41a36033-6951-4745-abf9-eae6e66247e2 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-167-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29580-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo V.

R. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl dalies kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir dalies vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. R. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ (toliau – atsakovė), praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu kredito sutarties Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA 5.1 punktÄ dalyje, kurioje nustatyta, kad ,,palÅ«kanos <...> skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos“ ir panaikinti Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Daivos LukaÅ¡evičiÅ«tės-Binkulienės 2014 m. sausio 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-63 dalyje, kurioje nuspręsta iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡koti sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos.

2. PareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – stabdyti vykdomojo įraÅ¡o dalyje dėl sutartinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Siekdamas pagrįsti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovas nurodė, kad nesustabdžius ginčijamo vykdomojo įraÅ¡o vykdymo, kyla reali grėsmė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės, o vėliau ir iÅ¡ ieÅ¡kovo įkeisto turto, bus padengtas visas atsakovės reikalavimas, nors jo dalis dėl sutartinių palÅ«kanų skaičiavimo yra neteisėta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese pagal Vilniaus m. 2-ojo biuro notarų biuro notarės Daivos LukaÅ¡evičiÅ«tės-Binkulienės 2014 m. sausio 8 d. iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o Nr. 2-63 dalį dėl sutartinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Å¡ioje byloje; nutarė nutartį vykdyti skubiai.

4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sutartyje nustatyto palÅ«kanų skaičiavimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu preliminariai pagrįstas – ieÅ¡kinyje suformuluoti aiÅ¡kÅ«s reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai. IeÅ¡kinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrindu negalėtų bÅ«ti priimtas galimai palankus teismo sprendimas. Taigi, konstatavo, kad yra pirma sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagal pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį (reikalavimo, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis įrašas, pripažinimo negaliojančiu ir dalies vykdomojo įrašo panaikinimo), prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo proceso sustabdymas toje dalyje – yra betarpiškai susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais. Pagal ieškinio reikalavimų pobūdį nagrinėjamo ginčo rezultatas gali turėti įtakos vykdymo proceso tolimesnei eigai, išieškotų lėšų paskirstymui ir kt.

6. Teismas vertino, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju sumažėjus kreditoriaus reikalavimo sumai, kiltų klausimas dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių proporcingumo. Nesustabdžius priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir patenkinus ieÅ¡kinį, galėtų kilti žalos ieÅ¡kovui, o dėl jos atlyginimo reikėtų užvesti naujus teisminius procesus. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei bÅ«simu teismo sprendimu ginčijamÄ kredito sutarties dalį dėl palÅ«kanų skaičiavimo (bei atitinkamai vykdomojo įraÅ¡o dalį) teismas pripažins negaliojančiu, o ieÅ¡kovo prievolės Å¡ioje dalyje bus pasibaigusios, priverstinai jas įvykdžius (priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojus skolÄ ), ieÅ¡kovui galimai palankus teismo sprendimas taptų deklaratyvaus pobÅ«džio ir nebesukeltų ieÅ¡kiniu siekiamų teisinių pasekmių, o ieÅ¡kovas turėtų inicijuoti naujÄ bylÄ dėl savo teisių gynimo (iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų susigrÄ Å¾inimo ir pan.).

7. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, iÅ¡ esmės svarbu, kad prasidėjęs vykdymo procesas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡liktų toje pačioje status quo, t. y. bylos nagrinėjimo metu iÅ¡liktų ta pati padėtis, kuri buvo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ metu, todėl siekiant iÅ¡saugoti esamÄ teisinę ir faktinę padėtį bei iÅ¡vengti galimų ginčų ateityje Å¡iuo aspektu, pripažino, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, todėl tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

8. Teismas konstatavo, kad egzistuoja abi sÄ lygos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese pagal vykdomojo įraÅ¡o dalį dėl palÅ«kanų sustabdymÄ (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė 9. Atsakovė (apeliantė) akcinė bendrovė „Swedbank“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, jog byloje kilo ginčas dėl kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu ir 362 176,47 Eur sumos 2014 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo Nr. 2-63 dalies pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė ir ieškovas 2007 m. birželio 5 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 07-055634-FA/07-055639-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) (toliau – kredito sutartis), kuria ieškovui iš viso buvo suteiktas 815 079 Eur kreditas. Ieškovo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas I. R. laidavimu pagal 2007 m. birželio 5 d. Laidavimo sutartį Nr. 07-055634-LA1/07-055639-LA1 (su visais pakeitimais ir papildymais).

11. Pažymi, kad ieškovo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas ieškovui ir I. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu (hipotekos lakšto identifikacinis kodas 01120070016138).

12. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. R. skundÄ dėl notarės Daivos LukoÅ¡evičiÅ«tės – Binkulienės veiksmų iÅ¡duodant 2014 m. sausio 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-63, atlikto dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal kredito sutartį, pripažinimo neteisėtais ir vykdomojo įraÅ¡o Nr. 2-63 panaikinimo, 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 V. R. skundÄ atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1811-275/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

13. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs atsakovės ieÅ¡kinį V. R. ir I. R. dėl dalies skolos pagal kredito sutartį priteisimo ir V. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei jos sÄ lygų pakeitimo, 2015 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 ieÅ¡kinį patenkino ir iÅ¡ V. R. bei I. R. solidariai priteisė 94 289,10 Eur skolÄ , mokėjimo funkcijÄ atliekančias kintamas metines palÅ«kanas kurių apskaičiavimas nurodytas kredito sutartyje, skaičiuojamas nuo 2014 m. vasario 28 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos gražinimo atsakovei dienos, taip pat kompensavimo funkcijÄ atliekančias įstatymines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2014 m. kovo 7 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, o V.

R. prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-291-516/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

14. Teigia, jog individualios įmonės (toliau – IÄ®) „Tik rytoj“, kurios dalyvis yra V. R., kreditoriai 2019 m. lapkričio 28 d. susirinkime nusprendė IÄ® „Tik rytoj“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ ne teismo tvarka. Antstolė Brigita Palavinskienė 2019 m. gruodžio 30 d. patvarkymu užbaigė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/14/01023, užvestÄ vykdant 2014 m. sausio 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-63, ir jÄ persiuntė IÄ® „Tik rytoj“ bankroto administratoriui.

15. Nurodo, jog IÄ® „Tik rytoj“ kreditoriai 2020 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime patvirtino 1 098 671,95 Eur dydžio atsakovės kreditorinius reikalavimus. Pažymi, kad IÄ® „Tik rytoj“ kreditorių susirinkime dalyvavo ir „už“ 1 098 671,95 Eur dydžio atsakovės kreditorinius reikalavimus balsavo taip pat ir V. R. bei I. R. IÄ® „Tik rytoj“ kreditorių 2020 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime balsavęs „už“ 1 098 671,95 Eur dydžio atsakovės kreditorinių reikalavimų patvirtinimÄ , V. R. pateikė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir, neatskleidęs visų ginčo faktinių aplinkybių, sudarė prielaidas nepagrįstos ir neteisėtos teismo nutarties priėmimui.

16. Vertina, kad IÄ® „Tik rytoj“ kreditoriai, kurių didžiÄ jÄ dalį kontroliuoja ieÅ¡kovas ir I. R., 2021 m. spalio 25 d. susirinkime sumažino atsakovės kreditorinius reikalavimus iki 736 495,48 Eur dydžio, o sumažinimo pagrindas buvo toks pat, kaip ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrindas – kredito sutarties 5.1 punkto ir 2014 m. sausio 8 d. vykdomojo įraÅ¡o Nr. 2-63 dalies neteisėtumas, nepagrįstumas ir negaliojimas. Nors aptariamo IÄ® „Tik rytoj“ kreditorių 2021 m. spalio 25 d. susirinkimo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas Å¡iuo metu tikrinamas Vilniaus apygardos teismo iÅ¡keltoje civilinėje byloje Nr. eB2-3206-852/2021, tačiau Å¡iam ginčui minėtos aplinkybės svarbios tuo, kad remiantis jomis apskaičiuojama ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje kaina – patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje atsakovė netektų teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovui ir I.

R. priklausančio nekilnojamojo turto vertės išieškoti 362 176,47 Eur (1 098 671,95 Eur – 736 495,48 Eur), atitinkamai tokios sumos sumokėjimo išvengtų ieškovas.

17. Dėl papildomų įrodymų priėmimo nurodo, jog kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovei nepranešė apie ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ ir dėl Å¡ios priežasties atsakovė neturėjo galimybės pateiktį IÄ® „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo protokolų, kurie patvirtina, kad ginčas Å¡ioje byloje yra turtinis ir jo suma yra ne mažesnė kaip 362 176,47 Eur, praÅ¡o priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus.

18. Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl iÅ¡ esmės sekančių aplinkybių. 18.1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant CPK 9 straipsnio, 17 straipsnio reikalavimus ir nukrypus nuo CPK 147 straipsnio reikalavimų – Å¡ioje konkrečioje situacijoje tiek dėl ginčo faktinių aplinkybių pobÅ«džio, tiek dėl teisinio jų kvalifikavimo, apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta atsakovei. Tokia iÅ¡vada darytina ne tik dėl teismo nagrinėjimo ginčo specifiÅ¡kumo (reikalavimas pripažinti negaliojančiomis jau nutrauktos kredito sutarties sÄ lygas bei reikalavimas panaikinti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä nenurodytoje apimtyje), bei dėl kitų aplinkybių. 18.2. Teismas netinkamai prima facie įvertino ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ :

1) ginčas sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, todėl ieÅ¡kovas turėjo nurodyti teisingÄ ieÅ¡kinio sumÄ , dėl kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡kelta civilinė byla; ieÅ¡kovas nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas, o tuo pačiu negalėjo bÅ«ti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės;

2) jeigu teismas bÅ«tų tinkamai nustatęs ieÅ¡kinio sumÄ , tuomet bÅ«tų atsisakęs priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ apylinkės teismui, o tuo pačiu nebÅ«tų sprendęs klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡ioje byloje taikymo;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. R. skundÄ dėl notarės Daivos LukoÅ¡evičiÅ«tės – Binkulienės veiksmų iÅ¡duodant 2014 m. sausio 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-63, atlikto dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal kredito sutartį, pripažinimo neteisėtais ir vykdomojo įraÅ¡o Nr. 2-63 panaikinimo, 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14404-430/2014 V. R. skundÄ atmetė, Vilniaus apygardos teismas minėtÄ nutartį paliko nepakeistÄ , todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo prima facie konstatuoti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti patenkinti;

4) minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos buvo priteistos įvertinus Å¡ioje byloje ginčijamÄ kredito sutarties 5.1 punktÄ ir pripažinus, kad atsakovė turi teisę gauti atitinkamo dydžio palÅ«kanas remiantis kredito sutarties 5.1 punktu;

5) pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo ir atsakovės bylinėjimusi; atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas veikė ne per atstovÄ ir asmeniÅ¡kai su atsakove susitarė dėl tokios kredito sutarties 5.1 punkto redakcijos, kokia Å¡iuo metu ginčijama, anot atsakovės, pripažintina, kad senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu pasibaigė 2017 m. birželio 5 d. 18.3. Pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė visÄ ginÄÄ iÅ¡ esmės – Å¡ioje konkrečioje situacijoje iÅ¡ esmės reiÅ¡kė viso ginčo iÅ¡sprendimÄ dar net nepradėjus jo nagrinėti ir, po skundžiamos nutarties priėmimo, ieÅ¡kovas tapo suinteresuotu siekti, kad teismo procesas bÅ«tų kuo ilgesnis.

Faktinės ginčo aplinkybės patvirtina, kad tikrasis praÅ¡ytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo ne užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (kurį užtikrinti nėra bÅ«tinybės), bet teismo procesinių priemonių pagalba iÅ¡vengti pradelstų ieÅ¡kovo įsipareigojimų vykdymo visÄ bylinėjimosi procesÄ . 18.4. Bet kokio teismo sprendimo (palankaus ar nepalankaus ieÅ¡kovams) Å¡ioje byloje įvykdymas nereikalauja laikinųjų užtikrinimo priemonių – kadangi Å¡ioje konkrečioje situacijoje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ tiek dėl kredito sutarties 5.1 punkto pripažinimo negaliojančiu, tiek dėl vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo atitinkamoje dalyje, kurie, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nereikalaus priverstinio vykdymo, nei vienas ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turėjo bÅ«ti atmestas. 18.5.

Pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones teismas pažeidė pagrindinius civilinio proceso principus – Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo principus.

19. IeÅ¡kovas V. R. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ esmės nurodo sekančius argumentus. 19.1. Teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sÄ lygos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese pagal vykdomojo įraÅ¡o dalį dėl palÅ«kanų sustabdymÄ ; atsakovė atskirajame skunde nepaneigė nutartyje nurodytų motyvų dėl prima facie ieÅ¡kinio pagrįstumo. 19.2.

Nesustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese pagal ginčijamÄ ir praÅ¡omÄ panaikinti vykdomojo įraÅ¡o dalį dėl sutartinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Å¡ioje byloje, kyla reali grėsmė, kad iÅ¡ IÄ® „Tik rytoj“, o vėliau ir iÅ¡ ieÅ¡kovo įkeisto turto bus padengtas visas atsakovės reikalavimas pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , nors jo dalis dėl sutartinių palÅ«kanų skaičiavimo, ieÅ¡kovo pagrįstu įsitikinimu, yra neteisėta.

IeÅ¡kovas taip pat pabrėžia, kad hipotekos lakÅ¡te nurodyta atsakovei įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė nei ieÅ¡kovo skola, todėl egzistuoja itin didelė rizika, kad ieÅ¡kovo skola bus padengta iÅ¡kart pardavus atsakovei įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 19.3. Tol, kol kredito sutarties nuostata dėl palÅ«kanų skaičiavimo ir, atitinkamai, vykdomojo įraÅ¡o dalis yra nenuginčyti, atsakovė turi teisę į visiÅ¡kÄ savo reikalavimo įvykdymÄ , o IÄ® „Tik rytoj“ bankroto procese turto pardavimo bei kreditorių finansinių reikalavimų padengimo veiksmai gali įvykti anksčiau nei bus baigta nagrinėti Å¡i byla, todėl ieÅ¡kovo inicijuotas teisminis ginčas dėl kredito sutarties nuostatos ir vykdomojo įraÅ¡o dalies panaikinimo tokiu atveju neteks prasmės. 19.4.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad pagal ieškinio reikalavimų pobūdį nagrinėjamo ginčo rezultatas gali turėti įtakos vykdymo proceso tolimesnei eigai, išieškotų lėšų paskirstymui ir kt. Ieškinio patenkinimo atveju sumažėjus kreditoriaus reikalavimo sumai, kiltų klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių proporcingumo. Nesustabdžius priverstinio skolos išieškojimo ir patenkinus ieškinį, galėtų kilti žalos ieškovui, o dėl jos atlyginimo reikėtų užvesti naujus teisminius procesus. 19.5.

Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tų pažeisti ir kitų kreditorių interesai ieÅ¡kovo IĮ „Tik rytoj“ nemokumo procese, kadangi dalis atsakovės kreditorinio reikalavimo kyla iÅ¡ atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtos kredito sutarties ir vienaÅ¡aliÅ¡kai savo paties nuožiÅ«ra nustatytos imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančios kredito sutarties 5.1 punkto nuostatos, kuriÄ ginčija ieÅ¡kovas, gindamas pirmiausia savo, taip pat kitų kreditorių IÄ® „Tik rytoj“ nemokumo procese teises ir interesus, taip pat ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

IeÅ¡kovo įsitikinimu, kiti kreditoriai netektų teisės nukreipti į bankroto procese realizuoto turto dalį, kuri bÅ«tų skirta atsakovei galimai neteisėtai paskaičiuotų pelno palÅ«kanų dengimui. 19.6. Ankstesni ieÅ¡kovo ir atsakovės teisminiai procesai vyko dėl kitų dalykų ir kitu teisiniu pagrindu, dėl ko juose priimti teismų sprendimai neturi ir negali turėti įtakos Å¡iam procesui. Nei vienoje iÅ¡ nurodytų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kredito sutarties 5.1 punkte numatytų palÅ«kanų ir jų apskaičiavimo (mokėjimo), kas sudaro bÅ«tent Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ . 19.7.

Atsakovės argumentas dėl civilinio proceso teisės pažeidimų iÅ¡sprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nepraneÅ¡us atsakovei, atmestinas kaip nepagrįstas. 19.8. IeÅ¡kinio senaties klausimas yra susijęs su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų vertinimu iÅ¡ esmės – kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra atliekama. 19.9. Be kita ko, žyminio mokesčio (ne)mokėjimo klausimas sprendžiamas iki ieÅ¡kinio priėmimo, o ieÅ¡kinio priėmimo klausimas nėra Å¡ios apeliacijos dalyku. 19.10.

Dėl viso ginčo iÅ¡ esmės iÅ¡sprendimo ir suinteresuotumo vilkinti procesÄ argumento, pažymi, jog jis yra deklaratyvus ir nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

21. Å ios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme 22. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

23. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

24. Atsakovė su atskiruoju skundu į bylÄ teikia IÄ® „Tik rytoj“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ , IÄ® „Tik rytoj“ 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ . Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepraneÅ¡us atsakovei, todėl atsakovė neturėjo galimybės pateikti minėtų įrodymų pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai yra pagrįsti, todėl įrodymai apeliacinės instancijos teisme priimami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepraneÅ¡us atsakovei 25. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog <...> kai praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik iÅ¡sprendus ieÅ¡kinio, kuriame jas praÅ¡oma taikyti, priėmimo klausimÄ . Teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos praneÅ¡ti atsakovei apie ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantei, pažeidė CPK normas ar apribojo jos procesines teises. Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama apie laikinųjų apsaugos priemonių praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismÄ su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015 ir kt.).

TokiÄ savo teisę apeliantė realizavo paduodama atskirÄ jį skundÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apeliantės teisės buvo pažeistos. Dėl atskirojo skundo esmės 27. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Viena tokių priemonių – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, jeigu yra bÅ«tinos sÄ lygos: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

28. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo sÄ voka reiÅ¡kia, jog taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio patenkinimo klausimo iÅ¡ esmės, t. y. netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).

29. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu kredito sutarties 5.1 punktÄ dalyje, kurioje nustatyta, kad ,,palÅ«kanos <...> skaičiuojamos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos“ ir panaikinti Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro notarės Daivos LukaÅ¡evičiÅ«tės-Binkulienės 2014 m. sausio 8 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 2-63 dalyje, kurioje nuspręsta iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡koti sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės nurodo, jog minėta kredito sutarties nuostata prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Preliminariai įvertinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nėra pagrindo teigti, kad Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamas ieÅ¡kovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ , aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , todėl spręstina, kad ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas.

30. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl neva ieÅ¡kinio neatitikimo CPK reikalavimams, nesumokėto žyminio mokesčio, ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo yra susiję su ieÅ¡kinio priimtinumo bei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės aplinkybėmis, o ne su viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, t. y. tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo aplinkybe, todėl Å¡ie argumentai laikytini neturinčiais teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju.

31. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas (pirmoji sÄ lyga), bet ir realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sÄ lyga), kuriÄ privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiÅ¡kia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).

32. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi bÅ«ti Å¡alies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus Å¡ių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IeÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo ieÅ¡kovo valios.

Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).

33. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės grindė ta aplinkybe, jog nesustabdžius ginčijamo vykdomojo įraÅ¡o vykdymo, kyla reali grėsmė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės, o vėliau ir iÅ¡ ieÅ¡kovo įkeisto turto, bus padengtas visas atsakovės reikalavimas, nors jo dalis dėl sutartinių palÅ«kanų skaičiavimo yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas šį argumentÄ laikė pagrįstu ir tuo pagrindu konstatavo antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ . Apeliantė iÅ¡ esmės teigia, jog pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė visÄ ginÄÄ iÅ¡ esmės, o tinkamam galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nereikalingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

34. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dį jie yra glaudžiai susiję, tačiau nesutiktina su atsakovės pozicija, jog pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ginčas yra iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, vadovaudamasis proporcingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, interesų pusiausvyros principais, kuriems apeliacinės instancijos teismas pritaria ir jų nekartoja.

35. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ nutartį, pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos ir pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Asta Pikelienė