2019-01-11 Nr. AB-1169-3-62-3-01339-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-193-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01339-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kybartų pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Kybartų PN), 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. vasario mėnesio, jam kalint Kybartų PN, kirpimo paslaugos buvo teikiamos nesilaikant higienos reikalavimų. Kamerų tipo patalpose pareiškėjas dažnai buvo kerpamas koridoriuje, nes jose kirpykla neįrengta. 6-to būrio patalpose kirpykla iki 2017 m. vasario mėn. buvo įrengta daiktų sandėlyje, kuris nėra pritaikytas kirpimo paslaugoms teikti, nes jame nėra langų, kriauklės, nėra kito būtino inventoriaus. Higienos reikalavimų pažeidimus šioje kirpykloje nustatė ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Nurodė, kad, kalėdamas kamerų tipo patalpose, 2016 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Kybartų PN direktorių, prašydamas išduoti šluostę, kibirą ir valiklį kameros sanitariniam mazgui valyti, bet šios priemonės jam nebuvo išduotos, todėl apie du mėnesius negalėjo išsiplauti ir dezinfekuoti kameros. Tvirtino, kad Kybartų PN neišduoda priemonių ir atitinkamų valiklių sanitarinių mazgų dezinfekcijai atlikti, išduodami milteliai nėra skirti dezinfekavimui, tik nuo 2017 m. balandžio mėnesio pradėjo išdavinėti šluostes. Dėl nehigieniškų kirpimo paslaugų bei neišduodamų valymo priemonių ir valiklių pareiškėjas patyrė nepatogumų, buvo žeminamas jo orumas, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 900 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad nuteistieji iki 2017 m. vasario mėn. buvo kerpami įstaigos Buities korpuse įrengtoje kirpykloje, kuri atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamerų tipo gyvenamosiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems patalpų ir inventoriaus priežiūrai kas mėnesį išduodama 0,5 kg. šveitimo miltelių ir 0,5 l indų ploviklio. Į kameras buvo išduotas valymo inventorius (šepetys, šluostė, semtuvėlis ir kibiras). Pareiškėjas privalo įrodyti būtinas sąlygas neturtinei žalai atlyginti, tačiau jų neįrodė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitoje reikalavimų dalyje skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kybartų PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. vasario mėnesio d. pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose, teikiant jam kirpimo paslaugas nehigieniškomis sąlygomis, taip pat netinkamai aprūpinus jį valymo priemonėmis ir valikliais.

7. Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl 6 būrio patalpose įrengtos kirpyklos neatitikties higienos reikalavimams, nurodydamas, kad kirpykla buvo įrengta sandėlyje, be langų, be kriauklės, be rankų higienos priemonių surinkimo talpyklos, patikrinus kirpyklą, patalpoje ir ant inventoriaus buvo rasta plaukų ir pan.

8. Teismas pažymėjo, kad kirpyklų įrengimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 22 punktas.

9. Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2017 m. vasario 8 d. rašto Nr. 2-260 (4.33.4) matyti, kad 2017 m. sausio 24 d. NVSC Marijampolės departamento specialistai atlikę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Kybartų PN nustatė, jog nuteistieji kerpami patalpoje Nr. 120, kurios paskirtis laikyti nuteistųjų asmenų daiktus. Šioje patalpoje buvo kėdė, veidrodis, metalinės lentynėlės, ant kurių buvo nukirptų plaukų. Patalpoje nebuvo praustuvės, rankų higienos priemonių, atliekų surinkimo talpyklos, kas neatitiko Higienos normos HN 134:2015 22.1. punkto. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl 6 būrio kirpyklos neatitikties higienos reikalavimams pripažintinos pagrįstomis.

10. Nors pareiškėjas skunde tvirtino, kad, kalint kamerų tipo patalpose, kartais jis buvo kerpamas koridoriuje, tačiau konkretaus atvejo, kuomet buvo kerpamas tokiomis sąlygomis skunde nenurodė, be to nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (liudytojų rašytinių paaiškinimų ar pan.). Priešingai, minėtame NVSC 2017 m. vasario 8 d. rašte Nr. 2-260 (4.33.4) pažymėta, jog kontrolės metu nustatyta, jog nuteistieji nebuvo kerpami prie pareigūnų tualeto, koridoriuje bei kitose vietose (b.l. 7–8). Teismas vertino, jog pareiškėjui nepateikus jokių jo kirpimo koridoriuje faktą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų, todėl pareiškėjo argumentus dėl jo kirpimo koridoriuje atmetė kaip nepagrįstus.

11. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš atsakovo veiksmų pagal jo 2016 m. rugsėjo 2 d. prašymą Nr. 5/30B6-2447 neišduodant jam valymo priemonių, taip pat iki 2017 m. balandžio mėnesio neišduodant jam šluostės kamerai valyti bei skiriant netinkamą valiklį sanitariniam mazgui valyti.

12. Higienos normos HN 134:2015 35 punkte nurodyta, jog Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), buvo nurodyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti vienas komplektas valymo inventoriaus, kurį sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui pareiškėjo prašymus dėl valymo priemonių išdavimo, tačiau pareiškėjo nurodyto 2016 m. rugsėjo 2 d. prašymo Nr. 5/30B6-2447 nepateikė. Atsakovas atsiliepime į skundą neargumentavo dėl pareiškėjo prašymo pateikimo, šio prašymo nevykdymo, atsakymo į jį nepateikimo. Pagal byloje esamus duomenis matyti, jog dėl neatsakymo į šio pobūdžio prašymą pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į Kybartų PN direktorių (b. l. 35–36, 40,64–65), tačiau, kaip matyti iš gautų atsakymų, šis pareiškėjo prašymas buvo ignoruojamas (b. l. 34, 63). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šio prašymo pagrindu pareiškėjui buvo išduotos valymo priemonės, todėl tikėtina, jog pagal pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 2 d. prašymą Nr. 5/30B6-2447 valymo priemonės nebuvo išduotos.

15. Kybartų PN atsakymuose yra nurodyta, kad valymo inventorius, išskyrus grindų šluostes, į kameras yra išduoti. Grindų šluostės iš kamerų buvo paimtos dėl nuolatinio jų gadinimo ir yra laikomos būryje valymo inventoriaus patalpoje. Už šluostės išdavimą nuteistiesiems yra atsakingas tvarkinys, kuris valo būrio bendro naudojimo patalpas (b. l. 11, 29, 34, 45, 55). Byloje esantis pareiškėjo skundas (b. l. 31) patvirtina jam kilusius nepatogumus reikalaujant šluostės išdavimą. Teismas vertino, kad Kybartų PN šluosčių kamerose nebuvimas neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir sudaro pagrindą atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

16. Pagal Higienos normos HN 134:2015 19 punkto nuostatas, patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrenginiams, kirpykloje naudojamiems instrumentams ir/ar įrankiams valyti naudojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuoti (registruoti) biocidai.

17. Atsakovas nurodė (b. l. 11, 29, 34 ), kad į kamerą kas mėnesį pareiškėjui buvo išduodami universalūs šveičiamieji milteliai „FRESH“, skirti porcelianiniams, emaliuotiems bei kitiems indams, kriauklėms, vamzdžiams, dušo kabinoms, virtuvės ir tualeto patalpoms, vonioms, unitazams valyti, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų (specifikacijų, aprašymų ar gamintojų nurodytų instrukcijų), leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjui išduoti milteliai yra priskiriami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotiems biocidams, todėl lieka nepaneigtas pareiškėjo teiginys, jog jam išduoti milteliai buvo netinkami sanitarinių įrenginių valymui, t. y. neatitiko Higienos normos HN 134:2015 19 punkto reikalavimų.

18. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

19. Teismas, įvertinęs byloje konstatuotų pažeidimų trukmę, jų pobūdį ir intensyvumą, nesant įrodymų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, atsižvelgiant į pakankamai aktyvią pareiškėjo gynybinę poziciją (jo skundus ir prašymus atsakovo atstovui bei kitoms institucijoms), į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 60 Eur neturtinės žalos dydį, kitus skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

III. 20. Atsakovas Kybartų PN (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai neįvertino visos pateiktos medžiagos, objektyviai neištyrė visų byloje esančių įrodymų dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.

22. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pretenzijos dėl kirpyklos neatitikties higienos reikalavimams yra pagrįstos. Nurodo, jog nors Kybartų PN nevisiškai užtikrino HN 134:2015 22.1. punkto reikalavimą, tačiau tai buvo trumpalaikis nepatogumas (kirpyklos remonto metu), kuriam nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kybartų PN buvo aktyvus, tai patvirtina NVSC Marijampolės departamento 2017 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. OA.4-80 (16.3.187.4.12).

23. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo R. K. skundas dėl šluostės išdavimo patvirtina jam kilusius nepatogumus ir tai sudaro pagrindą konstatuoti Kybartų PN neteisėtus veiksmus. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia teismas, Kybartų PN stengėsi palaikyti tvarką ir taupyti įstaigos lėšas, todėl grindų šluostės buvo laikomos inventoriaus patalpoje ir išduodamos atsakingo tvarkinio, dėl nuolatinio jų gadinimo.

24. Nurodo, jog Kybartų PN nėra įpareigoti išduoti dezinfekavimo priemones (autorizuotus biocidus) nuteistajam. Pagal skundžiamu laikotarpiu galiojusias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas autorizuotų biocidų išdavimas kamerose gyvenantiems nuteistiesiems nenumatytas, todėl R. K. nebuvo išduotos dezinfekavimo priemonės. Nuteistųjų žodiniu prašymu valymo reikmėms buvo išduoti nepavojingi sveikatai universalūs šveičiamieji milteliai „Fresh“.

25. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei tenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi.

26. Pareiškėjas teigia, kad Kybartų PN jis buvo kerpamas žeminančiomis sąlygomis, be to atsakovas neteisingai teigia, kad tvarkinys išduodavo priemones, be to teisės aktai numato, kad valymo inventorius turi būti išduotas į kameras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri pareiškėjo vertinimu atsirado dėl neteisėtų Kybartų pataisos namų (pareigūnų) veiksmų.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kirpykloje nebuvo praustuvės, rankų higienos priemonių, atliekų surinkimo talpyklos, kas neatitiko Higienos normos HN 134:2015 22.1. punkte nustatytų reikalavimų.

30. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad „Kybartų PN atsakymuose nuteistajam yra nurodyta, kad valymo inventorius, išskyrus grindų šluostes, į kameras yra išduoti. Grindų šluostės iš kamerų buvo paimtos dėl nuolatinio jų gadinimo ir yra laikomos būryje valymo inventoriaus patalpoje. Už šluostės išdavimą nuteistiesiems yra atsakingas tvarkinys, kuris valo būrio bendro naudojimo patalpas (b. l. 11, 29, 34, 45, 55),“ padarė išvadą, kad byloje esantis pareiškėjo skundas patvirtina jam kilusius nepatogumus reikalaujant šluostės išdavimo ir šluosčių kamerose nebuvimas neatitinka teisinio reglamentavimo ir sudaro pagrindą atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

31. Teismas nurodė, kad 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti vienas komplektas valymo inventoriaus, kurį sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras.

32. Teisėjų kolegija su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Nurodytame Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nustatytos aprūpinimo inventoriumi normos savaime nereiškė, kad šepetys grindims turi būti laikomas būtent kameroje. Šepetys grindims šluoti yra nurodytas kaip būtinas laikyti kambaryje, kuris skirtas maisto produktams laikyti. Tai, kad šio akto skiltyje: “PASTABOS“ yra paaiškinta, kad valymo inventoriaus komplektą sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras“ savaime nereiškia, kad šepečio, skirto grindims šluoti, buvimo vieta yra būtinai tik kameroje.

33. Pabrėžtina, kad aprūpinimo normos yra nustatytos ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkte, kurioje nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Šioje normoje taip pat nėra reikalaujama, kad kamerose visuomet turi būti laikomas jai priskirtas paminėtas inventorius, įskaitant šluostes grindims. Aprūpinimo normų nustatymo tikslas yra užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų galima pasinaudoti, kai toks poreikis kyla. Iš byloje esančių atsakymų nuteistajam (b. l. 11, 29, 34, 45, 55), matyti, kad jis buvo informuotas, kad grindų šluostės yra laikomos valymo inventoriaus laikymo patalpoje, taip pat buvo informuotas, kad būrio tvarkiniui yra nurodyta išduoti grindų šluostę kamerai išvalyti, nuteistiesiems paprašius. Byloje nustatyta, kad 6 būrio inventoriaus laikymo patalpoje buvo valymo priemonių, grindų šluosčių, kibirų, šepečių, semtuvėlių ir tai atitiko HN 134:2015 37 punkto nustatytus reikalavimus (Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas, b. l. 7). Darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis šluoste grindims valyti ir žinojo kokiu būdu gauti šluostę grindims valyti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Kybartų PN neteisėtų pareigūnų veiksmų.

34. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų (specifikacijų, aprašymų ar gamintojų nurodytų instrukcijų), leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjui išduoti sanitarinių įrenginių valymui skirti milteliai yra priskiriami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotiems biocidams, todėl lieka nepaneigtas pareiškėjo teiginys, jog jam išduoti milteliai buvo netinkami sanitarinių įrenginių valymui, t. y. neatitiko Higienos normos HN 134:2015 19 punkto reikalavimų. Minėta Higienos norma nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

35. Pagal Kybartų pataisos namų nuostatų 1 punktą Kybartų pataisos namai yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant laisvės atėmimo bausmes (b. l. 89). Todėl vien tai, kad galiojusiose Aprūpinimo normose nenumatytas autorizuotų biocidų išdavimas kamerose gyvenantiems nuteistiesiems, nereiškia, kad ši Higienos norma gali būti nevykdoma. Todėl apelianto teiginys, kad nebuvo šiuo aptartu atveju padarytas pažeidimas, atmestinas. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas dėl skirtingos rūšies valymo priemonių naudojimo, patyrė nepatogumus ar sveikatos sutrikimus, kuriems esant atsiranda sąlyga neturtinei žalai kilti.

36. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, jog tai, kad pareiškėjas ribotą laikotarpį turėjo naudotis paslaugomis kirpyklos, kurioje nebuvo praustuvės, rankų higienos priemonių, atliekų surinkimo talpyklos, jam galėjo sukelti atitinkamus nepatogumus, todėl jam priteistina neturtinė žala.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, vieno pažeidimo trumpą trukmę, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistą 60 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti iki 20 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kybartų pataisos namų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 20 Eur (dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė