419fc839-f29a-4eaf-9663-8af7d8452d0d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3119-331/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01699-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3., 12.2.7., 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui V. K., atsakovės atstovui I. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2018 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-21, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėja neįgijo teisės patikslinti ir nepagrįstai patikslino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM0 deklaracijas už 2007 m. sausio–kovo mėnesius pagal 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02, sudarytÄ su UAB „Tefire“ ir tokiu bÅ«du nepagrįstai sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ 272 929 Lt (79 045,71 Eur) PVM, patvirtino 2017 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-473 ir nurodė BUAB „Lakis“ sumokėti į biudžetÄ 7 904 PVM baudÄ (1 t., b. l. 91–99).

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 69-49 patvirtino Klaipėdos apskrities VMI 2018 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. (6.5)FR0682-21 (1 t., b. l. 70–78).

3. PareiÅ¡kėja su skundu, patikslintu skundu (1 t., b. l. 43–49; 2 t., b. l. 30–34) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o: 3.1 Panaikinti Klaipėdos VMI 2018 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. (6.5) FR0682-21 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. 69-49 „Dėl BUAB Lakis“ 2018 m. vasario 9 d. skundo“ ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du, nustatyti, kad Klaipėdos apskrities VMI, gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl mokesčio permokos grÄ Å¾inimo, vilkino tyrimÄ nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki Å¡io praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo. 3.2 Panaikinti Klaipėdos VMI 2018 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. (6.5) FR0682- 21 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. 69-49 „Dėl BUAB Lakis“ 2018 m. vasario 9 d. skundo“ ir remiantis ABTÄ® 88 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3779-575/2017 ir VMI 2017 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 69-82. 3.3 Panaikinti Klaipėdos VMI 2018 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. (6.5) FR0682- 21 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. 69-49 „Dėl BUAB Lakis“ 2018 m. vasario 9 d. skundo“ ir remiantis ABTÄ® 88 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du, priteisti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai BUAB“ Lakis“ iÅ¡ VMI pagal 2012 m. lapkričio 8 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ 204 359,36 Eur PVM permokÄ už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. 3.4.

Panaikinti Klaipėdos VMI 2018 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. (6.5) FR0682- 21 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. 69-49 „Dėl BUAB Lakis“ 2018 m. vasario 9 d. skundo“ ir remiantis ABTÄ® 88 straipsnio 4 dalimi iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du, priteisti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai BUAB“ Lakis“ iÅ¡ VMI pagal 2012 m. gruodžio 17 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ 101 228,57 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM) permokÄ už 2006 ir 2007 metus. 3.5.

Panaikinti Klaipėdos VMI 2018 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. (6.5) FR0682- 21 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI 2018m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. 69-49 „Dėl BUAB Lakis“ 2018 m. vasario 9 d. skundo“ ir remiantis ABTÄ® 88 straipsnio 4, 5 dalimis, iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du, priteisti žalÄ atsiradusiÄ dėl VMI neteisėtų veiksmų, tyrimo vilkinimo. Be to, remiantis 2018 m. vasario 28 d. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas sprendimu byloje Nr. C387/16 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 99 straipsniu, priteisti pareiÅ¡kėjai BUAB“ Lakis“ iÅ¡ VMI delspinigius nuo visos negrÄ Å¾intos sumos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. PaaiÅ¡kino, kad mokestinį patikrinimÄ atliekanti institucija negali nustatyti kitaip nei nustatė Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT). Patikrinimo aktas suraÅ¡ytas remiantis dokumentais – PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis – kurios LAT pripažintos neteisėtomis ir negaliojančiomis. Joks subjektas negali vadovautis dokumentais teismo pripažintais negaliojančiais. IÅ¡ neteisės negali kilti teisė. Net ir valstybinė institucija negali priskaičiuoti mokesčių remiantis teismo panaikintais dokumentais, kai teismo sprendimas turi galiÄ . 4.1.

Mano, kad VMI nėra ginčo Å¡alis ir su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu yra susijusi tiek, kiek iÅ¡dėstoma pačiame praÅ¡yme. PareiÅ¡kėja prašė atlikti patikrinimÄ ir grÄ Å¾inti mokesčių permokas vadovaujantis 2009 m. gruodžio 8 d. LAT (civilinė byla Nr. 3K-3-555/2009), 2010 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo (civilinė byla Nr. 2A-430/2010) ir 2011 m. sausio 31 d. LAT nutartimis (civilinė byla Nr. 3K-3-22/2011), kuriomis pareiÅ¡kėjos 2006 m. apyvarta buvo sumažinta 2 374 162 Lt, o 2007 m.

– 1 516 270 Lt. Teismų sprendimais buvo panaikinti sandoriai ir nustatyta, kad UAB “Lakis“ neatliko darbų, t. y. nesukūrė vertės, nuo kurios skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis. Jei nėra sukurtos vertės, tai ir pridėtinės vertės mokesčio negali būti. Tačiau, kaip teisingai nustatė Klaipėdos AVMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nors neturėjo būti, bet buvo sumokėtas PVM už 2006–2007 m. sumoje 700 277,51 Lt. 4.2. Teigia, kad nėra teisinio pagrindo VMI pretenduoti į lėšas, kurios buvo kreditoriaus perduotos UAB „Lakis“, nes nebuvo ir nėra dėl ko mokėti mokesčius.

Tiek teismas, tiek patikrinimÄ atlikusi VMI darbuotojai nustatė, kad darbus atliko UAB “Tefire“ savo lėšomis ir savo darbuotojų pagalba. Taigi, mokesčius turi sumokėti UAB “Tefire“, o lėšas, kurios nusikalstamu bÅ«du pateko į UAB “Lakis“ sÄ skaitÄ , o vėliau VMI sÄ skaitÄ , reikia grÄ Å¾inti nukentėjusiems BUAB “Lakis“ kreditoriams. AVMI neturi teisinio pagrindo pasilikti tokias lėšas, nes nebuvo mokestinio įvykio ir pridėtinę vertę sudarančio darbų atlikimo fakto. 4.3.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu byloje Nr. C387/16 nusprendė, kad pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 183 straipsnį, aiÅ¡kinamÄ atsižvelgiant į mokesčių neutralumo principÄ , draudžiama mažinti paprastai pagal nacionalinę teisę mokamų palÅ«kanų sumÄ už laiku negrÄ Å¾intÄ pridėtinės vertės mokesčio skirtumÄ atsižvelgus į kitas nei paties apmokestinamojo asmens veiksmais nulemtas aplinkybes: palÅ«kanų sumos santykį su pridėtinės vertės mokesčio skirtumo suma, skirtumo negrÄ Å¾inimo laikotarpį ir jį nulėmusias priežastis, taip pat apmokestinamojo asmens realiai patirtus praradimus.

Todėl Å¡is Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimas turėtų bÅ«ti taikomas ir Å¡ioje byloje. 4.4. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ patenkinti, palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

5. Atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti skundžiamus sprendimus. Atsiliepime (2 t., b. l. 1–5) paaiÅ¡kino, kad VMI atliko pakartotinį BUAB „Lakis“ 2007 m. sausio 1 d. –2007 m. kovo 31 d. laikotarpio PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ ir 2017 m. lapkričio 16 d. surašė patikrinimo aktÄ , kuriuo nustatė, kad BUAB „Lakis“ pagal su UAB „Tefire“ pasiraÅ¡ytÄ 2006 m. gegužės 2 d. rangos sutartį Nr. 2006/05/02 iÅ¡raÅ¡ytÄ 31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prieÅ¡gaisrinės apsaugos darbų atlikimÄ už 4 590 709,48 Lt, t. sk. 700 277,51 Lt PVM (2006 m.

– 432 683 Lt, 2007 m. – 272 929 Lt). BUAB „Lakis“ mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose už 2006 m. gegužės mėn.–2007 m. kovo mėn. deklaravo pardavimo PVM, kurį sumokėjo į valstybės biudžetÄ . 5.1. VMI įvertinusi surinktus dokumentus bei remdamasis teismų nutartimis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02, BUAB „Lakis“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos paslaugos kontrahentui UAB „Tefire“ nebuvo suteiktos.

Vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VMI konstatavo, jog bendrovė, dalyvaudama PVM sukčiavime, elgėsi nesÄ Å¾iningai, t. y. sudarydama rangos sutartį, teismo pripažintÄ negaliojančia, sukÅ«rė sukčiavimo schemÄ , kuria buvo siekta, kad UAB „Tefire“ susigrÄ Å¾intų iÅ¡ valstybės biudžeto PVM, o pati, nepagrįstai patikslinusi PVM deklaracijas, sudarė sau sÄ lygas neteisėtu bÅ«du susigrÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto deklaruotÄ ir sumokėtÄ pardavimo PVM.

Todėl, vadovaujantis PVMÄ® 123 straipsnio nuostatomis, patikrinimo metu BUAB „Lakis“ už 2007 m. papildomai apskaičiuotas mokėtinas į biudžetÄ (79045,71 Eur) PVM ir paskirta 7 904 PVM baudÄ . 5.2. LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009 pripažino negaliojančia UAB „Tefire“ ir BUAB „Lakis“ sudarytÄ 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02, konstatuodamas, kad UAB „Tefire“ atstovas V. R. ir BUAB „Lakis“ atstovai, bÅ«dami įmonių administracijų vadovai, gerai žinodami abiejų įmonių padėtį, tyčia, nedorai, siekdami pelno BUAB „Lakis“, ginčijama sutartimi BUAB „Lakis“ atliekamų darbų kuravimÄ , jų kokybės kontrolę, darbų apimtis, jų įkainių nustatymÄ ir atliktų darbų priėmimÄ pavedė BUAB „Lakis“ akcininkams, kurie tuo pačiu metu dirbo tiek UAB „Tefire“, tiek BUAB „Lakis“ vadovaujančiais darbuotojais, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodyta sutartis nenaudinga UAB „Tefire“ ir sudaryta jos vadovui V.

R. piktavaliÅ¡kai susitarus su BUAB „Lakis“. Minėta sutartimi BUAB „Lakis“ ir jos akcininkams sudarytos palankios sÄ lygos UAB „Tefire“ sÄ skaita siekti pelno. LAT pripažino ginčijamÄ sandorį negaliojančiu dėl Å¡alių piktavaliÅ¡ko susitarimo, nurodė, kad BUAB „Lakis“ privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visa, kÄ jis yra gavęs pagal sandorį (CK 1.91 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto nurodytoje teisės normoje nenustatyta nukentėjusios Å¡alies pareiga grÄ Å¾inti kaltajai Å¡aliai visa, kÄ ji gavo, joje nurodyta, kad nesÄ Å¾ininga Å¡alis pagal negaliojantį sandorį neturi ko nors gauti. 5.3.

Teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi UAB „Tefirė“ skundÄ , 2010 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-430/2010 sprendimu taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ir priteisė UAB „Tefire“ iÅ¡ BUAB „Lakis“ 118 9100 Lt, konstatuodamas, kad pripažinus sandorį negaliojančiu dėl CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežasties – piktavaliÅ¡ko vienos Å¡alies atstovo susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi, atsiranda Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija, kuriÄ taikant antroji Å¡alis privalo grÄ Å¾inti nukentėjusiai Å¡aliai visa, kÄ ji yra gavusi pagal sandorį.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vienaÅ¡alė restitucija, nes nenustatyta nukentėjusios Å¡alies pareiga grÄ Å¾inti kaltajai Å¡aliai vis, kÄ ji gavo. 5.4. VMI konstatavo, kad Å«kinės operacijos tarp BUAB „Lakis“ ir UAB „Tefire“ realiai neįvyko, t. y. BUAB „Lakis“ UAB „Tefire“ nesuteikė paslaugų, nurodytų jos vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Rangos sutarties nuostatų nebuvo laikomasi, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sudaryta sutartimi Å¡alys nesiekė sukurti jokių civilinių teisinių santykių, laikytis sutartyje sulygtų sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjÄ ir UAB „Tefire“ siejo akcininkai ir vadovai, todėl jau pasiraÅ¡ant ilgalaikę rangos sutartį dėl darbų atlikimo ir iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad Å¡ių darbų ji realiai neatliks. PareiÅ¡kėja ilgalaike rangos sutartimi darbų UAB „Tefire“ apimtis, jų atlikimo kuravimÄ ir kontrolę, įkainius bei atliktų darbų priėmimÄ pavedė pareiÅ¡kėjos akcininkams, kurie tuo pačiu metu dirbo BUAB „Lakis“ ir UAB „Tefire“ vadovaujančiais darbuotojais.

BUAB „Lakis“ ir UAB „Tefire“ vardu veikė asmenys, kurie galėjo tarpusavyje derinti Å«kinių operacijų deklaravimo veiksmus, sudarant prielaidas apskaitos dokumentuose nurodytam paslaugų gavėjui atskaityti pirkimo PVM sumas. 5.5. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. I-300-142/2017, iÅ¡nagrinėjęs administracinį ginÄÄ dėl klausimo, ar VMI 2016 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 69-12 pagrįstai sustabdė BUAB „Lakis“ skundo nagrinėjimÄ , 2017 m. sausio 31 d. sprendimu konstatavo, jog PVM permoka, jeigu ji grindžiama sandoriu, kuriuo siekiama piktnaudžiauti teise į PVM atskaitÄ , negalėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama.

Todėl teismas yra pasisakęs dėl esminio Å¡io mokestinio ginčo klausimo – ar PVM permoka gali bÅ«ti grÄ Å¾inama, jeigu teisė į PVM atskaitÄ kilo iÅ¡ sandorių sudarytų piktnaudžiaujant teise. 5.6. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, kad Klaipėdos AVMI 2013 m. sausio 8 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjos bankroto administratorių, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ nurodyti duomenys yra netikslÅ«s, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo nagrinėjamas.

LVAT paaiÅ¡kino, kad mokesčių perskaičiavimas galimas ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d., ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjos 2012 m. gruodžio 28 d. patikslinta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2006 metus nepriimta. VMI 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. spalio 11 d. raÅ¡tų turinys patvirtina, jog VMI nenagrinėjo klausimo dėl pelno mokesčio permokos grÄ Å¾inimo.

Ginčas dėl mokesčių permokos grÄ Å¾inimo yra mokestinis ginčas, kuriam yra nustatyta privaloma ikiteisminė jo nagrinėjimo procedÅ«ra, t. y. vietos mokesčių administratoriaus sprendimas turi bÅ«ti apskųstas centriniam mokesčių administratoriui. BUAB „Lakis“ prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo procedÅ«ra, todėl reikalavimas dėl pelno mokesčio permokos grÄ Å¾inimo paliekamas nenagrinėtas ABTÄ® 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

PareiÅ¡kėja, žinodama, kad Klaipėdos AVMI 2012 m. gruodžio 17 d. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ) FR0781 nenagrinėja, nepasinaudojo savo teise skųsti priimtus sprendimus dėl pelno mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Å¡iuo metu nėra nagrinėjamas BUAB „Lakis“ pelno mokesčio permokos grÄ Å¾inimas. 5.7. Pažymėjo, kad VMI jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, jeigu bÅ«tų nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . 5.8. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti delspinigius ir palÅ«kanas negali bÅ«ti tenkinamas, nes LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1605-602/2015 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja jokios procedÅ«ros Å¡iuo klausimu nepradėjo, jokių veiksmų nesiėmė, todėl nėra pagrindo Å¡iame mokestiniame ginče priteisti delspinigius ir palÅ«kanas dėl negrÄ Å¾intos permokos.

Pagal nurodytas MAÄ® 87 straipsnio nuostatas, palÅ«kanos už laiku negrÄ Å¾intÄ mokesčio permokÄ gali bÅ«ti apskaičiuojamos tuo atveju, kai mokesčių administratorius nustato mokesčio permokos bÅ«vimÄ ir palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti praėjus 20 dienų, jeigu per šį laikÄ mokesčių administratorius atlikęs mokestinį patikrinimÄ ir priėmęs sprendimÄ dėl mokesčio permokos pagrįstumo (po jo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos) nėra grÄ Å¾inęs mokesčio permokos. 5.9.

Teismo posėdyje VMI atstovas prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a:

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais konstatuota, kad pareiÅ¡kėja aktyviais veiksmais, betarpiÅ¡kai dalyvaudama PVM sukčiavime, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neįgijo teisės patikslinti PVM deklaracijas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Taigi, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiÅ¡kėjo teisė į PVM atskaitÄ , kuri mokesčių administratoriaus buvo paneigta dėl to, kad ginčo sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Tefire“ realiai neįvyko, o tik buvo įforminti Å«kinių operacijų dokumentai, nors mokesčių administratorius pripažįsta tik realų prekių ar paslaugų gavimÄ . Atsižvelgus į mokesčių administratoriaus nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjos UAB „Tefire“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neatspindi realių Å«kinių operacijų, nes jose atvaizduotos Å«kinės operacijos neįvyko, jos laikytinos neturinčiomis juridinės galios. Tai aiÅ¡kiai patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje, pripažindamas ginčijamÄ sandorį negaliojančiu dėl Å¡alių (pareiÅ¡kėjos ir UAB „Tefirė“) piktavaliÅ¡ko susitarimo.

9. ir LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio administracinėse bylose yra pasisakęs, kad teisė į PVM atskaitÄ yra bendrosios PVM sistemos, kuri reglamentuojama Europos SÄ jungos direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, dalis, todėl yra aktuali Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, susijusi su teise į PVM atskaitÄ , o ypač jos ribojimo sÄ lygomis.

10. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos pakartotinis patikrinimas yra inicijuotas VMI 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 69-82, kuriuo nuspręsta panaikinti Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjos veiklÄ , atsižvelgiant į LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį jos kontrahento UAB „Tefire“ byloje. Å iuo sprendimu VMI negrÄ Å¾ino PVM pareiÅ¡kėjai dėl to, kad vyksta mokestinis ginčas, t. y. galutinai klausimas nėra iÅ¡spręstas.

LVAT UAB „Tefirė“ skundÄ atmetė, palikdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ , kuriuo teismas UAB „Tefire“ skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, atleido UAB „Tefire“ nuo 67 390,44 Eur PVM delspinigių, 37 300,68 Eur pelno mokesčio delspinigių ir 9 296,37 Eur laikinojo socialinio mokesčio delspinigių mokėjimo, likusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ (LVAT administracinė byla Nr. eA-3779-575/2017, Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“). 10.1.

VMI, atlikusi pakartotinį patikrinimÄ , vertino LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009, kuria pripažinta negaliojančia UAB „Tefire“ ir pareiÅ¡kėjos sudaryta 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikė rangos sutartis Nr. 2006/05/02. LAT nutartyje konstatavo, kad UAB „Tefire“ atstovas V. R. ir pareiÅ¡kėjos atstovai, bÅ«dami įmonių administracijų vadovai, gerai žinodami abiejų įmonių padėtį, tyčia, nedorai, siekdami pelno pareiÅ¡kėjai, ginčijama sutartimi pareiÅ¡kėja atliekamų darbų kuravimÄ , jų kokybės kontrolę, darbų apimtis, jų įkainių nustatymÄ ir atliktų darbų priėmimÄ pavedė savo akcininkams, kurie tuo pačiu metu dirbo tiek UAB „Tefire“, tiek BUAB „Lakis“ vadovaujančiais darbuotojais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodyta sutartis nenaudinga UAB „Tefire“ ir sudaryta jos vadovui V.

R. piktavaliÅ¡kai susitarus su BUAB „Lakis“. Todėl tokia sutartimi BUAB „Lakis“ ir jos akcininkams sudarytos palankios sÄ lygos UAB „Tefire“ sÄ skaita siekti pelno. LAT pripažino ginčijamÄ sandorį negaliojančiu dėl Å¡alių piktavaliÅ¡ko susitarimo, ir nustatė, kad BUAB „Lakis“ privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visa, kÄ jis yra gavęs pagal sandorį (CK 1.91 straipsnio 2 dalis), tačiau nurodytoje teisės normoje nenustatyta nukentėjusios Å¡alies pareigos grÄ Å¾inti kaltajai Å¡aliai visa, kÄ ji gavo, nesÄ Å¾ininga Å¡alis pagal negaliojantį sandorį neturi ko nors gauti (1 t., b. l. 170–177, Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“). 10.2.

Mokesčių administratorius taip pat vertino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį, kai teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Tefirė“ skundÄ civilinėje byloje Nr. 2A-430/2010, taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , priteisė UAB „Tefire“ iÅ¡ BUAB „Lakis“ 118 9100 Lt. Dėl likusios dalies pinigų grÄ Å¾inimo UAB „Tefire“ ieÅ¡kinio BUAB „Lakis“ nebuvo pateikusi. Teismas konstatavo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu dėl Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežasties – piktavaliÅ¡ko vienos Å¡alies atstovo susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi, atsiranda Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija, kuriÄ taikant antroji Å¡alis privalo grÄ Å¾inti nukentėjusiai Å¡aliai visa, kÄ ji yra gavusi pagal sandorį.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vienaÅ¡alė restitucija, nes nenustatyta nukentėjusios Å¡alies pareiga grÄ Å¾inti kaltajai Å¡aliai viskÄ , kÄ ji gavo. Tai reiÅ¡kia, kad nesÄ Å¾ininga Å¡alis pagal negaliojantį sandorį neturi ko nors gauti arba atgauti (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“). 10.3. VMI vertino pareiÅ¡kėjos 2012 m. spalio 18 d. pateiktas patikslintas PVM deklaracijas už 2006 m. gegužės mėn.–2007 m. kovo mėn., kuriose ji sumažino PVM apmokestinamųjų sandorių vertę 3 890 432 Lt ir 700 278 Lt pardavimo PVM, t. y. sumažino ta pačia verte, kuriai pareiÅ¡kėjos vardu iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Tefire“ pagal 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02.

Pateikus patikslintas PVM deklaracijas, pareiÅ¡kėjai susidarė 700 278 Lt PVM permoka, dėl kurios grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėja 2012 m. lapkričio 8 d. pateikė praÅ¡ymÄ mokesčių administratoriui. 10.4. VMI, atlikusi UAB „Tefirė“ mokestinį patikrinimÄ , nustatė, kad bendrovė UAB „Tefirė“ pagal 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02 nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. kovo mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė iÅ¡ BUAB „Lakis“ įsigytus statybos darbus (dažymo prieÅ¡gaisriniais dažais, komunikacijų sandarinimo ir kt.) už 3 890 432 Lt ir 700 278 Lt PVM bei apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ PVM susigrÄ Å¾ino iÅ¡ biudžeto.

VMI, vadovaudamasi LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuria UAB „Tefire“ ir BUAB „Lakis“ sudaryta 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikė rangos sutartis Nr. 2006/05/02 buvo pripažinta negaliojančia, konstatavo, jog BUAB „Lakis“ vardu UAB „Tefire“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neatspindi realių Å«kinių operacijų, nes jose atvaizduotos Å«kinės operacijos neįvyko, todėl jos laikytinos neturinčiomis juridinės galios, o UAB „Tefire“ 700 278 PVM atskaita negalima.

UAB „Tefire papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetÄ 700 278 Lt (iÅ¡ jų 2007 m. 01-03 mėn. 272929 Lt) PVM. 10.5. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Tefirė“ skundÄ , 2017 m. vasario 15 d. sprendimu bendrovės skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, atleido UAB „Tefirė“ nuo 67 390,44 Eur PVM delspinigių, 37 300,68 Eur PM delspinigių ir 9 296,37 Eur laikinojo socialinio mokesčio delspinigių mokėjimo, kito UAB „Tefirė“ skundo dalį atmetė.

LVAT, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , 2017 m. birželio 20 d. nutartyje konstatavo, kad BUAB „Lakis“ realiai nesuteikė paslaugų, nurodytų nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2007 m. kovo 20 d. UAB „Tefire“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, t. y. UAB „Tefire“ realiai neįsigijo ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų paslaugų. UAB „Tefire“ neįgijo teisės į PVM atskaitÄ , nes ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atvaizduotas PVM objektas neegzistavo (Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“). 10.6.

Klaipėdos AVMI, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, teismo nutartis, atliko pareiÅ¡kėjos pakartotinį mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. dėl PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja pagal su UAB „Tefire“ pasiraÅ¡ytÄ 2006 m. gegužės 2 d. rangos sutartį Nr. 2006/05/02 iÅ¡raÅ¡ytÄ 31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo prieÅ¡gaisrinės apsaugos darbų atlikimÄ už 4 590 709,48 Lt, t. sk. 700 277,51 Lt PVM (2006 m.

– 432683 Lt, 2007 m. – 272929 Lt). PareiÅ¡kėja mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose už 2006 m. gegužės mėn.–2007 m. kovo mėn. deklaravo pardavimo PVM, kurį sumokėjo į valstybės biudžetÄ . Klaipėdos AVMI 2018 m. sausio 16 d. sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėja neįgijo teisės patikslinti ir nepagrįstai patikslino PVM deklaracijas už 2007 m. sausio–kovo mėnesius pagal 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02, sudarytÄ su UAB „Tefire“ ir tokiu bÅ«du nepagrįstai sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ 272 929 Lt (79 045,71 Eur) PVM, patvirtino 2017 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-473 ir nurodė BUAB „Lakis“ sumokėti į biudžetÄ 7 904 PVM baudÄ (1 t., b. l. 91–99). 10.7.

VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu patvirtino nurodytÄ Klaipėdos apskrities VMI 2018 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. (6.5)FR0682-21 (1 t., b. l. 70–78).

11. PareiÅ¡kėjos teigimu, jai pagal 2012 m. lapkričio 8 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta 204 359,36 Eur PVM permoka už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d., taip pat turi bÅ«ti grÄ Å¾inta 101 228,57 Eur pelno mokesčio permokÄ už 2006 ir 2007 metus pagal 2012 m. gruodžio 17 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Mano, kad patikrinimo aktas suraÅ¡ytas remiantis dokumentais, t. y. PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurios LAT pripažintos neteisėtomis ir negaliojančiomis, todėl joks subjektas negali jais vadovautis. Taigi, anot pareiÅ¡kėjos, jai be teisinio pagrindo priskaičiuotas mokėtinas PVM ir skirtos baudos.

12. Atsakovė su pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi pripažino negaliojančia pareiÅ¡kėjos ir UAB „Tefire“ sudarytÄ 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį, konstatuodamas, kad UAB „Tefire“ pareiÅ¡kėjos vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neatspindi realių Å«kinių operacijų, jose atvaizduotos Å«kinės operacijos neįvyko, todėl jos laikytinos neturinčiomis juridinės galios, o UAB „Tefire“ 700 278 PVM atskaita negalima. UAB „Tefire papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetÄ 700 278 Lt (iÅ¡ jų 2007 m. 01-03 mėn. 272929 Lt) PVM.

13. Ginčo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos VMI 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės). 13.1 Pagal PVMÄ® 3 straipsnio nuostatas, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks. PVMÄ® 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. 13.2. Pagal Taisyklių 36 punkto nuostatas, mokestinis patikrinimas gali bÅ«ti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iÅ¡ kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ar mokesčių administratoriui pateikus nurodymÄ tikrinamam mokesčių mokėtojui pateikti reikalingÄ informacijÄ ir/ar dokumentus, ir tokiu laikotarpiu faktiÅ¡kai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat Å¡ių taisyklių 46 punkte numatytu atveju. <...> IÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (pvz., gavus atsakymus iÅ¡ atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų), mokestinis patikrinimas turi bÅ«ti nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas. 13.3.

MAÄ® 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad, jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grÄ Å¾inti mokesčių mokėtojui mokesčio permokÄ tokia tvarka: tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grÄ Å¾inimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grÄ Å¾inimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. 13.4.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisė į PVM atskaitÄ , kaip sudedamoji PVM sistemos dalis, yra pagrindinis bendrajai PVM sistemai bÅ«dingas principas ir iÅ¡ esmės negali bÅ«ti ribojama. Ji įgyvendinama nedelsiant visų mokesčių, taikomų pirkimo Å«kinėms operacijoms, atžvilgiu. Atskaitos sistema siekiama visiÅ¡kai atleisti verslininkÄ nuo vykdant bet kokiÄ ekonominę veiklÄ mokėtino ar sumokėto PVM naÅ¡tos. Todėl bendra PVM sistema užtikrina bet kokios ekonominės veiklos apmokestinimo neutralumÄ , neatsižvelgiant į jos tikslÄ ar rezultatÄ , su sÄ lyga, kad pati Å¡i veikla iÅ¡ principo bÅ«tų apmokestinama PVM (Å¡iais aspektais žr. pvz., 2012 m. vasario 16 d. sprendimÄ byloje Varzim Sol – Turismo, Jogo e Anima??o SA prieÅ¡ Fazenda P?blica, C-25/11, 36 p., 2006 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Halifax ir kt., C-255/02, 78, 83 p., 2006 m. liepos 6 d. sprendimÄ sujungtose bylose Axel Kittel prieÅ¡ Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieÅ¡ Recolta Recycling SPRL, C-439/04 ir C-440/04, 47, 48 p. ir kt.).

14. Taigi, atsižvelgus į teisės į PVM atskaitos esmę ir paskirtį, jos ribojimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Vadovaujantis nuoseklia Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti ribojama, jei yra nustatomas sukčiavimas arba piktnaudžiavimas Europos SÄ jungos teise. AiÅ¡kindamas galimybę riboti apmokestinamojo asmens teisę į PVM atskaitÄ dėl sukčiavimo arba piktnaudžiavimo, Eurpos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo praktikoje suformulavo Å¡ias esmines teisės taisykles: 1) „<...> apmokestinamieji asmenys negali piktnaudžiaudami arba sukčiaudami remtis Bendrijos teisės aktais <...>“ (žr. pvz., jau minėto sprendimo Halifax ir kt. 68 p., 2005 m. kovo 3 d. sprendimÄ byloje Fini H prieÅ¡ Skatteministeriet, C-32/03, 32 p., ir kt.); 2) „<...> įgyta teisė į PVM atskaitÄ iÅ¡lieka, tik jei nėra sukčiavimo ar piktnaudžiavimo aplinkybių ir iÅ¡skyrus galimus patikslinimus pagal Å eÅ¡tosios direktyvos 20 straipsnio sÄ lygas“ (žr. pvz., jau minėto sprendimo byloje Halifax ir kt. 84 p., jau minėto sprendimo byloje Fini H 34 p.); 53) „<...> Å eÅ¡toji direktyva turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog ji draudžia apmokestinamojo asmens teisę atskaityti perkant sumokėtÄ pridėtinės vertės mokestį, jei sandoriai, kuriais grindžiama Å¡i teisė, sudaryti piktnaudžiaujant.

Kad bÅ«tų pripažintas piktnaudžiavimas, reikalaujama, pirma, kad nagrinėjamais sandoriais, neatsižvelgiant į formalų atitinkamų Å eÅ¡tosios direktyvos ir Å¡iÄ direktyvÄ Ä¯ nacionalinę teisę perkeliančių nacionalinės teisės aktų nuostatose numatytų sÄ lygų taikymÄ , bÅ«tų įgyjamas mokestinis pranaÅ¡umas, kurio suteikimas pažeistų Å¡iomis nuostatomis siekiamÄ tikslÄ . Antra, objektyvių požymių visuma taip pat turi patvirtinti, kad nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra mokestinio pranaÅ¡umo įgijimas“ (žr. pvz., jau minėto sprendimo Halifax ir kt. 85, 86 p.); 4) „Apmokestinamojo asmens, atliekančio tokius sandorius, teisei atskaityti sumokėtÄ pirkimo PVM neturėtų daryti įtakos aplinkybė, kad tiekimų grandinėje, kurioje yra jo sandoriai, Å¡iam apmokestinamajam asmeniui nežinant ar negalint žinoti, ankstesnis ar vėlesnis nei jo atliktasis sandoris yra susijęs su sukčiavimu“ (žr. 2006 m. sausio 12 d. sprendimÄ byloje Optigen Ltd, Fulcrum Electronics Ltd ir Bond House Systems Ltd prieÅ¡ Commissioners of Customs & Excise, sujungtos bylos C-354/03, C-355/03 ir C-484/03, 52 p.); 5) „<...> apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje, Å eÅ¡tosios direktyvos tikslais turi bÅ«ti laikomas kaip Å¡iame sukčiavime dalyvaujantis asmuo, nepaisant to, ar perparduodamas Å¡ias prekes jis gauna naudos, ar ne.

Taip yra todėl, kad tokioje situacijoje apmokestinamasis asmuo padeda sukčiavimo organizatoriams ir tampa jų bendrininku“ (žr. minėto sprendimo byloje Kittel 56, 57 p.); 6) „Nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti naudotis teise į atskaitÄ jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje, netgi jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sÄ vokos“ (žr. minėto sprendimo byloje Kittel 59 p.).

15. Ä®vertinus Å¡iÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ bei joje suformuluotas taisykles, LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl PVM atskaitos, darytina iÅ¡vada, teisės į atskaitÄ ribojimas gali bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas tuomet, jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, nustatoma viena iÅ¡ trijų alternatyvių aplinkybių – apmokestinamojo asmens sukčiavimas, apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas arba apmokestinamojo asmens dalyvavimas tokiame sukčiavime, tai yra žinojimas ar turėjimas žinoti, kad įsigydamas prekes jis dalyvauja į kito asmens sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje (LVAT administracinėje byloje Nr. A575 -1686/2012).

16. Teismas laiko, kad asmens piktnaudžiavimas, sukčiavimas arba dalyvavimas tokiame sukčiavime gali bÅ«ti konstatuotas tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobÅ«dį, jų prasmę, turinį ir paskirtį, sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstÄ , teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryÅ¡ius.

17. Tais atvejais, kai paslaugos ar prekės, nurodytos PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, nėra realiai tiekiamos, teisė į PVM atskaitÄ negali bÅ«ti realizuota, nes nėra PVM objekto (PVMÄ® 3 straipsnis). Tuo atveju, kai Å«kinė operacija realiai įvyko, tačiau jos turinys nėra toks, koks nurodytas PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta tik jeigu nustatomas apmokestinamojo asmens sukčiavimas, apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas arba apmokestinamojo asmens dalyvavimas tokiame sukčiavime, tai yra žinojimas ar turėjimas žinoti, kad įsigydamas prekes jis dalyvauja į kito asmens sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje (LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2729).

18. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad „<...> Plačiau sukčiavimo sÄ vokos Teisingumo Teismas neapibrėžia. Teismas vertina, kad dėl galimų sukčiavimo atvejų įvairovės jis gali bÅ«ti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus. Pažymėtina, kad apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių jis dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje, siekiant taikyti DirektyvÄ 2006/112/EB turi bÅ«ti laikomas sukčiaujant dalyvaujančiu asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas Å¡ias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna naudos“ (LVAT administracinėje byloje Nr. A602-705/2013).

19. Teismas pažymi, kad norint paneigti teisę į atskaitÄ , argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, žinojo / turėjo žinoti, jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iÅ¡ kurio kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo/turėjo žinoti apie tai.

Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos SÄ jungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta. Taigi nesÄ Å¾iningumas, PVMÄ® 58 straipsnio nuostatose, turi bÅ«ti suvokiamas kaip pirkėjo žinojimas / turėjimas žinoti, kad jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu.

Todėl prieÅ¡ pateikiant galutinę iÅ¡vadÄ dėl to, ar buvo bent viena aplinkybių, ribojančių teisę į PVM atskaitÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į keletÄ faktinių aplinkybių. Svarbu nustatyti, ar ginčo sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas Å«kio subjektas buvo sudaręs nevienkartinius sandorius.

20. PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad patikrinimo aktas suraÅ¡ytas remiantis dokumentais – PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis – kurias LAT pripažino neteisėtomis ir negaliojančiomis, todėl joks subjektas negali vadovautis dokumentais teismo pripažintais negaliojančiais.

21. Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjos teiginiais, nes mokesčių administratorius, įvertinęs visas mokestinio ginčo aplinkybes, LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį, LVAT 2015 m. liepos 9 d., 2017 m. birželio 20 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 15 d. sprendimus ir kt. dokumentus, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl PVM ir PM mokesčio grÄ Å¾inimo, ginčo sprendime aiÅ¡kiai konstatavo, kad pagal 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį pareiÅ¡kėjos vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos paslaugos UAB „Tefire“ (kontrahentui) nebuvo suteiktos.

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius, vadovaudamasis PVMÄ® 3 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, dalyvaudama PVM sukčiavime, elgėsi nesÄ Å¾iningai, sudarydama rangos sutartį, teismo pripažintÄ negaliojančia, sukÅ«rė sukčiavimo schemÄ tam, kad UAB „Tefire“ susigrÄ Å¾intų iÅ¡ valstybės biudžeto PVM, o pati, nepagrįstai patikslinusi PVM deklaracijas, sudarė sau sÄ lygas neteisėtu bÅ«du susigrÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto deklaruotÄ ir sumokėtÄ pardavimo PVM.

Todėl, vadovaudamasis PVMÄ® 123 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius ginčo sprendimu pagrįstai pareiÅ¡kėjai už 2007 metus papildomai apskaičiavo mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ 79 045,71 Eur PVM ir paskyrė 7 904 PVM baudÄ .

22. Bylos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad tarp UAB „Tefire“ (kontrahento) ir mokesčių administratoriaus vyko mokestinis ginčas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu UAB „Tefire“ skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 67 390,44 Eur PVM delspinigių, 37 300,68 Eur PM delspinigių ir 9 296,37 Eur laikinojo socialinio mokesčio delspinigių mokėjimo. KitÄ skundo dalį eismas atmetė. LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kėja neteikė nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2007 m. kovo 20 d.

UAB „Tefire“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų paslaugų, t. y. UAB „Tefire“ realiai neįsigijo ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų paslaugų. LVAT konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nesuteikė paslaugų UAB „Tefire“, todėl UAB „Tefire“ neįgijo teisės į PVM atskaitÄ , nes ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atvaizduotas PVM objektas neegzistavo (PVMÄ® 3 straipsnis). Todėl UAB „Tefirė“ argumentas, kad jos atlikta Å«kinė operacija – apmokėjimas už paslaugas pagal pareiÅ¡kėjos vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, suteikia teisę į PVM atskaitÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes vadovaujantis PVMÄ® 58 straipsnio nuostatomis, sprendžiant klausimÄ dėl buhalterinės apskaitos dokumente iÅ¡skirtos PVM sumos įtraukimo į PVM atskaitÄ , turi bÅ«ti vertinami ne tik formalieji kriterijai (reikalavimai buhalterinės apskaitos dokumento formai bei turiniui), bet ir materialieji kriterijai, t. y. privalo bÅ«ti nustatytas (pagrįstas) faktas, jog atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento pagrindu yra įsigytos prekės ar paslaugos ir jos yra skirtos naudoti PVM mokėtojo ekonominėje veikloje.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad UAB „Tefirė“ paslaugų, nurodytų PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, neįsigijo, nėra prielaidos UAB „Tefirė“ teisei į 700 278 Lt PVM atskaitÄ atsirasti, nes nėra PVM objekto. LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ nepakeistÄ , taigi, buvo patvirtinta UAB „Tefire“ prievolė sumokėti į valstybės biudžetÄ atskaitytÄ pirkimo PVM pagal negaliojančiÄ ilgalaikę rangos sutartį.

23. Taigi, VMI patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Tefire“ realiai neįvyko, t. y. pareiÅ¡kėja UAB „Tefire“ (kontrahentui) nesuteikė paslaugų, nurodytų jos vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. IÅ¡ mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių dėl paslaugų suteikimo aiÅ¡kiai matyti, kad ilgalaikės rangos sutarties nuostatų nebuvo laikomasi, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sudaryta sutartimi Å¡alys nesiekė sukurti jokių civilinių teisinių santykių, laikytis sutartyje sulygtų sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjÄ ir UAB „Tefire“ siejo akcininkai ir vadovai, todėl jau pasiraÅ¡ant ilgalaikę rangos sutartį dėl darbų atlikimo ir iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad Å¡ių darbų ji realiai neatliks. PareiÅ¡kėja ilgalaike rangos sutartimi darbų UAB „Tefire“ apimtis, jų atlikimo kuravimÄ ir kontrolę, įkainius bei atliktų darbų priėmimÄ pavedė pareiÅ¡kėjoms akcininkams, kurie tuo pačiu metu dirbo pareiÅ¡kėjos bendrovėje ir UAB „Tefire“ vadovaujančiais darbuotojais.

PareiÅ¡kėjos ir bendrovės „Tefire“ vardu veikė asmenys, kurie galėjo tarpusavyje derinti Å«kinių operacijų deklaravimo veiksmus, sudarant prielaidas apskaitos dokumentuose nurodytam paslaugų gavėjui atskaityti pirkimo PVM sumas. Todėl VMI pagrįstai konstatavo, jog UAB „Tefire“ už paslaugas pagal pareiÅ¡kėjos vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjo, tačiau nustačius, kad pareiÅ¡kėja realiai paslaugų UAB „Tefire“ nesuteikė, apmokėjimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes neturi jokio realaus ekonominio pagrindimo.

24. Pažymėtina, kad teismų nutartimis pareiÅ¡kėjos bendrovė buvo pripažinta nesÄ Å¾ininga, nes piktavaliÅ¡ku susitarimu su UAB „Tefire“ sudarė sutartį, kuri teismo buvo pripažinta negaliojančia. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja, sudarydama su UAB „Tefire“ sandorį, teismo pripažintÄ negaliojančiu dėl Å¡alių piktavaliÅ¡ko susitarimo, žinojo (turėjo žinoti), jog dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu. LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje pripažino UAB „Tefire“ ir pareiÅ¡kėjos 2006 m. gegužės 2 d. sudarytÄ ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02 negaliojančia, pati UAB „Tefire“ nepatikslino PVM deklaracijų ir negrÄ Å¾ino į valstybės biudžetÄ atskaitytÄ PVM pagal pareiÅ¡kėjos vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už nesuteiktas paslaugas.

PareiÅ¡kėja patikslino PVM deklaracijas neturėdama tam pagrindo, t. y. nebuvo iÅ¡raÅ¡ytos kreditinės sÄ skaitos faktÅ«ros, taip palikdama teisę pagal minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Tefire“ deklaruoti pirkimo PVM ir susigrÄ Å¾inti jį iÅ¡ biudžeto. Tokie pareiÅ¡kėjos piktavaliÅ¡ki veiksmai ir elgesys vertintini kaip nesÄ Å¾iningi. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėja, sudariusi sÄ lygas UAB „Tefire“ susigrÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto PVM, padarė žalÄ valstybės biudžetui, o UAB „Tefire“ nepaÅ¡alino biudžeto mokestinių pajamų praradimo rizikÄ , kaip to reikalauja Direktyvos 2006/112 203 straipsnio nuostatos.

25. Teismas laiko, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu surinkti dokumentai, teismų nutartys, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja, sudarydama fiktyviÄ rangos sutartį, buvo nesÄ Å¾ininga, dalyvavo PVM sukčiavime, sudarydama sÄ lygas UAB „Tefire“ (kontrahentui) pasinaudoti PVM atskaita, tokiu bÅ«du sumažinant mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ pridėtinės vertės mokestį. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įvertinęs aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡skirtÄ PVM nesÄ Å¾iningo sandorio iÅ¡davoje, iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir sukÅ«rusi sukčiavimo schemÄ PVM grÄ Å¾inimui UAB „Tefire“, tačiau PVM objektas nebuvo sukurtas, neįgijo teisės patikslinti ir nepagrįstai patikslino PVM deklaracijas už 2007 m. sausio–kovo mėn. pagal 2006 m. gegužės 2 d. ilgalaikę rangos sutartį Nr. 2006/05/02, sudarytÄ su UAB „Tefire“ ir tokiu bÅ«du nepagrįstai sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ 272 929 Lt (79045,71 Eur) PVM.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-300-142/2017 konstatavo, jog PVM permoka, jeigu ji grindžiama sandoriu, kuriuo siekiama piktnaudžiauti teise į PVM atskaitÄ , negalėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama (Lietuvos teismų informacinė sistema “Liteko“).

26. Klaipėdos apskrities VMI 2017 m. lapkričio 16 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nesuteikė paslaugų UAB „Tefire“, ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atvaizduotas PVM objektas neegzistavo, nebuvo pateikti jokie dokumentai susiję su prekių įsigijimu, gabenimu, sandėliavimu. 6Be kÄ tik paminėtų faktinių duomenų bei aplinkybių, administracinėje byloje yra ir daugiau įrodymų, kuriuos surinko ir į bylÄ pateikė mokesčių administratorius. Tie įrodymai fiksuoti teismų sprendimuose, nutartyse, mokesčių administratoriaus, VMI sprendimuose, ir juos atkartoti nėra tikslinga.

27. Mokesčių administratorius, vykdydamas MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, tai įrodė byloje surinkta medžiaga. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, to paties MAÄ® straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pagrįsti, kodėl Å¡ios sumos yra neteisingos, neįvykdė. PareiÅ¡kėja nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių sandorių su UAB „Tefire“ realumÄ .

28. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismų sprendimus, nutartis, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatuoja, kad vien PVM sÄ skaitų faktÅ«rų egzistavimas negali paneigti surinktų faktinių duomenų dėl neteisėto siekio pasinaudoti teise į PVM atskaitÄ , yra pakankamas pagrindas teiginiui, kad pareiÅ¡kėja atliko veiksmus, kuriais ketino apgauti kompetentingas institucijas ir pasinaudoti teise į PVM atskaitÄ , t. y. dalyvavo sukčiavime. Nustatyta aplinkybė riboja apmokestinamojo asmens teisę į PVM atskaitÄ , t. y. atmestinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl 204 359,36 Eur PVM permokos grÄ Å¾inimo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Taigi mokesčių administratorius teisėtai bei pagrįstai apskaičiavo ginčo mokesčius bei su jais susijusias sumas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas galioti.

29. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjai pagal jos 2012 m. gruodžio 17 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ 101 228,57 Eur pelno mokesčio permokÄ už 2006 ir 2007 metus, nes pareiÅ¡kėja žinodama, kad Klaipėdos AVMI jos praÅ¡ymo grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ) FR0781 nenagrinėja, nepasinaudojo savo teise skųsti priimtus sprendimus dėl pelno mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, byloje esantys įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad VMI, 2013 m. sausio 8 d. raÅ¡tu Nr. (18.17)L2-70 pateikė pareiÅ¡kėjai atsakymÄ , kuriame paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis VMI virÅ¡ininko 2012 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. VA-43 „Dėl VMI prie FM 2004-12-07 įsakymo Nr. VA-186 „Dėl mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo (įskaitymo) pakeitimo“ 17 punktu, praÅ¡yme grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ) įraÅ¡yti duomenys yra netikslÅ«s, neužpildytas praÅ¡ymo 14 laukelis, o 27 laukelyje nurodyta suma nesutampa su 33 laukelyje nurodyta suma, todėl pateiktas praÅ¡ymas nebus nagrinėjamas.

Be to, rašte BMI nurodė, kad vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi bei 80 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d., todėl pareiškėjos 2012 m. gruodžio 28 d. pateikta patikslinanti metinė pelno mokesčio deklaracija už 2006 metus nepriimta.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI 2012 m. gruodžio 31 d. pagal pavedimÄ tikrinti pradėjo mokestinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ) 705 612 Lt už laikotarpį 2006 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. Pavedime nurodyta mokestinio patikrinimo tema – PVM. Pelno mokestins tikrinti nebuvo pradėtas, nes pareiÅ¡kėja nepaÅ¡alino praÅ¡yme grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ) FR0781 nurodytus trÅ«kumus.

Todėl praÅ¡ymas dėl 101 228,57 Eur pelno mokesčio permokos grÄ Å¾inimo už 2006 ir 2007 metus yra atmestinas.

30. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti žalÄ atsiradusiÄ dėl VMI neteisėtų veiksmų, tyrimo vilkinimo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas teigė, kad žalÄ turi paskaičiuoti teismas ir VMI, vadovaudamiesi 2018 m. vasario 28 d. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimu Byloje Nr. C387/16 ir MAÄ® 99 straipsnio nuostatomis.

31. Pažymėtina, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad mokesčių administratorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nevilkino administracinio proceso, todėl nei turtinė, nei neturtinė žala pareiÅ¡kėjai nebuvo padaryta.

Be to pareiškėja teismui nenurodė kokios žalos, kokio dydžio ji prašo priteisti, nenurodė VMI kaltų veiksmų, todėl prašymas atmestinas.

32. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti delspinigius nuo visos negrÄ Å¾intos sumos už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki visiÅ¡ko įvykdymo negali bÅ«ti tenkinamas, nes teismas ginčijamÄ sprendimÄ pripažino teisėtu ir pagrįstu, sprendime konstatavo, kad vien PVM sÄ skaitų faktÅ«rų egzistavimas negali paneigti surinktų faktinių duomenų dėl neteisėto siekio pasinaudoti teise į PVM atskaitÄ , yra pakankamas pagrindas teiginiui, kad pareiÅ¡kėja atliko veiksmus, kuriais ketino apgauti kompetentingas institucijas ir pasinaudoti teise į PVM atskaitÄ , t. y. dalyvavo sukčiavime. Mokestinio patikrinimo metu, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad 79 045,71 Eur PVM permoka nėra susidariusi, ji pagrįstai nėra grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjai, dėl ko nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui skaičiuoti delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ PVM permokÄ .

33. Teismas, iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro iÅ¡vadÄ , kad teritorinis, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos BUAB „Lakis“ skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Henrikas Sadauskas