2025-10-08 Nr. AB-16119-3-64-3-01979-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1151-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01979-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) neveikimą (netinkamą veikimą) / vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, patenkinti pareiškimą, panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas) ir pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti dėl force majeure aplinkybių (nes pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti, protingai numatyti teismo veiksmų) praleistą Rašto apskundimo terminą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu); už piktnaudžiavimą procesu pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 nutarta priimti pareiškėjo patikslintą pareiškimą, kuriuo prašoma panaikinti nagrinėjamoje byloje skundžiamą Raštą, įpareigoti Administraciją vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą. Todėl teismas sprendė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su analogišku skundu į Regionų administracinį teismą kreipiasi ne pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas jau yra atsisakęs priimti analogiškus pareiškėjo skundus, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šias pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį (Nr. eI3-8675-362/2025, Nr. eI3-9355-780-2025, Nr. eI3-10024-402/2025; Nr. eI3-10283-535/2025, Nr. eI3-10408-809/2025, Nr. eI3-10500-641/2025, Nr. eI3-12018-621/2025, eI3-11674-525/2025, e13-13069-621/2025, eI3-13231-641/2025 – visose bylose pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti, nutartys dėl pareiškimo atsisakymo apskųstos atskiraisiais skundais), teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir už tai skyrė jam 200 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės ir kad įstatymų apibrėžtomis ribomis sąmoningas, tyčinis teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų nenagrinėjimas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos ir demokratinės valstybės sampratos; 4) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad eiline, kartotine nutartimi jo skundą atsisakyta priimti, teisėjai netinkamai sprendžia jo pareiškimų priėmimo klausimą. Teismas neteisingai vertino faktus, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nepagrįstai skyrė baudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu bei pareiškėjui skirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas skunde teismo prašė panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 ir pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo, be kita ko, pareiškėjas prašo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 ir įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų turinį ir reikalavimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Regionų administraciniame teisme jau priimtas ir bus nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties viešojo administravimo subjekto priimto to paties administracinio akto ir įpareigojimo atlikti tuos pačius veiksmus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taip pat skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Tai, jog elgesys, kai asmuo nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-662/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-708-552/2025, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-762-520/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-804-463/2025). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nuolat inicijuodamas naujus teismo procesus dėl tų pačių teisės aktų panaikinimo, piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė baudą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą ir skirdamas baudą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog nutartį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė