2021-10-13 Nr. AB-21043-3-62-3-02397-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1807-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02397-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396, kuriuo patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašas, (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjo pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Pastatas), įrašytas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. rugsėjo 23 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 09-2-680 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio“, kuriame nurodyta, kad Taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 patvirtino Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) ir kad jame yra įrašytas pareiškėjui priklausantis Pastatas. Atsižvelgiant į Tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-246 „Dėl 2019 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 5 punktą, 2019 m. pareiškėjui kyla prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas (duomenys neskelbtini) seniūnija (toliau – ir Seniūnija) 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. 51-2-450 „Dėl ketinimo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ pareiškėją informavo, kad Pastatas yra apleistas ir nepakankamai prižiūrimas, tačiau nenurodė, dėl kokių aplinkybių buvo padaryta tokia išvada, ir nepateikė surašyto patikrinimo akto, kuriame būtų konstatuoti Pastato pažeidimai, kurie keltų pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 patvirtinto Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktą, į Sąrašą gali būti įrašytas tik toks nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Pareiškėjo nuomone, jam priklausantis Pastatas yra normalios techninės būklės, be to, kad Seniūnija nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Pastato būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pastatui statyti, rekonstruoti (galbūt prieš tai nugriaunant Pastatą), o tai atitinka Aprašo 8.3 papunkčio kriterijų, dėl kurio pastatas negali būti įrašytas į Sąrašą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu išsiuntė Seniūnijai raštą, kuriame nurodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. jis pasirašė žemės sklypo nuomos sutartį, kuri valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruota 2019 m. gegužės 21 d., taip pat yra rengiami projektiniai pasiūlymai pagal pareiškėjo su projektuotoju 2019 m. birželio 5 d. sudarytą sutartį Nr. 2019/06/05 ir vyksta pasiruošimas statybinių tyrimų darbams pagal su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Donlora“ sudarytą sutartį, netrukus žemės sklypas bus aptvertas statybine tvora.

Pareiškėjas teigė, jog UAB „Donlora“ 2019 m. liepos 9 d. pareiškėjui patvirtino, kad ketina užsakyti Pastato pamatų tyrimą ir galbūt žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, grunto tyrimą dėl tinkamumo statyboms ir kad atlikus šiuos tyrimus bendrovė įsipareigoja sutvarkyti tyrimų veiksmų paveiktą aplinką aplink Pastatą iki būklės, buvusios iki tyrimų atlikimo. Seniūnija taip pat buvo informuota, kad pareiškėjas, būdamas statytoju, 2019 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus 5–7 aukštų gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), Kaune, naujos statybos arba rekonstrukcijos projektui.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 70-17-6 „Dėl prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus“ pareiškėją informavo, kad iš pradžių reikia parengti projektinius pasiūlymus, atlikti viešo svarstymo su visuomene procedūrą ir tik tuomet Savivaldybė galės parengti specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės atitinka Aprašo 8.3 papunkčio kriterijus, kadangi pareiškėjas aktyviai siekia pastatyti naują statinį arba rekonstruoti esamą Pastatą, jis kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pastatui statyti arba rekonstruoti, 2019 m. liepos mėn. rengė projektinius pasiūlymus, juos derino su visuomene, atliko statybinių tyrimų darbus, žemės sklypas buvo aptvertas statybine tvora.

Atlikus šiuos darbus turės būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

6. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, jog Seniūnijos vyriausieji specialistai 2019 m. balandžio 11 d. atliko Pastato techninės būklės patikrinimą ir nuotraukose užfiksavo, jog Pastato fasado tinkas atšokęs, plytos ištrupėjusios, pažeistos išorės sienų apdailos medžiagos, pastato apskardinimas, kritulių surinkimo sistema, nuogrindos netvarkingos; pastato langai, durys užsandarintos, tačiau yra fiziškai pažeistų konstrukcijų, matyti atviros angos, leidžiančios netrukdomai patekti į pastato vidų; teritorija neaptverta, apaugusi piktžolėmis, savaime užaugusiais medžiais ir krūmais, mėtosi įvairios atliekos; pastatas kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Atlikus fotofiksaciją patikrinimo aktas nebuvo surašytas, tikintis, kad įspėjus savininką bus imtasi priemonių situacijai pagerinti. Kadangi situacija nepasikeitė, 2019 m. rugpjūčio 16 d. atlikus pakartotinę apžiūrą buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame fiksuota nepakitusi situacija.

8. Atsakovas nurodė, kad Seniūnijoje 2019 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame pareiškėjas patvirtino, jog 2019 m. birželio 21 d. gavo Seniūnijos raštą apie ketinimą įtraukti Pastatą į Sąrašą, ir nesutiko, jog Pastatas būtų į jį įtrauktas, motyvuodamas aplinkybėmis, susijusiomis su žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimu. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog buvo pašalinti 2019 m. balandžio 11 d. apžiūros metu užfiksuoti pastato defektai, išduoti Aprašo 8.3 papunktyje nurodyti dokumentai ar vyksta jų išdavimo procedūros. Pareiškėjo nurodyti dokumentai dėl žemės nuomos sutarčių pakeitimo nelemia atitikties Aprašo 8.3 papunktyje nurodytoms aplinkybėms. 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikta pakartotinė Pastato apžiūra, surašytas patikrinimo aktas Nr. 51-8-156, kuriame užfiksuota, jog Pastato būklė nuo pirminio patikrinimo iš esmės nepasikeitė. Pastatas yra apleistas ir neprižiūrėtas, esami defektai užfiksuoti nuotraukose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 09-2-680 pareiškėjas informuotas, jog Taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 patvirtino Sąrašą, į kurį įtrauktas pareiškėjui priklausantis Pastatas. Pareiškėjas taip pat informuotas, jog gali per 20 kalendorinių dienų pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Apraše nurodytų kriterijų ar yra atsiradusios naujos aplinkybės, lemiančios nekilnojamojo turto išbraukimą iš Sąrašo. Per nurodytą terminą pareiškėjas nesikreipė nei į Seniūniją, nei į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl Pastato išbraukimo iš Sąrašo.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde minimos žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo aplinkybės neturi įtakos pastato būtinajai priežiūrai, todėl neatitinka Aprašo 8.3 papunkčio reikalavimų. Neprižiūrėto ir apleisto Pastato būklė aiškiai užfiksuota nuotraukose, kuriose akivaizdžiai matyti, jog Pastatas nėra normalios techninės būklės ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei žmonėms. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog vyksta pasiruošimas statybinių tyrimų darbams, jog pareiškėjas aktyviai siekia pastatyti naują statinį ar rekonstruoti esamą, niekaip nepagrindžia ginčo Pastato tinkamos priežiūros ir naudojimo fakto.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog neprižiūrėto ir apleisto Pastato būklė aiškiai užfiksuota nuotraukose, kuriose matyti, jog Pastatas nėra tinkamos techninės būklės ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei jame ar šalia jo esantiems asmenims. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog vyksta pasiruošimas statybinių tyrimų darbams, jog pareiškėjas aktyviai siekia pastatyti naują statinį ar rekonstruoti esamą, niekaip nepagrindžia Pastato tinkamos priežiūros ir naudojimo fakto. Aprašo 4 punkte nėra detalizuojama, kiek procentų statinio turi būti fiziškai pažeista, kad jis būtų įtrauktas į Sąrašą, taip pat nėra konkretizuota, kokio laipsnio ar lygio pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei turi kilti, kokio lygio grėsmę pastato nepriežiūra turi kelti, kadangi pavojų gali kelti ne tik tie pastatai, kurių, anot pareiškėjo, yra akivaizdžiai fiziškai pažeista didžioji dalis, bet ir tie, kurių pažeidimai nėra tokie akivaizdūs.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta Nekilnojamojo turto registro išrašo dėl žemės sklypo nuomos kopija ar UAB „Donlora“ patvirtinimas dėl statybinių tyrinėjimų darbų nėra dokumentai, atitinkantys Aprašo 8.3 papunkčio reikalavimus, ir nepaneigia pareiškėjo pareigos tinkamai ir saugiai prižiūrėti jam priklausantį Pastatą.

13. Teismas nurodė, jog Sprendimas priimtas iš esmės nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų – pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais Pastato apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 p.). Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei pateiktas vaizdines priemones, Sprendimas pagrįstas teisės aktų reikalavimais, o tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiama Sprendimo dalis atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-782-644/2019 atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. T-425 patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2018 m. sąrašo dalį dėl pareiškėjo Pastato įrašymo į šį sąrašą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pastato būklė, palyginti su 2018 m., nepagerėjo, o tai tik patvirtina faktą, jog Pastato būklė visą šį laikotarpį liko nepakitusi, Pastatas yra apleistas ir neprižiūrėtas, pareiškėjas nesiėmė deramų veiksmų ištaisyti esamą situaciją, todėl atsakovas pagrįstai įtraukė ginčo pastatą į Sąrašą ir pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėjui nebuvo aiškus Sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas, pareiškėjas nebuvo gavęs jokio atsakymo iš Seniūnijos dėl jo 2019 m. liepos 9 d. el. laišku pateiktos informacijos ir dokumentų. Pastato trūkumai yra mažareikšmiai ir neesminiai. Pareiškėjas ėmėsi veiksmų pašalinti Pastato trūkumus (nors ir nežinojo, kokie trūkumai yra nustatyti, nes negavo patikrinimo akto, nebuvo kitokiu būdu informuotas apie Pastato trūkumus), nes teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Vadovaujantis Aprašo 8.3 papunkčiu, Pastatas negalėjo būti įrašytas į Sąrašą.

15.2. Atsakovas tik bylos nagrinėjimo metu pateikė 2019 m. balandžio 11 d. darytas Pastato nuotraukas ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktą Nr. 51-8-156 (tolau – ir Patikrinimo aktas), kurio surašymo metu nebuvo atlikta jokia fotofiksacija. Anksčiau pareiškėjui Seniūnija šių dokumentų nebuvo pateikusi.

15.3. Patikrinimo akte nurodyti Pastato trūkumai yra menkaverčiai ir neesminiai, neabejotinai neleidžiantys daryti išvados, kad Pastatas kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tokių kriterijų, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nėra nustačiusi, nors tik ji Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu (toliau – ir NTMĮ) yra įgaliota juos nustatyti. Aprašo 4 punkte nėra detalizuojamas pastato pažeidimų (trūkumų) mastas tam, kad jį būtų galima pripažinti keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Akte nurodyti Pastato trūkumai nesąlygoja esminių statinio reikalavimų pažeidimo. Be to, atsakovas nebuvo nurodęs pareiškėjui konkretaus termino pašalinti nustatytus Pastato trūkumus, nevertino, ar pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų. 2019 m. balandžio 11 d. net nebuvo surašytas patikrinimo aktas, pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliktą Pastato patikrą. Pareiškėjo įsitikinimu, 2019 m. rugpjūčio 16 d. jokia patikra nebuvo atlikta. 2019 m. rugpjūčio 16 d. jau buvo atliekami Pastato projektavimo ir statybinių tyrinėjimų darbai, Pastatas buvo aptvertas statybine tvora, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nepašalino Pastato trūkumų. Dėl atsakovo nustatytų trūkumų žmogus negali susižaloti, juolab, kad jis prie Pastato objektyviai net negali pateikti, nes jis yra aptvertas tvora. Šią išvadą patvirtina pareiškėjo į bylą pateiktos nuotraukos, o atsakovas priešingų duomenų nepateikė.

15.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas iš esmės nepažeidė Aprašo nuostatų. Iš Aprašo 6 punkto nuostatos akivaizdžiai matyti, kad Seniūnijos darbuotojas privalo įvertinti pastato techninės priežiūros būklę ir, be kita ko, įvertinti jo atitikimą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimams, kas suponuoja išvadą, kad turi būti surašytas pastato techninės priežiūros patikrinimo aktas, o asmuo, vertinantis techninės priežiūros būklę, turi turėti specialių kvalifkacinių žinių. Seniūnijos specialistas po 2019 m. balandžio 11 d. atliktos fotofiksacijos nebuvo nuvykęs įvertinti Pastato būklės, po 2019 m. balandžio 11 d. neatliko jokios fotofiksacijos, dėl to teigtina, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas nesant tam jokio teisinio pagrindo, realiai neįvertinus Pastato būklės. Atsakovas nekvietė į 2019 m. balandžio 11 d. patikrinimą Pareiškėjo, 2019 m. balandžio 11 d. nesurašė jokio Pastato patikrinimo akto, nesurašė statinio techninės priežiūros patikrinimo akto, neinformavo pareiškėjo apie patikrinimo išvadas ir reikalavimus trūkumams pašalinti, nenurodė pareiškėjui termino, per kurį jis turėtų pašalinti nustatytus Pastato trūkumus.

15.5. Pareiškėjas iki 2019 m. gegužės 21 d. negalėjo atlikti Pastato projektavimo, statybos darbų, nes neturėjo teisės į po Pastatu esantį žemės sklypą. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų Pastato trūkumams pašalinti, t. y. pradėjo Pastato projektavimo, statybos darbus. Pareiškėjas dar 2016 m. kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį su prašymais išnuomoti jam valstybinės žemės sklypą po Pastatu. Tačiau iki 2019 m. gegužės 10 d. tarp pareiškėjo ir NŽT vyko teisminiai procesai ir tik 2019 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu buvo įregistruota po Pastatu esančio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. 2019/06/05 dėl Pastato projektavimo, 2019 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus statybos arba rekonstrukcijos projektui, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 70-17-6 pareiškėją informavo, kad iš pradžių jis turi parengti projektinius pasiūlymus, atlikti viešo svarstymo su visuomene procedūrą ir tik tuomet savivaldybė galės parengti specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjas 2019 m. liepos 12 d. pasirašė sutartį su UAB „Donlora“ dėl Pastato ir galimai žemės sklypo statybinių tyrimų darbų atlikimo, po ko Pastatas buvo patvertas statybine tvora. Taigi pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas vietoj esamo Pastato pastatyti naują. Tai neabejotinai atitinka Aprašo 8.3 papunkčio kriterijus.

15.6. Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, jame tik formaliai nurodomos teisės aktų nuostatos, tačiau jomis nėra pagrindžiama, kodėl Pastatas yra įtrauktas į Sąrašą, t. y. nėra nurodyta, dėl kurių priežasčių Pastato būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, nenurodyta, ar buvo duotas terminas Pareiškėjui pašalinti nustatytus Pastato trūkumus ir ar per nurodytą terminą Pareiškėjas trūkumų nepašalino, Sprendime nurodytas netinkamas teisinis pagrindas – NTMĮ 2 straipsnis.

15.7. Pareiškėjas teismo prašė išreikalauti iš atsakovo įrodymus. Teismas protokoline nutartimi ir 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo atsakovą iki 2020 m. balandžio 30 d. pateikti teismui 2019 m. rugpjūčio 16 d. darytų nuotraukų skaitmenines laikmenas, iš kurių būtų matyti, kada buvo atlikta Pastato apžiūra, Patikrinimo akto Nr. 51-8-156 registracijos duomenis (metaduomenų lentelę) ir paaiškinimą raštu, jeigu pirmiau nurodytų duomenų atsakovas neturi. Tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nei nurodytų dokumentų, nei paaiškinimo nepateikė. Atsakovo atstovė 2020 m. vasario 25 d. teismui pateikė nuotraukas, kurių failo sudarymo data yra 2019 m. balandžio 11 d., tačiau nepateikė 2019 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo metu darytų nuotraukų skaitmeninių laikmenų su jų failo sukūrimo data. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. prašyme dar kartą prašė teismo išreikalauti iš atsakovo minėtus dokumentus, sutiko nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka tik tuomet, jeigu atsakovas pateiks į bylą prašomus dokumentus, informavo teismą, kad jis negali atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą, nes turi nedarbingumą. Tačiau teismas ignoravo pareiškėjo poziciją, nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo dėl pareiškėjo ligos ir turimo nedarbingumo, išnagrinėjo bylą neišreikalavęs iš atsakovo pirmiau nurodytų dokumentų arba paaiškinimo.

16. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Aprašo 4 punkte išvardijami statinių, jų dalių pažeidimai/defektai, kuriais vadovaujamasi vertinant, ar nekilnojamojo turto būklė pripažintina kaip kelianti pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tačiau nenurodyta, kiek išvardintų pažeidimų/defektų turi atitikti vertinamas statinys ar koks turėtų būti procentinis statinio nusidėvėjimas ar pažeistumo laipsnis. Nustačius, kad statinio ar jo dalies trūkumai/defektai atitinka vieną ar keletą iš Aprašo 4 punkte išvardintų kriterijų, tai gali būti pagrindas konstatuoti, jog statinio ar jo dalies būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

17.2. Patikrinimo akte nurodytus faktus patvirtina atsakovo byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad Pastatas yra apleistas, neprižiūrimas, savininkas nėra ėmęsis jokių priemonių siekiant apsaugoti aplinkinius nuo galimų nelaimių. Pareiškėjas apie Pastato būklę ir ketinimą Pastatą įtraukti į Sąrašą buvo įspėtas jau po pirmo patikrinimo, vykusio 2019 m. balandžio 11 d., tačiau, kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. atlikto patikrinimo, per tą laiką nebuvo atlikta jokių veiksmų Pastato būklei pagerinti, nesiimta jokių priemonių siekiant apsaugoti aplinkinius nuo galimų nelaimių (tinko, plytų atplaišų ar kitų konstrukcinių dalių nukritimo ir pan.).

17.3. Ginčo atveju nebuvo vykdoma statinio techninė priežiūra, todėl apelianto argumentai dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų statinio techninės priežiūros vykdymui, dokumentų formai ir turiniui, taip pat dėl statinio techniniam prižiūrėtojui keliamų kvalifikacinių reikalavimų nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės. Pastato patikrinimas vyko vadovaujantis Aprašo nuostatomis ir jame nustatyta tvarka. Dėl to nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas nesilaikė procedūrinių reikalavimų, t. y. nekvietė pareiškėjo į 2019 m. balandžio 11 d. patikrinimą, 2019 m. balandžio 11 d. nesurašė Pastato patikrinimo akto, nesurašė statinio techninės priežiūros patikrinimo akto, neinformavo pareiškėjo apie patikrinimo išvadas ir reikalavimus trūkumams pašalinti, nenurodė pareiškėjui termino, per kurį jis turėtų pašalinti nustatytus Pastato trūkumus.

17.4. Nei vienas iš apelianto Seniūnijai pateiktų dokumentų negali būti laikomas įrodančiu Aprašo 8.3 papunktyje nurodytų sąlygų egzistavimą. Apeliantas nebuvo parengęs jokių būtinų dokumentų (nei projektinių pasiūlymų, nei statinio projekto), kurių pagrindu pasikreipus į kompetentingas institucijas būtų pradėtos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros.

17.5. Teisminiai ginčai su valstybinės žemės patikėtiniu ar susitarimų dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pasirašymas negalėjo turėti jokios įtakos Pastato priežiūrai ir negalėjo sąlygoti apelianto veiksmų prižiūrėti ir tvarkyti Pastatą bei jo teritoriją negalimumo. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, su pareiškėju nuo 2009 m. birželio 16 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartis, taip pat įregistruotas 2019 m. gegužės 10 d. susitarimas pakeisti sutartį. Taigi, minėti duomenys tik patvirtina aplinkybę, apeliantas yra valstybinės žemės naudotojas ir jis turėjo visas galimybes prižiūrėti Pastatą, jo būklę, tvarkyti teritoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396 dalies, kuria pareiškėjui priklausantis Pastatas buvo įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvadų, jog Pastatas yra apleistas ir neprižiūrėtas, pareiškėjas nesiėmė deramų veiksmų ištaisyti esamą situaciją, todėl atsakovas pagrįstai įtraukė ginčo pastatą į Sąrašą, ir kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, tačiau pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

20. Pastato įtraukimą į Sąrašą Sprendimo priėmimo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.), kuri nustato, jog apleistu ar neprižiūrimu laikomas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tokių kriterijų nėra nustačiusi.

21. Taigi, pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) jei nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jei nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 3) savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

22. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme. Kita vertus, Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ir esminės nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatos. Visų pirma turi būti nustatyta, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Po to viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tik atlikus minėtus veiksmus, savivaldybės taryba gali spręsti dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021). Savivaldybės taryba negali nepaisyti tų sąlygų, kurios nustatytos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, t. y. kad turi būti nustatytas nekilnojamojo turto keliamas pavojus jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir jis per viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas.

23. Byloje nustatyta, kad Seniūnija 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. 51-2-450 „Dėl ketinimo įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“ pareiškėjui nurodė, jog Pastatas yra apleistas ir nepakankamai prižiūrimas, ir informavo, kad, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Pastatą ketinama įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Pareiškėjui buvo pasiūlyta, jei jis nesutinka su tokiu Pastato būklės įvertinimu, per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitiktis yra nulemta vienos ar keleto aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1–8.4 papunkčiuose. 2019 m. liepos 10 d. Seniūnijoje gautas pareiškėjo raštas, kuriame pareiškėjas patvirtino, jog 2019 m. birželio 21 d. gavo Seniūnijos raštą apie ketinimą įtraukti jam priklausantį Pastatą į Sąrašą, ir nesutiko, jog Pastatas būtų į jį įtrauktas, motyvuodamas aplinkybėmis, susijusiomis su žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimu.

24. Sprendimu, kurio dalį pareiškėjas ginčija šioje byloje, 2019 m. rugsėjo 10 d. patvirtintas Sąrašas, į kurį įtrauktas ir pareiškėjui priklausantis Pastatas. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis, be kita ko, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgiama į Aprašo 4 ir 11 punktus.

25. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 09-2-680 pareiškėjas buvo informuotas, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 patvirtino Sąrašą, į kurį įtrauktas pareiškėjui priklausantis Pastatas, todėl pareiškėjas turi mokėti padidinto tarifo nekilnojamojo turto mokestį. Pareiškėjas taip pat informuotas, jog gali per 20 kalendorinių dienų pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Apraše nurodytų kriterijų ar yra atsiradusios naujos aplinkybės, darančios įtaką nekilnojamojo turto išbraukimui iš Sąrašo.

26. Įvertinusi minėtų dokumentų turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog nei Sprendime, nei juo patvirtintame Sąraše, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 09-2-680, kuriuo pareiškėjas informuotas apie priimtą Sprendimą, nei Seniūnijos 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. 51-2-450, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie ketinimą įtraukti Pastatą į Sąrašą, nėra nurodyta, kokie konkretūs Pastato trūkumai buvo nustatyti. Seniūnijos 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. 51-2-450 tik buvo nurodyta, kad Pastatas yra „apleistas ir nepakankamai prižiūrimas“, tačiau nenurodyta, dėl kokių aplinkybių buvo padaryta pastaroji išvada. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo pateikti kiti dokumentai (pvz., patikrinimo aktas), kuriuose būtų konstatuoti Pastato pažeidimai, kurie keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Išvados apie Pastato keliamą pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai apskritai nėra nurodyta nei viename iš minėtų pareiškėjui pateiktų aktų. Seniūnijos 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. 51-2-450 nurodyta aplinkybė, kad Pastatas yra „apleistas ir nepakankamai prižiūrimas“, savaime nereiškia, jog Pastatas kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nei iš skundžiamo Sprendimo turinio, nei iš kitų pareiškėjui pateiktų raštų dėl Pastato įtraukimo / ketinimo įtraukti į Sąrašą turinio negalima spręsti, jog Pastatas kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, taip pat negalima suprasti, kokie konkretūs Pastato trūkumai buvo nustatyti, kuo remdamasi Seniūnija nurodė, kad pastatas yra apleistas ir nepakankamai prižiūrimas.

28. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą (pareiškėjo skundžiamą jo dalį), nesilaikė nuostatų, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinančių sąlygas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, t. y. nenustatė pavojaus arti pastato gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, todėl skundžiama Sprendimo dalis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

29. Taip pat pažymėtina, kad, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (nagrinėjamu atveju aktuali įstatymo redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

30. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) nuspręsta pareiškėjui priklausantį statinį įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, tai toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas (žr. 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-95-502/2020).

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog skundžiamas Sprendimas (jo dalis dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą) yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniais duomenimis, iš jo turinio, taip pat ir atsižvelgiant į kitų pareiškėjui pateiktų dokumentų turinį, negalima suprasti, dėl kokių konkrečių priežasčių (kokių Pastato trūkumų / defektų) Pastatas įtrauktas į Sąrašą. Atsakovas bylą nagrinėjant teisme nenurodė jokių bylos įrodymais pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad iki Sprendimo priėmimo ir / ar priimant Sprendimą pareiškėjui buvo atkleisti konkretūs Sprendimo priėmimo motyvai (Patikrinimo aktas ir Pastato nuotraukos pateiktos bylą nagrinėjant teisme ir atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginį, kad anksčiau jis minėtos informacijos nebuvo gavęs). Taigi, skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju įtraukiant pareiškėjo Pastatą į Sąrašą nebuvo nustatyta esminės Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Sprendimas (skundžiama jo dalis) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas.

33. Nustačius šiuos ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindus, aplinkybės, susijusios su Pastato būklės įvertinimu, nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34. Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo laikino nedarbingumo, aktuali Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2020 m. gegužės 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, prašė atidėti 2020 m. gegužės 14 d. paskirtą teismo posėdį dėl pareiškėjo nedarbingumo, tačiau iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių šią aplinkybę ir pareiškėjo neatvykimą, t. y. pareiškėjas neįvykdė ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos pateikti atitinkamus dokumentus. Atsižvelgdama į minėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui atidėti bylos nagrinėjimą, nesant pakankamai tai pagrindžiančių priežasčių. Dėl to šiuo pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingus įrodymus, taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir nepagrįstai sprendė, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas ir panaikinama Sprendimo dalis, kuria pareiškėjo Pastatas įtrauktas į Sąrašą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti pareiškėjo skundą.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ Nr. T-396 dalį, kuria į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašą įtrauktas pareiškėjui priklausantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė