41aaca4e-0f10-4d28-a1d4-eef0c061c592 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                    Administracinė byla Nr. I-342-189/2018                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02722-2017-6                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 3 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Z. (V. Z.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (t.

I, b. l. 1–2).             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė kalint LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. birželio 5 d. Nurodė, kad visÄ reikiamÄ informacijÄ apie kalinimo tvarkÄ sužinodavo iÅ¡ kitų nuteistųjų, kurie mokėjo rusų kalbÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, sulaikymo metu negavo jokios realios medicininės pagalbos, nors LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ buvo ne kartÄ informavęs apie reikiamÄ medikamentinį gydymÄ .

Be to, nebuvo suteikta medicininė pagalba dėl stomatologinių problemų. Nurodė, kad buvo patalpintas LukiÅ¡kių TI-K patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui plotas pagal teisės aktų reikalavimus, tokiu bÅ«du pažeidė jo kaip kalinčio asmens teisę. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl ventiliacijos nebuvimo kameroje, nes nuolat jautėsi nemalonÅ«s kvapai pasinaudojus tualetu, kamerų prastos bÅ«klės, nes nuo lubų byra dažai ir tinko gabalėliai, kurie dažnai pakliÅ«va į maistÄ , naudojimosi duÅ¡u tvarkos, nes negalima pasinaudoti duÅ¡u kasdien, kameroje degančios ryÅ¡kio Å¡viesos, nuo kurios skauda akis ir trukdo miegotis, nesamos galimybės skubiai iÅ¡sikvieti budintį pareigÅ«nÄ , neįrengtos vietos pasivaikščioti, nesamos galimybės iÅ¡sidžiovinti suÅ¡lapusius rÅ«bus ir juos iÅ¡siskalbti, kamerose nesamo karÅ¡to vandens, daiktų (sezoninių rÅ«bų sandėliavimo).

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad etapavimo metu buvo vežamas mažuose boksuose, nebuvo atskiriamas nuo rÅ«kančių asmenų, etapavimo marÅ¡ruto ir dėl to kilusių maitinimo problemų (t. I, b. l. 1–2).              Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimo (t. I, b. l. 7–21) argumentais su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .             LukiÅ¡kių TI-K, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo, nurodo, kad kartais kameros bÅ«na perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , todėl esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, todėl pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ Å¾alos dydį nėra. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nepagrįstu bei traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. imtinai (t. II, b. l. 22–25).             Pažymėtina, kad reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas, todėl sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®), bet ir privatinės teisės normomis.             Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 20 000 Eur neturinės žalos atlyginimÄ , kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. imtinai (t. II, b. l. 22–25). Ginčui už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 18 d. d. iki 2015 m. spalio 31 d. taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 76:2010), o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Pagal HN 76:2010 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Ä®sakymo nustatytus reikalavimus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nėra ginčo dėl LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, kamerų plotÄ ir kamerose laikomų asmenų skaičių nurodytais laikotarpiais (t.

I, b. l. 7–25). Pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiÅ¡kėjas 181 dienÄ buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m, (atėmus sanitarinį mazgÄ ) t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamu atveju apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. (iÅ¡skyrus dienas, kuriomis Ä®sakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint Kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kė pretenzijas dėl informacijos nesuteikimo rusų kalba, negautos medicininės pagalbos, tame tarpe ir dėl stomatologinių problemų, ventiliacijos nebuvimo kameroje, kamerų prastos bÅ«klės, naudojimosi duÅ¡u tvarkos, kameroje degančios ryÅ¡kio Å¡viesos, nesamos galimybės skubiai iÅ¡sikvieti budintį pareigÅ«nÄ , neįrengtos vietos pasivaikščioti, nesamos galimybės iÅ¡sidžiovinti suÅ¡lapusius rÅ«bus ir juos iÅ¡siskalbti, kamerose nesamo karÅ¡to vandens, daiktų (sezoninių rÅ«bų) sandėliavimo, taip pat dėl etapavimo metu vežamo mažuose boksuose, neatskyrimo nuo rÅ«kančių asmenų, etapavimo marÅ¡ruto, kilusių maitinimo problemų (b. l. 1–2).

Dėl informacijos suteikimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad visÄ reikiamÄ informacijÄ apie kalinimo tvarkÄ sužinodavo iÅ¡ kitų nuteistųjų, kurie mokėjo rusų kalbÄ , o ne iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K administracijos.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 13 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę gauti raÅ¡ytinę informacijÄ apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarkÄ ir sÄ lygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Å iÄ informacijÄ tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtÄ ja kalba, arba ta kalba, kuriÄ suimtasis supranta (SVÄ® 13 straipsnio 1 dalis).

Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje kameroje bÅ«tų iÅ¡kabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę (SVÄ® 13 straipsnio 2 dalis). Tardymo izoliatorių darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus iÅ¡aiÅ¡kina suimtiesiems jų laikymo Å¡iose įstaigose tvarkÄ ir sÄ lygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus (SVÄ® 13 straipsnio 3 dalis).Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti raÅ¡ytinę informacijÄ apie bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, savo teises bei pareigas.

Å iÄ informacijÄ bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtÄ ja kalba, arba ta kalba, kuriÄ nuteistasis supranta.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra iÅ¡kabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę. Ä®staigos darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus iÅ¡aiÅ¡kina suimtiesiems jų laikymo Å¡ioje įstaigoje tvarkÄ ir sÄ lygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus.Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui iÅ¡reiÅ¡kė tik abstrakčiai pretenzijÄ , jos nedetalizavo, t. y. nenurodė jokių detalizuojančių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo pateikta informacija apie laikymo Å¡ioje įstaigoje tvarkÄ ir sÄ lygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus, kad kreipėsi dėl Å¡ios priežasties į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tačiau ji atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti jam informacijÄ jam suprantama kalba.

Be to, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kamerose nėra užtikrinta, jog kiekvienoje kameroje bÅ«tų iÅ¡kabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę, kaip to reikalauja VSÄ® 13 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl jam nesuteiktos informacijos apie kalinimo sÄ lygas jam suprantama kalba atmestini kaip nepagrįsti.Dėl negautų medicininių pagalbos.Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso XIV skyrius (174–175 straipsniai) bei Taisyklių LIII skyrius (454–472 straipsniai).

Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ nuteistųjų sveikatos priežiÅ«ra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiÅ«ros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiÅ«ros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiÅ«ros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir patarnavimai (iÅ¡skyrus dantų protezavimÄ , kuris gali bÅ«ti atliktas nuteistajam pageidaujant iÅ¡ jo asmeninėje sÄ skaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė.

Jeigu kurios nors sveikatos priežiÅ«ros paslaugos negali bÅ«ti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į vieÅ¡Ä sias asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugÄ . Už Å¡ias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir vieÅ¡osiose asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose nuteistieji nemoka.LukiÅ¡kių TI-K teigimu, visiems LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kai ir laisvėje esantiems asmenims.

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba 2017 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale buvo registruoti tik du pareiškėjo prašymai gydytojui odontologui ir pareiškėjas konsultuotas gydytojo odontologo planine tvarka (b. l. 31). Iš teismui pateiktos Lukiškių TI-K Asmens sveikatos istorijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Asmens sveikatos istorijos (b. l. 32–56) darytina išvada, kad pareiškėjui buvo suteiktos medicininės paslaugos, tame tarpe ir odontologinės medicininės paslaugos.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui tik abstrakčiais teiginiai iÅ¡reiÅ¡kė pretenzija, tačiau aplinkybių dėl nesuteiktų medicininių paslaugų nedetalizavo. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiÅ¡kėjui yra bÅ«tina nuolatinio pobÅ«džio medicininė priežiÅ«ra, to nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , o Å¡i atsisakė suteikti praÅ¡omas medicinines paslaugas.

Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad dėl nesuteiktų medicininių paslaugų pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pretenzijos dėl nesuteiktų medicininių paslaugų atmestinos kaip nepagrįstos. Dėl ventiliacijos, drėgmės ir apšvietimo.Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, kamerų vėdinimas per langus atitinka HN 76:2010 24 punkto bei HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl V. Z. skundo“, kuriame nurodė, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 mx1,03 m) (t. I, b. l. 29–31). Gyvenamosiose kamerose dirbtinė apÅ¡vieta yra ne mažesnė kaip 200 lx.

Tai, kad šiuo aspektu nėra pažeidimų patvirtina ir teismui pateikti Nacionalinio visuomenės centro ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos ir apšvietos atmestini kaip nepagrįsti.Pažymėtina, kad iš atsakovės atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų (t. I, b. l. 57–198, t. II, b. l. 1–27) matyti, jog tam tikrose kamerose buvo nustatyti higienos normų reikalavimų (dirbtinio apšvietimo, nukritusio tinko, pelėsio) pažeidimai, kuriuos Lukiškių TI-K vėliau ištaisė(t.

I, b. l. 141, 190), tačiau ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose nebuvo kalinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kamerų remonto ir įrengimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose sienos apsilupusios ir vietomis apipelijusios. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad remontas kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostatÄ , jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimÄ . Kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys suimtieji.

Teismas neturi pagrindo abejoti, jog Lukiškių TI-K administracija nustatytus pažeidimus stengiasi ištaisyti ir atlieka visų kamerų remontus pagal įstaigos galimybes. Tai pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro nustatytus higienos normų reikalavimų pažeidimus Lukiškių TI-K ištaisė (t. I, b. l. 141, 190). Aplinkybę, kad remonto darbai atliekami nuolat patvirtina, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl V.

Z. skundo“, kuriame nurodyta kokiose gyvenamosiose patalpose atlikti remonto darbai nuo 2005 m. iki 2017 m. (t. I, b. l. 29–30). Be to, pareiÅ¡kėjas nurodė tik abstrakčius nusiskundimus, tačiau plačiau jų nedetalizavo, jokių įrodymų, teismui nepateikė. Dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡u.PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K turi bÅ«ti sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u kasdien. Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais sutikti negali.HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Taigi, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas negali bÅ«ti nustatytas.Dėl pasivaikščiojimų.PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad neįrengtų pasivaikščiojimų kiemelių. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, LukiÅ¡kių TI-K yra įrengti kiemeliai pasivaikščiojimui ir nuteistieji į jį iÅ¡vedami teisės aktų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Taigi, atsakovas teisės aktų nuostatų taip pat nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiais teiginiais nurodė, kad neįrengtas kiemelis pasivaikščiojimui, tačiau papildomai aplinkybių nedetalizavo. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra įrengti kiemeliai pasivaikščiojimui, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Dėl iÅ¡kvietimo mygtukų.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad nėra galimybės skubiai iÅ¡sikvieti pareigÅ«nÄ , t. y. nebuvo įrengtas pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukas.

LukiÅ¡kių TI-K teigė prieÅ¡ingai – kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Tačiau pažymėjo, jog suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K teiginiais, nes prieÅ¡ingi įrodymai teismui nepateikti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neįrengto pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl buvimo su rÅ«kančiais asmenimis.PareiÅ¡kėjas taip pat tvirtina, kad žalÄ patyrė, nes buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Atsakovė tvirtino, kad laikosi draudimo rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, visur yra iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir ženklai įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti, pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerÅ«kytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių.IÅ¡ teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K apklausos anketos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nepageidauja bÅ«ti laikomas gyvenamojoje patalpoje su rÅ«kančiais asmenimis (t.

I., b. l. 27–28). LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė LukiÅ¡kių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas V. Z. buvo laikomas nerÅ«kančiųjų kameroje. IÅ¡ Å¡ių dokumentų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, todėl pažeidimas Å¡iuo aspektu nenustatytas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui Å¡ių aplinkybių detaliau neargumentavo, o tik pateikė bendro pobÅ«džio pretenzijÄ , kuri atmestina kaip nepagrįsta.Dėl kamerose netiekiamo karÅ¡to vandens.PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose turi bÅ«ti tiekiamas karÅ¡tas vanduo.

Su Å¡iais teiginiais teismas nesutinka, nes pagal HN 134:2015 18 punkto reikalavimus, karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerose netiekiamo karÅ¡to vandens atmestini kaip nepagrįsti.Dėl drabužių skalbimo.Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p., suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę turi gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, suimtiesiems ir nuteistiesiems iÅ¡duodama patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi.Pažymėtina, kad suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utiniai drabužiai į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI- K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr.1-151 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad atiduoti drabužių į skalbyklÄ nenori, nes po jos rÅ«bai grÄ Å¾inami sugadinti. Tačiau teismui nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo drabužiai buvo sugadinti pasinaudojus skalbimo paslaugomis.

Pareiškėjas turi pats teisę spręsti, ar pasinaudoti skalbyklos paslaugomis, ar drabužius skalbti pačiam. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos dėl drabužių skalbimo atmestini kaip nepagrįsti.Dėl kameroje neįrengtos džiovyklos rūbams, papildomos vietos (sezoniniams rūbams) trūkumo.Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Taisyklėse nustatyta, kad kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 punkte); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas).

Pareiškėjo argumentus dėl neįrengtos džiovyklos rūbams, spintelių trūkumo vertina kaip nepagrįstus, nes teismui nepateikti įrodymai, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas neatitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, nes byloje nėra duomenų, kad kamerų įrengimas Lukiškių TI-K būtų neatitikęs teisės aktais nustatytų reikalavimų, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl papildomo inventoriaus įrengimo kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl etapavimo mažuose boksuose, etapavimo marÅ¡ruto, dėl to kilusių maitinimo problemų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad etapavimo metu buvo vežamas mažuose boksuose, etapavimas vyko per Kauno tardymo izoliatorių ir dėl to kilusios maitinimo problemos.Å iuo aspektu pažymėtina, kad nuteistųjų konvojavimÄ Ä¯ teismus, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui ar kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, vykdo VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra atsakingas už suimtųjų ar nuteistųjų konvojavimÄ , pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamos pretenzijos, susijusios su etapavimu, atmestinos kaip nepagrįstos.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MuÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr.7334/13) apžvelgė savo anksčiau suformuotÄ praktikÄ , kurioje buvo pasisakyta dėl minimalios asmeninės erdvės pagal Konvencijos 3 straipsnį ir jÄ harmonizuodamas pateikė aktualius iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl principų ir standartų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui, kalėjimuose, kuriuose asmenys apgyvendinami kartu (daugiavietėse kamerose). EŽTT Å¡iame sprendime akcentavo, kad vertinant kalinimo sÄ lygas ypač svarbu atsižvelgti į kumuliacinį Å¡ių sÄ lygų poveikį, taip pat į konkrečius pareiÅ¡kėjo tvirtinimus.

EŽTT pažymėjo, kad kai kalinamam asmeniu tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Stiprios prezumpcijos testas turi bÅ«ti taikomas kaip reikÅ¡minga, tačiau ne nepaneigiama Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Dėl veiksnių, kurie gali kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ ir tokiu bÅ«du paneigti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ , EŽTT pažymėjo, kad tokiems paprastai priskiriami: trumpi, atsitiktiniai ir nereikÅ¡mingi minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trÅ«kumo epizodai, toks asmeninės erdvės trÅ«kumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; asmuo kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų to asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių.Pagal LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., atskirais periodais, buvo laikytas 181 dienų, o kameros plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas kamerose Nr. 199; 196; 108; 176 ir 141 (neįskaitant sanitarinio mazgo), pažymėtina, kad 12 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tarp asmenų ir jam teko mažiau nei 3 kv. ploto (nuo 2,27 kv. m iki 2,49 kv. m).Taigi, Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, kai jam teko mažiau nei 3 kv. m asmeninės erdvės gyvenamojoje kameroje. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikas neužtikrinant minimalaus ploto pagal nacionalinę teisę yra 169 dienų, t. y.

LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, nes nustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m. kameros ploto ir nesuteikė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.Teismas nustatė, kad 181 dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (181 dienÄ ), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 1 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 1 800 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 1 800 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). LukiÅ¡kių TI-K taip pat prašė priteisti 12,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas.LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 216 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 216 x 0,06, t. y. 12,96 Eur.Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį (t. I, b. l. 3–4), kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnyje. Å iuo aspektu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–134 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. Z. (V. Z.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. Z. (V. Z.) 1 800 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d.KitÄ pareiÅ¡kėjo V. Z. (V. Z.) skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Bronius Januška