2021-03-17 Nr. AB-5662-3-61-3-03575-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-210-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03575-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą (patikslintą) atsakovui akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. B. pateikė teismui skundą (patikslintą), kuriame prašė panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Amber Grid“ (toliau – ir Bendrovė) 2020 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 7-214-1305 „Dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui, (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto“ (toliau – ir Raštas), kuriuo Bendrovė pakartotinai nepritarė statinio projektui (pareiškėjo užsakymu 2018 m. UAB „PROINFRA“ parengtam Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų̨ tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų̨ namų kvartalui, (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) statybos projektui (toliau – Projektas)). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas AB „Amber Grid“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu (patikslintu) nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti savo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Teismas grąžino pareiškėjui V. B. 22,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. lapkričio 2 d. per AB Luminor Bank, mokėtojas – V. B., ir priteisė atsakovui AB „Amber Grid“ iš pareiškėjo V. B. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad statybą leidžiantys dokumentai apibrėžti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti dokumentai. Institucijos, aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrinančios statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimas, nurodytos Statybos įstatymo 27 straipsnio 9–11 dalyse. Statinio projektui patikrinti terminai įtvirtinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje. To paties straipsnio 13 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui; atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Šio straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Statybos reglamentas), 16 punkte nustatyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui. Nepritarus statinio projektui, „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per informacinę sistemą „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo „Infostatyba“. Statybos reglamento 19 punkte nustatyta, kad jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus.

Nepateikus nepritarimo statinio projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, taip pat kilus abejonių dėl pritarimo statinio projektui pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, statinio projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 8 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo organizuoti suinteresuotų šalių (statinio projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus.

Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo statinio projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti statinio projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo statinio projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą statinio projektui arba pripažinti, kad pritarta statinio projektui nepagrįstai pateikiant motyvus. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo statinio projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo statinio projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad statinio projektui pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Statybos reglamento 20 punkte nustatyta, kad, jei statinio projektui nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas paskelbia informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po statinio projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei gauti visų statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų pritarimai / nepritarimai statinio projektui.

Taigi, iš minėto teisinio reguliavimo teismas nustatė, kad pareiškėjui, kuris kreipėsi į atitinkamą savivaldybės administraciją dėl vieno iš statybą leidžiančio dokumento, nurodyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, išdavimo, jam teisines pasekmes sukelia ne atitinkamos institucijos techninio projekto nederinimas, t. y. nepritarimas projektui, bet savivaldybės administracijos priimtas atitinkamas sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės panašius teisinius santykius aiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą sudaro daugybė etapų. Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje yra įtvirtinta, jog sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Pagal to paties straipsnio 28 dalį statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Tačiau teismui gali būti skundžiami tik administraciniai aktai ar valstybės / savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai, darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato galimybės aptartas pastabas tiesiogiai ginčyti teismui, todėl kolegija padarė išvadą, jog teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės – nagrinėjamu atveju – sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, arba kitas nurodytus kriterijus atitinkantis sprendimas. Kolegija pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir tuo pažeisti procedūrų operatyvumo reikalavimą. Kolegija konstatavo, kad skundžiama pastaba pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių (žr., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020). LVAT iš esmės konstatavo, kad ginčo dalyku teisme gali būti ne derinančios institucijos sprendimas, t. y. pastaba (nepritarimas) pateiktam techniniam projektui, bet atitinkamos savivaldybės administracijos sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. B. būtent ir ginčija vienos iš derinančios institucijos pastabą, kuria iš esmės nepritariama pareiškėjo Techniniam projektui, t. y. prašoma Projekto aiškinamajame rašte ir brėžinio pastabose nurodyti informaciją, kad šiuo metu magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka dalis gyvenamųjų namų kvartalo, jau yra pasiektas didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius, todėl kvartalo dalyje, patenkančioje į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribas (po 200 m į abi puses nuo vamzdyno ašies), pastatų, skirtų žmonėms būti, tad ir gyvenamųjų pastatų statyba yra negalima. Teisėjų kolegija nurodė, kad nei Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1–12 „Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nei kiti teisės aktai nenustato, kad atsakovo – Bendrovės, pastaba techniniam projektui, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, galėtų būti tiesiogiai skundžiama teismui. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šioje byloje neskundžia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimo dėl jam statybą leidžiančio dokumento neišdavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundžiama atsakovo pastaba, t. y. nepritarimas Projektui, yra tarpinis procedūrinio pobūdžio veiksmas ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Taigi, teismas pripažinęs, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo nepritarimas Projektui negali būti administracinės bylos dalyku, nutarė, kad yra pagrindas bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, kad ginčas kilo viešojo administravimo srityje, tačiau ne dėl statybos leidimo neišdavimo, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, o dėl atsakovo atsisakymo pritarti statybos techniniam projektui, t. y. dėl 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 7-214-1305, kuriuo atsakovas netinkamai įgyvendino savo kompetenciją, neteisėtai atsisakydamas suderinti statybos techninį projektą „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 ir 27 dalimis, pareiškėjas teigia, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra yra susijusi su statinio projekto derinimu ir statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas arba neišduodamas priklausomai nuo to, ar statinio projektas buvo suderintas ar nesuderintas. Taigi, statybą leidžiantis dokumentas yra pasekmė statinio projekto derinimo procedūros. Statinio projekto nesuderinimas sukelia statytojui teisines pasekmes – statybos leidimas neišduodamas. Tokios teisinės pasekmės statytojui kyla tik tuo atveju, jei statinio projektą tikrinusi institucija pateikia sprendimą nederinti statinio projektą ir nederinimo motyvus. Pareiškėjas pasirinko savo teisių gynybos būdą, numatytą Statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalyje ir apskundė atsakovo priimtą sprendimą, t. y. pareiškėjas pasinaudojo Statybos įstatymu jam suteikta teise administracine tvarka kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai atsakovo priimto Rašto apskundimo. Tokios įstatyminės teisės paneigti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, t. y. pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad pareiškėjas privalėjo skųsti administracinį sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, tačiau byloje tokio sprendimo nėra ir liko neaišku, kokiais bylos duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad toks sprendimas apskritai buvo priimtas. Pareiškėjas savo skunde ir bylos šalys savo atsiliepimuose apie tai net neužsiminė, kaip ir nenurodė, jog toks sprendimas kada nors buvo priimtas, o pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiškino, jų netyrė, todėl skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl administracinio akto, kuris nebuvo ginčo objektu, kuriuo nesirėmė bylos šalys, kurio apskritai nėra byloje, darytina išvada, kad teismas peržengė pareikšto skundo reikalavimų ribą (ABTĮ 80 str. 2 d.), nes ginčas kilo dėl labai konkretaus atsakovo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, netyrė ir nenustatinėjo, ar šis individualus administracinis aktas neprieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams, ar atsakovas neviršijo kompetencijos ribų.

Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju yra skundžiamas ne statybos leidimo neišdavimo faktas (žyma Info statyboje apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą), o atsakovo atsisakymo pritarti ir suderinti Projektą (leidimas statyti pagal Projektą) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka pagrįstumas ir teisėtumas. Būtent atsakovo Projekto nederinimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes – atima galimybę pareiškėjui statyti statinius pagal Projektą ir taip įgyti nuosavybę, be to, atima galimybę ginčo žemės sklypus naudoti pagal paskirtį ir Detaliojo plano nustatyta tvarka. Atsakovo draudimas pareiškėjui statyti pagal Projektą, įgyvendinus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje suteiktą jam kompetenciją, yra šio ginčo ir bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, o byloje esančių net netyrė ir tai lėmė klaidingą teismo apsisprendimą nutraukti bylą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje 2020 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020, ginčas kilo ne dėl atsakovo veiksmų, ne dėl priimto sprendimo nederinti statinio projekto sprendinių, o dėl savivaldybės padarytos pastabos informacinėje sistemoje „Infostatyba“, pareiškėjui pateikus prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus. Minėtose pastabose buvo nurodyta, kokius veiksmus pareiškėjas dar turi atlikti prieš informuodamas visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje teismų praktikoje yra nagrinėjami teisiniai materialiniai santykiai, susiję su statinio projektavimo stadija (projektinių pasiūlymų viešinimu), o ne su parengto projekto sprendinių derinimu statybos leidimo išdavimo procese. Taigi, šioje byloje negali būti taikomas precedentas, suformuotas LVAT nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020, nes faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios, be to, joje taikoma ne ta pati teisė.

Pirmosios instancijos teismas įvykdė formalią teisingumo procedūrą, tačiau ji negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Teismas apgynė atsakovą pagrindais, kurių pats atsakovas nebuvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjo teisių ginti negynė net formaliai – visiškai netyrė, ar atsakovo veiksmai, atsisakant pritarti (suderinti) Projekto sprendinius yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėjas prieina prie išvados, jog atsakovas, reikalaudamas iš pareiškėjo įrašyti į Projekto sprendinius minėtą pastabą apie tai, kad jokia statyba ginčo sklypuose pagal galiojantį detalųjį planą negalima, iš esmės reikalauja pažeisti įstatymų nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą detalųjį planą (teisės aktą), t. y. reikalauja padaryti neįmanomą dalyką, tuo pažeidė principą impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma). Pripažinus, jog ginčo žemės sklypuose jokia statyba negalima, pareiškėjas nebegalės įgyvendinti savo teisių pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius, todėl nebegalės ne tik parengti Projekto, kurio pagrindu galėtų ir įgyti nuosavybę, bet, apskritai, naudoti ginčo sklypus pagal paskirtį. Taigi, tuo bus paneigta nuosavybės teisės esmė. LVAT praktikoje formuojamas principas, kad nuosavybės teisė negali būti tiek apribota, kad būtų visiškai paneigta jos esmė, nors tai ir būtų daroma dėl viešojo intereso (žr. LVAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016).

Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą ir neleisdamas pareiškėjui apsiginti nuo atsakovo neteisėto draudimo ginčo žemės sklypuose įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, grubiai pažeidė konstitucinę pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Ši teisė negali būti apribota ar paneigta. Netgi pirmosios instancijos teismo nurodytoje teismų praktikoje labai aiškiai pasisakyta, jog teismui gali būti skundžiamas administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės – nagrinėjamu atveju – sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, arba kitas nurodytus kriterijus atitinkantis sprendimas. Toks nurodytus kriterijus atitinkantis sprendimas yra atsakovo priimtas Sprendimas, kuris užbaigė Projekto rengimo ir derinimo procedūrą atsakovui nepritarus (nesuderinus) Projektui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatyta tvarka, t. y. uždraudus ne tik statinių statybą ginčo žemės sklypuose bet ir projektavimo darbus. Tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi paties nurodyta teismų praktika.

Atsakovas AB „Amber Grid“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą; priteisti iš pareiškėjo V. B. atsakovo AB „Amber Grid“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti vėliau.

Teigia, kad teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika, o priešingi pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti: teismas nepaneigė pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, o priešingi atskirojo skundo teiginiai neatitinka nutarties turinio; jokio pagrindo neturi atskirojo skundo teiginiai, kad teismas, nutraukdamas bylą, pasisakė dėl sprendimo neišduoti statybą leidžiančio dokumento ir taip peržengė pareikšto reikalavimo ribas; teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, kurioje pateikti išaiškinimai yra teisiškai reikšmingi byloje.

Nurodo, kad pareiškėjas žinomai neteisingai ir sąmoningai klaidina teismą, jog Bendrovės 2020 m. lapkričio 25 d. raštas priimtas pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 34 straipsnio normą, kurią teismas pažeidė: Bendrovė dar atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą pagrindė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus 7 skirsnis, inter alia (be kita ko), pareiškėjo minimas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 34 straipsnis iki pat dabar nėra įsigaliojęs; akivaizdžiai nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad Bendrovės 2020 m. lapkričio 25 d. raštas priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 34 straipsnio pagrindu, paneigia 2020 m. lapkričio 25 d. rašto turinys.

Nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovės 2020 m. lapkričio 25 d. raštu atimta teisė statyti statinius bei jis laikytinas užbaigiančiu administracinę procedūrą statybą leidžiančio dokumento išdavimo: jokio pagrindo neturi ir bylos įrodymams akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovės 2020 m. lapkričio 25 d. raštu uždrausta statyti statinius pagal Projektą; pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovės 2020 m. lapkričio 25 d. raštu atimta teisė statyti statinius pagal Projektą, neatitinka ir teisinio reguliavimo; pagal galiojančius teisės aktus Bendrovė nėra įgaliota priimti sprendimo, kuriuo būtų užbaigiama nagrinėjamu atveju pareiškėjo inicijuota statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis, kuria teismas administracinę bylą nutraukė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas prašė teismo panaikinti AB „Amber Grid“ 2020 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 7-214-1305 „Dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui, (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto“. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo esmė yra ta, jog atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, nepagrįstai reikalauja Techniniu projektu pakeisti Detaliuoju planu nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą ir taip neteisėtai trukdo pareiškėjui įgyvendinti galiojančio ir nenuginčyto Detaliojo plano sprendinius.

Rašte nurodyta, kad Bendrovė peržiūrėjo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktą statytojo V. B. užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Proinfra“ parengtą vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos techninį projektą Nr.11-PD/20-10-TP-BD (Projektas), taip pat kartu su Projektu pateiktą PV A. M. pasirašytą atsakymą į Bendrovės 2020 m. spalio 13 d. raštą Nr. 7-214-1137 (toliau – ir Atsakymas). Atsakyme nurodyta, kad į Bendrovės 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 7-214-1137 pateiktas pastabas rengiamam Projektui atsižvelgta ir Projektas pataisytas, išskyrus minėto rašto pirmąją pastabą, kuri Atsakyme traktuojama kaip reikalavimas Projektu uždrausti bet kokias statybas magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos (po 200 m į abi puses nuo vamzdyno ašies). Bendrovė, atsižvelgusi į tai, kad pakartotinai pateiktas Projektas nepataisytas pagal anksčiau Bendrovės teiktas pastabas, be to, iš Atsakymo matyti, jog Bendrovės Projektui teiktos pastabos traktuojamos netinkamai, Bendrovė nurodė, jog primena ir pakartotinai pateikia su Projektu ir Bendrovės nepritarimu jam susijusią informaciją, taip pat pateikia papildomus paaiškinimus, kiek tai susiję su Atsakyme keliamais klausimais.

Taigi, minėtu Raštu Bendrovė nepritarė pakartotinai parengtam Projektui ir dar kartą teikė pastabą dėl Bendrovės nurodytos esminės informacijos įtraukimo į Projektą, t. y. Bendrovė prašė Projekto aiškinamajame rašte ir brėžinio pastabose nurodyti informaciją, kad šiuo metu magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka dalis gyvenamųjų namų kvartalo, jau yra pasiektas didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius, todėl kvartalo dalyje, patenkančioje į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijos ribas (po 200 m į abi puses nuo vamzdyno ašies), pastatų, skirtų žmonėms būti, tad ir gyvenamųjų pastatų statyba yra negalima.

Vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020).

Nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020, kurioje pažymėta, jog statybą leidžiančio dokumento, iš kurių vienas yra leidimas rekonstruoti statinį, išdavimo procedūrą sudaro daugybė etapų. Prieš pateikiant prašymą tokį leidimą išduoti, turi būti parengiamas statinio rekonstravimo projektas, jam gauti rašytiniai pritarimai, po ko seka statinio projekto tikrinimas, tvirtinimas ir pan. (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24, 26, 27 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje yra įtvirtinta, jog sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Pagal to paties straipsnio 28 dalį statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nenustato galimybės informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodytas pastabas tiesiogiai ginčyti teismui, todėl priėjo išvadą, kad teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės – nagrinėtu atveju – sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, arba kitas nurodytus kriterijus atitinkantis sprendimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir tuo pažeisti procedūrų operatyvumo reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas ginčija vienos iš derinančios institucijos pastabą, kuria iš esmės nepritariama pareiškėjo Techniniam projektui, t. y. pareiškėjo skundžiama atsakovo pastaba, nepritarimas Projektui, yra tarpinis procedūrinio pobūdžio veiksmas ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pasirinko savo teisių gynybos būdą, numatytą Statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalyje, ir apskundė atsakovo priimtą sprendimą.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, AB „Amber Grid“ 2020 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. 7-214-1305 „Dėl vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui, (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto“ negali būti laikomas administraciniu sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu, o vien šio akto nuginčijimas teisme pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels.

Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisė apskųsti teismui galutinį administracinį sprendimą, užbaigiantį administracinę procedūrą ir išsprendžiantį klausimą iš esmės pirmosios instancijos teismo nebuvo kaip nors paneigta ar apribota.

Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies taikymo, pažymi, kad minėto įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog „Šio įstatymo III skyriaus septintas skirsnis ir 142 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.”. Taigi, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, kaip III skyriaus 7 skirsnio sudėtinė dalis, įsigalios tik nuo 2023 m. sausio 1 d.

Byloje pateiktas atsakovo prašymas dėl 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą byloje, įvertinant Vilniaus apygardos administracino teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą bei rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas grindžia patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą ir 2021 m. vasario 26 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punktą maksimali priteistina suma sudarytų 581,92 Eur (0,4 x 1454,8). Atsakovo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, atsakovo prašoma priteisti 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamu atveju nelaikytina per didelė ar neproporcinga. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš pareiškėjo V. B. priteisti 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso bei materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu ir 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš pareiškėjo V. B. 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė