2019-06-05 Nr. AB-12389-3-65-3-00294-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1102-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00294-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad žala atsirado dėl jo laikymo Panevėžio AVPK areštinės kamerose netinkamomis sąlygomis, t. y. pažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, skirtingais laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui taikytiną 5 kv. m ploto reikalavimą, nes kamerose buvo laikomi trys – keturi asmenys. Dėl tokių laikymo sąlygų, pareiškėjo teigimu, jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, todėl negalėjo pailsėti ir išsimiegoti.

3. Pareiškėjas teigė, kad sprendžiant dėl gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimo, turi būti atsižvelgiama į kameroje esančių baldų bei sanitarinio mazgo užimamą plotą. Pareiškėjas neturtinę žalą teigė patyręs ir dėl to, jog Panevėžio AVPK areštinės kamerose laikomiems asmenims nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną. Norint išsikviesti budintį pareigūną, tenka daužyti į kameros duris, tačiau labai dažnai pareigūnas negirdi, o jeigu girdi, dėl užimtumo negali prieiti, taigi tokios sąlygos neužtikrina suimtųjų saugumo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kieme. Taip pat pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nebuvo užtikrintos sąlygos privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais dėl kartu su pareiškėju kamerose laikomų asmenų, pareigūnų (įskaitant moteris); kamerose nebuvo veidrodžio, atskiro nuo patalpos sanitarinio mazgo, todėl būdavo juntami nemalonūs kvapai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė orumo pažeidimus, pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą. Todėl pareiškėjas prašė priteisti 900 Eur dėl ploto reikalavimo bei higienos normų reikalavimų pažeidimo ir privatumo neužtikrinimo bei 100 Eur dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinės kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 25 buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 19 d. Pareiškėją ginčo laikotarpiu laikant Panevėžio AVPK areštinėje, teisės aktuose nustatytas ploto reikalavimas dažniausiai nebuvo pažeistas. Panevėžio AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu naudojamas minkštasis inventorius buvo su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, o dalis iš audinio tinkamo dezinfekuoti areštinėje esančioje dezinfekavimo kameroje. Panevėžio AVPK areštinėje patalynės skalbimo paslaugos teikiamos pagal sudarytą skalbimo paslaugų sutartį. Minkštasis inventorius ir patalynė išduodami švarūs. Visose areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetai, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema. Siekiant pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, šiam tikslui įrengti kabliukai.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose, todėl pareigūnai, atlikdami kamerose esančių asmenų elgesio stebėjimą pro kamerų duryse įrengtus langelius, mato beveik visą kamerą, išskyrus kamerų kampus. Panevėžio AVPK teigimu, teisės aktai nenumato reikalavimo, kad areštinės kamerose būtų įrengti signalizacijos mygtukai. Panevėžio AVPK areštinėje yra du korpusai (postai), kuriame visada budi policijos pareigūnai. Areštinės kamerose laikomi asmenys pareigūną gali išsikviesti pabelsdami į kameros duris ir į tokį beldimą yra reaguojama. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė pasivaikščioti, tačiau nepagrįstai mano, kad turi teisę į 8 val. trukmės pasivaikščiojimą. Pareiškėjui buvo siūloma pasivaikščioti, tačiau šia teise jis ne visada pasinaudodavo. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio Panevėžio AVPK pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais pareiškėjui siekė sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą, be to, pareiškėjas patirtos žalos nekonkretizuoja, nepagrindžia įrodymais, į atsakovo atstovą skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Todėl atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba pripažinti teisių pažeidimą nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

II. 8. Panevėžio apygardos administracinio teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui M. A. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju nustatant areštinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotą vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 26 d. Pareiškėjas pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimą (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą) buvo laikomas: nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 18, kurioje vienam asmeniui teko 4,17 kv. m ploto; nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 17, kurioje vienam asmeniui teko 4,5 kv. m ploto; nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 6 d. kameroje Nr. 13, kurioje vienam asmeniui teko 4,43 kv. m ploto; nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 16, kurioje vienam asmeniui teko 4,36 kv. m ploto; nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 27 d. kameroje Nr. 25, kurioje vienam asmeniui teko 3,29 kv. m ploto ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. liepos 29 d., kai pareiškėjas buvo laikomas toje pačioje kameroje – 4,96 kv. m; nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 20, kurioje vienam asmeniui teko 4,5 kv. m ploto; nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 19, kurioje vienam asmeniui teko 4,17 kv. m ploto; nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 8 d. kameroje Nr. 16, kurioje vienam asmeniui teko 4,36 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 13, kurioje vienam asmeniui teko 4,43 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 4, kurioje vienam asmeniui teko 4,75 kv. m ploto.

11. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas duomenis, padarė išvadą, kad Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas, pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, kai jam tekęs plotas svyravo nuo 3,29 kv. m iki 4,96 kv. m, iš viso buvo laikomas 46 paras. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

12. Dėl areštinės kamerose neįrengto signalizacijos mygtuko teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai) nuostatos nenustatė reikalavimo signalizacijos mygtukus įrengti teritorinės policijos įstaigos areštinės kamerose. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017). Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Todėl teismas sprendė, kad laikino sulaikymo ir laikymo vietose (šiuo atveju teritorinių policijos įstaigų areštinėse) pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus neįrengiama, skirtingai nei laisvės atėmimo vietose. Nenustačius neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo reikalaujamą 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto išaiškinimui, kadangi suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, pažymėjo, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2011 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Asmenų, laikomų Panevėžio AVPK areštinėje, teisę į kasdienį vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore taip pat nustatė ir Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 patvirtintų Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 6.11. punktas ir Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-3, patvirtintų Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą Panevėžio AVPK areštinėje buvo užtikrinta tinkamai.

14. Dėl pareiškėjo argumento dėl higienos normų nesilaikymo (pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne) teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytos Higienos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, (toliau – ir Higienos norma HN37:2009) 58 punktas įtvirtino reikalavimą policijos areštinėje lovos skalbinius, rankšluosčius ir kitus skalbinius skalbti viešojoje skalbykloje. Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje.

Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytame Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Panevėžio VSC) 2015 m. birželio 16 d. patikrinimo akte Nr. H5-269 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatytus patikrinimo rezultatus, konstatavo, kad operatyvioji kontrolė buvo atlikta pagal piliečio 2015 m. gegužės 25 d. skundą, kuriuo asmuo skundėsi dėl areštinės slidžių grindų dušo patalpose, blogos minkštojo inventoriaus būklės, nehigieniškų minkštojo inventoriaus laikymo sąlygų.

Patikrinimo akte, be kitų duomenų, nustatyta, kad areštinėje naudojamas minkštasis inventorius be užvalkalų iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio. Akte taip pat nurodyta, kad Panevėžio VSC 2015 m. kovo 26 d. patikrinimo akte Nr. H5-110 Panevėžio AVPK nustatytas nurodymas Higienos normos HN 37:2009 58 punkto pažeidimą pašalinti iki 2015 m. balandžio 26 d. Vadovaujantis byloje pateikto Panevėžio VSC 2015 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akto Nr. H5-475 išvada, kurioje nustatyti 2015 m. rugsėjo 21 d.

Panevėžio AVPK areštinėje atlikto patikrinimo rezultatai, teismas nurodė, kad Higienos normos HN 37:2009 58 punkto reikalavimo pažeidimas buvo pašalintas. Taip pat teismas sprendė, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo minkštuoju inventoriumi aprūpinti asmenis, uždarytus į laikino sulaikymo patalpas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjo reikalavimas, jo išsamiau nedetalizavus bei nepaaiškinus, kokius padarinius pareiškėjui sukėlė minkštasis inventorius be užvalkalų iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, teismas pripažino, jog šis reikalavimas yra nepagrįstas.

15. Teismas dėl veidrodžio nebuvimo, atskiros patalpos sanitariniam mazgui nebuvimo ir dėl to pasireiškusio nemalonaus kvapo pažymėjo, kad Panevėžio VSC 2015 m. liepos 20 d. ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. atliktų patikrinimų metu pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose Nr. 10, Nr. 14 ir Nr. 15, kuriose nustatyti pažeidimai, be to, pareikšdamas minėtąjį nusiskundimą, pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl to, jog kitų, nei buvo laikomas pareiškėjas, kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti veidrodžiai. Todėl teismas atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su atskiros patalpos sanitariniam mazgui įrengimu, teismas pažymėjo, kad nei Higienos norma HN 37:2009, nei Higienos norma HN 134:2015 nenustatė reikalavimo įrengti sanitarinį mazgą atskiroje patalpoje. Todėl pareiškėjo nusiskundimus, jog sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos, atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvimo vertino, kad esant situacijai, kai teisės aktuose nėra įtvirtinto konkretaus teisinio reguliavimo, remiamasi įstatymu, reguliuojančiu panašius santykius, o jei tokio įstatymo nėra – vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 7 d.). Teismas sprendė, kad teisės aktų pasikeitimas negalėjo sudaryti teisėtų prielaidų teritorinės policijos įstaigos areštinės kamerose laikomų asmenų laikymo sąlygų pabloginimui, atsižvelgiant į tai, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui nebūtų užtikrinamos iki teisės aktų pasikeitimo galiojusios asmenų laikymo policijos įstaigos areštinėse sąlygos.

Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties patalpos atskirti 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitariniame mazge yra atskira oro šalinimo sistema. Byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės antrojo korpuso kapitalinį remontą, šiame korpuse esančių kamerų (Nr. 11 – Nr.

26) sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių kamerose laikomi asmenys gali užkabinti audeklus. Tokie kabliukai buvo įrengti ir 2013 m. atlikus pirmojo korpuso remonto darbus kamerose Nr. 1 – Nr.

10. Kaip nurodyta Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto 2017 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų“, asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami; asmenys laikomi areštinėje sanitarinius mazgus užsidengia iš jiems išduodamų arba iš savo turimų paklodžių ar kitų audeklų. Šios aplinkybės pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir jo atstovė, teikdama žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, neneigė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir kokiu būdu buvo pažeista jo teisė į privatumą, ar pareiškėjas buvo matomas pareigūnų pro kamerų duryse įrengtus langelius, šiems atliekant kamerose esančių asmenų stebėjimą ar atidarius kameros duris.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos privatumą užtikrinti pasinaudojant areštinės kamerose įrengtais kabliukais ir išduotomis paklodėmis, teismas sprendė, jog pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

18. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK areštinėje dirbantį medicinos specialistą bei prašęs suteikti psichiatro ar psichologo konsultacijas. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK administraciją.

19. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų (teisės į minimalaus ploto pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), mastą (pažeidžiant ploto reikalavimą, pareiškėjui teko nuo 3,29 kv. m iki 4,96 kv. m) bei trukmę (pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatyto ploto reikalavimą skirtingais laikotarpiais iš viso buvo pažeista 46 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 7 paras, kai vienam asmeniui teko 4,36 kv. m ploto). Byloje teismas nenustatė, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, taigi yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, vertindamas tokį dydį kaip adekvačią sumą pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

III. 20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl priteistų 400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir sumažinti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

21. Atsakovas nurodo, kad iš dalies nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtu sprendimu, nes pareiškėjas skundą teismui iš esmės grindė 5 argumentais, t. y. dėl per mažo ploto, patalynės neįsigijimo, signalizacijos mygtuko nebuvimo, ne mažiau 8 val. per dieną pasivaikščiojimo lauke neužtikrinimo, sanitarinio mazgo ir privatumo bei prašė „dėl neteisėtų veiksmų bendrai“ priteisti 1000 Eur žalai atlyginti. Teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs visus pareiškėjo argumentus, konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatyto ploto reikalavimą skirtingais laikotarpiais iš viso 46 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 7 paras, t. y. 4 iš 5 pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir tik vieną pripažino pagrįstu bei priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Atsakovas mano, kad teismas, tenkindamas apie 20 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų, priteisė neproporcingą ir per didelį žalos atlyginimą. Be to, turėjo būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. ar dėl neįgyvendinto minimalaus ploto reikalavimo asmeniui akivaizdžiai ir nepakeliamai pablogėjo sulaikymo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas pablogino ir kitas laikymo sąlygas, lėmė kokius nors kitus nepatogumus pareiškėjui. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo prerogatyva nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra pažeidimo sukelti padariniai nukentėjusiajam, kurie nustatomi atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį aplinkybes bei sunkumą.

23. Pareiškėjas M. A. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje neužtikrinimu pareiškėjui skirtingais laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 26 d., atlyginimo.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjui 46 paras nebuvo užtikrinta minimali ploto norma. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės nesutinka tik su priteistos neturtinės žalos dydžiu, t. y., atsakovo nuomone, teismas priteisė neproporcingą ir per didelį žalos atlyginimą pareiškėjui, nors buvo patenkinta tik apie 20 proc. jo skundo reikalavimų. Tačiau apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais, bendro pobūdžio argumentais, nenurodant, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šioje byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių atsakovas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio.

27. Iš Panevėžio APVK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. spalio 4 d. tarnybinių pranešimų (I t., b. l. 61–62, 65-66), kuriame nurodyta kamerų, kuriose vertinamu laikotarpiu (skirtingais laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 26 d.) buvo laikytas pareiškėjas, patalpų plotas ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičius, taip pat kamerose buvusio sanitarinio mazgo matmenys, matyti, jog pareiškėjas pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto reikalavimą (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą) buvo laikomas iš viso 46 paras (t. y. nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 28 d. kameroje vienam asmeniui teko 4,17 kv. m ploto; nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 1 d. – vienam asmeniui teko 4,5 kv. m ploto; nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 6 d. – vienam asmeniui teko 4,43 kv. m ploto; nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 22 d. – vienam asmeniui teko 4,36 kv. m ploto; nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 27 d. – vienam asmeniui teko 3,29 kv. m ploto ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. liepos 29 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. – vienam asmeniui teko 4,5 kv. m ploto; nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. – vienam asmeniui teko 4,17 kv. m ploto; nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 8 d. – vienam asmeniui teko 4,36 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 30 d. – vienam asmeniui teko 4,43 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. – vienam asmeniui teko 4,75 kv. m ploto.). Šių duomenų atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neneigia, iš esmės sutikdamas su konstatuotų 46 parų skaičiumi dėl pareiškėjui tekusio per mažo ploto Panevėžio AVPK kamerose nurodytais laikotarpiais.

28. Primintina, kad neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui 46 paras nebuvo užtikrinta minimali ploto norma – 5 kv. m (atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą). Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

30. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovo vertinimu, jog šiuo atveju nebuvo atsižvelgta ir vertinama aplinkybių visuma, t. y. ar dėl neįgyvendinto minimalaus ploto reikalavimo asmeniui akivaizdžiai ir nepakeliamai pablogėjo sulaikymo sąlygos. Priešingai, iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies aiškiai matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertino ir kitas su konstatuotu pažeidimu (dėl minimalios ploto normos užtikrinimu) susijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, atkreipia dėmesį į tai, jog jis tvirtino patyręs didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą ir kt., tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl kokių nors sutrikimų pareiškėjas būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK areštinėje dirbantį medicinos specialistą bei prašęs suteikti psichiatro ar psichologo konsultacijas; teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK administraciją; nenustatė, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis; teismas taip pat atsižvelgė į pažeidimo mastą ir trukmę, į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių aplinkybių visumos ir priteisė per didelę sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. y. 400 Eur).

31. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Panevėžio AVPK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti (400 Eur).

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius

Veslava Ruskan