ komerciniame pasiÅ«lyme, tiek UAB „Kupola“ techniniame projekte numatyta, kad Å¡ie dokumentai sudaryti dėl vieno buto gyvenamosios paskirties pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į du sublokuotus gyvenamosios paskirties pastatus (gyvenamuosius namus). Taigi, prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovai, nėra pagrindo tvirtinti, kad UAB „Tovis“ komerciniame pasiÅ«lyme atliktini darbai nurodyti neaiÅ¡kiai.

Atsakovas pabrėžia, kad skunde ieÅ¡kovai klaidina teismÄ teigdami, kad UAB „Kupola“ techninį projektÄ parengė dėl naujo namo statybos, o ne dėl žalos atsakovui iÅ¡taisymo. Be to, nurodo, kad teismo eksperto S. M. iÅ¡vada nebuvo tiksli, kadangi pats ekspertas pakeitė savo iÅ¡vadÄ teismo posėdžio metu. Teismas teisingai pažymėjo, kad turtinės žalos dydis nemažintinas dėl namo dalies nusidėvėjimo, nes atitinkamų darbų atlikimas nepadidins atsakovo turto vertės, o tik neleis jam iÅ¡ esmės sumažėti.

Atsakovas sutinka su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis ir papildomai pažymi, kad iki ieÅ¡kovų atliktos savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos jo namo dalies bÅ«klė buvo gera, laikančiosios konstrukcijos nerodė silpnumo žymių, stogas nebuvo deformavęsis, sienos tinkas buvo nenubyrėjęs, vidinė namo pertvara (dabartinė iÅ¡orinė siena) buvo Å¡ilta, kadangi kitoje jos pusėje buvo ieÅ¡kovų patalpos, o ne lauko temperatÅ«ros oras, ir kas svarbiausia, namas buvo vientisas ir patvarus, o dabar yra nusėdęs į tÄ pusę, kurioje buvo pažeistos laikančiosios konstrukcijos.

SavavaliÅ¡ka namo rekonstrukcija ieÅ¡kovai padarė jam 151 541,00 Lt turtinę žalÄ , todėl tokio dydžio turtinės žalos priteisimas atsakovui, grÄ Å¾intų jį į padėtį, buvusiÄ iki ieÅ¡kovų savavaliÅ¡kai atliktos namo rekonstrukcijos. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiu, jog neturtinės žalos atsiradimÄ atsakovas siejo tik su suprastėjusia sveikata, kadangi pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos priteisimÄ grindė kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir rÅ«pesčiais dėl jo namo dalies pažeidimų.

Teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovų piktavaliÅ¡kumÄ ir tÄ aplinkybę, kad jie daugiau kaip trejus metus nesiteikė atlyginti atsakovui žalos, dėl ko atsakovo dvasiniai iÅ¡gyvenimai truko ilgÄ laikÄ . Atsakovas papildomai pažymi, kad bÅ«sto apgadinimas natÅ«raliai kelia jame gyvenančiam asmeniui didelio intensyvumo dvasinius iÅ¡gyvenimus, susirÅ«pinimÄ . Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl savavaliÅ¡kos tvoros statybos įteisinimo be atsakovo sutikimo, kadangi tvora pastatyta atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, neturint jo sutikimo.

Be to, kaip nurodyta teismo ekspertizės akte tvora nėra akyta, todėl į atsakovo žemės sklypo dalį patenka mažiau Å¡viesos. Taigi įteisinus savavaliÅ¡kÄ tvoros statybÄ be atsakovo sutikimo bÅ«tų pateisinamas ieÅ¡kovų piktnaudžiavimas teise ir paneigiama atsakovo teisė įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, jog teisminis ginčas kilo tik dėl ieÅ¡kovų piktnaudžiavimo teise, o atsakovui teko sunki pareiga įrodinėti patirtÄ turtinę ir neturinę žalÄ , teismas pagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovams patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. J. ir atsakovas V. S. yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo 1A1ž, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (t. 1, b. l. 8–12). Atsakovas 2009-02-19 notarine tvarka davė sutikimÄ bendraturtei – ieÅ¡kovei, kad ji rekonstruotų jai priklausančiÄ nurodyto gyvenamojo namo dalį pagal suderintÄ projektÄ , keistų stogo konstrukcijas bei perdengtų stogo dangÄ (t. 1, b. l. 13), tačiau jį 2011-08-31 panaikino (t. 1, b. l. 19).

Kadangi rekonstrukcijos darbai buvo jau atlikti, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-08-22 surašė 3 savavaliÅ¡kos statybos aktus ir pateikė 3 reikalavimus ieÅ¡kovei paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (t. 1, b. l. 26–31). Byloje kilo ginčas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių likvidavimo, ieÅ¡kovams siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , o atsakovui reikalaujant priteisti žalos, atsiradusios dėl atliktos rekonstrukcijos, atlyginimÄ , bei reikalaujant nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ mÅ«rinę tvorÄ ir rekonstruoto gyvenamojo namo dalies 3 atramines kolonas.

Dėl reikalavimo patvirtinti ieÅ¡kovės teisę be atsakovo sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kos statybos aktuose nurodytus rekonstrukcijos darbus tinkamumo ir pagrįstumo Atsakovas apeliaciniame skunde vienu iÅ¡ jo argumentų nurodo, kad pagal teismų praktikÄ , ginant asmens ginčijamÄ teisę į statybÄ , bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį, t. y. bÅ«tina atskleisti statybos (rekonstrukcijos) planus, pateikiant bendraturčiams tinkamÄ projektinį pasiÅ«lymÄ .

Apelianto nuomone, skundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovams faktiÅ¡kai yra suteikta tik bendra teisė įteisinti savavaliÅ¡kos statybos eigoje atliktus rekonstrukcijos darbus, kurių, nesant nurodytų konkrečių statybos apimčių ir jų įgyvendinimo bÅ«dų, t. y. nepateikus konkretaus projekto, nebus įmanoma identifikuoti. Tokiu bÅ«du atsakovas kelia ieÅ¡kovų pareikÅ¡to reikalavimo tinkamumo ir jo pagrindimo problemÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra reiÅ¡kiamas reikalavimas ne suteikti ieÅ¡kovams teisę vykdyti statybÄ (rekonstrukcijÄ ) be atsakovo sutikimo, bet reiÅ¡kiamas bÅ«tent reikalavimas, kad ieÅ¡kovams bÅ«tų suteikta teisė įteisinti jau atliktus savavaliÅ¡kus rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo, t. y. statybos darbai jau yra atlikti ir tik siekiama įteisinti faktiÅ¡kai atliktus statybos darbus.

Tokia faktinė situacija reiÅ¡kia, kad atsakovo teisių pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas pagal jau atliktus rekonstrukcijos darbus, nustatant, ar jau įvykdytais rekonstrukcijos darbais nėra pažeidžiamos bendraturčio teisės ir teisėti interesai. SavavaliÅ¡kos statybos aktuose yra nurodyti savavaliÅ¡kai atlikti rekonstrukcijos darbai ir, kadangi darbai jau atlikti, Å¡is faktas rodo projektinių sprendinių akivaizdumÄ bei jų faktinį atskleidimÄ . Nors savavaliÅ¡kos statybos aktuose nėra duomenų apie rekonstrukcijos metu atliktų pakeitimų metmenis, panaudotas medžiagas, iÅ¡sidėstymÄ ir pan., tačiau byloje yra pateikti UAB „Vilobis“ atlikti gyvenamojo namo dalies ir Å«kinių pastatų savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos įteisinimo techniniai projektai (t. 2, b. l. 40–94, t. 3, b. l. 5–18).

Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jam buvo neatskleisti ieškovų savavališkai atliktos rekonstrukcijos planai, jos konkretūs sprendiniai ir kad ieškovai tokiu būdu siekia įteisinti neapibrėžtus ir nekonkretizuotus rekonstrukcijos darbus. Jau atliktų darbų faktas ir jiems įteisinti parengtas projektas informacine prasme yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs tam, kad atsakovas galėtų įvertinti, ar tokia rekonstrukcija nėra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.

Pabrėžtina, kad tokio pobÅ«džio ginčuose reiÅ¡kiamo reikalavimo formulavimÄ lemia ir pats savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ros reglamentavimas, nes asmeniui suteikiama teisė įteisinti tuos statybos darbus, kurie yra fiksuojami ir nustatyti savavaliÅ¡kos statybos akte, todėl tiek savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, tiek savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ra bÅ«tent ir vyksta remiantis savavaliÅ¡kos statybos aktu (-ais).Atsakovas, grįsdamas šį skundo argumentÄ remiasi tam tikra teismų praktika, nurodydamas konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylas, tačiau nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi nuo tų bylų, kurias nurodė atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3KK-3 v260/2009), kadangi jose faktinės aplinkybės yra tokios, kad bendraturčio sutikimas buvo reikalingas rengiantis statyti, o ne siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Šiuo atveju yra pagrindas remtis kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. P. v. L. M., D. A., bylos Nr. 3K-3-267/2012, kurioje buvo patenkintas panašaus pobūdžio reikalavimas, kuriuo taip pat pripažinta ieškovei teisė įteisinti savavališkai atliktus jai priklausančio gyvenamojo namo dalies remonto ir rekonstrukcijos darbus be kasatorių sutikimo. Dėl galimybės įteisinti savavališkai atliktus rekonstrukcijos darbus pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus Atsakovas taip pat teigia, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, kad jų faktiškai atlikti darbai gali būti įteisinti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir neįrodė, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimui trukdo tik atsakovo sutikimo nebuvimas.

Teismų praktikoje yra suformuota, kad optimalesniam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Å ., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.G. ir kt. v.

Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomÄ daiktÄ (CK 4.77 straipsnis), tačiau Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iÅ¡ tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, sutikimÄ .Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ statybos ar rekonstrukcijos darbų.

Bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad bendraturčio teisės ginamos tik tuomet, jei jos yra pažeistos, o rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams tikrina ir vertina kompetentingos valstybės institucijos. Taigi neteisėta rekonstrukcija gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Nagrinėjamoje byloje kompetentingos valstybės institucijos neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gyvenamojo namo dalies ir Å«kinių pastatų rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, nes atsakovas nedavė sutikimo ieÅ¡kovei pradėti atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedÅ«rÄ . Todėl apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovės gyvenamojo namo dalis pastatyta vandentiekio apsaugos zonoje be vandentiekio tinklus eksploatuojančios įmonės sutikimo, o savavaliÅ¡ka statyba atlikta neiÅ¡laikant minimalaus bÅ«tino atstumo iki sklypo ribos ir tokiems darbams nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos susitikimas, nesvarstytini, kadangi tai nėra tiesiogiai susiję su konkrečiomis atsakovo pažeistomis teisėmis, o atitiktis vieÅ¡osios teisės normų reikalavimams, kaip nurodyta, bus tikrinama įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas, teigdamas, kad Å«kiniai pastatai remiasi į ieÅ¡kovų savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ , kuri yra atsakovui priklausančioje sklypo dalyje, todėl ir Å«kinių pastatų dalis stovi apelianto žemės sklypo dalyje, daro tik tam tikrÄ prielaidÄ , tačiau nenurodo jokių teismo nustatytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovų rekonstruotu Å«kiniu pastatu nėra užstatytas atsakovo žemės sklypas, paneigiančių įrodymų. Dėl turtinės žalos dydžio ir su tuo susijusių aplinkybių (dėl nusidėvėjimo ir bÅ«tinybės įrengti naujus pamatus) bei įrodymų vertinimo Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl ieÅ¡kovų atliktų rekonstrukcijos atsakovo turtas – gyvenamojo namo dalis dėl jos atskyrimo buvo pabloginta, sprendė, kad žalos dydis nustatytinas, remiantis atsakovės pateikta UAB Termona“ sÄ mata dėl lauko sienos Å¡iltinimo darbų ir medžiagų (4 466,29 Lt) ir atsakovo pateikto UAB „Tovis“ komercinio pasiÅ«lymo lokalinėse sÄ matose (faktiÅ¡kai tai UAB „Kupola“ parengto techninio projekto dalis, o ne UAB „Tovis“ pasiÅ«lymas) dalies nurodytų darbų (stogo konstrukcijų iÅ¡ardymo, jų įrengimo ir fasado apdailos darbų) iÅ¡laidomis, t. y.

žalos dydį nustatė 8 209,43 Lt. Su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinka tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas. IeÅ¡kovų teigimu, teismas turėjo remtis teismo eksperto iÅ¡vada, kuria buvo nustatyta, kad atsakovo patirta žala yra 1 525,81 Lt, o UAB „Kupola“ projektu negalima remtis, kadangi tai ne žalos atlyginimo paskaičiavimo projektas, o iÅ¡ esmės naujo statinio statybos (rekonstravimo) projektas, pagal kurį statybos darbai bÅ«tų vykdomi nuo pamatų iki naujo stogo įrengimo. Atsakovo nuomone, taip pat buvo netinkamai įvertinti žalos dydį pagrindžiantys įrodymai, kadangi teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad namo vidinei sienai tapus iÅ¡orine nereikia pamatų, todėl vienintelis tinkamas įrodymas, patvirtinantis žalos dydį, yra UAB „Kupola“ projektas, pagal kurį numatytų darbų sÄ mata siekia 103 601 Lt, tačiau kadangi namas senas, jo nusidėvėjimas 70 procentų, todėl atsakovui pavyko rasti vienintelį rangovÄ , sutikusį atlikti rekonstravimo darbus – UAB „Tovis“, kuri sutiko atlikti Å¡iuos darbus už 145 041 Lt.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, pateiktų žalos dydžiui nustatyti, vertinimu. Pirmiausia, apylinkės teismas pagrįstai, remdamasis ekspertizės aktu, UAB „Skena“ išvadomis, eksperto S. M. paaiškinimais, liudytojo A. Z. parodymais, nustatė, jog naujų pamatų įrengimas nėra būtinas. Ekspertizės aktu nebuvo nustatytas ir laikančiųjų konstrukcijų susilpnėjimas. Nors atsakovo pateikta UAB „Daraja“ atlikta kontrolinė nuotrauka (t. 5, b. l.

34) patvirtina stogo kraigo altitudės nusėdimÄ 7 cm į tÄ pusę, kurioje namo dalys buvo atskirtos, o pamatų nusėdimas į tÄ pačiÄ pusę yra 4 cm, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnio tvarka), jog tai yra įvykę bÅ«tent dėl atliktų rekonstrukcijos darbų. Atsakovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nurodytÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra bÅ«tina įrengti naujus pamatus, nenurodo jokių įrodymų, kurių teismas, padarydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nebÅ«tų įvertinęs. Todėl Å¡ie atsakovo apeliacinio skundo argumentai faktiÅ¡kai grindžiami ne netinkamu įrodymų vertinimu, atliktu CPK 185 straipsnio pagrindu ir tvarka, o tik atsakovo samprotavimais ir paaiÅ¡kinimais.

Kadangi atsakovo pateiktu UAB „Kupola“ projektu (t. 3, b. l. 87–101, t. 4, b. l. 3–72) numatyta rekonstruoti pastatÄ Ä¯ du sublokuotus gyvenamosios paskirties pastatus, todėl sutiktina su ieÅ¡kovų atsikirtimais, kad nėra pagrindo remtis Å¡iuo projektu, kaip žalos dydį nustatančiu dokumentu, kadangi projektas parengtas ne žalos paÅ¡alinimui, o nurodytai rekonstrukcijai, kurios apimtys yra žymiai didesnės, įskaitant ir naujai projektuojamus pamatus. Todėl remtis UAB „Kupola“ projekto statybos skaičiuojamos kainos nustatymo dalimi ir joje pateiktoms lokalinėmis sÄ matomis (t. 4, b. l. 64–69), kuriomis nustatyta rekonstravimo darbų suma 103 601 Lt, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Nustatant žalÄ vadovautis UAB „Tovis“ komerciniu pasiÅ«lymu (t. 4, b. l. 70), kuriame faktiÅ¡kai nurodyta tik pasiÅ«lymo (ardymo ir statybos darbų) kaina – 145 051, bÅ«tų iÅ¡ viso nepagrįsta, kadangi Å¡iuo pasiÅ«lymu yra pateikta tik abstrakti pasiÅ«lymo kaina, nenurodant, kokie darbai, kokiomis apimtis ir panaudojant kokias medžiagas bei kokius jų kiekius bus atlikti. IeÅ¡kovų argumentai, jog apylinkės teismas, nustatydamas žalos dydį, turėjo remtis ekspertizės aktu, kuriuo iÅ¡laidų dydis žalai atlyginti nustatytas 1 525,81 L, taip pat atmestini, kadangi pats ekspertas S. M. bylos nagrinėjimo metu, surinkus papildomus duomenis, sutiko, kad įrengta stogo konstrukcija nėra tinkama ir reikalinga uždėti gegnes, kas papildomai kainuotų 2 000–3 000 Lt, be to, ekspertas nevertino lauko sienos apÅ¡iltinimo oro tarpu, todėl tam papildomai reiktų dar 2 000–3000 Lt.

Atsižvelgiant į tokias paties eksperto atliktas jo duotos iÅ¡vados korekcijas, Å¡alims nepraÅ¡ius skirti papildomÄ ekspertizę ir ekspertui neatlikus konkrečių papildomų skaičiavimų, teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto akte duota iÅ¡vada dėl iÅ¡laidų atsakovo gyvenamojo namo dalies defektams paÅ¡alinti. Todėl teismas pagrįstai, nustatydamas žalÄ , rėmėsi UAB „Termona“ sÄ mata (t. 3, b. l. 62-63), kuria buvo paskaičiuotos iÅ¡laidos atsiradusiam tarpui tarp pastatų užpildyti izoliacinėmis medžiagomis, pagal kuriÄ tokių darbų kaina yra 4 466,29, ir kuri paskaičiuota nurodant medžiagų ir darbų kiekius bei jų kainas.

Kadangi byloje nebuvo pateikta kitų konkrečių įrodymų apie konstrukcijų, Å¡alinant defektus, iÅ¡ardymo iÅ¡laidas, stogo konstrukcijos įrengimÄ (kÄ pripažino ir ekspertas S. M.) ir fasado apdailÄ (kÄ vertino ir ekspertas), todėl teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Kupola“ atlikto pastato rekonstravimo į du gyvenamosios paskirties pastatus projekto dalimi, kuria remiantis buvo paskaičiuota bÅ«tent nurodytų darbų vertė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio (CPK 185 straipsnis) ir iÅ¡ pateiktų įrodymų visumos padarė labiausiai tikėtinÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl žalos dydžio.

Å iuo atveju žalos dydžio pagrįstumÄ patvirtina ir eksperto S. M. paaiÅ¡kinimai dėl galimybės koreguoti duotÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo gyvenamojo namo dalies atsiradusių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų (eksperto nuomone, prie jo nustatytos 1 525,81 Lt darbų kainos reiktų papildomai pridėti apie 4 000–6 000 Lt).                           Dėl gyvenamojo namo nusidėvėjimo įtakos žalos dydžiui              IeÅ¡kovai nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į rekonstruoto gyvenamojo namo nusidėvėjimÄ , kuris iki rekonstrukcijos buvo net 70 procentų, kas, jų nuomone, taip pat įtakojo atsakovo gyvenamojo namo dalies trÅ«kumų atsiradimÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io priežastinio ryÅ¡io nenustatė, kadangi atsakovo gyvenamojo namo dalis iki rekonstrukcijos buvo tinkama gyventi, duomenų apie iki tol buvusius Å¡ios namo dalies funkcinius, techninius, statybinius ar kitokius trÅ«kumus nebuvo. Nustatyti atsakovo namo dalies trÅ«kumai (tarpas tarp namo dalių) atsirado dėl ieÅ¡kovų atliktos rekonstrukcijos, bÅ«tent dėl rekonstrukcijos pakito ir stogo konstrukcijos ir tokių defektų neįtakojo namo nusidėvėjimas, juos neabejotinai įtakojo ieÅ¡kovų veiksmai atliekant savo namo dalies rekonstrukcijÄ .

Pažymėtina, kad ir ekspertas iÅ¡vadoje nurodė, kad defektų iÅ¡taisymo poreikis atsirado dėl savavaliÅ¡kos statybos darbų atlikimo, todėl gyvenamojo namo nusidėvėjimas Å¡ių defektų iÅ¡taisymo kainai įtakos neturi.              Dėl neturtinės žalos priteisimo Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , vertino tai, kad ieÅ¡kovų veiksmai buvo savavaliÅ¡ki, kuriais jie atsakovui sukėlė didelius nepatogumus, rÅ«pesčius, iÅ¡gyvenimus, o ieÅ¡kovai kilusios problemos nesprendė daugiau kaip trejus metus.

IeÅ¡kovai teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi atsakovas savo reikalavimÄ grindė tik teiginiu, jog suprastėjo jo sveikata, tačiau į bylÄ nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, jog atsakovo sveikata bÅ«tų iÅ¡ viso pablogėjusi ar tuo labiau, jog sveikata bÅ«tų pablogėjusi dėl su atliktais statybos darbais susijusių priežasčių, t. y. faktiÅ¡kai teigia, kad teismas peržengė atsakovo pareikÅ¡to reikalavimo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu ribas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju neįžvelgia nurodyto reikalavimo faktinio pagrindo peržengimo, kadangi atsakovas tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek savo paaiÅ¡kinimais nurodė, jog jis patyrė neturtinę žalÄ ne tik dėl nurodytų ieÅ¡kovų neteisėtų veiksmų poveikio sveikatai, bet ir dėl neigiamo poveikio jam kitais aspektais – nemalonių iÅ¡gyvenimų, sutikusios emocinės bÅ«senos, gyvenimÄ sutrikdžiusių nepatogumų, užsitęsusio pažeistų teisių gynimo ir pan.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – ieÅ¡kovų neteisėti savavaliÅ¡ki veiksmai, atsakovui padaryta turtinė žala, be atsakovo valios atsiradęs poreikis ginti savo teises, ilgalaikis problemos neiÅ¡sprendimas ir kt. – patvirtina neturtinės žalos atsakovui atsiradimo faktÄ , todėl neturtinė žala priteista pagrįstai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tai, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai atskirai nenumato neturtinės žalos atlyginimo neatima iÅ¡ atsakovo teisės reikalauti jÄ atlyginti, nes padaryta neturtinė žala buvo nustatyta.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas – priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ tiesiogiai taikydamas KonstitucijÄ , jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

M. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-517/2013).Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos neturtinę žalÄ pagrindžiančios aplinkybės, kad jis patyrė nepatogumÄ bei pažeminimÄ , privalėdamas įrodinėti akivaizdų ieÅ¡kovų padarytų pažeidimų faktÄ , kad, nebÅ«damas užtikrintas savo ateitimi, patyrė ir tebepatiria nervinį iÅ¡sekimÄ faktiÅ¡kai telpa į pirmosios instancijos teismo jau įvertintas neturtinės žalos aplinkybes, todėl kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo padidinti priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ iki 30 000 Lt, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas.

             Dėl įpareigojimo nugriauti tvorÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovai taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jų reikalavimas suteikti ieÅ¡kovei teisę be atsakovo sutikimo įteisinti tvoros žemės sklype statybos darbus, kadangi mano, jog tai, ar reikia Å¡alinti Å¡ios savavaliÅ¡kos statybos padarinius, turi bÅ«ti sprendžiama tolimesniame Å¡ios procedÅ«ros vykdymo etape, o ne atmetant Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tvora pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri paskirta naudotis atsakovui, t. y.

Å¡is savavaliÅ¡kas statinys neabejotinai pažeidžia atsakovo teisę naudotis jam priskirta žemės sklypo dalimi, todėl atsakovas pagrįstai atsisako duoti sutikimÄ Ä¯teisinti Å¡iÄ savavaliÅ¡kÄ Â statybÄ . IeÅ¡kovai Å¡io teismo nustatyto atsakovo teisių pažeidimo apeliaciniu skundu neginčija, tik teigia, kad įteisinimo galimybės turėjo bÅ«ti sprendžiamos tolimesnėje savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo etape. Tačiau nustačius bendraturčio teisių pažeidimÄ to pakanka, kad jo atsisakymas duoti sutikimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui bÅ«tų pripažintas pagrįstu.

                Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme              IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių, atsižvelgė į tai, kad ginčas kilo ir byla buvo nagrinėjama teisme tik dėl ieÅ¡kovų neteisėtų veiksmų pasėkoje kilusių problemų, todėl nusprendė nepriteisti ieÅ¡kovams bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo, o atsakovo patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų apimtyje bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų.  IeÅ¡kovų nuomone, teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi aplinkybė, į kuriÄ atsižvelgė teismas, nesudaro pagrindo atmesti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nes Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo bylos procesinės baigties.

Apeliantų nuomone, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas ir bylos vilkinimo iš ieškovų pusės nebuvo. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å iuo atveju teismas pagrįstai įvertino kilusio ginčo atsiradimo priežastis, kadangi ginčas kilo ir poreikis jį spręsti teisme atsirado vien dėl ieÅ¡kovų neteisėtų veiksmų, jiems savavaliÅ¡kai rekonstravus statinius ir dėl to padarius tam tikrÄ Å¾alÄ atsakovo turtui. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsiradusios dėl pačių ieÅ¡kovų neteisėtų veiksmų, neturėtų bÅ«ti atlygintos atsakovo, kuris beje dėl Å¡ių veiksmų patyrė dar ir žalÄ .

Kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl apylinkės teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas. Kadangi nepagrįstais pripažinti tiek ieškovų, tiek atsakovo apeliacinio skundo motyvai, dėl ko sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl šalims vienai iš kitos nepriteistinos ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Tačiau, kadangi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio – 4 697 Lt (1 438,54 Eur) už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo, todėl netenkinus atsakovo apeliacinio skundo atidėtas žyminis mokestis (t. 6, b. l. 28–29) priteistinas iÅ¡ atsakovo valstybei (CPK 84, 96 straipsniai).               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 438,54 Eur atidėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                                 Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                                                                          Leonas Jachimavičius                                                                                                                                     Virginija Lozoraitytė