2025-06-04 Nr. AB-9655-3-61-3-04561-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-793-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04561-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 12.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Iris“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Iris“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 324-23987 (toliau – ir Sprendimas).

2. Komisija 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 1R-491(AG-498/04-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą.

3. Atsakovas VMI kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas (kaip mokesčių mokėtojas) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Architelio statyba“ (kaip skolos perėmėjas) 2016 m. lapkričio 17 d. pasirašė Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 161117 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Architelio statyba“ iš pareiškėjo perėmė 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VMI, prašė duoti sutikimą, kad UAB „Architelio statyba“ perimtų jo 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką. VMI 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-18260 patenkino prašymą ir sutiko, kad pareiškėjo 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką perimtų skolos perėmėja UAB „Architelio statyba“ (toliau – ir 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo).

2.2. Vilnius regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Civilinė byla), buvo konstatuota, kad VMI, priimdama 2016 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 34-16642, tinkamai neįvertino UAB „Architelio statyba“ realių galimybių sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, VMI sprendimas pripažintas neteisėtu, todėl panaikintas. Teismas nurodė, kad „Panaikinus VMI Sprendimą, kuris, kaip minėta, yra neatsiejama Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties dalis, panaikintina ir ši sutartis, kuri negali likti galioti, nesant VMI sprendimo (sutikimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo) <...>“.

2.3. VMI viršininkas ginčijamu Sprendimu panaikino VMI viršininko sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo.

2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VMI turi teisę panaikinti savo pačios neteisėtą sprendimą, todėl Komisija privalėjo vertinti VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo teisėtumą. Kadangi to nebuvo padaryta, Komisijos sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas.

2.5. Komisija nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje yra išaiškinta, kad viešojo administravimo subjektas gali pats panaikinti savo sprendimą tik tuo atveju, jei tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, kadangi minima LVAT praktika yra suformuota bylose, išnagrinėtose iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuomet įsigaliojo nauja VAĮ redakcija, kurios 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir suteikia teisę viešojo administravimo subjektams panaikinti savo pačių priimtus neteisėtus sprendimus, todėl tokios teisės nustatymas atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose nebėra privaloma sąlyga.

2.6. VMI skundžiamą sprendimą priėmė įvertinusi objektyvias aplinkybes ir remdamasi Civilinėje byloje padarytomis teismų išvadomis, kadangi nebuvo pagrindo pareiškėjo ir UAB „Architelio statyba“ sudarytos Sutarties ir VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo vertinti kitaip, nei Civilinėje byloje įvertinti 2016 m. rugsėjo 13 d. sutartis ir VMI 2016 m. spalio 31 d. sprendimas.

2.7. Atsižvelgus į teismų nustatytas aplinkybes dėl UAB „Architelio statyba“ turtui taikyto arešto ir negalėjimo sumokėti perimtos mokestinės nepriemokos bei pateiktus išaiškinimus, VMI ir 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo laikytinas prieštaraujančiu Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 21 punktui ir todėl pagrįstai buvo panaikintas byloje ginčijamu Sprendimu.

2.8. Priėmus skundžiamą Sprendimą buvo išvengta naujos Civilinės bylos, kurios baigtis, esant pateiktiems teismų išaiškinimams nurodytoje Civilinėje byloje, būtų aiški ir VMI 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kaip ir pareiškėjo su UAB „Architelio statyba“ sudaryta Sutartis būtų panaikinti ir taikius restituciją, VMI, pareiškėjas ir UAB „Architelio statyba“ atsidurtų būtent tokioje padėtyje, kokioje yra ir priėmus ginčijamą Sprendimą.

3. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pareiškėjas nurodė visiškai palaikantis Komisijos sprendimo argumentus, kad atsakovas viršijo jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, be kita ko, sprendimu pablogindamas pareiškėjo teisinę padėtį; pareiškėjo veiksmai mokestinės nepriemokos perėmimo procedūroje visiškai atitiko Taisyklių reikalavimus, pareiškėjas, sudarydamas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, veikė sąžiningai. Tai, kad vietos mokesčių administratorius netinkamai įvertino skolos perėmėjo UAB „Architelio statyba“ galimybę sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, neturėtų sukurti neigiamų pasekmių sąžiningai veikusiam pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, Komisija teisingai vertino ginčo situacijos faktines ir teisines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 28 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 8 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos skundų ar prašymų (pavyzdžiui, prašymų suteikti administracinę ar viešąją paslaugą) nagrinėjimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis, išskyrus atvejus, kai administracinio sprendimo priėmimo metu galiojančios nuostatos gerina asmens, pateikusio prašymą, arba asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, padėtį. Vadovaudamasis šia nuostata teismas ginčo teisiniams santykiams taikė teisinį reguliavimą, nustatytą iki minėtų VAĮ pakeitimų, ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią subjektas, vykdantis viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį, t. y. neteisėtą administracinį aktą, tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, o viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (LVAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1722-552/2020).

7. Teismas konstatavo, kad išnagrinėtos Civilinės bylos ginčo dalykas nėra susijęs su šioje byloje keliamu ginču, nes teismai nevertino VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo ir tarp pareiškėjo bei UAB „Architelio statyba“ 2016 m. lapkričio 17 d. sudarytos Sutarties, todėl VMI 2022 m. rugpjūčio 2 d. (23.31-08)-326-3806 išvadoje dėl nepriemokų (toliau – ir Išvada), kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, nurodyti teismų sprendimai neturi prejudicinės galios šioje administracinėje byloje. Teismas vertino, kad Išvadoje, kaip teisinis pagrindas nurodyta Civilinė byla negali suteikti atsakovui tokių įgaliojimų, kurie jam Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau ir – MAĮ) ir Taisyklėse nėra suteikti. Be to, Sprendimu pareiškėjui kyla ir neigiamos tokio sprendimo teisinės pasekmės, t. y. pareiškėjui atsiras mokestinė prievolė – 1 362,57 Eur mokestinė nepriemoka, kurią buvo perėmusi UAB „Architelio statyba“.

8. Teismas, vadovaudamasis VAĮ, pažymėjo, kad VMI veikia viešojo administravimo srityje ir turi tik tokius įgaliojimus, kurie jai suteikti teisės aktais. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo teisė pripažinti neteisėtu jo paties priimtą individualų administracinį aktą nebuvo įtvirtinta ginčo santykius reglamentuojančiame specialiame įstatyme – MAĮ. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, veikė viršydamas savo įgalinimus, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nei Sprendime, nei Išvadoje, nenurodė teisinio pagrindo suteikiančio jam teisę pripažinti neteisėtu savo paties priimtą sprendimą, t. y. veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir pažeisdamas esminius įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

III. 9. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą patenkinti.

10. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VMI turi teisę panaikinti savo pačios neteisėtą sprendimą, todėl Komisija ir teismas privalėjo vertinti VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo teisėtumą. Kadangi to nebuvo padaryta, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas.

10.2. VMI sprendimą priėmė įvertinusi objektyvias aplinkybes ir remdamasi Civilinėje byloje padarytomis teismų išvadomis, kadangi nebuvo pagrindo pareiškėjo ir UAB „Architelio statyba“ sudarytos Sutarties ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo vertinti kitaip, nei Civilinėje byloje įvertintos 2016 m. rugsėjo 13 d. sutartis ir VMI 2016 m. spalio 31 d. sprendimas. Taigi, VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo yra niekinis ir net jeigu jis formaliai liktų galioti, pareiškėjo teisinė padėtis nesikeistų. Teisės aktų nuostatų neatitinkančio sprendimo panaikinimas negali būti vertinamas vien formaliai, taip paliekant neteisėtą sprendimą galioti.

10.3. Priėmus Sprendimą buvo išvengta naujos civilinės bylos, kurios baigtis, esant pateiktiems teismų išaiškinimams minėtoje byloje, būtų aiški ir 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kaip ir pareiškėjo su UAB „Architelio statyba“ sudaryta Sutartis būtų panaikinti ir taikius restituciją VMI, pareiškėjas ir UAB „Architelio statyba“ atsidurtų būtent tokioje padėtyje, kokioje yra ir priėmus Sprendimą.

10.4. Turto areštų registre 2016 m. rugsėjo 12 d. registruotas turto areštas. Įregistravus turto areštą yra laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, taigi pareiškėjui turėjo būti žinoma aplinkybė apie registruotą turto areštą, o tuo pačiu pareiškėjas turėjo suvokti, kad UAB „Architelio statyba“ gali būti nepajėgi sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką ir sutarties dėl nepriemokos perėmimo nesudarinėti.

10.5. Pareiškėjo skundo turinys aiškiai rodo, kad jam yra aiškūs byloje ginčijamo VMI Sprendimo priėmimo motyvai, todėl toks sprendimas turėtų būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Byloje kilo ginčas dėl VMI Sprendimo, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiu galios 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo VMI skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad Komisija pagrįstai panaikino VMI Sprendimą, nes VMI neturėjo įgaliojimų priimti skundžiamą Sprendimą: MAĮ ir Taisyklėse tokių įgalinimus suteikiančių nuostatų nėra, VAĮ 16 straipsnio 1 dalis negalėjo būti taikoma, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2022 m. gegužės 24 d., neturi prejudicinės galios ir negali suteikti atsakovui tokių įgaliojimų, kurie jam MAĮ bei Taisyklėse nėra suteikti.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Komisijos sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl VMI Sprendimo panaikinimo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir Komisija neteisingai aiškino ir taikė VAĮ, MAĮ ir Taisyklių nuostatas, neįvertino, kad 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo buvo neteisėtas (niekinis).

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

16. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjas UAB „Iris“ ir UAB „Architelio statyba“ 2016 m. lapkričio 17 d. pasirašė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 161117, pagal kurią UAB „Architelio statyba“ iš pareiškėjo perėmė 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką. Šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, administruojančios perimamą mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo dienos (Sutarties 12 punktas). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama duoti sutikimą, kad UAB „Architelio statyba“ perimtų jos 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką. VMI viršininkas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo patenkino prašymą ir sutiko, kad pareiškėjo 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką perimtų skolos perėmėja UAB „Architelio statyba“. Civilinėje byloje buvo konstatuota, kad VMI, priimdama 2016 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (23.21-08) 34-16642, tinkamai neįvertino UAB „Architelio statyba“ realių galimybių sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką, todėl VMI 2016 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (23.21-08) 34-16642 pripažintinas neteisėtu ir panaikintas, UAB „Ad limina“ ir UAB „Architelio statyba“ 2016 m. rugsėjo 13 d. Mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis Nr. 044 pripažinta negaliojančia. UAB „Architelio statyba“ atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas 2022 m. birželio 10 d. pateikė pasiūlymą išspręsti ginčą taikiai neinicijuojant naujų bylų teisme ir dėl kitų mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių ir VMI sprendimų, kuriems yra aktualūs Civilinėje byloje pateikti išaiškinimai ir išvados. VMI 2022 m. rugpjūčio 2 d. Išvadoje konstatuota, kad 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo turi būti naikinamas. VMI, atsižvelgusi į Išvadą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasi MAĮ 86 straipsniu ir Taisyklėmis, pripažino netekusiu galios 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo.

17. MAĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys.

18. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad prieš duodamas sutikimą perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, vietos mokesčių administratorius turi įvertinti trečiojo asmens galimybę sumokėti perimtą mokestinę nepriemoką ir gali pareikalauti, kad trečiasis asmuo perimamos mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrintų įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Komisijos vertinimu, kad nė viena iš paminėtų teisės aktų nuostatų, nurodytų kaip Sprendimo teisinis pagrindas, nesuteikia teisės atsakovui pripažinti netekusiu galios 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo ir Komisijos sprendimų išvadą.

20. Dėl VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kaip pagrindo atsakovui priimti skundžiamą Sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ redakcijoje, galiojusioje iki 2020 m. lapkričio 1 d., nebuvo įtvirtinta viešojo administravimo subjekto teisė pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Viešojo administravimo įstatymo teisės normų aiškinimą, subjektas, vykdantis viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį, t. y. neteisėtą administracinį aktą, tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, o viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr. pvz., 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-552/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-151/2012, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-2104/2012, 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014 ir kt.)

21. 2020 m. gegužės 28 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 8 dalyje buvo nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos skundų ar prašymų (pavyzdžiui, prašymų suteikti administracinę ar viešąją paslaugą) nagrinėjimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis, išskyrus atvejus, kai administracinio sprendimo priėmimo metu galiojančios nuostatos gerina asmens, pateikusio prašymą, arba asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, padėtį.

22. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, atsakydamas į BUAB „Architelio statyba“ 2022 m. birželio 10 d. prašymą-pasiūlymą, skundžiamu Sprendimu, priimtu 2022 m. rugpjūčio 2 d., pripažino netekusiu galios 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kuris priimtas tenkinant pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. prašymą atsakovui duoti sutikimą, kad UAB „Architelio statyba“ perimtų pareiškėjo 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 2020 m. gegužės 28 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 8 dalimi, konstatuoja, kad 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priimtas iki minėtos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo įsigaliojimo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija), todėl nuo 2020 m. lapkričio 1 d. administracinis aktas, bloginantis pareiškėjo padėtį, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, negalėjo būti priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1326-624/2023, 2022 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2022). Skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojančios nuostatos nors ir gerina BUAB „Architelio statyba“ padėtį, bet blogina UAB „Iris“ padėtį, t. y. asmens, pateikusio 2016 m. lapkričio 17 d. prašymą, todėl atsakovas nepagrįstai vadovavosi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, veikė viršydamas savo įgalinimus. Toks pažeidimas nėra formalus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimą.

23. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas (ABTĮ 16 str. 2 d.).

24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad Civilinėje byloje nebuvo spręsta ir pasisakyta dėl šiai bylai aktualios 2016 m. lapkričio 17 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutarties Nr. 161117, 2016 m. lapkričio 17 d. prašymo duoti sutikimą, kad UAB „Architelio statyba“ perimtų pareiškėjo 1 362,57 Eur mokestinę nepriemoką, 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad Civilinė byla suteikė teisę VMI priimti skundžiamą Sprendimą.

25. Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl Komisijos sprendimo atitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, tačiau ši korekcija niekaip neįtakoja apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo skundą panaikinti Komisijos sprendimą.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Veslava Ruskan