2022-07-20 Nr. AB-19139-3-61-3-01169-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3293-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01169-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) K. J. K. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 21S34407 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė (šalis)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad nei iš kilmės valstybės informacijos, nei pareiškėjo pasakojimo neįmanoma identifikuoti tariamo persekiotojo, jo persekiojimo tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją. Pareiškėjas atsakovui nurodė (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo nurodytą (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pateikė duomenis tik apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas netinkamai vykdė pareigą surinkti kilmės šalies informaciją, kaip to reikalaujama pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 92.8, 97.1 punktus. Atsakovas turėjo vadovautis naujausia informacija, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant diplomatinių įstaigų surinktą informaciją, tarptautinių organizacijų skelbiamą informaciją, kaip tai nurodyta Tvarkos aprašo 7 punkte.

4. Pareiškėjo teigimu, sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos priimtas nepagrįstai. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Procedūrų direktyva) 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išsiųsti užsienietį galima tik tuo atveju, jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba prašymas dėl teisėto buvimo atmetamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas arba jeigu asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai. Šiuo atveju išimtis pareiškėjui netaikoma, kadangi savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad nesilaikytų apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio prašymo motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkos arba taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygojamas baimės, vykstančio konflikto, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

5. Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai pritaikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas nepiktnaudžiavo, laikėsi nustatytos tvarkos. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, tuo atveju, jeigu pasikeistų saugumo arba individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, jam nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

7. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Migracijos departamentas akcentavo, jog prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsauggos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tik hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiamas menka arba neapibrėžta tikimybe. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šiuo metu pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėstų pavojus.

9. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais, t. y. yra abstraktus, nedetalus, hipotetinio pobūdžio ir nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini).

10. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas pakankamai detaliai, tiek, kiek buvo jo prašoma, papasakojo apie savo (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas tyrimo metu nenustatė, kad (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovo teigimu, tyrimo metu taip pat nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatytos individualios aplinkybės, sąlygojančios prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia arba grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Todėl nurodytų aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje.

12. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio argumentais. Prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas, atsakovo nuomone, nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl jam pagrįstai nustatyti maksimalūs 5 (penkerių) metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 (trejų) metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpiai, kurie atsakovo vertinimu, yra proporcingi.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus: uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nusprendė į C.SIS II sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos Šengeno erdvėje; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d., 133 str. 1 d.), Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

15. Teismas nustatė, kad: (duomenys neskelbtini).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus bei pasakojimą, konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas neatitinka kilmės šalies informacijos. Surinkta informacija neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjui, (duomenys neskelbtini). Teismas, pareiškėjo pasakojimą (duomenys neskelbtini).

17. Teismas vertino, jog atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat tinkamai įvertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėstų ginkluoto konflikto sąlygojamas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas taip pat pažymėjo, jog nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba bus baudžiamas. Teismas sutiko su atsakovu, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

18. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, gali pasislėpti, todėl pagrįstai pareiškėjas priverstine tvarka išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

19. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio nustatymo kriterijų, tačiau vertino, jog 5 (penkerių) metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nėra proporcingas. Nors šiuo atveju ir nustatyta, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas nenustatė, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo arba buvimo Lietuvos Respublikoje arba kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs teisės pažeidimų, todėl atvykimo į Lietuvos Respubliką ir įspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą laikotarpius sumažino iki 2 (dviejų) metų.

III. 20. Pareiškėjas K. J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašo teismo posėdyje, jeigu jis būtų rengiamas žodinio proceso tvarka, užtikrinti pareiškėjo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, nes jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.

22. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai konstatuota, kad jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, sveikatai, laisvei ir gyvybei. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas skundžiamame sprendime neatskyrė ekonominio migranto nuo prieglobsčio prašytojo, todėl negalima teigti, kad pareiškėjo pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽŽT suformuotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše įtvirtintas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru ir abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su kilmės valstybės informacija visumos.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turėtų būti naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

25. Pareiškėjo įsitikinimu, jam pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Surinkti duomenys selektyvūs, neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš keleto įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimas 5 (penkerius) metus atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingas, todėl teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Kilmės šalies informacija ir pareiškėjo pasakojimas patvirtina, kad pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir būtinos informacijos prašymui tinkamai išnagrinėti, o surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacijos naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjas, be kita ko, tuo atveju, jeigu teismo posėdis būtų rengiamas žodinio proceso tvarka, prašo užtikrinti jo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

31. Įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus nagrinėjamais klausimais. Taigi, nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla išnagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).

33. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

34. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

38. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

40. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo (duomenys neskelbtini).

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, paaiškinimus, teiktus apklausoje, kitą bylos rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tarpti persekiojimo auka.

43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini).

44. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės valstybės informacija neleidžia identifikuoti nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. nenustatyta faktinių ir individualių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Todėl, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo jaučiama subjektyvi baimė, pasireiškianti jo kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini) jo gyvybei, yra nepagrįsta.

45. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos jam suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlį, t. y. esant išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jo, kaip pabėgėlio, statuso.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nesurinko aktualiausios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę. Pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo pageidaujamais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei Sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių jis galėtų būti panaikintas.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl šios Sprendimo dalys yra nepagrįstos ar neproporcingos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo K. J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė