Legislator Case Law & Legislation
419c1aaa-d533-4dbb-a9ee-6701e1dede02 AI generated

419c1aaa-d533-4dbb-a9ee-6701e1dede02 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 419c1aaa-d533-4dbb-a9ee-6701e1dede02
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Legislator headnote

AI generated

419c1aaa-d533-4dbb-a9ee-6701e1dede02 · Lietuvos apeliacinis teismas: NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-605-202/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70865-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.10.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistojo gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiurienei,nuteistajam M.

B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ M. B. E. Å . naudai priteista 2 503,39 Eur turtinei ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

M. B. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė R. Å ., vykdžiusiÄ savo tarnybos pareigas, t. y. 2015 m. gruodžio 26 d. apie 01.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Å iaulių profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriaus bendrabučio, esančio Vilniaus g. 27B, Å iauliuose, fojė, turėdamas tikslÄ sutrukdyti sargei R. Å . neleisti jam bÅ«ti bendrabutyje ir neleisti jai iÅ¡kviesti policijÄ , pasivijęs R. Å . antro aukÅ¡to koridoriuje sudavė jai kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ kairės akies sritį, apglėbė rankomis, nustÅ«mė į pirmo aukÅ¡to laukiamÄ jį, kur agresyviai jÄ laikė, po to nukentėjusiÄ jÄ pakėlė nuo žemės ir užnešė laiptais, pernešė pirmo aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telę ir tyčia nustÅ«mė nuo laiptų link atsarginio išėjimo durų, padarydamas poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke – nosies srityje, poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, kraujosruvÄ kairės akies odenoje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairio kelio sÄ nario srityje, odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje momeninėje srityje su aplinkine poodine kraujosruva, kraujosruvÄ galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose kairėje momeninėje – smilkininėje srityje, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio, pleiÅ¡takaulio, akytkaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės momeninės – smilkininės skilčių sferiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės smilkininės smegenų skilties pamatinio pavirÅ¡iaus sumuÅ¡imÄ , kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu. 2015 m. gruodžio 26 d. apie 01.40 val.

R. Å . įvykio vietoje nuo galvos sužalojimų visumos mirė.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendį: pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo kaltės pripažinimas buvo formalus, ir praÅ¡o atsižvelgti į aplinkybes, kad nusikaltimÄ jis padarė, tik sulaukęs pilnametystės, augo vaikų globos namuose. Todėl iÅ¡ karto po įvykio nesuprato bei nesuvokė skaudžių pasekmių, kurias sukėlė jo veiksmai. Tačiau teisminio tyrimo pabaigoje nuteistasis pripažino savo kaltę pilnai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.Be to, nuteistasis nurodo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis mokėsi Å iaulių profesinio rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai, t. y. kaip drausmingas, nekonfliktuojantis su mokytojais, aktyviai dalyvaujantis bendrabučio Å¡ventėse bei sportinėse varžybose mokinys.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ paskirti nuteistajam Å¡velnesnę bausmę. M. B. manymu, taip jis greičiau atlygintų jam priteistÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė – skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistasis M.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių:

2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, tai lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme.

Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis įnešė savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ , kad bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2007).Nagrinėjamu atveju BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos nebuvo nustatytos, todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama apelianto skunde, apygardos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino M. B. atsakomybę lengvinančia.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. B. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s. Apeliantas, apklaustas iÅ¡ karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino (2 t., 87-88 b. l.). Antrosios apklausos metu M. B. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies (patvirtino, kad nukentėjusiÄ jÄ nustÅ«mė nuo laiptų, tačiau neigė sudavęs jai smÅ«gius), nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (2 t., 90-92 b. l.). Tačiau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ paneigė Å¡iuo savo parodymus ir siekdamas pateisinti savo parodymų pakeitimÄ bei suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę teigė patyręs psichologinį spaudimÄ ikiteisminiame tyrime atliekamų apklausų metu (2 t., 95-97 b. l.).

Å i aplinkybė iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nepasitvirtino. Vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu M. B. vėl pakeitė savo pozicijÄ , t. y. pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, iÅ¡skyrus smÅ«gių sudavimo aplinkybę (2 t., 101-103 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis tvirtino, kad nukentėjusioji pati prarado pusiausvyrÄ , todėl nukrito nuo laiptų (3 t., 92-93 b. l.). Atsižvelgdama į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas davė nenuoseklius ir tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus.

Todėl nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų nepažeidė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis M.

B., bÅ«damas jauno amžiaus, padarė labai sunkų nusikaltimÄ . Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, M. B., padaręs BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., 179-190 b. l.). Administracine tvarka apeliantas nebaustas (2 t., 193 b. l.), mokosi Å iaulių profesinio rengimo centre (2 t., 199 b. l.). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai kaip stropus, draugiÅ¡kas, nekonfliktiÅ¡kas, mandagus mokinys.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, Å¡iÄ aplinkybę įvertino. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad buvo užfiksuoti M. B. bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai (2 t., 200 b. l.). Be to, nusikaltimÄ M. B. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ bei vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai paskyrė nuteistajam M.

B. bausmę, mažesnę už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos vidurkį. Aplinkybė, kad paskyrus Å¡velnesnę bausmę, nuteistasis galėtų greičiau atlyginti jam priteistÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantui paskirta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimÄ , sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį, nėra akivaizdžiai per griežta ar neteisinga. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                  SvajÅ«nas Knizleris Aloyzas Kruopys