Legislator Case Law & Legislation
41a954bf-8121-467b-bdfb-61ff3d4e6463 AI generated

41a954bf-8121-467b-bdfb-61ff3d4e6463 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 41a954bf-8121-467b-bdfb-61ff3d4e6463
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

visa įvairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorija nuo 2008 metų, 2) žvejybinės teisės pagal 2013-03-25 Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos įsakymÄ Nr. V1-28 ir 3) visas 2014 metų kvotų likutis, esantis pagrindinės sutarties sudarymo dienÄ . Teisės parduodamos už 130 000,00 Eur, pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta iki 2014-02-03. 2014-10-07 V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ ir UAB „Ramsun“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V.

Legislator headnote

AI generated

41a954bf-8121-467b-bdfb-61ff3d4e6463 · Klaipėdos apygardos teismas: gamybinė - komercinė firma „Stilma“ perleido (pardavė), o UAB „Ramsun“ perėmė (nupirko) perleidžiamÄ sias žvejybos teises ir 2014 metais skirtas žvejybos kvotas atviroje Baltijos jÅ«roje: visÄ Ä¯vairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorijÄ , priklausančiÄ V. M. gamybinei - komercinei firmai „Stilma“ ir (ar) jos naudotam laivui, pradedant nuo 2008 m.; visas V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ žvejybines teises pagal Žuvininkystės tarnybos 2013-03-25 įsakymÄ Nr. V1-28; visas V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                     Civilinė byla Nr. e2-958-538/2017                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00940-2016-9                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.4.3.7.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. vasario 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, vertėjaujant Anželai Tyščukienei,dalyvaujant V.

M. gamybinės-komercinės firmos „Stilma“ bankroto administratoriui J. Ž., direktoriui V. M.,kreditorės UAB „Ramsun“ atstovams advokatui G. A. ir direktoriui V. L. (V. L.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs bankrutuojančios V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ bankroto administratoriaus J. Ž. praÅ¡ymÄ dėl UAB „Ramsun“ finansinio reikalavimo netvirtinimo V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ bankroto byloje, n u s t a t ė: 2016-03-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi V.

M. gamybinei -komercinei firmai „Stilma“ iÅ¡kelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas J. Ž., nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2016-05-12.Administratorius 2016-08-16 pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, o UAB „Ramsun“ finansinio reikalavimÄ prašė netvirtinti.Nurodė, kad atsisako teikti teismui tvirtinti kreditoriaus reikalavimÄ , nes kreditorius pagal ginčo sutartį gavo tai, kas numatyta sutartyje ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, o dėl neiÅ¡naudotų kvotų pagal susitarimÄ prisiėmė atsakomybę, už UAB „Ramsun“ neveiklumÄ V.

M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ neatsako.2016-09-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai, o administratoriaus ginčijamas kreditorės UAB „Ramsun“ 130 000 Eur pareikÅ¡tas finansinis reikalavimas paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka.UAB „Ramsun“ atsiliepime nurodė, kad UAB „Ramsun“ už 130 000 Eur iÅ¡ V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ 2014-10-07 įsigijo teises, kurių egzistavimas nuo 2015-01-01 buvo panaikintas ir kurios nebegalėjo egzistuoti kaip teisėtas civilinės apyvartos objektas.

UAB „Ramsun“ pagal 2014-10-07 sutartį faktiÅ¡kai nieko negavo ir neturėjo net galimybės pasinaudoti nusipirkta žvejybos teise. V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ pasikeitus reglamentavimui vėl įgijo tai, kÄ perleido UAB „Ramsun“ pagal 2014-10-07 sutartį. V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ pažadėjo perleisti naujai gautas kvotas, tačiau jos buvo areÅ¡tuotos antstolio, todėl mano, kad 2014-10-07 sutartis negali bÅ«ti laikoma galiojančia, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Pažymi, kad prievolės dalyku negali bÅ«ti tai, kas neįmanoma, todėl 2014-10-07 sandoris yra niekinis kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti taikoma restitucija ir UAB „Ramsun“ grÄ Å¾inama viskas, kÄ pastaroji perdavė pagal niekinį sandorį – 130 000 Eur. Teigia, kad jei UAB „Ramsun“ butų žinojusi apie tai, kad teismuose yra iÅ¡kelti ginčai ir nagrinėjamos civilinės bylos dėl paskirtų perleidžiamų žvejybos teisių bei kvotų dydžių, ji nebÅ«tų sudariusi 2014-10-07 sutarties, todėl mano, jog 2014-10-07 sutarties sudarymo metu sÄ Å¾iningai klydo dėl sutarties dalyko, dėl to sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.90 str. pagrindu.Teismo posėdžio metu bankroto administratorius prašė UAB „Ramsun“ praÅ¡ymÄ dėl jos 130 000,00 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo V.

M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ bankroto byloje atmesti.Teismo posėdžio metu V. M. prašė UAB „Ramsun“ praÅ¡ymo netenkinti.Teismo posėdžio metu UAB „Ramsun“ atstovai prašė patvirtinti 130 000,00 Eur finansinį reikalavimÄ V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ bankroto byloje.UAB „Ramsun“ praÅ¡ymas dėl 130 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas.Nustatyta, kad 2014-01-06 V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ ir UAB „Ramsun“ sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), kuria V.

M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ įsipareigojo ateityje atlygintinai perleisti (parduoti), o UAB „Ramsun“ įsipareigojo nupirkti perleidžiamÄ sias žvejybos teises ir 2014 metais skirtas žvejybos kvotas atviroje Baltijos jÅ«roje. Preliminariosios sutarties 5 p. numatyta, kad perduodama turi bÅ«ti:

1) visa įvairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorija nuo 2008 metų, 2) žvejybinės teisės pagal 2013-03-25 Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos įsakymÄ Nr. V1-28 ir 3) visas 2014 metų kvotų likutis, esantis pagrindinės sutarties sudarymo dienÄ . Teisės parduodamos už 130 000,00 Eur, pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta iki 2014-02-03. 2014-10-07 V. M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ ir UAB „Ramsun“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V.

M. gamybinė - komercinė firma „Stilma“ perleido (pardavė), o UAB „Ramsun“ perėmė (nupirko) perleidžiamÄ sias žvejybos teises ir 2014 metais skirtas žvejybos kvotas atviroje Baltijos jÅ«roje: visÄ Ä¯vairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorijÄ , priklausančiÄ V. M. gamybinei - komercinei firmai „Stilma“ ir (ar) jos naudotam laivui, pradedant nuo 2008 m.; visas V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ žvejybines teises pagal Žuvininkystės tarnybos 2013-03-25 įsakymÄ Nr. V1-28; visas V.

M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ 2014 metais skirtas žvejybos kvotas, likusias pas V. M. gamybinę - komercinę firmÄ â€žStilma“. Finansinio reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ros metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę ir Å¡ios teisės apimtį, t. y. tvirtintino finansinio reikalavimo dydį. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).PareiÅ¡kėjas argumentuoja, kad 2014-10-07 sutartis negali bÅ«ti laikoma galiojančia, nes prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat pažymi, kad prievolės dalyku negali bÅ«ti tai, kas neįmanoma, todėl praÅ¡o 2014-10-07 sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80, 1.81, 1.90 straipsnių pagrindais.CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sÄ lygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiÅ¡kia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiÅ¡kinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan., tai darytina iÅ¡vada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiÅ¡kinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ , kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis).

Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant Å¡ioje normoje įtvirtintÄ Ä¯sakmų reikalavimÄ arba draudimÄ ir ar Å¡io pažeidimas lemia bÅ«tent sandorio negaliojimÄ .Sprendžiant dėl ginčo sandorio, kuriuo sulygta dėl specifinių objektų perleidimo, teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusÄ , tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifikÄ , įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties Å¡alių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainÄ , vertę, pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo laikÄ ir kitas konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kaip byloje nustatyta, 2014-12-23 priimtas naujas LR Žuvininkystės įstatymo 17-1 straipsnis, kadangi 2014-03-27 nutartimi LVAT pripažino, kad LR Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Įstatymas įsigaliojo nuo 2015-01-01. Vadovaujantis 2014-12-23 įstatymo nuostatomis skiriamos visos 2015 ir vėlesnių metų individualios žvejybos galimybės. 2015 m. sausio 23 d.

LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-38 buvo patvirtintos naujos Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės. 2015 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės įsakymu Nr. V1-65 pripažintos netekusiomis galios 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-28 patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės, o taip pat ir 2014-12-08 įsakymas, kurio pagrindu UAB ,,Ramsun“ perleistos V. M. gamybinei – komercinei firmai ,,Stilma“ 2014 metams skirtos kvotos.

Å iais teisės aktais nustatyta iÅ¡ esmės nauja nei egzistavusi ir nuo 2014-03-27 nebegaliojanti perleidžiamųjų žvejybos teisių ir kvotų skyrimo tvarka. Vadovaujantis Å¡iais aktais skiriamos visos 2015 ir vėlesnių metų individualios žvejybos galimybės. Pažymėtina, kad pagal naujÄ tvarkÄ visos kvotos yra skiriamos tik vieneriems metams, o nustatant kvotų dydį nebegali bÅ«ti atsižvelgiama į kito subjekto perleistÄ ar parduotÄ istorinę dalį. Taip pat pažymėtina, kad pagal naujÄ tvarkÄ perleidžiamos gali bÅ«ti tik kvotos, o galimybė perleisti istorinę dalį nėra numatyta.

Be to, pagal naujÄ tvarkÄ nėra numatytas perleidžiamųjų žvejybos teisių institutas, kuris anksčiau galėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ku sandorio objektu, taigi yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Ramsun“ už 130 000 Eur 2014-10-07 įsigijo teises, kurių egzistavimas nuo 2015-01-01 buvo panaikintas ir kurios nebegalėjo egzistuoti kaip teisėtas civilinės apyvartos objektas. Taigi 2014-03-27 nutartimi LVAT pripažinus, kad Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2013-03-15 d. Taisyklių 19 punktas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Å¡alys negalėjo sudaryti 2014-10-07 sandorio, nes neegzistavo sandorio dalykas – pagal negaliojančiÄ tvarkÄ suteiktos žvejybos teisės trims metams, todėl darytina iÅ¡vada, kad 2014-10-07 sandorio sudarymo metu neegzistavo sandorio dalykas - V.

M. GKM „STILMA“ perleistos žvejybos teisės trims metams. CK 6.3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prievolės dalyku negali būti tai kas neįmanoma, todėl dėl CK 6.3 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios normos pažeidimo yra pagrindas 2014-10-07 sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis). CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis.

Å ių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „VieÅ¡oji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas.

Juo turi bÅ«ti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

Č. v. R. Č. , bylos Nr. 3K-3-191/2013; kt.). Pažymėtina, kad teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.).

Taigi viena iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo sÄ lygų – kad asmuo bÅ«tų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Kaip byloje nustatyta, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ 2014-10-07 sutarties negavo to ko tikėjosi gauti, tai yra, buvo pažeisti teisėti jo lÅ«kesčiai pakeitus Žuvininkystės įstatymÄ , todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

Pažymėtina, kad nors 2014 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Å¡alys sulygo dėl trijų skirtingų specifinių objektų perleidimo, t. y. pardavėja V. M. GKF „Stilma“ įsipareigojo perleisti kreditorei UAB „Ramsun“ visÄ Ä¯vairių žuvų sugavimo Baltijos jÅ«roje istorijÄ priklausančiÄ jai ir/ar jos naudotam laivui, pradedant skaičiuoti nuo 2008 metų (Sutarties 1.1. punktas); visas žvejybines teises pagal Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d.

įsakymÄ Nr. V1-28 „Dėl žuvų iÅ¡teklių naudotojams suteiktų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio patvirtinimo“ procentine iÅ¡raiÅ¡ka (Sutarties 1.2. punktas) ; visas pardavėjai 2014 metais skirtas žvejybos kvotas, likusias pas pardavėjÄ (Sutarties 1.3. punktas). PareiÅ¡kėjas sudarė 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutartį su ta sÄ lyga, jei parduodami visi trys objektai kartu, nesant bent vieno iÅ¡ nurodytų objektų, pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų sudaręs sandorio, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl viso sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, nėra pagrindo pripažinti, kad sandoris sudarytas suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis). Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalys), todėl esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti 2014-10-07 V.

M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ ir UAB „Ramsun“ sudarytÄ sutartį negaliojančia ir patvirtinti 130 000,00 Eur UAB „Ramsun“ finansinį reikalavimÄ V. M. gamybinės-komercinės firmos „Stilma“ bankroto byloje.Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, teismas n u t a r i a: pripažinti 2014-10-07 V. M. gamybinės - komercinės firmos „Stilma“ ir UAB „Ramsun“ sudarytÄ sutartį negaliojančia ir patvirtinti 130 000,00 Eur UAB „Ramsun“ finansinį reikalavimÄ V.

M. gamybinės-komercinės firmos „Stilma“ bankroto byloje.Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                         Almantas Padvelskis