4195d39b-61e5-472e-af19-e2e338bb7184 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-28-557/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32016-2020-9 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, gynėjui Petrui Remeikai, nukentėjusiajam R.

J. ir jo įgaliotajam atstovui Rolandui Raudoniui, nukentėjusiajai R. Ž., nukentėjusiesiems L. M., D. M. ir jų bei nukentėjusiųjų R. M., V. M., A. M. įgaliotajam atstovui Rimvidui Valančiui, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. E., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, be nuolatinės gyvenamosios vietos, pagrindinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 311 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 9 p., ir n u s t a t ė :

1. J. M. nužudymas ir jos palaikų iÅ¡niekinimas Kaltinamoji R. E., nuo 2016 m. slapta palaikydama intymius santykius su L. M. ir siedama su juo tolesnį Å¡eimyninį gyvenimÄ , 2019-2020 m. gavusi iÅ¡ L. M. finansinę paramÄ , kuri pasireiÅ¡kė įvairių prekių pirkimu, paskolinimu ne mažiau 5000 eurų grynais ir pervedimu į jos sÄ skaitÄ banke 2090 eurų, kuriuos R. E. pažadėjo L. M. grÄ Å¾inti, 2020 m. liepos 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 30 000 eurų įsigijusi gyvenamÄ jį namÄ su Å«kinės paskirties pastatais bei žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Å¡ia sutartimi įsipareigojusi iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pardavėjui sumokėti likusiÄ nesumokėtÄ 20 000 eurų sumÄ , tačiau tokios pinigų sumos neturėdama, žodžiu susitarė su L.

M., kad pastarasis iki pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos datos sumokės 17 000 eurų už jos įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 2020 m. rugpjūčio 6 d. L. M. pasakius R. E., kad nutraukia su ja santykius ir grįžta gyventi pas buvusiÄ sutuoktinę J. M., R. E. suprato, kad tokiu atveju L. M. nebevykdys žodinio įsipareigojimo padengti didžiÄ jÄ dalį įmokos už jos įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat gali ateityje pareikalauti grÄ Å¾inti paskolintus pinigus bei nebeteikti jai finansinės paramos.

Nepavykus įtikinti L. M. pakeisti savo sprendimÄ R. E., siekdama, kad L. M. vėl nepradėtų Å¡eimyninio gyvenimo su J. M., ir taip užsitikrinti, kad bÅ«tų sumokėta nesumokėta įmokos dalis už įsigytÄ nekilnojamÄ turtÄ , iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo L. M. bei ateityje ir toliau gauti iÅ¡ jo materialinę paramÄ , tai yra dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, nusprendė nužudyti J. M.. Veikdama pagal iÅ¡ anksto jos pačios parengtÄ nužudymo planÄ , 2020 m. rugpjūčio 10 d. R. E. ryÅ¡io priemonėmis bei tiesiogiai bendraudama su J.

M. įtikino jÄ , neva turi duomenų apie jos buvusio sutuoktinio L. M. neiÅ¡tikimybę. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 24 val. R. E. apgaule iÅ¡siviliojo J. M. iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), esantį JÅ«ros upės slėnį, kur nuvyko kartu su J. M. jos vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. M. sėdint ant žemės Å¡alia automobilio, R. E., užėjusi jai už nugaros ir uždėjusi ant kaklo iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ smaugimo virvę, rankomis tempdama smaugimo virvės galus, ėmė smaugti J.

M., kuri aktyviai prieÅ¡indamasi rankomis stengėsi atlaisvinti smaugvirvę. R. E. toliau tęsiant smaugimÄ , uždarius kvėpavimo angas ir spaudžiant kaklÄ , po kelių minučių J. M. dėl asfiksijos įvykio vietoje mirė. Tokiu bÅ«du kaltinamoji R. E. tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė J. M.. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , R. E. įkėlė nužudytosios J. M. kÅ«nÄ Ä¯ pastarosios automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie tilto per Aitros upę kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, ten iÅ¡traukė kÅ«nÄ iÅ¡ automobilio ir nurideno jį nuo kelio sankasos į upės vagos pakrantę.

Po to R. E. apnuogino nužudytosios J. M. kÅ«nÄ ir iÅ¡ anksto tam tikslui paruoÅ¡ta skarda iÅ¡pjaustė ant J. M. pilvo, kaktos, deÅ¡inio juosmens-sėdmens, kairio sėdmens ženklus, primenančius nacistines svastikas, tokiu bÅ«du iÅ¡niekindama nužudytosios J. M. palaikus. Apklausta teismo, kaltinamoji R. E. kalta prisipažino ir parodė, kad po santuokos nutraukimo su R. J., 2020 m. kovo mėn. iÅ¡simokėtinai nusipirko namÄ (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno su savo vaikais. Už namÄ sumokėjo 10 000 eurų, kuriuos gavo iÅ¡ R.

J. po santuokos nutraukimo, o iki 2020-08-31 turėjo sumokėti likusius 20 000 eurų. L. ir J. M. gyveno tos pačios gatvės (duomenys neskelbtini) name. Su jais buvo pažįstama daugiau kaip 10 metų, anksčiau yra gyvenę viename daugiabutyje, nuo to laiko tapo Å¡eimos draugais, o su J. jos buvo vienintelės artimiausios draugės. Ji su L. jau keletÄ metų buvo meilužiai, nuolat palaikė intymius santykius, nuo J. visa tai slėpė. L. dirbo Norvegijoje, 2020 m. ji taip pat buvo su juo 2 kartus iÅ¡vykusi į NorvegijÄ , padėjo jam dirbti, kartu gyveno ir palaikė intymius santykius.

J. ji pamelavo, kad važiuoja dirbti į Å vedijÄ , ir siųsdavo jai pinigus už vaikų priežiÅ«rÄ , nes tuo metu, kai ji su L. buvo Norvegijoje, J. prižiÅ«rėjo (duomenys neskelbtini) likusius jos vaikus. L. tuo metu jau buvo iÅ¡situokęs su J., ir jie susitarė, nors ir nesusituokę, gyventi kartu, šį klausimÄ aptarė ir su jos vaikais, kuriais L. taip pat rÅ«pinosi ir jie sutiko priimti L. į jų Å¡eimÄ . Ji L. labai mylėjo, be to, reikėjo ir materialinės paramos, nes viena liko su dviem vaikais, reikėjo susimokėti už iÅ¡simokėtinai įsigytÄ namÄ , o L. nuolat rėmė jÄ materialiai. 2020-08-06 ji grįžo namo į LietuvÄ , o L. dar pasiliko dirbti Norvegijoje.

SekančiÄ dienÄ ji apsilankė pas J. M., abi draugiÅ¡kai plepėjo ir gėrė Å¡ampanÄ , ji nuo J. ir toliau slėpė, kad Norvegijoje gyveno kartu su L.. Pokalbio metu J. pirmÄ kartÄ pasiguodė jai dėl L. neiÅ¡tikimybės, sakė, kad L. nuolat rodo dėmesį jos draugė Ž.. 2020-08-10 L. jai parašė žinutę iÅ¡ Norvegijos, kad jis persigalvojo ir su ja nebegyvens, nes nusprendė dėl vaikų grįžti pas žmonÄ ir toliau gyventi savo Å¡eimoje. Po tokios žinios jÄ iÅ¡tiko Å¡okas, nes iÅ¡ po kojų ėmė slysti jos gyvenimas, ateitis, meilė, finansai ir visa kita, kas siejo jÄ su L..

Siekdama sulaikyti L., siuntė jam nuotraukas su negimusio vaiko nuotrauka (nepamena, iÅ¡ kur jÄ gavo) melagingai nurodydama, neva laukiasi nuo L., tačiau tai jo apsisprendimo nepakeitė. Kiek atsitokėjusi, nusprendė, kad L. vis tiek turi tapti jos vyru, ir todėl jai reikia atsikratyti J., tuo tikslu nutarė nusivilioti J. į nuoÅ¡aliÄ vietÄ ir jÄ nužudyti. Tuo tikslu ji parašė J. ir pasakė, kad neva turi informacijos apie L. neiÅ¡tikimybę su J. minėta Ž.. J. iÅ¡ karto užkibo ant Å¡io jauko ir ėmė siÅ«lytis per pietus pas jÄ atvažiuoti.

Ji visaip iÅ¡sisukinėjo, sakydama, kad yra labai užsiėmusi, o iÅ¡ tiesų laukdama tamsaus meto, kad galėtų susitikti su J. kur nors nuoÅ¡aliai ir jÄ nužudyti. Nusprendė, kad J. nuvilios prie JÅ«ros upės ir ten nužudys, tuo tikslu pasiÅ«lė jai vakare nueiti pasivaikščioti prie upės, kur pažadėjo neskubėdama parodyti turimÄ informacijÄ apie L. neiÅ¡tikimybę. Tačiau J. pasakė, kad atvažiuos pas jÄ savo automobiliu ir tada abi nuvyks prie upės, kadangi vaikams pasakė, kad vakare važiuos tvarkyti darbe popierių, todėl ji turi iÅ¡vykti iÅ¡ namų automobiliu, kad vaikai nepagautų meluojant.

J. atvykimas automobiliu trukdė jos planams, nes nužudytosios kÅ«nÄ ketino palikti prie upės ar upėje, todėl atsidaro papildomas rÅ«pestis, kur dėti automobilį, tačiau, nenorėdama praleisti progos, su tokiu pasiÅ«lymu sutiko. Kadangi planavo J. pasmaugti, prieÅ¡ susitikimÄ tam reikalui pasiruošė virvę – nukirpo gabalÄ kieme kabojusios virvės skalbiniams džiauti, sulankstė jÄ keturlinkÄ ir užmezgė abu jos galus, kad nenuslystų nuo kaklo smaugiant. IÅ¡ garažo pasiėmė aÅ¡trios skardos gabaliukÄ , kuria planavo nužudytosios kÅ«nÄ iÅ¡raižyti svastikomis, kad visi galvotų, jog J. nužudė kažkokie sektantai.

Pasiėmė ir gabaliukÄ rausvos spalvos kreidos, kuria ketino pieÅ¡ti svastikas. Taip pat pasiėmė du buteliukus gaiviųjų gėrimų, ketindama pavaiÅ¡inti J. ir tokiu bÅ«du nukreipti jos dėmesį. Sutartu laiku ji išėjo iÅ¡ namų, prie jos automobiliu privažiavo J., ir abi nuvažiavo į aikÅ¡telę prie JÅ«ros upės. IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, abi atsisėdo Å¡alia ant žemės, gėrė jos pasiimtus gaiviuosius gėrimus ir kalbėjosi. Po to kalba pasisuko apie L. neiÅ¡tikimybę, tada ji atsistojo ir padavė J savo telefonÄ , kad Å¡i pažiÅ«rėtų telefone neva esančius tai patvirtinančius duomenis.

Kol J. sėdėdama ant žemės paėmė telefonÄ , ji žengė J. už nugaros, iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė smaugvirvę, užmetė jÄ J. ant kaklo ir ėmė iÅ¡ visų jėgų smaugti. J. iÅ¡kėlė rankas ir viena ranka suspaudė jai deÅ¡inę rankÄ prie rieÅ¡o, o kita ranka suspaudė jai kÅ«nÄ virÅ¡ deÅ¡inės krÅ«ties, vėliau pastebėjo, kad tose vietose liko kraujosruvos. T. J. pasiprieÅ¡inimas ir baigėsi, ji dar kurį laikÄ smaugė J., paskiau paleido, ir jos kÅ«nas nuvirto ant nugaros.

Ji pasiėmė smaugvirvę ir abu tuščius gėrimų buteliukus, kuriuos vėliau iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį savo kieme. Tada nusprendė J. kÅ«nÄ nuvežti ir palikti kitoje vietoje. Å iaip ne taip įkėlė kÅ«nÄ Ä¯ automobilį tarp priekinių – galinių sėdynių, kol pavyko tai padaryti, lavonas gerokai apsidaužė. Tada J. automobiliu (raktelis buvo paliktas užvedimo spynelėje) nuvežė lavonÄ iki tilto per Aitros upę, ir ten nurideno kÅ«nÄ nuo kelio sankasos iki upės, Å¡alia numetė ir J.

Å¡lepetes. Po to pasiimtu skardos gabalėliu ant J. kÅ«no iÅ¡pjaustinėjo svastikas. Po to automobiliu pavažiavo link (duomenys neskelbtini), paliko automobilį kelkraÅ¡tyje, pasiėmė J. piniginę, telefonÄ , automobilio raktelius ir nuėjo namo. Eidama pro (duomenys neskelbtini) miestelį, pasiimta iÅ¡ namų kreida ant kelio važiuojamosios dalies keliose vietose pripaišė svastikų. Eidama parašė žinutę J. M. dukrai D. klausdama, kur mama, nes norėjo susikurti sau alibi. Grįžusi namo užkÅ«rė krosnį, ir sudegino visus savo drabužius, kuriuos vilkėjo nusikaltimo metu (iÅ¡skyrus basutes), taip pat kuprinę, smaugvirvę, J. piniginę ir automobilio užvedimo raktelį.

Po to nuėjo aplankyti J. vaikų. BÅ«nant pas vaikus, pagalvojo, kad nesaugu namuose laikyti J. telefonÄ , todėl pasakiusi, kad pamirÅ¡o ant viryklės užkaistÄ puodÄ , parėjo namo, pasiėmė J. telefonÄ ir iÅ¡metė į netoliese esantį tvenkinį. Po to vėl nuėjo pas J. vaikus, ir ryte paskambino 112 praneÅ¡ti, kad dingo J., taip pat pranešė L., kad kažkas nutiko jo žmonai. KitÄ dienÄ iÅ¡valė savo krosnį, nuodėgulius supylė į plastikinį maiÅ¡elį ir kieme iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį.

Norėdama nukreipti dėmesį, 2020-08-17 Norfoje nusipirko 3 SIM korteles ir, įdėjusi jas į kitÄ jai priklausantį nenaudojamÄ telefonÄ , siuntinėjo į savo telefonÄ grasinančio pobÅ«džio žinutes. Kaltinamoji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu davė teisingus parodymus, teisingai nurodė nusikaltimo padarymo ir su tuo susijusias aplinkybes, todėl praÅ¡o Å¡iais jos parodymais (t. 17, b. l. 25-31, 36-79, 89-93, 97-111, 119-123, 127-128, 139-142) tikėti ir jais remtis.

Labai gailisi nusikaltusi, nukentėjusiųjų dėl Å¡io nusikaltimo pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta. Apklaustas teismo, nukentėjusysis L. M. parodė, kad santuokoje su J. M. pragyveno apie 18 metų, turi 4 bendrus vaikus. R. J. (E.) buvo jų Å¡eimos draugė, o vėliau, dar gyvendama santuokoje su R. J., tapo jo meiluže. Intymius santykius jie palaikė keletÄ metų, J. apie tai nieko nežinojo. R. sugebėjo įteigti, kad turėjo sunkiÄ vaikystę, kad nuolat buvo muÅ¡ama vyro, kad vyras neiÅ¡laiko jos ir vaikų, todėl visuomet norėjosi jai padėti.

Jis nuolat padėjo R. materialiai, vykdamas dirbti į NorvegijÄ pasiimdavo jÄ kartu. Norvegijoje pastebėjo, kad nuolat dingsta jo pinigai didelėmis sumomis, juos galėjo paimti tik R. E.. Taip pat yra davęs R. kelis tÅ«kstančius eurų, dar 5 000 eurų yra paskolinęs. Taip pat R. sakė, kad jai reikalingi pinigai sumokėti už namÄ , kurį įsigijo iÅ¡simokėtinai, jis pažadėjo reikiamÄ sumÄ sumokėti, tuo tikslu ketino imti paskolÄ iÅ¡ banko. Kaip dabar žino, R. pasakė jam didesnę sumÄ â€“ 27 ar 28 tÅ«kstančius eurų, kuri neva reikalinga pabaigti atsiskaityti už namÄ , nors iÅ¡ tiesų buvo likę mokėti gerokai mažiau.

R. taip pat ėmė jį iÅ¡naudoti, reikalaudama pirkti prekes jos namo įrengimui, visokiais bÅ«dais spaudė gyventi kartu, grasino net nusižudyti, jeigu jis nebus su ja. IÅ¡ dalies dėl santykių su R. jis 2020-07-10 nutraukė santuokÄ su J., kartu su R. planavo gyventi kartu. 2020 m. liepos mėn. bÅ«nant Norvegijoje kartu su R., jis suprato, kad padarė klaidÄ nutraukdamas santuokÄ , kad R. yra blogo charakterio ir su ja jis nesijaučia gerai, todėl nusprendė grįžti pas buvusiÄ Å¾monÄ . Rugpjūčio pradžioje R. grįžo į LietuvÄ , o jis dar liko Norvegijoje, tuomet paskambino R. ir pasakė, kad grįžta į savo Å¡eimÄ , o grįžęs namo apie jų santykius viskÄ papasakos žmonai.

R. labai supyko, kurį laikÄ neatsiliepinėjo į jo skambučius. Jis siÅ«lė, kad jie ir toliau galės likti meilužiais, tačiau R. pasakė, kad ji grÄ Å¾ins jam visus pinigus. R. siuntė jam rentgeno nuotraukas, neva ji yra nuo jo nėščia, tačiau tokie R. veiksmai jo apsisprendimo nepakeitė. Po to jis keletÄ kartų telefonu bendravo su J., ji pasakė, kad sužinojo apie jo neiÅ¡tikimybę, tačiau jam atleidžia, abu kÅ«rė tolesnio bendro gyvenimo planus. Jis įtarė, kad R. iÅ¡ pavydo pasakė J. apie jų santykius, tačiau R. prisiekinėjo nieko nesakiusi. 2020-08-10 vakare dar bendravo su J. telefonu, ji sakė, kad Å¡iandien jÄ bloga nuojauta kamuoja, po to J. atsirado kažkokių reikalų ir vėlų vakarÄ jų bendravimas nutrÅ«ko.

Ryte jam paskambino R. ir pasakė, kad kažkas nutiko jo žmonai, o po kurio laiko paskambino iÅ¡ vaikų teisių ir pranešė apie žmonos mirtį. Mano, kad R. nužudė J. tikrai ne dėl meilės jam, o tik dėl turtinių įsipareigojimų, bijodama, kad jam grįžus į Å¡eimÄ , ji neteks pragyvenimo Å¡altinio, kadangi jis nuolat jÄ iÅ¡laikė ir buvo pažadėjęs atsiskaityti už R. iÅ¡simokėtinai įsigytÄ namÄ . Nukentėjusysis taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, teisingai nurodė jam žinomas bylos aplinkybes, todėl praÅ¡o Å¡iais parodymais (t. 7, b. l. 136-140, 144-147, 151-154,158-162, 166-168, 172-178) tikėti ir jais remtis.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad jos mama bendravo su R. E.. R. E. dirbdavo užsienyje, ir mamai palikdavo prižiÅ«rėti vaikus. Ji įtarė apie tėčio santykius su R., tačiau nebuvo įsitikinusi, todėl tylėjo. Paskutinį kartÄ R. E. iÅ¡ užsienio grįžo 2020-08-06, sekančiÄ dienÄ R. atėjo pas mamÄ ir jos gėrė Å¡ampanÄ , po to mama kitas dvi dienas verkė ir su vaikais nesikalbėjo. 2020-08-10 mama į darbÄ išėjo apie 8 val. Namo grįžo 15 val. Grįžusi sakė, kad vakare turės iÅ¡važiuoti tvarkyti dokumentų, tačiau nesakė, kur.

Mama iÅ¡ namų iÅ¡važiavo apie 23 val. 45 min. ir daugiau į skambučius neatsiliepė. 2 val. 03 min. per Messenger programėlę parašė R. E., kad rado praleistÄ mamos skambutį. Apie 3 val. pas juos į namus atėjo R. E.. Pabuvusi apie 10-15 min. R. E. pasakė, kad namuose paliko užkaistÄ puodÄ , ir išėjo. Ji grįžo po kokių 15 – 20 min. ir buvo persirengusi kitais rÅ«bais. R. neleido niekam skambinti sakydama, kad reikia palaukti, kad mama atsiras, neleido net tėčiui atraÅ¡yti, nors tėtis buvo parašęs „kur mama“.

Apie 5 val. R. E. paskambino 112 ir pranešė, kad dingo mama. Po to juos apklausinėjo policija, po apklausos R. sakė, kad mama supjaustyta, tiksliai nurodė, kuriose vietose, sakė, kad tai padarė mafija. Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad yra J. M. mama. Apie dukters žūtį sužinojo iÅ¡ anÅ«kės. Apie patį nusikaltimÄ nieko nežino. J. buvo sakiusi, kad vyras jÄ paliko, kad jie iÅ¡siskyrė, tačiau nieko smulkiau nepasakojo, taip pat neminėjo, kad Å¡eimoje bÅ«tų kokių nors problemų.

Nei apie savo žentÄ , nei apie R. E. nieko blogo negali pasakyti, nors juos abu pažinojo. Liudytojas E. J. parodė, kad 2020-08-11 apie 6 val. atvykęs žvejoti prie tilto per Aitros upelį aptiko moters lavonÄ ir apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Lavonas gulėjo prie vandens, Å¡alia mėtėsi Å¡lepetės. Matėsi, kad kÅ«nas nuridentas nuo kalno žemyn, nes buvo iÅ¡gulusi žolė, panaÅ¡u, kad buvo atvežtas prie tilto ir nuridentas. Liudytoja S. Ž. parodė, kad J. M. buvo jos sÅ«naus žmona.

L. M. su J. M. buvo nutraukę santuokÄ , bet dėl kokios priežasties, ji nežino. Paskutinį kartÄ J. M. ji matė rugpjūčio 10 d. vakare. J. M. buvo atvažiavusi pas jÄ Ä¯ namus atsigerti kavos. KitÄ dienÄ ji sužinojo, kad J. M. mirusi. Apie sÅ«naus romanÄ su R. nieko nežinojo. R. buvo sÅ«naus Å¡eimos draugė, buvo geriausios draugės su J., dažnai pas juos lankydavosi. RytÄ po nužudymo R. nuolat ateidavo pas J. vaikus, plovė kambarius, drabužius, vaikams liepė visus mamos drabužius iÅ¡mesti.

IÅ¡ Norvegijos grįžęs sÅ«nus rÅ«pinosi J. laidotuvėmis. Liudytoja R. M. parodė, kad J. M. buvo jos kolegė. J. M. 2020-08-10 į darbÄ atėjo geros nuotaikos. Po 13 val. grįžo į darbÄ papietavusi, jos nuotaika buvo pasikeitusi. Ji buvo liÅ«dna, akys pilnos aÅ¡arų, tačiau nesakė, kas atsitiko, sakėsi dabar nenorinti visko pasakoti, gal vėliau kada papasakos. Namo ji iÅ¡važiavo apie 15 val. Liudytojas J. B. parodė, kad yra pažįstamas su M. Å¡eima. TÄ dienÄ , kai buvo rastas J. kÅ«nas, pavakariais jis su kitais artimaisiais buvo M. namuose, tuo metu iÅ¡ apklausos policijoje grįžo R.

E.. Ji papasakojo, kad policijoje sužinojo, jog J. M. išžagino bei nužudė sektantai, iÅ¡pjaustė jai ant kÅ«no kažkokius ženklus, taip pat sakė, kad vakare prieÅ¡ mirtį J. iÅ¡ jos pasiskolino pinigų. SekančiÄ dienÄ R. E. pasakojo, jog policijoje dar sužinojo, kad J. kartu su savo darbdaviais broliais K. priklausė kažkokiai sektai, kad policija jau iÅ¡siaiÅ¡kino, kad J. nužudė bÅ«tent sektantai broliai K., turėję polinkį ir prievartauti moteris, taip pat pasakojo, neva policija iÅ¡ vaizdo kamerų įrašų nustatė, kad J. prieÅ¡ mirtį degalinėje buvo susitikusi su trimis vyrais.

R. E. sugebėjo labai įtaigiai ir įtikinamai paskleisti gandus, neva J. buvo nužudyta sektantų, ir įtikinti tuo daugelį žmonių. Liudytoja L. I. parodė, kad R. E. yra jos draugė. Po to, kai buvo nužudyta J. M., R. E. jai rašė, kad tai galėjo padaryti K., kurie yra narkomanai ir satanistai ir greičiausiai buvo įtraukę J. į savo sektÄ , taip pat rašė, jog policija iÅ¡ vaizdo kamerų įrašų nustatė, kad J. prieÅ¡ mirtį degalinėje buvo susitikusi su trimis vyrais. Po laidotuvių R. jai rodė iÅ¡ nepažįstamo asmens jos gautas dvi grasinamo pobÅ«džio žinutes, kuriose R. buvo grasinama mirtimi dėl jos parodymų J. nužudymo byloje.

Liudytojas R. L. parodė, kad 2020-08-11 apie 10-11 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo rožinės spalvos kreida važiuojamojoje dalyje ant asfalto nupieÅ¡tas 6-7 svastikas, kurios ten atsirado iÅ¡ po nakties. Kadangi jau sklido žmonių kalbos apie nužudytÄ J. M. ir ant jos kÅ«no aptiktas svastikas, apie tai jis pranešė policijai. Atvykęs pareigÅ«nas M. svastikas nufotografavo, vėliau užėjo lietus ir svastikas nuplovė. Liudytojas policijos pareigÅ«nas V.

M. parodė, kad jis nufotografavo (duomenys neskelbtini) gatvėje nupieÅ¡tas svastikas ir laikmenÄ su nuotraukomis pateikė ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, fotografuojant priėjo R. L. ir pasakė, kad svastikos atsirado iÅ¡ po nakties, po J. M. nužudymo. Liudytoja R. S. parodė, kad ji pagal įgaliojimÄ atstovavo užsienyje gyvenančiÄ savo dukterėčiÄ V. M., kuri pardavė R. E. namÄ . 2020 m. pradžioje V. M. buvo davusi skelbimÄ , kad pardavinėja namÄ . V. M. jai pasakojo, kad R.

E. guodėsi, kad vyras jÄ su vaikais iÅ¡varė ir namų, todėl nori pirkti namÄ , tačiau dabar neturi pinigų. R. E. sakė, kad pinigų gaus ir sumokės. V. M. įleido jÄ gyventi kovo mėnesį, ir R. E. jai pervedė dalį pinigų už namÄ , 12000 eurų. IÅ¡ viso jos buvo sutarusios pastatų ir žemės sklypo kainÄ 30 000 eurų, likusius 18 000 eurų R. E. turėjo sumokėti iki 2020-08-31, ji įtikinančiai užgarantavo, kad tikrai sumokės. Po R. E. sulaikymo jos su dukterėčia skubiai kreipėsi dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, sutartis buvo anuliuota ir namas joms grÄ Å¾intas, o jos grÄ Å¾ino R.

E. jos sumokėtus 12 000 eurų. IÅ¡ policijos įvykių registracijos žurnalo matyti, kad 2020-08-11 04 val. 57 min. R. E. paskambinusi telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė apie dingusiÄ J. M. (t. 1, b. l. 27). IÅ¡ 2020-11-18 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as. Protokole užfiksuota, kad R. E. praneÅ¡a apie J. M. dingimÄ bei paaiÅ¡kina dingimo aplinkybes (t. 1, b. l. 30-33). IÅ¡ 2020-08-11 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, ties 96,5 kilometru.

ApžiÅ«ros metu apžiÅ«rėtas J. M. automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 4,3 km atstumu nuo automobilio, ties tiltu per Aitros upę, apžiÅ«rėtas J. M. lavonas. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo ir priedų matyti, kad lavonas dalinai apnuogintas ir ant kÅ«no iÅ¡braižyti simboliai, panaÅ¡Å«s į svastikÄ (t. 1 b. l. 35-59). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 432/2020(03) konstatuota, kad J. M. mirė dėl asfiksijos, uždarius kvėpavimo angas ir spaudžiant kaklÄ kietais bukais daiktais.

J. M. mirė ne mažiau kaip prieš 7-9 val. iki lavoninių reiškinių fiksavimo įvykio vietoje 2020-08-11 09 val. 05 min. J. M. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: reljefinės pogleivinės kraujosruvos lūpose, atvira stranguliacinė vaga kakle, poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimai veide, kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose, odos įdrėskimai veide, abiejose sėdmenyse, kaklo abiejose pusėse, gleivinės plyšimas išangės srityje, poodinės/pogleivinės kraujosruvos išeinamojoje angoje, pjautinė žaizda dešinio sėdmens – juosmens riboje, poodinės kraujosruvos sprando kairėje, dešinės ausies lezgelyje, abiejose kojose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkininiuose raumenyse, liežuvio viršūnėje, antgerklio dešinėje, gerklų ir stemplės riboje dešinėje pusėje, dešinio plaučio šaknyje.

Dalis sužalojimų padaryti neužilgo iki mirties arba jos metu, dalis – nuo 1 iki kelių parų iki mirties (t. 1, b. l. 111-115). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. KM 38/2021(01) konstatuota, kad J. M. lavono nuotraukose iš įvykio vietos matomi keturių stranguliacinių vagų kaklo srityje pėdsakai, todėl nukentėjusioji galėjo būti smaugiama keturguba virve. J. M. kakle be stranguliacinių vagų nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva sprando kairėje, odos epitelio nubrozdinimai kaklo kairėje, poodinė kraujosruva kaklo dešinėje, galvos sukamojo raumens vidurinio trečdalio srityje su centre esančiu odos epidermio nubrozdinimu.

Tikėtina, kad Å¡ie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiosios pirÅ¡tų galais, jai bandant iÅ¡sivaduoti nuo kaklÄ smaugiančios virvės. Nuo smaugimo pradžios iki J. M. mirties galėjo praeiti apie 5 – 10 minučių (t. 1, b. l. 135-141). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 56/2020 (01) konstatuota, kad J. M. pilvo srities ir kairios sėdmens sužalojimai - įbrėžimai padaryti aÅ¡triu pjaunančių savybių įrankiu. Kairio sėdmens odos žaizdos yra durtinės pjautinės ir padarytos duriančių – pjaunančių savybių įrankiu (t. 1, b. l. 155-158).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 4389/2020(01) nurodoma, kad J. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 160). Specialisto išvadoje Nr. T-V 380/2020(01) nurodoma, kad J. M. lavono kraujyje narkotinių medžiagų nerasta. J. M. kraujyje rasta 0, 024 mg/l bromazepamo ir 5,723 mg/l metamizolio (t. 1, b. l. 161). 2021-04-27 raštu Valstybinė teismo medicinos tarnyba informavo, kad bromazepamas yra receptinis vaistas, skirtas gydyti nerimui, įtampai ir kitiems su nerimu susijusiems simptomams. Metamizolio natrio druska yra receptinio vaisto analgino veiklioji medžiaga (t. 1, b. l. 164).

Specialisto išvadoje Nr. S 451/2020(01) konstatuota, kad J. M. tepinėliuose su makšties ir burnos turiniu spermijų nerasta. Tepinėliuose su tiesiosios žarnos turiniu spermijų nerasta. Tamponėlyje (7 mėg.) su tiesiosios žarnos turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai, kurie vertinimui netinka dėl per mažo pėdsakų kiekio (t. 2, b. l. 10-14). 2020-08-31 specialisto išvadoje Nr. IBPS – V – 2061955-20 konstatuota, kad ant pateiktų J. M. abiejų rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta J.

M. kraujo (t. 2, b. l. 24-27). Iš 2020-09-08 specialisto išvados Nr. IBPS – V – 2131868-20 matyti, kad ieškant biologinių pėdsakų buvo tiriami J. M. žiedas, grandinėlė, auskaras, plaukų segtukas, bliuzonas, palaidinė, kelnės, kojinės, liemenėlė ir kelnaitės. Ant tirti pateiktų objektų spermos nerasta, o rasti J. M. biologiniai pėdsakai. Ant J. M. kelnių rastas sumaišytas J. M. ir vyro biologinis pėdsakas (t. 2, b. l. 47-54). Iš 2020-11-12 specialisto išvados Nr. IBPS – V – 2714068-20 matyti, kad buvo tiriama, ar ant J.

M. kelnių rasti vyro biologiniai pėdsakai ir tepinėlyje iš J. M. tiesiosios žarnos rasti sperminio skysčio pėdsakai priklauso L. M.. Išvadoje konstatuota, kad biologiniai pėdsakai, rasti ant J. M. kelnių nepriklauso L. M., o sugretinti sperminio skysčio pėdsakų nėra galimybės, kadangi nenustatytas Y chromosomos haplotipas (t. 2, b. l. 63-66). 2020-12-09 specialisto išvadoje Nr. IBPS – V – 2938873-20 konstatuota, kad ant tirti pateikto prezervatyvo, rasto įvykio vietoje, netoli J. M. lavono, rasta spermos, tinkamos asmenybei nustatyti (t. 2, b. l. 78-81). 2020-01-08 specialisto išvadoje Nr. IBPS – V – 52549-21 konstatuota, kad automobilyje TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas J.

M. kraujas (t. 2, b. l. 161-169). Specialisto išvadoje Nr. 11 – 2046(20) konstatuota, kad ant J. M. bliuzono rasta melsvai žalių polipropileninių pluoštų ir susitrynusi pilkšvai baltos spalvos polipropileno plastiko dalelė, kurios yra būdingos polipropileno virvių sudėčiai (t. 3, b. l. 8-15). Specialisto išvadoje Nr. 11 – 926(21) konstatuota, kad ant lipnių juostų, kuriomis nurinktos mikrodalelės nuo J. M. džemperio (specialisto išvada Nr. 11 – 2046(20)), palaidinės, kojinių rasta melsvai žalios spalvos polipropileninių pluoštų, kurie yra vienodi su melsvai žalios spalvos polipropileno virvės, kurios fragmentas buvo pateiktas tirti, pluoštais (t. 3, b. l. 35-39).

Iš 2020-08-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 44-52). Iš 2020-08-11 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. T. pateikė vaizdo kameros, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, vaizdo įrašus (t. 3, b. l. 89-91). Iš 2020-08-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo kameros, esančios prie (duomenys neskelbtini), namo, vaizdo įrašai.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-08-10 23 val. 54 min., 23 val. 56 min. ir 2020-08-11 00 val. 00 min. pravažiuoja automobilis TOYOTA. 2020-08-11 00 val. 04 min. link J. M. namų praeina moteris, o 2020-08-11 02 val. 23 min. ta pati moteris eina nuo J. M. namų, 03 val. 12 min. (duomenys neskelbtini) gatve moteris nueina nuo J. M. namų pusės, 05 val. 14 min. moteris praeina nuo nukentėjusiosios namų pusės (t. 3, b. l. 92-103). Iš 2020-09-04 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų protokolo matyti, kad L.

M. buvo pateiktas vaizdo kameros, esančios prie (duomenys neskelbtini), namo vaizdo įraÅ¡as. L. M. nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas automobilis TOYOTA yra toks pat, kaip ir jo žmonos J. M., o moteris praeinanti 2020-08 11 00 val. 04 min., 02 val. 23 min. ir 03 val. 12 min. yra R. E. (t. 3, b. l. 106-118). IÅ¡ 2020-08-18 nutarimo daryti kratÄ matyti, kad buvo priimtas sprendimas neatidėliotinai daryti kratÄ R. E. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei automobilyje (t. 3, b. l. 170-171). IÅ¡ 2020-08-18 kratos protokolo ir priedų matyti, kad 2020-08-18 nuo 9 val. 10 min. iki 14 val. 55 min. buvo atliekama krata (duomenys neskelbtini).

Kratos metu rasta ir paimta šiukšlių konteineryje rasti apdegę daiktai, namuose buvę mobilaus ryšio telefonai bei kiti daiktai (t. 3, b. l. 172-188, t. 4 b. l. 1-35). 2020-08-19 Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas kratos R. E. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), teisėtumas (t. 4, b. l. 41-43). Iš 2020-08-26 apžiūros protokolo ir papildomo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti apdegę daiktai, rasti R. E. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini),.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti įvairūs apdegę daiktai, tame tarpe raktas, apdegusios nuolaidų kortelės: "audimas", kuri neturi jokių unikalių numerių, kortelė "kika augintinių klubas" Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė "mylimiausia" Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė "Camelia vaistinė" Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė "Varžtų pasaulis" Nr. (duomenys neskelbtini).." - likusi dalis skaičių apdegusi, banko kortelė "Spare bank", ant kurios matomas užrašas „…..(duomenys neskelbtini) M.“ ir kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis apdegusi (t. 4, b. l. 46-56).

IÅ¡ 2020-09-04 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apdegusiu raktu, rastu kratos metu R. E. gyvenamoje vietoje, esančioje v atrakinamos J. M. automobilio TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), durelės (t. 4, b. l. 57-67). IÅ¡ 2020-08-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. M. pateikė atsarginį automobilio TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktÄ su pulteliu (t. 4, b. l. 68-69). IÅ¡ 2020-09-10 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad L. M. pateikto rakto ir pultelio pagalba buvo atrakintas ir užrakintas automobilis TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 70-79).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso J. M. (t. 4, b. l. 85). UAB „Kesko senukai“ 2020-09-11 raštu informavo, kad kortelė "Mylimiausia" Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-22 išduota J. M. (t. 4, b. l. 88). UAB „Nemuno vaistinė“ 2020-09-10 raštu informavo, kad kortelė "Camelia vaistinė" Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. M. (t. 4, b. l. 91-92). UAB „Ginestra“ 2020-09-14 raštu informavo, kad kortelė "Varžtų pasaulis" Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L.

M. (t. 4, b. l. 95). AB „Audimas“ 2020-09-14 raštu informavo, kad L. M. buvo išduota kliento kortelė (t. 4, b. l. 98). Specialisto išvadoje Nr. 11-2515(20), 11-2516(20) konstatuota, kad tirti pateiktas (apdegęs) raktelis ir iš tirti pateikto automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pultelio ištrauktas raktas yra vienodi (t. 4, b. l. 134-142). Specialisto išvadoje Nr. 11-2517(20) konstatuota, kad kibirėlyje Nr. 3 buvo pateikta tirti kelių maitinimo įstaigų (Charlie pizza, La Crepe, Katpėdėlė) nuolaidų kortelės. Pakete Nr. 8 pateikti apdegę popieriaus gabaliukai yra privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 50-0282381, išrašytos 2020-07-01 automobiliui TOYOTA COROLLA dalis (t. 4, b. l. 144-160).

UAB „Transkona“ 2020-09-15 raštu informavo, kad 2020-07-01 automobiliui TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo išduota privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 500-0282381 (t. 4, b. l. 116). Specialisto išvadoje Nr. 11-2646(20), 11-2760(20) konstatuojama, kad ant tirti pateiktų pakabuko, metalinės kilpos ir raktelio rasta išsilydžiusių melsvai žalios spalvos polipropileninių pluoštų, kurie yra vienodi su tirti pateiktos melsvai žalios spalvos virvės pluoštais.

Kibirėlyje Nr. 1 rasta apdegusių dirbtinės odos fragmentų, du metaliniai gaubteliai, kurie naudojami galanterijos furnitūrai. Taip pat rasta porolono dalelių, kuris naudojamas piniginių ar kuprinių paminkštinamajam sluoksniui (t. 4, b. l. 162-180). UAB „Amber Food“ 2020-01-08 raštu informavo, kad UAB „Amber Food“ J. M. išdavė viešojo maitinimo įstaigų nuolaidų kortelę (t. 5, b. l. 3). Iš 2021-01-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mobilaus ryšio telefonų duomenys, kurie yra perkelti į atskiras laikmenas.

ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2020-08-17 grasinančio pobÅ«džio trumposios žinutės siųstos iÅ¡ telefono numerių (duomenys neskelbtini). Trumposios SMS žinutės siųstos iÅ¡ R. E. namuose kratos metu rasto mobilaus ryÅ¡io telefono „Samsung“, modelis „GT-I9300 Galaxy S III”, IMEI: (duomenys neskelbtini), į R. E. naudojamÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ "Huawei P20", modelis "EML-L29", IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 87-170).

Iš 2020-09-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas SIM kortelės laikiklis, rastas kratos metu R. E. namuose. Apžiūros protokole užfiksuota, kad SIM kortelės laikiklyje nurodytas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 171-176). Iš 2020-08-18 apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas R. E. automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilyje, be kitų daiktų, rastas skardos gabalėlis (t. 6, b. l. 69-82).

Specialisto išvadoje Nr. S 737/2020(01) nurodyta, kad ant skardos gabalėlio (rasto R. E. automobilyje) J. M. biologinių pėdsakų nerasta (t. 6, b. l. 95-96). Specialisto išvadoje Nr. S 73/2021(01) konstatuojama, kad ant skardos gabalėlio, rasto R. E. automobilyje, aptikta R. E. biologinių pėdsakų (t. 6, b. l. 106). Specialisto išvadoje Nr. MK 85/2020(01) nurodoma, kad tikėtina, jog J. M. kūne – pilve, kaktoje, dešinio juosmens – sėdmens srityje, kairio sėdmens srityje sužalojimai padaryti vienu ir tuo pačiu įrankiu arba daiktu – tirti pateiktu skardos gabalėliu (rastu R.

E. automobilyje) (t. 6, b. l. 108-113). IÅ¡ 2020-08-28 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. pateikė kompaktinį diskÄ â€žSvastikų nuotraukos“, kuriame yra dvi fotonuotraukos (t. 6, b. l. 145-146). IÅ¡ 2020-08-29 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas. Jame įraÅ¡ytos dvi svastikų, nupieÅ¡tų ant asfalto, nuotraukos (t. 6, b. l. 147-153). IÅ¡ 2020-06-09 Tauragės apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo nutraukta L. M. ir J. M. santuoka (t. 7, b. l. 125-127).

Iš 2020-08-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. M. pateiktas telefonas „Huawei“. Iš susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje matyti, kad 2020-08-11 02 val. 03 min. R. E. pradeda susirašinėti su D. M.. 2020-08-17 R. E. D. M. įspėja apie pavojus (t. 10, b. l. 77-86). Iš 2020-08-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta J. M. „Facebook“ paskyra, kurioje 2020-08-10 J. M. susirašinėja su R. E. ir tariasi susitikti (t. 11, b. l. 109-125). Iš 2020-08-18 elektroninių ryšių priemonėmis perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir pridedamų pokalbių išklotinių matyti, kad 2020-08-11 20 val. 30 min.

R. E. paskambinusi L. M. pasakoja apie savo apklausÄ policijoje. 2020-08-12 nuo 11 val. 57 min. iki 12 val. 41 min. R. E. SMS žinutėmis bendrauja su L. M. ir patarinėja, kokius parodymus duoti policijoje. 2020-08-13 13 val. 32 min. L. M. kalba telefonu su E. Å . apie tai, kad prie nužudymo galėjo prisidėti R. E. (t. 12, b. l. 88-98). IÅ¡ 2020-08-18 elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir pridedamo priedo matyti, kad į R. E. naudojamÄ telefono numerį (duomenys neskelbtini) 2020-08-17 iÅ¡ abonentų numerių (duomenys neskelbtini), naudojant tÄ patį telefono aparatÄ , kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo atsiųstos trys grasinamo pobÅ«džio žinutės (t. 12, b. l. 177-179).

Iš AB „Telia“ 2020-08-19 rašto matyti, kad paslaugų išankstinio apmokėjimo abonentai (duomenys neskelbtini) aktyvuoti 2020-08-17. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo užfiksuotas telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Šiuo telefono aparatu naudojasi abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas R. E. vardu (t. 12, b. l. 184-187). Iš AB „Telia“ 2021-06-08 rašto matyti, kad IMEI v(duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) priklauso tam pačiam įrenginiui (t. 12, b. l. 190).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1355/2020(03) konstatuota, kad apžiÅ«rėjus R. E. rasti Å¡ie sužalojimai: trys Å¡vieži smulkÅ«s taÅ¡kiniai odos nubrozdinimai deÅ¡iniame skruoste, penkios senos nedidelės apvalios grupinės odos ir poodžio kraujosruvos bei baigiantis užgyti pavirÅ¡inis odos įdrėskimas krÅ«ties virÅ¡utiniame vidiniame kvadrante, dvi nedidelės apvalios nykstančios poodinės kraujosruvos deÅ¡inio dilbio vidurinio - apatinio trečdalio ribos nugarinio pavirÅ¡iaus vidiniame kraÅ¡te, keli Å¡vieži linijiniai odos įdrėskimai kairio alkÅ«nės sÄ nario Å¡oniniame pavirÅ¡iuje ir abiejų dilbių nugariniame bei priekiniame pavirÅ¡iuje (t. 17, b. l. 6-10). 2021-01-13 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti iÅ¡matuoti atstumai:

1) nuo (duomenys neskelbtini), kur susitiko 2020-08-11 apie 00 val. 06 min., iki Jūros upės slėnio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nužudyta J. M., yra apie 1700 metrų, 2) nuo nužudymo vietos Jūros upės slėnyje (duomenys neskelbtini), iki J. M. kūno išniekinimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), prie tilto per Aitros upę kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, yra apie 9100 metrų atstumas, 3) nuo J. M. kūno išniekinimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), prie tilto per Aitros upę kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, iki vietos, kur buvo rastas kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė 2020-08-11 J.

M. priklausantis automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimi yra apie 5200 metrų, 4) nuo automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), radimo vietos 2020-08-11 kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, iki R. E. namų (duomenys neskelbtini), yra apie 2200 metrų (t. 17, b. l. 80). IÅ¡ 2020-07-07 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad Å¡ia sutartimi V. M., atstovaujama R. S., pardavė R. E. gyvenamÄ jį namÄ ir kitus pastatus bei žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 30 000 eurų.

R. E. 10 000 eurų sumokėjo pardavėjai iki sutarties sudarymo, o likusius 20 000 eurų Å¡ia sutartimi įsipareigojo sumokėti iki 2020-08-31 (t. 20, b. l. 131-150). Tauragės apylinkės teismo 2020-10-29 sprendimu Å¡i sutartis nutraukta, o Å¡alims taikyta dviÅ¡alė restitucija natÅ«ra, grÄ Å¾inant R. E. pagal sutartį sumokėtus 12 000 eurų (t. 19, b. l. 170-173). IÅ¡ 2020-06-11 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas R. E. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-03-01 iki 2020-12-14.

Protokole užfiksuota, kad L. M. nuo 2019-08-08 iki 2020-07-24 R. E. pervedė per aÅ¡tuonis kartus iÅ¡ viso 2090 eurų, nurodant pavedimo paskirtį "sÄ skaitos papildymas" arba nieko nenurodant. Taip pat L. M. 2020-08-03 pervedė R. E. 1860 eurų, nurodant mokėjimo paskirtį "alga"(už darbÄ Norvegijos Karalystėje) (t. 20, b. l. 87-89). Aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patikimai patvirtina, kad kaltinamoji R. E. kaltinime nurodytu laiku ir bÅ«du tyčia nužudė J.

M.. Kaltinamoji nuo pat pirmosios apklausos įtariamÄ ja momento savo kaltę pripažino, ir Å¡ios bei visų vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius bei iÅ¡samius parodymus apie tai, kaip ji suplanavo J. M. nužudymÄ ir šį savo sumanymÄ realizavo, o po nusikaltimo padarymo slėpė nusikaltimo pėdsakus, savo parodymus patvirtindama ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamosios R. E. parodymus visiÅ¡kai patvirtina ir kiti byloje surinkti objektyvÅ«s įrodymai: teismo medicinos specialisto iÅ¡vados dėl J.

M. mirties priežasties ir jai padarytų sužalojimų, taip pat dėl J. M. R. E. padarytų sužalojimų, nusikaltimo darymo metu nukentėjusiajai bandant išsivaduoti nuo smaugimo, R. E. gyvenamojoje vietoje rasti apdegę nužudytajai priklausantys daiktai, kuriuos kaltinamoji nurodė sudeginusi krosnyje, o nuodėgulius išmetusi į šiukšlių konteinerį, vaizdo kamera (duomenys neskelbtini) užfiksuotas J. M. automobilio bei R. E. judėjimas betarpiškai prieš ir po nusikaltimo, kratos metu R. E. namuose rastas telefonas ir SIM kortelės, kurių pagalba R.

E. siuntė į savo naudojamÄ MRT grasinančio pobÅ«džio žinutes, tokiu bÅ«du tyrimo pradžioje mėgindama suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir nukreipti nuo savęs įtarimus. Tuo bÅ«du teismui nekyla abejonių, kad J. M. galėjo bÅ«ti nužudyta kitų asmenų, kitu laiku ar aplinkybėmis. R. E. kaltė dėl Å¡io nusikaltimo padarymo visiÅ¡kai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti. Akivaizdu, jog smaugdama J. M. iÅ¡ anksto tam pasiruoÅ¡ta smaugvirve tol, kol Å¡i neberodė gyvybės žymių, kaltinamoji R.

E. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais atims nukentėjusiajai gyvybę, to siekė ir norėjo. Savo iÅ¡ankstinį tikslÄ nužudyti J. M. duodama parodymus patvirtino ir pati kaltinamoji. Kaltinamosios siekį atimti gyvybę nukentėjusiajai patvirtina ir tolesni kaltinamosios veiksmai – nukentėjusios kÅ«no nuvežimas ir palikimas nuoÅ¡alioje vietoje, lavono iÅ¡niekinimas iÅ¡ anksto tam pasiruoÅ¡tu skardos gabalėliu. Todėl nekyla abejonių, jog kaltinamoji nužudė J. M., veikdama tiesiogine iÅ¡ankstine apibrėžta tyčia.

Teismų praktikoje nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tÄ (dėl sa­va­nau­diÅ¡­kų pa­ska­tų), kai nu­Å¾u­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iÅ¡ to ko­kiÄ nors tur­ti­nę nau­dÄ . Pagal šį punktÄ veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Nors kaltinamoji tvirtina, kad nužudė J. M. ne siekdama kokios nors materialinės naudos, o tik iÅ¡ meilės L. M., norėdama su juo kurti Å¡eimÄ ir kartu gyventi, Å¡i kaltinamosios versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis L. M. parodė, kad jam palaikant intymius santykius su R. E., pastaroji jį nuolatos materialiai iÅ¡naudojo, skųsdavosi pinigų trÅ«kumu. Gailėdamasis R. E., jis nuolat rėmė jÄ materialiai, taip pat jos praÅ¡ymu buvo paskolinęs 5000 eurų. Kuomet R. iÅ¡simokėtinai įsigijo namÄ , sakė, kad jai reikalingi pinigai iki 2020-08-31 galutinai atsiskaityti už namÄ , jis pažadėjo reikiamÄ sumÄ sumokėti ir tuo tikslu ketino imti paskolÄ iÅ¡ banko, nes tuo metu dar siejo savo bendrÄ gyvenimÄ su R..

R. taip pat ėmė jį iÅ¡naudoti, reikalaudama pirkti prekes jos namo įrengimui. BÅ«nant su R. N., pastebėjo, kad dingsta jo pasidėtos didelės sumos pinigų, Å¡iuos pinigus galėjo pasisavinti tik kartu su juo buvusi R.. Yra įsitikinęs, kad jis buvo reikalingas R. tik dėl teikiamos materialinės naudos, ir J. M. ji nužudė bÅ«tent dėl turtinių motyvų, kadangi nusprendęs grįžti pas J., jis bÅ«tų pareikalavęs R. grÄ Å¾inti skolas ir nebebÅ«tų turėjęs jokio tikslo mokėti didelę pinigų sumÄ už R. namÄ .

R. E. sÄ skaitų apžiÅ«ros protokole taip pat užfiksuoti L. M. daryti piniginių lėšų pervedimai R. E.. Liudytoja R. S. patvirtino, kad 2020 metų liepos 7 d. sudarant namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį, R. E. įtikinamai ir kategoriÅ¡kai patvirtino, kad iki 2020-08-31 tikrai turės ir sumokės likusiÄ nesumokėtÄ pinigų sumÄ už įsigyjamÄ turtÄ 20000 eurų, tačiau tesumokėjo tik 2000 eurų (viso 12 000 iÅ¡ sutartų 30 000). IÅ¡ 2020-06-11 daiktų apžiÅ«ros protokolo (t. 20, b. l. 87-89) taip pat matyti, kad R.

E. darbinių pajamų Lietuvoje 2019-2020 metais gavo 2459 eurus, o iÅ¡ R. J. po santuokos nutraukimo gautus pinigus iÅ¡leido dar 2020 m. balandžio mėn. Akivaizdu, kad R. E. neturėjo jokių realių galimybių ir legalių pajamų pati įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal 2020 metų liepos 7 d. namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį ir iki 2020-08-31 sumokėti likusius 18 000 eurų, vienintelė galimybė sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti buvo L. M. teikiama materialinė parama ir žodinis įsipareigojimas iki nurodyto termino sumokėti reikalingÄ pinigų sumÄ , tam tikslui prireikus netgi paimant banko paskolÄ .

L. M. nutraukus santuokÄ su J. M., ketinant toliau gyventi su R. E. ir žadant įvykdyti jos sutartinius turtinius įsipareigojimus, Å¡ie planai R. E. atrodė pakankamai realÅ«s, tačiau situacija kardinaliai pasikeitė, L. M. 2020-08-06 praneÅ¡us, kad jis nusprendė grįžti į savo buvusiÄ Å¡eimÄ . R. E. net ir naudojant Å¡antaÅ¾Ä (grasinant L. M., jog praneÅ¡ J. apie jų intymius santykius, ir melagingai teigiant, neva ji yra nėščia nuo L. M.) nepavykus pakeisti L. M. apsisprendimo, kaltinamoji neabejotinai suprato, kad nebeketindamas su ja gyventi, L.

M. nebesumokės likusios 18 000 eurų sumos už namÄ ir galimai pareikalaus grÄ Å¾inti skolas, todėl ji iki 2020-08-31 niekaip neįstengs atsiskaityti už namÄ . IÅ¡ to neabejotinai seka, kad pagrindinis tikslas, kurio siekė R. E., nužudydama J. M., buvo siekis susigrÄ Å¾inti L. M. kaip pagrindinį jos pajamų Å¡altinį, kad pastarasis, praradęs vienintelę, be R. E., jam artimÄ moterį, nebeturėtų kitos iÅ¡eities, kaip sieti savo tolesnį gyvenimÄ su kaltinamÄ ja, įvykdyti savo pažadÄ atsiskaityti už R.

E. įsigytÄ namÄ ir toliau teikti jai materialinę paramÄ . Kaltinamosios aiÅ¡kinimas, neva ji sutartyje nustatytu terminu ketino atsiskaityti už įsigyjamÄ namų valdÄ , atidalinusi ir pardavusi dalį kartu su namų valda įsigyjamo žemės sklypo, neiÅ¡laiko elementarios loginės kritikos, nes namų valdos pirkimo – pardavimo sutarties 4.5 punkte numatyta nuostata, kad pirkėjas neturi teisės disponuoti įgyjamu turtu be raÅ¡tiÅ¡ko pardavėjo sutikimo iki visiÅ¡kai atsiskaitys pagal Å¡iÄ sutartį, o liudytoja R.

S. patvirtino, jog jokių derybų su R. E. dėl leidimo parduoti dalį įsigyjamo sklypo nevyko, R. E. jai garantavo, kad sutartyje nustatytu terminu turės pakankamai pinigų ir laiku atsiskaitys pagal sutartį. Remiantis išdėstytu, kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamajame akte kaltinamosios veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip tyčinis nužudymas itin žiauriai nurodant, kad dėl ilgai (apie 10 min.) trukusio smaugimo J.

M. jautė didelį fizinį skausmÄ bei iÅ¡gyveno dvasines kančias. Kolegijos nuomone, Å¡is kaltinamajai inkriminuotas tyčinį nužudymÄ kvalifikuojantis požymis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nu­Å¾u­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­Ä—mi­mo bÅ«­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiÅ¡­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu. Kan­ki­ni­mas (juo R. E. ir nebuvo kaltinama) – tai tam tik­rÄ lai­kÄ trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­Äias nu­ken­tė­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kÅ«­nÄ ar­ba su­da­ran­tys sÄ ­ly­gas kil­ti to­kioms kan­Äioms (dėl skaus­mo, al­kio, troÅ¡­ku­lio, Å¡al­Äio, karÅ¡­Äio, ver­Äiant at­lik­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį že­mi­nan­Äius veiks­mus ir pan.).

Nu­Å¾u­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bÅ«­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­Äiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iÅ¡ di­de­lio aukÅ¡­Äio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kÅ«­no su­Å¾a­lo­ji­mų. Å iuo at­ve­ju ne­tu­ri reikÅ¡­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kÅ«­no su­Å¾a­lo­ji­mų su­kel­tÄ skaus­mÄ .

Nu­Å¾u­dy­mas itin žiau­riai ga­li bÅ«­ti pri­pa­Å¾in­tas ir ta­da, kai prieÅ¡ at­imant gy­vy­bę ar jos at­Ä—mi­mo me­tu iÅ¡ nu­ken­tė­ju­sio­jo bu­vo ty­Äio­ja­ma­si (jis ver­Äia­mas pats sa­ve ža­lo­ti ir pan.), ar­ba kai kal­ti­nin­kas ty­Äia truk­do su­teik­ti pa­gal­bÄ jo su­Å¾a­lo­tam nu­ken­tė­ju­sia­jam, ar­ba kai nu­Å¾u­do­ma su­ar­dant žmo­gaus kÅ«­no ana­to­mi­nį vien­ti­su­mÄ (pvz., nu­ker­ta­ma gal­va ir pan.), ar­ba kai nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­Å¾u­do­mas jo ar­ti­mų­jų aki­vaiz­do­je, taip su­ke­liant jiems di­de­les dva­si­nes kan­Äias.

Nu­Å¾u­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal šį punk­tÄ , jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė itin žiau­rų gy­vy­bės at­Ä—mi­mo ypa­tu­mÄ . Kaip matyti iÅ¡ kaltinimo konstrukcijos, vienintelis smurtinis veiksmas, kurio atlikimu J. M. nužudymo metu buvo kaltinama R. E., yra J. M. smaugimas iÅ¡ anksto paruoÅ¡ta smaugimo virve, uždėjus jÄ J. M. ant kaklo. Nors kaltinime teigiama, kad kaltinamoji smaugė J. M. apie 10 min., ir Å¡is veiksmas traktuojamas kaip „ilgai trukęs smaugimas“, tačiau teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuo smaugimo pradžios iki J.

M. mirties galėjo praeiti apie 5-10 min. laiko. Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginį, kad J. M. juto didelį fizinį skausmÄ bei iÅ¡gyveno dvasines kančias bÅ«tent 10 min. trukmės smaugimo laikotarpį ir paneigti visiÅ¡kai realiÄ teismo medicinos ekspertų nustatytÄ galimybę, jog J. M. galėjo mirti ir po 5 min. nuo smaugimo pradžios, byloje nesurinkta. Nepaneigta ir tai, kad smaugimo metu uždarius kvėpavimo angas ir spaudžiant kaklÄ , J. M. galėjo prarasti sÄ monę ir dėl Å¡ios priežasties nebejausti nei fizinio skausmo, nei dvasinių kančių dar kurį laikÄ prieÅ¡ mirtį, taigi visiÅ¡kai realu, kad J.

M. prieÅ¡mirtinės kančios truko netgi trumpesnį nei 5 min. laikotarpį. Kaip matyti iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados ir kaltinamosios parodymų, poveikis smaugimo virve, kuriuo buvo atimta gyvybė nukentėjusiajai, buvo vienkartinis. Po Å¡io vienkartinio poveikio nukentėjusioji per keletÄ minučių įvykio vietoje mirė, nenustatyta, kad Å¡is sužalojimas atitiktų kriterijus, kuriais remiantis, net ir vienkartinis žalojantis poveikis teismų praktikoje gali bÅ«ti pripažįstamas itin žiauriu gyvybės atėmimu (pvz., galvos nukirtimas, nukentėjusiojo numetimas iÅ¡ didelio aukščio, jo padegimas apliejus degiu skysčiu ir pan.).

Nustačius, jog nukentėjusiosios gyvybė buvo atimta vienkartinio, tegu ir kelias minutes trukusio poveikio pasekoje, nėra pakankamo pagrindo kaltininkės panaudotÄ nužudymo bÅ«dÄ pripažinti itin žiauriu. Ä®vykio aplinkybės nepatvirtina kaltininkės veiksmų, kuriais buvo atimta gyvybė, ypatingo žiaurumo, kurį ji aiÅ¡kiai suvoktų ar to norėtų. Nužudymo bylų nagrinėjimo praktika taipogi patvirtina, kad paprastai prokuratÅ«ra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų ar netgi sÄ lyginai žiauresnių nužudymų atvejais perduoda bylas teismui, neinkriminuodama itin žiauraus nužudymo kvalifikuojančio požymio.

Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-557/2012 V. A. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. už tai, kad užpuolė D. J. ir du kartus dÅ«rė jai peiliu, padarydamas kairės rankos alkÅ«nės sÄ nario ir dilbio žaizdas, rankomis užspaudęs burnÄ pargriovė nukentėjusiÄ jÄ , tiksliai nenustatytu bÅ«du (suduodamas smÅ«gius bukais daiktais ar trankydamas į kietÄ pavirÅ¡ių) daužė nukentėjusiajai galvÄ , rankomis spaudė bei laikė jos rankas ir kojas, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas galvos skliauto kairės pusės minkÅ¡tuose audiniuose smilkinio, virÅ¡ugalvio ir pakauÅ¡io srityse, pavirÅ¡inį odos nubrozdinimÄ kairės akiduobės iÅ¡oriniame kraÅ¡te, smulkius gleivinės nubrozdinimus ir nedideles kraujosruvas lupų vidiniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas klubuose, abiejų kelių sÄ narių priekiniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario ir abiejų plaÅ¡takų srityse, po to nenustatytu pusminkščiu 5-7 mm pločio izoliuoto laido (kabelio) tipo objektu, kurį kelis kartus apsuko nukentėjusiajai apie kaklÄ , jÄ smaugdamas, ko pasekoje dėl sukeltos mechaninės stranguliacinės asfiksijos nukentėjusioji per kelias minutes nusikaltimo vietoje mirė.

Tarp teismų praktikos pavyzdžių, kuomet netgi sÄ lyginai žiauresnių nužudymų atvejais kaltininkui nebuvo inkriminuojamas itin žiauraus nužudymo kvalifikuojantis požymis arba teisminio nagrinėjimo metu jis nepasitvirtindavo, galima paminėti ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamÄ sias bylas Nr. 1-130-557/2010, 1-82-557/2012, 1-61-557/2013, 1-133-557/2016 ir pan. Remiantis iÅ¡dėstytu, kaltinamajai inkriminuotas BK 129 str. 2 d. 6 p. numatytas nužudymÄ kvalifikuojantis požymis pripažįstamas nepasitvirtinusiu ir iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamas.

Kaltinamosios R. E. veiksmai, po nužudymo apnuoginant nužudytosios J. M. kÅ«nÄ ir iÅ¡ anksto tam tikslui paruoÅ¡ta skarda iÅ¡pjaustant ant J. M. pilvo, kaktos, deÅ¡inio juosmens-sėdmens, kairio sėdmens ženklus, primenančius nacistines svastikas, kvalifikuojami pagal BK 311 str. 1 d. kaip mirusiojo palaikų iÅ¡niekinimas. Nors aukščiau nurodytu bÅ«du bjaurodama nužudytosios kÅ«nÄ , kaltinamoji visų pirma siekė apsunkinti J. M. nužudymo aplinkybių tyrimÄ sudarant įspÅ«dį, kad J. M. nužudė sektantai, ji neabejotinai suvokė, jog apnuogindama nužudytosios kÅ«nÄ ir iÅ¡pjaustydama ant jo nacistines svastikas primenančius simbolius, ji amoraliai, žeminančiai ir ciniÅ¡kai elgiasi su nužudytosios palaikais, iÅ¡ jų tyčiojasi, ir norėjo taip veikti bei siekė atitinkamų pasekmių.

Remiantis išdėstytu, R. E. veika šiame epizode kvalifikuojama kaip BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 311 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptis.

2. Pasikėsinimas nužudyti R. J. Kaltinamoji R. E., nuo (duomenys neskelbtini), gyvendama santuokoje su R. J., tačiau nuo 2016 metų slapta palaikydama intymius santykius su L. M. bei siedama su juo tolimesnį gyvenimÄ , 2019 metų pradžioje nusprendė nutraukti santuokÄ su R. J.. Siekdama, kad nutraukus santuokÄ su R. J., santuokoje įgytas didelės vertės turtas nebÅ«tų padalintas tarp buvusių sutuoktinių, t. y. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, R. E. nusprendė nužudyti savo sutuoktinį, t. y.

Å¡eimos narį R. J.. Tuo tikslu R. E. jos vairuojamu automobiliu FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 14 d. apie 01 val. nusivežė jos nusikalstamų kėslų neįtariantį R. J. į miÅ¡ko keliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 7-tame kilometre, deÅ¡inėje pusėje, 120 metrų nuo Å¡io kelio, kur, R. J. stovint prie minėto automobilio, turėdama tikslÄ nužudyti, smogė akmeniu R. J. į virÅ¡ugalvį ir padarė triÅ¡akę muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje.

Dėl suduoto smÅ«gio R. J. praradus orientacijÄ ir nugriuvus ant žemės, kaltinamoji R. E. apipylė R. J. nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, tuo pačiu padegdama ir automobilį FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris visiÅ¡kai sudegė. Dėl ugnies poveikio R. J. buvo padaryti galvos-veido, kaklo, nugaros deÅ¡inės pusės, deÅ¡inio peties sÄ nario, deÅ¡inės rankos žasto-alkÅ«nės sÄ nario-dilbio ir abiejų plaÅ¡takų terminiai II A – II B? nudegimai, apimantys 19 % kÅ«no pavirÅ¡iaus ploto, ko pasekoje, užgijus nudegiminėms žaizdoms, R.

J. deÅ¡inėje rankoje, abiejose plaÅ¡takose susidarė randai, kurie savaime arba taikant kosmetines priemones iÅ¡nykti negali, dėl gilių ir didelį kÅ«no plotÄ apimančių nudegimų R. J. patyrė didelį fizinį skausmÄ bei iÅ¡gyveno dvasines kančias. R. J. dėl didelio skausmo atgavus nuovokÄ , voliojantis ant žemės bei rankomis plėšiant nuo savęs degančius drabužius sugebėjus užgesinti degantį savo kÅ«nÄ , kaltinamoji R. E., tęsdama nusikalstamÄ veikÄ ir siekdama nužudyti R.

J., užsimojo akmeniu/betono luitu smogti ant žemės gulinčiam R. J. į galvÄ , tačiau R. J. pabėgo ir jam buvo suteikta pagalba. Tokiu bÅ«du kaltinamoji R. E. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia pasikėsino itin žiauriai nužudyti savo Å¡eimos narį R. J., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi R. J. pavyko aktyviais veiksmais užsigesinti degantį savo kÅ«nÄ ir pabėgti iÅ¡ nusikaltimo vietos nuo tolesnio R. E. smurtavimo, po ko R.

J. buvo suteikta savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba. Apklausta teismo, kaltinamoji R. E. kalta neprisipažino ir parodė, kad neturėjo jokio tikslo ir neketino nužudyti savo sutuoktinio R. J.. Tuomet skyrybų byla su vyru dar nebuvo pradėta. Nors ji jau palaikė intymius santykius su L. M., tačiau jie susitikinėdavo pakankamai retai ir bendro gyvenimo su L. dar neplanavo. J. grįžo iÅ¡ darbo Vokietijoje, parÄ pamiegojo, po to abu važiavo į LenkijÄ pažiÅ«rėti statybinių medžiagų.

Grįžo po pietų, tada J. pasakė, kad nori su savo draugu K. S. iÅ¡gerti. Jie nuvažiavo į Å ilalę, ten J. pasiliko pas K., o ji nuvažiavo pasiimti pyragÄ dukters gimtadieniui. Po to grįžusi namo ruošė vaiÅ¡es dukros gimtadieniui. Vakare prie 21 val. J. jai paskambino ir pasakė, kad jau gali jį parsivežti. Ji parvežė vyrÄ namo, pasakė, kad apie 24 val. yra susitarusi parsivežti iÅ¡ gimtadienio vaikus. Jis paprašė be jo nevažiuoti, pasakė, kad važiuos kartu, tada pavalgė ir nuėjo miegoti, paprašęs pažadinti.

PrieÅ¡ važiuojant ji pažadino vyrÄ ir abu iÅ¡važiavo iÅ¡ namų. Pakeliui vyras paprašė užsukti į miÅ¡ko keliukÄ ir lytiÅ¡kai pasantykiauti. Jie pasuko į J. nurodytÄ miÅ¡ko keliukÄ , ten ant priekinės keleivio sėdynės atliko lytinį aktÄ . Paskui vyras nuėjo į vairuotojo pusę pasiimti parÅ«kyti cigarečių. Degė žiebtuvėlį, tada staigiai plykstelėjo liepsna, pradėjo degti vyrui apykaklė. Ji plėšė nuo jo drabužius, du kartus abu apvirto, bet pavyko drabužius nuplėšti.

Paskui jis atsisėdo ant žolyno, o ji iÅ¡bėgo į keliÄ , sustabdė pravažiuojantį automobilį ir paprašė, kad iÅ¡kviestų pagalbÄ . Laukė, paskui paprašė to automobilio vairuotojo, kad leistų vyrÄ atsisėsti į automobilį. Pirmieji atvyko gaisrininkai, o pagalba atvyko vėliau. Akmeniu vyrui į galvÄ nesmogė. Neigia apipylusi vyrÄ degiu skysčiu ir uždegusi. Nežino, nuo ko įvyko užsidegimas, automobilio salone buvo dvi 5 litrų talpos benzino, gal buvo jas blogai padėjusi ir benzinas galimai iÅ¡bėgo, nes jautėsi benzino kvapas.

Nežino, iš kur galvoje J. atsirado sužalojimas. Kai užsidegė, J. buvo pasilenkęs mašinoje į vidų, o kojos stovėjo lauke. Užsidegė, kai jis pasilenkė automobilio viduje. Kai užsidegė, ji bėgo į jo pusę ir tempė jį už nugaros iš mašinos. Kai kur jos rankų paviršiuje buvo pūslės nuo patirtų nudegimų. Ji negriebė už degančių vietų, stengėsi griebti už kitų vietų. K. J. ligoninėje gulėjo, nežino ar žinutėmis susirašinėjo, dėl rašytų žinučių aiškintis ji nebandė.

Su akmeniu į keliÄ nėjo, akmens prie maÅ¡inos neatsinešė, į keliÄ Ä—jo kviestis pagalbos. K. J. apklausė ligoninėje, tai ji buvo už durų, tik paskui pakvietė pasiraÅ¡yti, nes buvo jo rankos apibintuotos. KÄ kalbėjo J., ji negirdėjo, tik pasirašė už jį protokolÄ . Kaltinamoji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji dėl Å¡io įvykio davė teisingus parodymus, todėl praÅ¡o Å¡iais jos parodymais (t. 17, b. l. 119-123, 139-142) tikėti ir jais remtis.

Å ių apklausų metu R. E., be kita ko, parodė, kad santuokÄ su R. J. nutraukė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė 3 vaikų, J. dažnai girtaudavo, o girtas tapdavo agresyvus, pavyduliaudavo, vartodavo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ . Namuose jie turėjo dvi benzinines žoliapjoves, vyras dar bÅ«damas Vokietijoje prašė jos nupirkti benzino žoliapjovėms, sakė, kad norės jas iÅ¡bandyti. Kadangi buvo pamirÅ¡usi anksčiau nupirkti benzino, tai nupirko jo kažkurioje Å ilalės degalinėje prieÅ¡ parsiveždama vyrÄ iÅ¡ jo draugo K.

S.. Nepastebėjo, kad iÅ¡ bakelių bėgtų benzinas, benzino kvapo neužuodė. Kuomet vyras užsidegė, jo ranka užkliuvo už saugos diržo ir jis negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, tada ji pribėgusi vyrÄ iÅ¡tempė už kojų iÅ¡ automobilio. Begesinant ji užsigavo deÅ¡inę rankÄ , vėliau jai nustatė kaulo lūžį. Ji slaugė vyrÄ ligoninėje, tačiau dar bÅ«nant ligoninėje jie aptarė, kad dėl ankstesnio vyro gyvenimo bÅ«do ji kreipsis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo.

Ä®vykio metu J. vilkėjo kelnes ir marÅ¡kinius, striukės neturėjo, taip pat neturėjo su savimi ir vyriÅ¡ko rankinuko, kurį neÅ¡iodavo ant juosmens diržo. J. pamestos piniginės gaisravietėje nematė. Apklaustas teismo, nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d. įvyko gaisras, kuriame jis nukentėjo. PrieÅ¡ gaisrÄ buvo nuvykęs į LenkijÄ apsipirkti, sugrįžus viskÄ iÅ¡sikrovė iÅ¡ maÅ¡inos. Buvo dukros gimtadienis, visus nealkoholinius gėrimus ir vaisius nuvežė į pirtelę.

Vakare buvo nusprendęs susitikti su senai matytu draugu K. S.. Nuvyko pas jį kartu su tuometine savo žmona R. E.. Ji atsigėrė kavos, o jis su draugu toliau šnekučiavosi ir gėrė degtinę. R. sugalvojo, kad važiuoja namo, ir pasakė, kad jis jai paskambintų, kada reikės parvežti. Baigus gerti 0,7 litro talpos degtinės butelį, jis paskambino R., kad atvažiuotų jo parvežti. Ji atvažiavo ir iš Šilalės abu vyko į (duomenys neskelbtini). Jis buvo pervargęs ir iš to nuovargio automobilyje užsnūdo.

Pabudęs pamatė, kad yra miÅ¡ke, iÅ¡lipo ir pro maÅ¡inos priekį praėjo į vairuotojo pusę cigarečių. R. niekur nematė, maÅ¡ina buvo su įjungtom Å¡viesom. Jis atėjo į vairuotojo pusę, nes abejos durys buvo atdaros, lenkėsi į maÅ¡inÄ paimti cigarečių ir nuo to laiko jam trÅ«ko atmintis, daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjęs pajuto, kad guli ant žemės, raitosi, pirÅ¡tai riečiasi, jau yra apdegęs. Pakėlęs akis į viršų, prieÅ¡ais pamatė R., į galvÄ iÅ¡ karto atėjo mintis, kad R. jį pribaigs su tuo akmeniu.

Jis paÅ¡oko ir bėgo per miÅ¡kÄ , bėgdamas pribėgo keliÄ ir susmuko, po to atsipeikėjo ligoninės reanimacijos skyriuje. Su R. E. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Kai įvyko tas gaisras, skyrybų procesas pradėtas dar nebuvo. Nuo 2016 m. jam kildavo įtarimų, kad R. ir L. M. yra meilužiai, buvo matęs jos telefone L. M. siųstÄ Å¾inutę. Nuo 2018 m. pasidarė pastebimas dar didesnis R. godumas, ji vis reikalaudavo parsiųsti pinigų. Po įvykio ligoninėje jį apklausinėjo, o prieÅ¡ tai R. jį guodė, glostė pečius ir viskÄ jam pasakojo, kaip neva viskas vyko ir kÄ reikia sakyti tyrėjui.

Jis dar paklausė, o kam tas akmuo buvo ir ji pareiÅ¡kė, kad norėjo eiti iÅ¡daužti automobilio langÄ ir pasiimti telefonÄ . Jis labai jÄ mylėjo ir patikėjo viskuo, o ji sakė, kad jis buvo Å¡oke ir gali pradėti kalbėti nesÄ mones. KÄ ji jam supasakojo, tÄ jis viskÄ pagal jos žodžius papasakojo tyrėjui. Nežino, koks buvo tikslas važiuoti į miÅ¡kÄ , į kitÄ pusę, pasimylėti jie galėjo ir namuose. IÅ¡gėrus lytiniai santykiai jam apskritai nepavyksta. Jis nesiÅ«lė nei važiuoti į miÅ¡kÄ , nei pasimylėti.

Pamena, kad įsisėdo į maÅ¡inÄ , ji vairavo, o jis užsnÅ«do, pabudo jau miÅ¡ke. MaÅ¡ina stovėjo miÅ¡ko keliuke, variklis dirbo, Å¡viesos įjungtos, R. nematė. IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos apsižvalgė, apėjo aplink iki vairuotojo pusės, pasilenkė į maÅ¡inÄ pasiimti cigarečių ir nuo to momento prarado atmintį, atsipeikėjo gulėdamas ant žemės, raitydamasis ir apdegęs. Kaip kilo gaisras, nepamena. Pamena, kad guli ant žemės, raitosi ir tik pakėlęs galvÄ pamatė liepsnÄ ir pirmÄ kartÄ prieÅ¡ais pamatė E..

Drabužių ant kÅ«no iki pusės jau neturėjo. Kaip nusivilko drabužius, nepamena. Buvo apsirengęs mėlynais džinsais, Å¡iltais marÅ¡kiniais. Liepsna jau buvo maÅ¡inÄ apėmusi, matėsi tik kontÅ«rai. Jam atsirado kažkokios jėgos, pakilo ir pasileido bėgti per miÅ¡kÄ . Ligoninėje iÅ¡gulėjo iki gegužės, paskui dar gulėjo Kaune ir grįžus gydėsi namuose. Nukentėjo veidas, abi rankos, alkÅ«nė, petys, nugara, ausis, praskelta galva, nusvilę plaukai. Mano, kad pasilenkus į maÅ¡inÄ , gavo per galvÄ su kažkokiu tai daiktu ar akmeniu ir prarado sÄ monę, tuo metu jį galėjo apipilti ir uždegti.

Mano, kad R. planai buvo atsikratyti jo, kad galėtų gyventi su savo meilužiu ir visas turtas liktų jai. Kuro talpų bagažinėje nei salone iki važiuojant pas K. S. nebuvo, nes viskÄ buvo iÅ¡kraustęs iÅ¡ maÅ¡inos. Jokio kuro kvapo nesijautė. E. jį ligoninėje slaugė, žiÅ«rėjo, buvo pareiÅ¡kusi, kad jis jÄ kaltina. E. jam paaiÅ¡kino, kad buvo nupirkusi benzino žoliapjovei ir nuo benzino garų užsidegė maÅ¡ina, kad jis norėjo prisidegti cigaretę ir užsidegė maÅ¡ina. 1989 m. buvo turėjęs traumÄ , iÅ¡tiktas komos, buvo galvos smegenų sutrenkimas, gydėsi ir buvo pasakyta, kad atmintį gali prarasti pavartojant alkoholį, kad tas sukrėtimas liks visam laikui.

Visi automobilio saugos diržai buvo tvarkingi, nes buvo praeita techninė apžiÅ«ra. Jokios kalbos apie žolės pjovimÄ ir benzino pirkimÄ nebuvo. Nemano, kad tada reikėjo pjauti žolę. Turėjo „Samsung“ markės telefonÄ ir visas žinutes pateikė policijai, pateikė ir nuotraukas. Akmenį pamatė E. rankose, kuomet atsipeikėjo gulėdamas ir apdegęs. Ligoninėje parašė jai apie tai žinutę. E. aiÅ¡kino, neva jai reikėjo iÅ¡daužti maÅ¡inos stiklÄ , nors maÅ¡inos durys buvo atdaros.

Skyrybas inicijavo R., ji sakė, kad jis neiÅ¡tikimas, kad turi įraÅ¡us, jog guli su kitomis moterimis. Prašė pateikti, bet nepateikė ir pasakė, kad dėl to ir skiriasi, o jis norėjo taikytis ir toliau gyventi. Namuose apsižodžiavimų buvo, o fizinio smurto niekuomet nebuvo. Jis nežinojo, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nutarimo negavo. Piniginėje buvo teisės ir kiti dokumentai. Piniginėje rado tik vokiÅ¡kÄ banko kortelę, sveikatos draudimÄ . Mano, kad kol buvo praradęs sÄ monę, galėjo iÅ¡traukti ir pažiÅ«rėti, ir galėjo sudeginti.

Po santuokos nutraukimo vaikai gyveno tame name, o po to iÅ¡sikraustė su mama gyventi į (duomenys neskelbtini). Vaikai buvo nuteikinėjami nebendrauti su tėvu, kad dėl visko kaltas tėvas. Å iuo metu nepilnametis vaikas yra su juo. Benzino kvapo maÅ¡inoje nesijautė. Apklausų metų E. dalyvavo ir viskÄ girdėjo, kÄ jis aiÅ¡kina. Jis viskÄ pasakojo, kÄ ji jam nupasakojo. Yra visiÅ¡kai įsitikinęs, kad E. norėjo jį nužudyti. Nukentėjusysis parodė, kad eilę kartų apklausiamas Å¡ios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu davė teisingus parodymus, teisingai nurodė įvykio ir su tuo susijusias aplinkybes, todėl praÅ¡o Å¡iais jo parodymais (t. 13, b. l. 130-134, 139-149, 153-155, 159-161, 165-166, 170-173, 184-188; t. 14, b. l. 1-18) remtis.??? Liudytoja B.

J. parodė, kad yra nukentėjusiojo brolio T. J. žmona. Santykiai su R. ir E. buvo normalÅ«s. Jos vyras gaisrininkas ir jis tÄ naktį budėjo. Ä® gaisrÄ jis nevažiavo ir ryte grįžęs pasakė, kad buvo gaisras, kad degė maÅ¡ina ir ten buvo jo brolis. Po kelių dienų buvo nuvykusi su R. į ligoninę aplankyti R.. Kaip tik tÄ dienÄ atidavė jo maiÅ¡Ä su visais jo rÅ«bais, kuriais vilkėjo to gaisro metu. R. ranka buvo sužalota, o R. gulėjo lovoje. Ji atidarė tÄ maiÅ¡Ä ir iÅ¡ karto pajuto, kad jokio gaisro kvapo, degėsio kvapo nėra, ji kaip gaisrininko žmona tÄ kvapÄ Å¾ino puikiai, jautėsi spirito, alkoholio kvapas.

MaiÅ¡as buvo iÅ¡ įvykio vietos. R. per daug neÅ¡nekėjo, buvo neÅ¡neki. Kalbėjo apie kvapÄ ir su R., bet jis nieko nesakė, tylėjo galvÄ nuleidęs. Tik vėliau jis pradėjo Å¡nekėti, kad kažkas buvo, bet taip iki galo visos teisybės nesužinojo. Jie pateikė versijÄ , kad važiavo į miÅ¡kÄ pabÅ«ti kartu dviese. R. galvoje buvo žaizda, ji klausinėjo, kodėl pakauÅ¡yje sutrenkta galva, kodėl ten siÅ«ta. Jis sakė, kad susitrenkė į akmenį ir dėl žaizdos nieko neaiÅ¡kino.

E. aiÅ¡kino, kad padėjo R. gesinti ir gesindama kažkur susitrenkė. Kaip sugebėjo nenudegti, ji nepaaiÅ¡kino. Trauma buvo rieÅ¡o. Ant E. kÅ«no jokių nudegimų nesimatė. R. yra turėjęs didelę traumÄ , bet nieko dėl atminties nepastebėjo. Kai prasidėjo tyrimas, tai jis užsiminė apie akmenį, tik iki galo neiÅ¡vystė Å¡ito. R. E. pasitikėjo ir jÄ labai mylėjo. Tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad norėta pasisavinti turtÄ . Liudytoja D. S. parodė, kad su E. ir J. buvo Å¡eimos draugai.

R. svečiavosi pas juos, bet ji tuo momentu buvo darbe. Kai grįžo iÅ¡ darbo, jų jau nebuvo. Po kelių dienų viskÄ sužinojo iÅ¡ E. pasakojimo. Ji sakė, kad R. yra Kaune, ligoninėje. Jos pačios ranka ties rieÅ¡u buvo iÅ¡tinusi. Sakė, kad R. degė cigaretę ir užsiliepsnojo maÅ¡ina. Ji pasakojo, kad su vyru buvo nusipirkę benzino žoliapjovei, benzinas buvo automobilio salone, vyrui degantis cigaretę, užsiliepsnojo benzino garai, automobilis užsidegė ir apdegė jos vyras. Jai tai pasirodė įtartina, klausė R., ar ji jautė maÅ¡inoje benzino kvapÄ , bet Å¡i nutylėjo, neatsakė.

J. grįžus iÅ¡ ligoninės, klausinėjo apie įvykį ir jo, bet jis sakė, kad nieko nepamena, apie gaisrÄ jam sakiusi tik R., kuri jam sakiusi, kad jie važiavo į miÅ¡kÄ lytiÅ¡kai santykiauti. J. ir pats tuo netikėjo, tačiau sakė, kad žmona jį įtikino tokia įvykių eiga. Netrukus po to sužinojo, kad J. skiriasi. Jai buvo tai netikėta, todėl klausė R., Å¡i paaiÅ¡kino, kad įtaria vyrÄ neiÅ¡tikimybe. Tuo tarpu J. buvo nustebęs dėl R. noro skirtis, jis norėjo ir toliau su ja gyventi.

Liudytojas K. S. parodė, kad su J. buvo Å¡eimos draugai. R. buvo grįžęs iÅ¡ Vokietijos, pasiskambino ir norėjo susitikti. Atvažiavo kartu su žmona vakare, dar buvo Å¡viesu. Jis su J. iÅ¡gėrė butelį degtinės. Po to jie iÅ¡važiavo. Kas įvyko, sužinojo kitÄ dienÄ iÅ¡ žmonos, kad sudegė maÅ¡ina, kad R. apdegė. E. pasakojo, kad važiuodami jie užsuko į miÅ¡kÄ pasimylėti, po to J. norėjo parÅ«kyti, degėsi cigaretę, o maÅ¡inoje buvo nesandari talpa su benzinu, buvo prisikaupę benzino garų, ir automobilis užsidegė.

BÅ«damas vairuotojas profesionalas, jis iÅ¡ karto atmetė versijÄ , kad iÅ¡ indo benzinas galėtų per kamÅ¡tį tiek prigaruoti automobilio salone, kur darinėjamos durys, kad nuo kibirkÅ¡ties užsidegtų. Keista buvo ir tai, kad R. apdegė, o R. – ne. Vėliau jis bandė kalbėtis su R., bet Å¡is nieko taip ir nepapasakojo, matėsi, kad nenori kalbėti. Liudytojas P. G. parodė, kad važiuodamas iÅ¡ Å ilalės pamatė, kad kažkas miÅ¡ke dega. Liepsna buvo didelė. Pristabdė, iÅ¡bėgo kažkokia moteris, ji rankos mostais stabdė automobilį.

Pasakė, kad dega maÅ¡ina ir vyras apdegė. IÅ¡kvietė pagalbas ir laukė, kol atvažiuos. Ant moters kÅ«no ar drabužių apdegimų nesimatė. Nuo gaisro vietos sklido garsus vyro pagalbos Å¡auksmas, Å¡aukė, kad jam skauda, Å¡aukė pagalbos. Moteris nuėjo link tos vietos, netrukus grįžo su vyru, kuris tebeÅ¡aukė, atrodė baisiai, apdegęs, pajuodęs, nusiplėšęs drabužius nuo virÅ¡utinės kÅ«no dalies. Netrukus atvyko greitoji ir tÄ vyrÄ bei moterį iÅ¡sivežė. Liudytojas T.

B. parodė, kad iÅ¡ draugo L. Å . sužinojo, kad miÅ¡ke prie kelio kažkoks gaisras, abu nuvažiavo pažiÅ«rėti. Prie kelio jau stovėjo P. G. automobilis, o gaisras buvo kiek toliau miÅ¡ke. Jis nuėjo pažiÅ«rėti. P. G. automobilio stovėjo R. E., ji kalbėjo ramiai, apdegusi nebuvo, tik sakėsi, jog užsigavo rankÄ . Ji papasakojo, kad atvyko su vyru į miÅ¡kÄ , ten sprogo automobilyje buvęs benzinas ir užsidegė automobilyje buvęs jos vyras. G. automobilyje sėdėjo R. J. ir rėkė iÅ¡ skausmo, dejavo, aimanavo ir prašė pagalbos.

Liudytojas L. Å . parodė, kad važiavo su B. pažiÅ«rėti gaisro. Jis pats bijojo lipti iÅ¡ maÅ¡inos, tik girdėjo, kad kažkoks vyras Å¡aukiasi pagalbos, dejuoja ir aimanuoja iÅ¡ skausmo. Liudytojas A. P. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandoje ir teko vykti į tÄ gaisrÄ . Gavo iÅ¡kvietimÄ , atvyko nurodytu adresu ir ėmėsi pirminių veiksmų, kad iÅ¡gelbėti miÅ¡kÄ . Atvyko pirmas, ant kelio laukė greitosios. Automobilis degė pilnai liepsnoje. Užgesinus ėjo iki greitosios pažiÅ«rėti, kaip tam vyriÅ¡kiui.

Matė apdegusį pažįstamÄ R. J., virÅ¡utinė jo kÅ«no dalis buvo be drabužių, matė apdegimus rankose iki riešų ir veide. Å alia keliuko matė numestÄ atsegtÄ vyriÅ¡kÄ piniginę, tuščiÄ degtinės butelį. Liudytojas R. M. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi ir tyrė to gaisro priežastis. Atsimena, kad tas gaisras kilo naktį, ryte važiavo apžiÅ«rėti, po to surinko paaiÅ¡kinimus. R. J. paaiÅ¡kino, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį ji su vyru degalinėje nusipirko dvi talpas su benzinu ir padėjo jas automobilio salone, viena talpa buvo nesandari ir prigaravo benzino, automobilio salone jautėsi benzino kvapas.

Ji su vyru nuvažiavo į miÅ¡kÄ pasimylėti, po to vyras, sėdėdamas vairuotojo vietoje, degėsi cigaretę ir įvyko sprogimas, nors automobilio durys ir buvo atviros. Užsidegė ir J. rÅ«bai, jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, ji padėjo jam nusivilkti rÅ«bus. Kaltinamoji neminėjo, kad J. bÅ«tų užkliuvęs už saugos diržo, ar kad ji pati bÅ«tų apdegusi, jokių apdegimo požymių ant jos ir nesimatė. Minėjo, kas sudegė automobilio ir J. dokumentai. Tokie kaltinamosios paaiÅ¡kinimai buvo neįtikinami, praktikoje dar nebuvo pasitaikę, kad esant atviroms automobilio durims, salone bÅ«tų prisirinkę tiek benzino garų, kad kiltų gaisras.

Tačiau, nepavykus surinkti jokių objektyvių duomenų apie gaisro kilimo priežastis, R. E. aiÅ¡kinimo nebuvo kuo paneigti. Liudytoja S. R. parodė, kad dirba Å ilalės GMP slaugytoja, pagal iÅ¡kvietimÄ buvo nuvykusi į gaisro vietÄ . Tik sustojus, į GMP automobilį įlaipino vyrÄ ir moterį. Vyras virÅ¡ juosmens buvo nuogas, pajuodęs nuo ugnies, jo veidas, galva ir plaÅ¡takos apdegusios. Apdegimus, taip pat žaizdÄ galvoje ji aprašė GMP kvietimo kortelėje. Vyras kentė baisius skausmus, visÄ keliÄ garsiai Å¡aukė, kad skauda, prašė pagalbos, jis buvo sÄ moningas.

Tuo pat metu vyras protarpiais Å¡aukė kartu su juo vežamai moteriai „kÄ tu padarei su manimi?“, „dėl ko tu taip padarei?“, „dabar tau už tai, kÄ padarei, bus“, taip pat klausė tos moters, kur jo piniginė ir dokumentai, ar jie irgi sudegė. ApžiÅ«rėjusi moterį, jokių ugnies pėdsakų ant jos kÅ«no ar drabužių nepastebėjo, ji tik skundėsi užsigavusi abi rankas. Moteris nieko nekalbėjo, nereagavo į vyro priekaiÅ¡tus, tik guodėsi savo rankomis. Å iuos liudytojos parodymus patvirtino ir kartu su ja į iÅ¡kvietimÄ vykęs Å ilalės GMP vairuotojas liudytojas V.

L., kuris taip pat parodė, kad pakeliui į ligoninę apie įvykį telefonu pranešė R. J. seseriai. Liudytojas T. R. parodė, kad dirba Å ilalės policijoje ir vyko į gaisro vietÄ . Jam atvykus, nukentėjusieji jau buvo iÅ¡vežti į ligoninę. Vėliau į įvykio vietÄ grįžo R. E. su kitais asmenimis. Ji paaiÅ¡kino, kad dalyvavo tame veiksme, kad vyras apdegęs, kad ji jo žmona. Ji teigė, kad miÅ¡ke buvo su savo vyru, bandė santykiauti seksualiai, automobilyje laikė benzinÄ ir užsidegė automobilis.

Tokios jos nurodytos aplinkybės kėlė daug abejonių. Ant J. kÅ«no ir drabužių nudegimų nesimatė, buvo tik sužalota ranka, matėsi nubraižymas, patinimas. Klausė, kaip susižalojo rankÄ ir ji paaiÅ¡kino, kai vyras Å¡oko, pradėjo bėgti, kad ji bėgusi iÅ¡ paskos ir kažkur pargriuvusi. Kaltinamoji pasakojo, kad su vyru pasimylėjo, paskui ji atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o vyras nuėjęs atsisėdo į vairuotojo sėdynę, kojos liko lauke, degėsi žiebtuvėliu cigaretę ir tuo metu įvyko sprogimas, salonÄ apėmė liepsna, vyras iÅ¡Å¡oko į laukÄ ir ėmė iÅ¡ skausmo rėkti, bėgti tolyn, plėšti nuo savęs drabužius, voliotis ant žemės, mėgindamas užsigesinti, ji jam padėjo.

Sakė, kad vakar dienÄ su vyru nusipirko dvi talpas benzino, pasidėjo jas automobilio salone, viena talpa buvo nesandari, prigaravo benzino ir kilo gaisras. Visa tai atrodė labai įtartina, nes, pasak kaltinamosios, iki gaisro priekinės automobilio durelės buvo iki galo atviros, o pati kaltinamoji, kuri teigė tuo metu sėdėjusi automobilyje, nuo sprogimo ir gaisro visiÅ¡kai nenukentėjo. Tačiau nebuvo objektyvių požymių apie nusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, dėl to buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas ir nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Liudytoja K. A. parodė, kad dirba Å ilalės policijoje tyrėja. Jai buvo pavesta tikslinti aplinkybes apklausiant R. J.. Galutinį sprendimÄ priima vyriausias tyrėjas, duoda užduotis ir jai buvo užduotis sukontaktuoti su Klaipėdos universitetine ligonine, kurioje buvo pristatytas apdegęs R. J.. Skambino gydytojui ir klausė apie jo bÅ«klę, ar bÅ«tų galimybė jį apklausti. Gydytojas pasakė, kad ligonis adekvatus, sÄ moningas, gali bendrauti ir ji nuvyko jį apklausti. Nukentėjusįjį apklausė ligoninės palatoje.

Apklausoje dalyvavo Jašinsko žmona R. J.. Pačios R. J. neapklausinėjo, nes ji buvo prieš tai apklausta kito tyrėjo. Atkreipė dėmesį, kad ant R. J. kūno nesimatė jokių sužalojimų ar ugnies pėdsakų. Dar krito į akis kaltinamosios meilikavimas ir pataikavimas J., kuris atrodė perdėtas, nenatūralus. J. paprašytas pats papasakojo įvykio aplinkybes, jo parodymus protokole užrašė tiksliai iš jo žodžių. Visos apklausos metu R. J. buvo šalia, meiliai žiūrėjo į akis vyrui ir pritariamai linkčiojo galva po kiekvieno jo pasakyto sakinio.

Tačiau kai ji bandydavo užduoti J. patikslinančius klausimus, jis į juos nesugebėdavo atsakyti. Po apklausos protokolÄ pasirašė R. J., nes J. apdegusiomis rankomis negalėjo to padaryti. Abu tvirtai pasakė, kad viskas taip ir buvo, kaip užraÅ¡yta. Po apklausos jai kilo įtarimų, kodėl R. J. visiÅ¡kai nenukentėjo, nors gesino savo vyrÄ . Todėl dar pasikalbėjo ir su R. J.. Å i teigė, kad automobilyje su R. J. lytiÅ¡kai santykiavo, pastarasis vienas dar gėrė degtinę, o dėl to, kad gesindama vyrÄ ji pati neapdegė, jai tiesiog pasisekė.

Liudytojas K. S. parodė, kad dirbo Klaipėdos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriumi. Jam pavesta apklausti nukentėjusįjį R. J.. Nuvyko į ligoninę ir apklausinėjo, kalbėjo su nukentėjusiuoju ir jo žmona. Papasakojo, kad jie važiavo automobiliu, sugalvojo parÅ«kyti, sustojo prie miÅ¡kelio. PrieÅ¡ tai buvo nusipirkę kuro žoliapjovei. Pasakė, kad bandė per galines keleivio pusės dureles (Å¡iÄ aplinkybę jis gerai pamena, nukentėjusysis taip ir sakė) pasiekti žiebtuvėlį ir pasiimti cigarečių iÅ¡ daiktų dėtuvės. Pasakojo, kad pasiėmęs tuos daiktus iÅ¡ karto bandė prisidegti, ir tuo metu ugnies pliÅ«psnis, jis apdegė.

Apie galvos sumuÅ¡imÄ neminėjo ir jokios kalbos nebuvo. Po to sakėsi iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ automobilio, nusimetęs degančius rÅ«bus ir bėgęs pagalbos link plento. Nieko neminėjo, kad žmona bÅ«tų jį gesinusi, nors žmona dalyvavo apklausoje ir vyrui duodant paaiÅ¡kinimus pritardama nuolat linksėjo galva, o po apklausos už vyrÄ pasirašė protokolÄ ir žodžiu patvirtino, kad viskas, kÄ pasakojo jos vyras, yra tiesa. Liudytoja S. V. parodė, kad yra nukentėjusiojo R. J. sesuo. 2019 m. balandžio 14 naktį sulaukė iÅ¡ greitosios pagalbos skambučio, kad įvyko gaisras, nukentėjo jos brolis, yra visas apdegęs ir vežamas į Klaipėdos ligoninę.

Tada paskambino broliui K., pasakė, kas atsitiko ir jie iÅ¡vyko į Klaipėdos ligoninę. Atvykus nuėjo į priėmimo skyrių, ten sėdėjo R., buvo gydytojas. R. buvo su Å¡viesia palaidine, tamsiom kelnėm, nužiÅ«rėjo nuo galvos iki kojų ir pagalvojo, kad ji buvo gaisre, bet yra Å¡vari. Gydytojas tuo metu turėjo R. juodÄ piniginę, iÅ¡ kurios jis iÅ¡traukė kortelę ir nurašė tam tikrus duomenis. Ji pradėjo klausinėti apie brolį, kaip jo savijauta ir pasakė, kad pamatyti jo negalės, kad yra sÄ moningas, bet Å¡oko bÅ«senoje.

Gydytojas jai padavė tÄ piniginę, ji jÄ atidarė ir ten buvo tik kortelė, kuri buvo visiÅ¡kai Å¡vari. Atsisukusi į R. paklausė, kaip ji, R. pradėjo dejuoti, kad skauda ranka, kad jai blogai. Po to jie iÅ¡važiavome namo, visÄ keliÄ klausinėjo, kaip viskas įvyko. Ji pasakojo, kad dienos metu važiavo į Å ilalę, nusipirko benzino, benzinas buvo už priekinių sėdynių, kad po to nuvežė R. vėl į Å ilalę pas draugÄ , po to pasiėmė, turėjo važiuoti vaikų pasiimti iÅ¡ gimtadienio, bet staiga nuvažiavo į miÅ¡kelį pasimylėti.

Visi grįžo pas jÄ Ä¯ namus ir pradėjo ieÅ¡koti tos piniginės, kurioje bÅ«davo pastoviai daugiau pinigų, visi pagrindiniai dokumentai. Piniginės niekur nerado ir tada su broliu paprašė, kad nuvyktų į įvykio vietÄ , kad pamatytų, kas ten buvo. Kai nuvyko, tai ten jau buvo policijos pareigÅ«nai, tai jie pasiėmė jÄ apklausai, o jie su broliu įsijungę telefonus vaikščiojo, ieÅ¡kojo tos piniginės. Vaikščiojant vienoje vietoje pamatė nuo alkoholinio butelio kamÅ¡tį ir užkandos celofaninį pakelį.

Nieko daugiau neradę, parvežė R. namo. KitÄ rytÄ kartu su R. nuvykus į reanimacijÄ gydytojas paklausė, kokie giminystės ryÅ¡iai. Gydytojas paklausė, kuri buvome gaisre, pasakė, kad brolienė ir gydytojas pasakė, kad ji visai neapdegusi, sveika. Kai jie priėjo prie gulinčio R., tai buvo tokie pikti žodžiai iÅ¡ jo tiesiai R. „ir tu čia“. Ji klausė, kaip čia viskas atsitiko, kaip čia buvo ir pasakė, kad buvo kaip buvo. Priėjusi gydytoja atidengė tvarsčius, matėsi, kad rankos, plaÅ¡takos apdegusios, kad apdegęs veidas.

Broliui nukrito tvarstis ir pamatė susiÅ«tÄ Å¾aizdÄ kairėje galvos pusėje. Važiavo nupirkti broliui tvarsčių ir sugrįžusi norėjo susitikti su gydytoja. Palaukė, kol R. iÅ¡eis ir nuėjo pas gydytojÄ pasikalbėti. Gydytojai papasakojo versijÄ , kokiÄ pasakojo R., kad važiuojant iÅ¡ Å ilalės brolis užmigo, kad buvo miÅ¡ke, pasimylėjo, kad degėsi cigaretę, sprogo, įvyko tas gaisras ir jis apdegė. Gydytoja paklausė, ar jie tiki brolio žmona. Pasakė, jei jei piltų, tai ji užsidengtų veidÄ , pasakė, kad jo stemplė neiÅ¡degusi, dengiantis buvo apdegintos plaÅ¡takos.

Jai tokie žodžiai sukėlė vidinį nerimÄ ir važiuojant namo ji visÄ keliÄ stebėjo R., kaip ji elgiasi maÅ¡inos gale. Ji jautėsi labai ramiai, nesijautė labai pergyvenanti, kad Å¡eimos nariui atsitiko nelaimė. NeiÅ¡kentusi ji dar kartÄ jos paklausė, kad pasakytų, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo. Ji pasakė „tu kÄ , galvoji, aÅ¡ jį nužudyti norėjau?“ ir nuo tos dienos jų pokalbiai baigėsi. Toliau R. buvo gydomas Klaipėdoje, buvo iÅ¡vežtas į KaunÄ . Broliui grįžus iÅ¡ ligoninės, ji dar kartÄ jo paklausė, kaip tai atsitiko.

Jis sakė, kad neatsimena, sakė, kad užmigo maÅ¡inoje, atsibudo miÅ¡ke ir pamena, kad kÅ«rėsi cigaretę, kad po to prisimena, kaip pradėjo degti. Kai brolis gulėjo ligoninėje, R. pažadėjo, kad toliau gyvens gražiai, bus viskas labai gerai, bus geri santykiai. Grįžus broliui iÅ¡ ligoninės, staiga ji labai stipriai pasikeitė. Brolis staiga į jos pasikeitimÄ paklausė jos „gal tu norėjai mano mirties?“, ir tada ji pasakė, kad skyrybos. R. ji gali apibÅ«dinti kaip turinčiÄ polinkį meluoti ir labai savanaudiÅ¡kÄ , dėl savo charakterio ji jokioje darbovietėje ilgiau nepadirbdavo.

Santykiai tarp brolio ir E. buvo neblogi, R. prikaiÅ¡iojo broliui dėl neiÅ¡tikimybės, o brolis paminėjo M. žinutę, ir tada R. trenkė jam per veidÄ . Žinojo, kad jie draugauja Å¡eimomis. M. buvo Å¡eimos žmogus, buvo rÅ«pestinga, rÅ«pinosi vaikais. Gandų apie R. ir M. santykius miestelyje buvo. Brolis patikėjo, kad pats užsidegė. Kaip žmona jam sakė, tuo jis ir patikėjo. Brolis nepamena, kaip atsidÅ«rė miÅ¡ke, jis tik pamena tÄ momentÄ , kaip degė cigaretę. Brolis labai patiklus žmogus, be galo mylėjo žmonÄ ir tikėjo kiekvienu jos žodžiu.

Dėl kreipimosi į policijÄ su broliu nekalbėjo. Grįžus iÅ¡ ligoninės, jis greitai iÅ¡važiavo į VokietijÄ uždirbti Å¡eimai pinigų. Å iuos liudytojos parodymus patvirtino ir nukentėjusiojo brolis liudytojas K. J.. Liudytoja V. N. parodė, kad pažįsta R. E., nes jos sÅ«nus draugavo su kaltinamosios dukra. 2019 m. pavasarį R. E. jai pasakojo, kad nakties metu vežėsi neblaivų savo vyrÄ R. J. iÅ¡ draugo, su kurio pastarasis girtavo. Pakeliui sustojo miÅ¡ke, vyras automobilyje rÅ«kė, o ten buvo benzino, sudegė automobilis ir apdegė R.

J., o ji, gelbėdama vyrÄ , susižalojusi rankÄ . R. niekuomet nėra jai pasakojusi apie kokias nors problemas Å¡eimoje, apie iÅ¡ vyro patiriamÄ smurtÄ , tik sakė, kad jai trÅ«ksta bendravimo su vyru. Liudytoja L. I. parodė, kad su R. E. yra ilgametės draugės. Po kilusio gaisro, kuomet apdegė R. J., R. jai pasakojo, kad dienos metu jie su vyru važiavo į miÅ¡kÄ prisiskinti velykiniams papuoÅ¡imams beržų Å¡akelių, ir R. miÅ¡ke pametė savo telefonÄ . Naktį vyras sugalvojo važiuoti į miÅ¡kÄ ieÅ¡koti telefono, abu nuvažiavo, bet tamsoje telefono nerado.

Tada vyras sugalvojo parÅ«kyti, automobilyje degėsi cigaretę ir įvyko sprogimas, nes prie galinių sėdynių buvo padėtos dvi talpos su benzinu, kuris ir sprogo. Ji iÅ¡tempė degantį vyrÄ iÅ¡ automobilio, plėšė nuo jo degančius rÅ«bus ir taip jį užgesino, tuo metu abu nugriuvo, ir taip ji susižalojo rankÄ , tačiau pati nudegimų nepatyrė. Ji vežė R. aplankyti vyro į ligoninę, matė, kaip jis buvo apdegęs. Jai bÅ«nant palatoje, atvyko ugniagesiai apklausti J., apklausiamas Å¡is pasakojo, kad pasisuko, degė cigaretę, sprogo benzinas ir jis apdegė.

Dar J. tebesigydant ligoninėje, R. jai sakė, kad iÅ¡ Vokietijos nuo kažko gavo žinutę, kad vyras buvo jai neiÅ¡tikimas, o neiÅ¡tikimybės ji negali atleisti, todėl kreipsis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. IÅ¡ 2019-04-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2019-04-18 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2019-04-14 kilusio gaisro metu sužaloto R. J. bei sudegusio automobilio, konstatavus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas (t. 1, b. l. 14-16). IÅ¡ 2020-09-10 nutarimo panaikinti nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2019-04-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo panaikintas (t. 1, b. l. 17-19). 2019-04-18 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad labiausiai tikėtina 2019-04-14 (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kilusio gaisro priežastimi buvo neatsargus žmogaus elgesys.

Pridedamose nuotraukose užfiksuotas sudegęs automobilis FORD GALAXY (t. 13, b. l. 115-121). 2019-04-16 tiriant gaisro priežastį apklaustas liudytoju R. J. parodė, kad 2019-04-14 apie 00.00 val. automobiliu Ford Galaxy, kurį vairavo jo žmona R. E., važiavo pasiimti vaikų. Pakeliui jie sustojo (duomenys neskelbtini) kaime miško keliuke. Abi automobilio durelės buvo atviros. Sėdėdamas vairuotojo vietoje, jis degėsi cigaretę. R. J. tuo metu stovėjo šalia automobilio. Jam degantis cigaretę, įvykio sprogimas ir jis apdegė.

Mano, kad gaisras įvyko dėl automobilio salone susidariusios benzino garų koncentracijos, nes automobilyje buvo pilna 15 litrų talpa benzino (t. 13, b. l. 89-90). 2019-04-18 paaiÅ¡kinime R. J. nurodė, kad bÅ«damas prie automobilio, per kairiosios pusės keleivio sėdynę pasiėmė cigaretę ir žiebtuvėlį, bandant prisidegti cigaretę, įvyko liepsnos pliÅ«psnis ir iÅ¡ karto apėmė visÄ automobilio salonÄ . Automobilyje buvo benzino talpa su 5 litrais benzino, talpa buvo pripildyta kelios valandos iki įvykio (t. 13, b. l. 109). 2019-04-14 tiriant gaisro priežastį apklausta liudytoja R.

E. (J.) parodė, kad 2019-04-14 apie 00 val. ji kartu su savo vyru R. J. automobiliu Ford Galaxy nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esantį miÅ¡kÄ . R. J. atsisėdo į vairuotojo vietÄ ir bandė žiebtuvėliu užsidegti cigaretę, ji tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Vyrui užsidegus cigaretę dujiniu žiebtuvėliu, staiga kilo ugnies pliÅ«psnis ir užsidegė vyro drabužiai. Ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nubėgo padėti vyrui. Jų telefonai buvo palikti degančiame automobilyje, todėl ji nubėgo ant kelio kviesti pagalbos.

Jos manymu, užsidegus cigaretę sprogo benzino garai, kadangi automobilio gale buvo padėtos talpos su benzinu, kurį ji su vyru dienÄ buvo nusipirkę žoliapjovei (t. 13, b. l. 84-86). 2019-04-15 paaiÅ¡kinime R. E. (J) nurodė, kad su R. J. atvykus į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kelį, jie iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. R. J. atsisėdo ant vairuotojo sėdynės, jam žiebtuvėliu degantis cigaretę, kilo karščio banga ir vyras užsidegė. Ji tuo metu stovėjo prie automobilio keleivio pusėje. Už priekinės sėdynės buvo padėtos dvi talpos benzino, kuris buvo automobilyje kelias valandas.

Gaisro metu sudegė vyro pasas ir tapatybės kortelė (t. 13, b. l. 108). IÅ¡ 2019-04-14 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ribose, apie 100 metrų nuo kelio Nr. 193. Ä®vykio vietoje užfiksuotas visiÅ¡kai sudegęs automobilis (t. 13, b. l. 73-80). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1983/2020(03) konstatuota, kad R. J. padaryti galvos-veido, kaklo, nugaros deÅ¡inės pusės, deÅ¡inio peties sÄ nario, deÅ¡inės rankos žasto-alkÅ«nės sÄ nario-dilbio ir abiejų plaÅ¡takų terminiai II A – II B? nudegimai, apimantys 19 % kÅ«no pavirÅ¡iaus ploto.

R. J. be nudegimų dar padaryta triÅ¡akė muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje. Ji galėjo gautis vienu poveikiu, sudavus į virÅ¡ugalvį buku daiktu ar įrankiu, turėjusiu plokščiÄ neribotÄ arba iÅ¡gaubtÄ pavirÅ¡ių, galimai akmeniu. R. J. kraujyje rasta 0,9 promilės etilo alkoholio. Dėl ugnies poveikio R. J. padaryti nudegimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , galvos žaizda – nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Nepavykus greitai nuslopinti ugnies, dėl ilgesnio liepsnos poveikio R.

J. bÅ«tų patyręs didesnės apimties bei gilesnius kÅ«no nudegimus, kas galėjo sukelti pavojų gyvybei, blogÄ iÅ¡eitį ir mirtį. Užgijus nudegiminėms žaizdoms, R. J. deÅ¡inėje rankoje ir abiejose plaÅ¡takose susidarė randai, kurie savaime ar taikant kosmetines priemones iÅ¡nykti negali, toks sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas (t. 14, b. l. 65-72). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 94/2021(03) konstatuota, kad po įvykio 2019-04-14 naktį R. E. nustatyti sužalojimai: deÅ¡inio stipinkaulio apatinio galo lūžis ir alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžis be poslinkio, kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, abiejų plaÅ¡takų nugarinio pavirÅ¡iaus kraujosruvos.

R. E. kÅ«no sužalojimai aukÅ¡tos temperatÅ«ros (liepsnos) poveikyje nepadaryti. R. E. plaÅ¡takos, jų delnai neapdegė. Neužfiksuoti dÅ«mų, suodžių patekimo į kvėpavimo takus, apsinuodijimo degimo medžiagomis požymiai. Diagnozuoti kaulų lūžiai bÅ«dingi netiesioginei traumai, labiausiai tikėtina, kad R. E. susižalojo griÅ«dama ant per alkÅ«nės sÄ narį iÅ¡tiestos deÅ¡inės rankos (t. 15, b. l. 11-13). IÅ¡ 2021-02-09 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos raÅ¡to matyti, kad 2019-04-14 01 val. oro temperatÅ«ra buvo 0,9 laipsnio ir pÅ«tė 4,2 m/s stiprumo Å¡iaurės rytų vėjas (t. 15, b. l. 164).

Iš 2020-11-30 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuoti galimai apdegę medžiai, apdegusių padangų liekanos, įvykio vietoje esanti akmenų krūva ir betono gabalai bei vyriškas batas (t. 15, b. l. 169-181). Iš 2021-02-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas vyriškas batas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad ant bato pado yra užrašas „42“ bei „MekoMelo“ (t. 15, b. l. 172-189).

IÅ¡ 2020-11-30 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo matyti, kad K. J. pateikė mobilaus ryÅ¡io telefono aparatÄ â€žRedmi Note 9 Pro“ (t. 16, b. l. 1). IÅ¡ 2020-11-30 daiktų apžiÅ«ros protokolo ir priedų matyti, kad apžiÅ«rėtas pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefono aparatas „Redmi Note 9 Pro“, kurio atmintyje yra iÅ¡saugotos sudegusio automobilio nuotraukos (t. 16, b. l. 2-9). IÅ¡ 2020-12-03 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė mobilaus ryÅ¡io telefono aparatÄ â€žSamsung Galaxy J 4“ (t. 16, b. l. 11-12).

Iš 2020-12-03 daiktų apžiūros protokolo ir priedų matyti, kad apžiūrėtas R. J. pateiktas mobilaus ryšio telefono aparatas „Samsung Galaxy J 4“, kurio atmintyje yra išsaugotos sudegusio automobilio nuotraukos, sužaloto R. J. nuotraukos, R. J. ir R. J. (E.) siųstos ir gautos žinutės bei dokumentų nuotraukos. Vienoje iš žinučių R. J. nurodo, kad matė R. J. (E.) su akmeniu. (t. 16, b. l. 15-47). Iš 2021-01-26 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė banko kortelę „Sparkase maestro“, R.

J. sveikatos draudimo kortelę vokiečių kalba, darbo kortelę, dokumentÄ vokiečių kalba, dokumento kopijÄ apie R. J. įmonės veiklÄ , paciento apžiÅ«ros lapÄ (t. 16, b. l. 69-70). IÅ¡ 2021-01-27 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti R. J. pateikti R. J. sveikatos draudimo kortelė vokiečių kalba, darbo kortelė, banko kortelė bei kiti dokumentai (t. 16, b. l. 78-93).??? 2021-03-15 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-397(21) konstatuota, kad iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ banko „Sparkasse“ yra paveiktas aukÅ¡tos temperatÅ«ros.

Tirti pateiktos darbo kortelės ir sveikatos draudimo kortelės vienos pusės plastiko pavirÅ¡iuje yra pavienių terminio poveikio požymių. Gaisrui bÅ«dingų požymių tirti pateiktame dokumente ir kortelėse nėra (t. 16, b. l. 116-119). IÅ¡ 2021-03-03 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė Å¡iltus flanelinius marÅ¡kinius (t. 16, b. l. 126). IÅ¡ 2021-03-19 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti R. J. pateikti marÅ¡kiniai (vėliau naudoti Gaisrų tyrimo centrui atliekant tyrimÄ ) (t. 16, b. l. 127-132).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 35-4(SI) konstatuota, kad labiausiai tikėtinas tiriamo gaisro kilimo mechanizmas - tiesioginis atviros liepsnos kontaktas su degiais skysčiais aplietu paviršiumi. Gaisras negalėjo kilti tokiomis aplinkybėmis, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė įtariamoji R. E., t. y. užsidegus nuo panaudoto žiebtuvėlio liepsnos automobilio salone susikaupusiems benzino garams. Esant atidarytoms automobilio durims, automobilio viduje negali susikaupti užsidegimui reikalinga garų koncentracija (t. 16, b. l. 152-172).

IÅ¡ 2020-06-11 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas R. E. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-03-01 iki 2020-12-14. Protokole užfiksuota, kad R. J. nuo 2019-03-06 iki 2019-08-13 iÅ¡ viso per devynis kartus pervedė R. E. 5478 eurus. Nuo 2020 metų sausio mėnesio kas mėnesį pervesdavo po 300 eurų vaikų iÅ¡laikymui. 2020-03-20 R. J. pervedė R. E. 16 471 eurÄ 20 cnt. pagal teismo sprendimÄ , kaip kompensacijÄ už turto dalybas skyrybų metu (t. 20, b. l. 87-89). IÅ¡ Tauragės apylinkės teismo pateiktų dokumentų matyti, kad R.

E. 2019-07-15 pateikė teismui ieškinį dėl jos santuokos su R. J. nutraukimo, santuoka nutraukta teismo 2020-03-19 sprendimu (t. 20, b. l. 108-126). Nors kaltinamoji R. E. kategoriškai neigia pasikėsinusi nužudyti R. J., aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina jos kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme, o kaltinamosios versija, neva R. J. apdegė dėl nelaimingo atsitikimo, yra visiškai paneigta. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R.

J. nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais apie įvykio aplinkybes, kuriuos atskirose detalėse visiškai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. R. J. bei apklaustų liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad tiriant gaisro kilimo aplinkybes iš karto po įvykio, R. J. tyrėjams nurodė ne tas įvykio aplinkybes, kurias jis prisiminė ar kurių neprisiminė, tačiau tokias aplinkybes, kokias jį R. E. įtikino neva buvus tikrovėje, ir kurios šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigtos.

R. J. nurodo, kad R. E. atvažiavus jo paimti iÅ¡ K. S., jis, bÅ«damas gerokai iÅ¡gėręs (2019-04-04 02.40 val. R. J. kraujyje rasta 0,9 promilės etilo alkoholio, taigi prieÅ¡ įvykį girtumas buvo dar didesnis), taip pat pervargęs po darbų ir kelionės namo iÅ¡ Vokietijos bei kelionės į LenkijÄ , automobilyje užmigo ir atsibudo jau miÅ¡ke. R. J. kategoriÅ¡kai paneigė R. E. aiÅ¡kinimÄ , kad iÅ¡ K. S. jie visų pirma grįžo namo, kur, pasak kaltinamosios, R. J. dar pavalgė, pamiegojo ir tik tuomet abu važiavo į pirtį pasiimti vaikų po gimtadienio, taip pat kategoriÅ¡kai paneigė siÅ«lęs R.

E. važiuoti į miÅ¡kÄ lytiÅ¡kai santykiauti ir nurodė, kad bÅ«damas iÅ¡gėręs yra lytiÅ¡kai nepajėgus ir lytiniai santykiai tokioje bÅ«senoje jam nepavyksta. Akivaizdu, jog pasak R. E. versijos, lytinius santykius buvo galima atlikti ir namuose prieÅ¡ iÅ¡važiuojant parsivežti vaikų, o ne nakties metu ir esant Å¡altam orui važiuoti tuo reikalu į miÅ¡kÄ . Pažymėtina, kad artimiausiai savo draugei L. I. iÅ¡ karto po įvykio R. E. nurodė dar kitokiÄ vykimo naktį į miÅ¡kÄ versijÄ â€“ neva jie su R.

J. vyko ieÅ¡koti telefono, kurį R. J. pametė, kuomet dienÄ jie buvo atvažiavę į tÄ pačiÄ vietÄ pasiskinti beržų Å¡akelių. Å iÄ versijÄ kategoriÅ¡kai paneigė R. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jos nebeminėjo ir R. E., tačiau nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl tokias aplinkybes buvo nurodžiusi savo draugei. Kaip toliau nurodo R. J., atsibudęs miÅ¡ke automobilyje, kurio variklis veikė, Å¡viesos buvo įjungtos, abejos priekinės durelės atviros, o R. E. niekur nesimatė, jis iÅ¡lipęs nuėjo į vairuotojo pusę, lenkėsi į maÅ¡inÄ paimti cigarečių ir nuo to laiko jam trÅ«ko atmintis, daugiau nieko nepamena.

Atsipeikėjo jau gulintis ant žemės, raitydamasis iÅ¡ skausmo ir degdamas, pakėlęs akis į viršų, prieÅ¡ais pamatė R., užsimojusiÄ virÅ¡ jo galvos akmeniu ar betono luitu, tada, atsiradus kažkokiam jėgų antplÅ«džiui, paÅ¡oko ir nubėgo per miÅ¡kÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad R. J., be nudegimų, dar buvo padaryta triÅ¡akė muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje. Ji galėjo gautis vienu poveikiu, sudavus į virÅ¡ugalvį buku daiktu ar įrankiu, turėjusiu plokščiÄ neribotÄ arba iÅ¡gaubtÄ pavirÅ¡ių, galimai akmeniu.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad pagal savo lokalizacijÄ Å¾aizda negalėjo gautis griuvimo į kÄ nors atsitrenkiant pasekoje. Å iÄ Å¾aizdÄ dar įvykio vietoje užfiksavo ir pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusi GMP darbuotoja. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu įvykio vietoje taip pat rasta įvairių akmenų ir betono luitų. Kaltinamoji R. E. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du atsirado žaizda R. J. virÅ¡ugalvyje. Pagal visas įvykio aplinkybes (kitų asmenų buvimas prieÅ¡ gaisro kilimÄ Ä¯vykio vietoje nenustatytas, galimybė R.

J. kokiu nors bÅ«du aptariamÄ sužalojimÄ pasidaryti pačiam visiÅ¡kai paneigta), minima galvos žaizda R. J. galėjo bÅ«ti padaryta tik vieninteliu bÅ«du – R. E. iÅ¡ nugaros pusės nepastebimai prisėlinus prie besilenkiančio į automobilio salonÄ pasiimti cigarečių R. J., smogiant jam į galvÄ tam tikslui pasiimtu įvykio vietoje buvusiu akmeniu ir tokiu bÅ«du apsvaiginant nukentėjusįjį. Gaisrų tyrimo centro specialisto iÅ¡vada Nr. 35-4(SI) nustatyta, kad gaisras negalėjo kilti tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė R.

E., t. y. užsidegus nuo panaudoto žiebtuvėlio liepsnos automobilio salone susikaupusiems benzino garams, nes esant atidarytoms automobilio durims, automobilio viduje negali susikaupti užsidegimui reikalinga garų koncentracija. Labiausiai tikėtinas tiriamo gaisro kilimo mechanizmas - tiesioginis atviros liepsnos kontaktas su degiais skysčiais aplietu pavirÅ¡iumi. Å iÄ iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis R. J. nurodė, kad prieÅ¡ įvykį abi priekinės automobilio durelės pakankamai ilgÄ laikÄ buvo atviros, to neneigia ir kaltinamoji R.

E.. R. J. taip pat patvirtino, kad jokio benzino kvapo automobilio salone nesijautė. Tuo tarpu R. E. parodymai dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad jokio benzino kvapo automobilio salone neužuodė, teisme ji aiškino, kad automobilyje jautėsi benzino kvapas, tačiau savo parodymų dėl šios aplinkybės keitimo priežasties paaiškinti nesugebėjo. Kita vertus, nukentėjusysis R. J. kategoriškai patvirtino, kad neprašė R. E. nupirkti benzino, kartu su ja benzino nepirko ir apskritai nematė ir nežinojo, ar automobilyje yra kokia nors talpa su benzinu.

Dirbti su benzinine žoliapjove artimiausiu metu neketino, pagal metų laikÄ ir meteorologines sÄ lygas žolės pjauti dar nereikėjo (vertinimus, kad poreikio pjauti žolę tokiu metų laiku dar nebuvo, iÅ¡sakė ir apklausti liudytojai). Nors R. E. nurodo, kad viena pati nupirko dvi talpas po 5 litrus benzino kažkurioje Å ilalės degalinėje prieÅ¡ parsiveždama vyrÄ iÅ¡ jo draugo K. S., apklausiama tiriant gaisro priežastis ji teigė, kad talpas su benzinu ji nusipirko kartu su R. J.. Tuo tarpu tiriant gaisro priežastis apklausiamas R.

J., tyrėjams nurodydamas gaisro priežastis pagal R. E. jam papasakotas aplinkybes, Å¡ias aplinkybes nurodė dar kitaip – kad automobilyje buvo 15 litrų talpa su benzinu, po to – kad 5 litrų talpa su benzinu. Aplinkybę, jog talpas su benzinu degalinėje ji pirko kartu su R. J., kuriÄ pati paneigė apklausiama teismo, R. E. nurodė ir liudytojams D. S., R. M., T. R., K. S.. Pažymėtina, kad tiriant gaisro priežastis 2019-04-14 apklausta liudytoja R. E. parodė, kad gaisro kilimo metu ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, tÄ ji nurodė ir liudytojui T.

R., o 2019-04-15 paaiÅ¡kinime nurodė, kad tuo metu ji stovėjo prie automobilio keleivio pusėje. Apklausta teismo, R. E. parodė, kad už nugaros traukė vyrÄ iÅ¡ maÅ¡inos, rankomis plėšė nuo jo degančius drabužius, rankose jai kai kur buvo pÅ«slės nuo nudegimų, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vyrÄ iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡traukė už kojų, apie savo patirtus nudegimus nieko neminėjo, liudytojai K. A. taip pat patvirtino jokių nudegimų nepatyrusi, o liudytojams T. R., R. M. nurodė, kad R.

J. pats iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, liudytojai L. I. teigė, kad bÅ«tent ji iÅ¡tempė degantį vyrÄ iÅ¡ automobilio. Tuo tarpu nei R. E. apžiÅ«rėję medikai, nei iÅ¡ karto po įvykio jÄ matę ir su ja bendravę liudytojai ant jos kÅ«no ar drabužių nepastebėjo nei menkiausių apdegimo ar aprÅ«kimo požymių, jokiais nudegimais nesiskundė ir pati R. E.. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 94/2021(03) taip pat konstatuota, kad R. E. kÅ«no sužalojimai aukÅ¡tos temperatÅ«ros (liepsnos) poveikyje nepadaryti.

R. E. plaÅ¡takos, jų delnai, neapdegė. Neužfiksuoti dÅ«mų, suodžių patekimo į kvėpavimo takus, apsinuodijimo degimo medžiagomis požymiai. Akivaizdu, kad pagal kiekvienÄ iÅ¡ R. E. pateiktų versijų – ar ji bÅ«tų sėdėjusi automobilyje gaisro kilimo metu, ar bÅ«tų traukusi degantį R. J. iÅ¡ liepsnojančio automobilio, ar bÅ«tų plėšusi nuo R. J. kÅ«no degančius drabužius ir jį gesinusi, bet kurioje iÅ¡ Å¡ių situacijų R. E. bÅ«tų patyrusi liepsnos poveikį – apdegusi bent jau plaÅ¡takas, aprÅ«kusi dÅ«mais ir suodžiais ir jų prisikvėpavusi, apdegusi bei degimo produktais iÅ¡sitepusi drabužius.

Aptartų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. E. smÅ«giu akmeniu į galvÄ apsvaiginus R. J. ir Å¡iam nugriuvus ant žemės Å¡alia automobilio, toliau įvykiai galėjo vystytis tik sekančiu bÅ«du: tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , R. E. specialiai tam tikslui įsigytu ir automobilyje laikytu nenustatytos kilmės degiu skysčiu apliejo orientacijÄ praradusį R. J. bei automobilio salonÄ ir juos padegė. Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais paneigta, kad gaisras galėjo kilti nuo automobilyje galimai buvusio benzino garų, tačiau akivaizdu, jog R.

E. buvo pasirÅ«pinusi įsigyti ir pasidėjusi automobilyje nenustatyto degaus skysčio, reikalingo jos nusikalstamiems planams įgyvendinti – sudeginti apsvaigintÄ R. J. bei automobilį, tokiu bÅ«du paslepiant nusikaltimo pėdsakus ir imituojant nelaimingÄ atsitikimÄ . Kaip galima spręsti iÅ¡ R. J. bei pačios R. E. parodymų, konkretus jau seniau brandinto ketinimo nužudyti R. J. įgyvendinimo planas R. E. galimai kilo staiga, R. E. ir R. J. nuvykus pas K. S., nes R. J. parodė, kad atsigėrusi pas K. S. kavos, R.

E. staiga sugalvojo važiuoti namo ir jį paliko, o R. E., teigdama, jog ji važiavo ruoÅ¡ti vaiÅ¡ių dukters gimtadieniui, kita vertus, parodė, kad bÅ«tent tuo metu įsigijo ir automobilyje padėjo talpas su benzinu (tai atitinka ir R. J. parodymus, kad iki jiems su R. E. važiuojant pas K. S., automobilis buvo pilnai iÅ¡krautas ir jokių talpų su benzinu jame nebuvo). IÅ¡ aukščiau aptarto akivaizdu, kad padegusi R. J. ir automobilį, R. E. nesiėmė jokių priemonių jiems gesinti ir stebėdama situacijÄ stovėjo atokiau, nes nepatyrė jokio aukÅ¡tos temperatÅ«ros (liepsnos) poveikio.

Tačiau, prieÅ¡ingai R. E. sumanymui sudeginti automobilį ir Å¡alia jo gulintį R. J., prieÅ¡ tai smÅ«giu į galvÄ apsvaigintas ir po to padegtas R. J., matomai nuo liepsnos poveikio sukelto skausminio Å¡oko, atsigavo ir raitydamasis ant žemės bei nusiplėšdamas nuo savęs degančius drabužius, sugebėjo užsigesinti degantį savo kÅ«nÄ . Akivaizdu, kad tai pamačiusi ir supratusi, jog likęs gyvas R. J. gali apkaltinti jÄ pasikėsinimu nužudyti, R. E., sugriebusi įvykio vietoje buvusį betono luitÄ ar akmenį, pribėgusi prie R.

J. ir užsimojusi Å¡iuo betono luitu/akmeniu smogti R. J. į galvÄ (bÅ«tent šį momentÄ nurodo pastebėjęs atsipeikėjęs po sÄ monės praradimo R. J., tÄ jis prisiminė jau gulėdamas ligoninėje, kÄ patvirtina ir jo raÅ¡ytos žinutės R. E. turinys), ketino pabaigti realizuoti savo nusikalstamÄ sumanymÄ nužudyti R. J., tačiau R. J. staiga paÅ¡okus ir nubėgus, nesugebėjo to padaryti. IÅ¡ tolesnių R. E. veiksmų galima spręsti, kad pastaroji suvokė, jog net ir tuo atveju, jeigu jei pavyktų pasivyti R.

J. ir kokiais nors smurtiniais veiksmais atimti jam gyvybę, R. J. žūties tyrimo metu ji nesugebės paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du R. J. atsidÅ«rė toli nuo automobilio ir patyrė mirtinus sužalojimus, nesusijusius su liepsnos poveikiu, ir iÅ¡vengti atsakomybės. Kita vertus, negalima kategoriÅ¡kai atmesti, kad R. E. nuo tolesnių nusikalstamų sustabdė ir jos patirta pakankamai rimta rankos trauma, kuriÄ ji galėjo patirti, mėgindama vytis R. J. ir nesėkmingai nugriÅ«dama. Todėl duotoje situacijoje R.

E. ėmėsi bene racionaliausio veiksmų varianto - bėgo į keliÄ ieÅ¡koti pagalbos, aplinkinių akyse mėgindama pavaizduoti save kaip nukentėjusio nuo nelaimingo atsitikimo R. J. gelbėtojÄ , bÅ«tent tokiÄ istorijÄ pasakodama aplinkiniams ir vėliau įtikinusi ja ligoninėje gydomÄ R. J. bei įvykį tyrusius pareigÅ«nus, ko pasekoje R. E. kurį laikÄ pavyko iÅ¡vengti atsakomybės. IÅ¡ liudytojų S. R., V. L. parodymų matyti, kad nepaisant patirto didžiulio dvasinio sukrėtimo ir skausminio Å¡oko, R.

J. jau vežamas į ligoninę suvokė, kad nukentėjo bÅ«tent nuo tyčinių R. E. veiksmų ir tuo jÄ kaltino. Ir tik vėliau, jau ligoninėje, kaip nurodo R. J., R. E., pasinaudodama R. J. meile jai, sugebėjo įtikinti R. J., kad dėl patirto Å¡oko jis galimai neteisingai viskÄ suvokė, o gaisras kilo R. E. nupasakotu bÅ«du, kuris, kaip dabar jau patikimai nustatyta, yra neįmanomas. Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas pripažįsta įrodytu, jog kaltinamoji R. E. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasikėsino nužudyti R.

J., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi R. J. pavyko aktyviais veiksmais užsigesinti degantį savo kÅ«nÄ ir pabėgti iÅ¡ nusikaltimo vietos nuo tolesnio R. E. smurtavimo, po ko R. J. buvo suteikta savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba. Akivaizdu, jog apsvaigindama R. J. smÅ«giu akmeniu į galvÄ , po to apliedama jį degiu skysčiu ir padegdama, o pastarajam atgavus sÄ monę, mėgindama dar kartÄ smogti į galvÄ akmeniu ar betono luitu, kaltinamoji R.

E. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais atims nukentėjusiajai gyvybę, to siekė ir norėjo. Todėl nekyla abejonių, jog kaltinamoji veikė tiesiogine iÅ¡ankstine apibrėžta tyčia. Kaip jau minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nu­Å¾u­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kan­ki­nant ar ki­taip itin žiau­riai), kai kal­ti­nin­ko vei­ka dėl gy­vy­bės at­Ä—mi­mo bÅ«­do ar ki­tų ap­lin­ky­bių pa­si­reiÅ¡­kia ypa­tin­gu žiau­ru­mu.

Kan­ki­ni­mas – tai tam tik­rÄ lai­kÄ trun­kan­tys veiks­mai, su­ke­lian­tys di­de­les fi­zi­nes, dva­si­nes kan­Äias nu­ken­tė­ju­sia­jam tie­sio­gi­niu po­vei­kiu į jo kÅ«­nÄ ar­ba su­da­ran­tys sÄ ­ly­gas kil­ti to­kioms kan­Äioms (dėl skaus­mo, al­kio, troÅ¡­ku­lio, Å¡al­Äio, karÅ¡­Äio, ver­Äiant at­lik­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį že­mi­nan­Äius veiks­mus ir pan.). Nu­Å¾u­dy­mas ki­taip itin žiau­riai yra ta­da, kai gy­vy­bė at­ima­ma itin skaus­min­gu bÅ«­du (pvz., nuo­di­jant skaus­min­gai vei­kian­Äiais nuo­dais, de­gi­nant, už­ka­sant, nu­me­tant iÅ¡ di­de­lio aukÅ¡­Äio ir pan.) ar­ba pa­da­rant nu­ken­tė­ju­sia­jam daug kÅ«­no su­Å¾a­lo­ji­mų.

Å iuo at­ve­ju ne­tu­ri reikÅ¡­mės, kiek lai­ko nu­ken­tė­ju­sy­sis po pa­nau­do­to smur­to iki mir­ties jau­tė kÅ«­no su­Å¾a­lo­ji­mų su­kel­tÄ skaus­mÄ . Nu­Å¾u­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal šį punk­tÄ , jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė itin žiau­rų gy­vy­bės at­Ä—mi­mo ypa­tu­mÄ . Byloje nekyla abejonių, kad kaltinamoji neabejotinai suprato, jog jos pasirinktas gyvybės atėmimo bÅ«das padegant yra itin skausmingas, akivaizdu, kad bÅ«dama netoliese ji stebėjo padegto R.

J. kančias ir jo bandymus užsigesinti bei nusiplėšti degančius drabužius, o nukentėjusiajam pavykus tai padaryti, mėgino toliau smurtauti, siekdama galutinio tikslo – gyvybės atėmimo. Todėl veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiau­riai. Nusikaltimo padarymo metu R. E. ir R. J. buvo sutuoktiniai, todėl veika kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip Å¡eimos nario nužudymas. Byloje apklaustų asmenų parodymais nustatyta, to neneigia ir kaltinamoji, jog gyvendama santuokoje su R.

J., R. E. nuo 2016 m. palaikė intymius santykius ir su L. M.. Nors kaltinamoji teigia, kad incidento su R. J. metu dar nesiejo tolesnio savo gyvenimo su L. M., tačiau duodama parodymus dėl J. M. nužudymo ji parodė, kad L. labai mylėjo, bÅ«tent su juo siejo tolesnį gyvenimÄ , be to, L. nuolat rėmė jÄ materialiai, taip pat rÅ«pinosi ir jos vaikais, su jais susidraugavo. NatÅ«ralu, kad tokie artimi asmenų tarpusavio santykiai, duodantys pagrindÄ tolesnio bendro gyvenimo kÅ«rimui, neatsiranda staiga ir formuojasi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ .

Nukentėjusysis L. M. patvirtino, kad bÅ«tent dažni intymÅ«s susitikimai su R. E. buvo viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių dar 2019 m. pabaigoje ar 2020 m. pradžioje jis pradėjo įkalbinėti savo žmonÄ J. M. nutraukti jų santuokÄ . Taigi L. M. iniciatyva nutraukti jo santuokÄ su J. M. sinchroniÅ¡kai sekė po R. E. iniciatyvos nutraukti jos santuokÄ su R. J., kas savo ruožtu patvirtina, kad R. E. planai dėl bendro gyvenimo su L. M. kilo gerokai anksčiau, nei ji bando įtikinti teismÄ , ir Å¡ių planų įgyvendinimui R.

E. visų pirma reikėjo nutraukti jos santuokÄ su R. J.. Kaltinamosios aiÅ¡kinimo, neva santuokos nutraukimo priežastis buvo ta, kad R. J. dažnai girtaudavo, o girtas tapdavo agresyvus, pavyduliaudavo, vartodavo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. PrieÅ¡ingai, byloje apklausti R. J. bei R. E. pažinoję asmenys parodė, kad jų Å¡eima gyveno normaliai, R.niekuomet nėra skundusis dėl R. J. prieÅ¡ jÄ galimai vartojamo smurto, apie galimÄ R. J. polinkį smurtauti ar jokį net vienkartinį galimÄ R.

J. smurtavimo atvejį Å¡eimÄ pažinojusiems asmenims nėra žinoma, o R. E. iniciatyva dėl santuokos nutraukimo visus nustebino. Nenustatyta, kad per visÄ ilgalaikį santuokinį gyvenimÄ R. E. dėl galimai netinkamo R. J. elgesio bÅ«tų kreipusis į policijÄ ar kitas valstybės institucijas. IÅ¡ R. E. ir R. J. parodymų matyti, kad R. J. 2019-04-12 grįžus namo iÅ¡ darbo Vokietijoje, R. E. jokių ketinimų nutraukti santuokÄ R. J. neiÅ¡sakė, prieÅ¡ingai, jie abu bendrai užsiėmė Å¡eimos Å«kio reikalais – vyko į LenkijÄ nusipirkti maisto produktų dukters gimtadieniui ir statybinių medžiagų, vėliau bendru sutarimu kartu nuvyko pas R.

J. draugÄ K. S., su kuriuo R. J. pasiliko pabendrauti. R. J. taip pat parodė, kad ligoninėje R. E. buvo su juo labai Å¡velni ir lipÅ¡ni, visokeriopai rÅ«pinosi (į nenatÅ«ralų R. E. meilikavimÄ R. J. atkreipė dėmesį ir jį apklausinėjusi policijos pareigÅ«nė liudytoja K. A.), tuo tarpu vos jam grįžus namo iÅ¡ ligoninės, R. E. ėmė tiesiog jo nekęsti, visas jos Å¡velnumas iÅ¡ karto baigėsi. Pažymėtina, kad liudytoja L. I., artimiausia, be nužudytosios J. M., ir ilgametė R.

E. draugė parodė, kad dar J. tebesigydant ligoninėje R. jai sakė, kad iÅ¡ Vokietijos nuo kažko gavo žinutę, kad vyras buvo jai neiÅ¡tikimas, o neiÅ¡tikimybės ji negali atleisti, todėl kreipsis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, bÅ«tent tokiÄ santuokos nutraukimo iniciatyvos priežastį ji nurodė ir R. J. bei liudytojai D. S.. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ apklaustų asmenų parodymų bei byloje sukauptų dokumentų, nors kaltinamoji R. J. tvirtino neva turinti įraÅ¡us, kur jis užfiksuotas su kitomis moterimis, o L.

I. teigė gavusi žinutę iÅ¡ Vokietijos apie vyro neiÅ¡tikimybę, tokių jos neva turimų duomenų niekam neparodė, jų nenurodė bei nepateikė ir kreipdamasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. PrieÅ¡ingai, teigdama L. I., D. S. ir pačiam R. J., neva R. J. yra jai neiÅ¡tikimas, o neiÅ¡tikimybės ji negalinti atleisti ir todėl nutraukianti santuokÄ , R. E. duodama parodymus pripažino, jog pati jau keletÄ metų iki nagrinėjamų įvykių nuolat buvo neiÅ¡tikima R. J. su L. M.. Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, R.

E. apskritai nieko neminėjo apie menamÄ R. J. neiÅ¡tikimybę ir teigė, kad inicijavo santuokos nutraukimÄ neva dėl ankstesnio R. J. gyvenimo bÅ«do – girtavimo ir smurtavimo prieÅ¡ jÄ (kaip minėta, Å¡ios R. E. nurodomos aplinkybės jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina). Aukščiau aptarta įvykių seka, netikėta ir staigi tiek R. J., tiek ir Å¡eimÄ pažįstantiems asmenims R. E. iÅ¡reikÅ¡ta santuokos nutraukimo iniciatyva R. J. dar nebaigus sveikti po patirtų sužalojimų, skirtingiems Å¡altiniams nurodomos skirtingos, tačiau byloje surinktais įrodymais nepatvirtintos santuokos nutraukimo iniciatyvos versijos, kaltinant R.

J. ir santuokine neiÅ¡tikimybe, ir smurtavimu bei girtavimu, tuo tarpu pačiai jau eilę metų bÅ«nant neiÅ¡tikimai savo sutuoktiniui patvirtina, kad kaltinamosios tyčia atsikratyti savo sutuoktiniu, kaip kliÅ«timi tolesnio bendro gyvenimo su L. M. kÅ«rimui, buvo susiformavusi jau prieÅ¡ inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ . Akivaizdu, kad toliau siekti bendro gyvenimo, tame tarpe ir turtinės gerovės bei turtinių santykių kÅ«rimo su L. M., kaltinamoji galėjo tik nutraukusi santuokinius ryÅ¡ius su R. J.. Tačiau nutraukiant santuokÄ oficialiai, bÅ«tų tekę dalintis santuokoje įgytu turtu, todėl R.

E. pasirinko jai labiau priimtinÄ variantÄ â€“ nužudyti sutuoktinį, inscenizuojant nelaimingÄ atsitikimÄ , kad po sutuoktinio mirties visas santuokoje užgyventas turtas atitektų jai ir vaikams. IÅ¡ Å¡alių santuokos nutraukimo dokumentų matyti, kad Å¡alims pasidalijus santuokinį turtÄ , R. J. atiteko (iÅ¡minusavus priteistÄ iÅ¡mokėti R. E. piniginę kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę turto dalį) daugiau nei 20 000 eurų vertės turtas. Taigi materialinė nauda, kuriÄ kaltinamoji bÅ«tų gavusi nužudydama sutuoktinį, buvo pakankamai ženkli, ji iÅ¡ esmės atitinka tÄ materialinę naudÄ , kuriÄ vėliau kaltinamoji tikėjosi gauti ir iÅ¡ L.

M., nužudydama J. M.. Kaltinamajai nepavykus iki galo realizuoti savo nusikalstamo sumanymo – R. J. iÅ¡gyvenus po nepavykusio pasikėsinimo į jo gyvybę, kaltinamoji iÅ¡ karto ėmėsi kitų, nors ir materialiai daug mažiau naudingų veiksmų savo planams kurti bendrÄ gyvenimÄ su L. M. įgyvendinti – vos tik kaltinamajai pavyko nukreipti nuo savęs įtarimus ir buvo nutrauktas tyrimas dėl gaisro kilimo priežasčių, R. E. apkaltino R. J. neva santuokine neiÅ¡tikimybe ir po to inicijavo oficialų santuokos nutraukimo procesÄ .

Tuo būdu teismas pripažįsta įrodytu, kad R. E. pasikėsino nužudyti R. J. dėl savanaudiškų paskatų, veika atitinkamai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Remiantis išdėstytu, R. E. veika šiame epizode kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 9 p. Teismui nekyla abejonių, kad R. J. galėjo nukentėti nuo kitų asmenų, kitu laiku ar aplinkybėmis. R. E. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti.

3. Bausmių skyrimas ir kiti nuosprendžio klausimai Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl J.

M. nužudymo ir jos palaikų iÅ¡niekinimo teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo ir duodama parodymus, padėjo juos iÅ¡aiÅ¡kinti (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad planuodama J. M. nužudymÄ , kaltinamoji iÅ¡ anksto parengė planÄ , kaip paslėpti Å¡io nusikaltimo pėdsakus, aktyviai slėpė įkalčius, pradinėje tyrimo stadijoje klaidino J. M. nužudymÄ tiriančius pareigÅ«nus ir nužudytosios artimuosius, skleisdama įvairias melagingas versijas apie J.

M. neva nužudžiusius asmenis ir tokiu bÅ«du bandydama nukreipti nuo savęs įtarimus. Tačiau, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams surinkus pakankamai įkalčių, duodančių pagrindÄ Ä¯tarti R. E. Å¡ių nusikaltimų padarymu ir jÄ sulaikius, nuo pat pirmosios apklausos įtariamÄ ja 2020-08-19 momento R. E. pripažino savo kaltę dėl J. M. nužudymo bei jos palaikų iÅ¡niekinimo, ir viso tolesnio proceso metu davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, padėdama atskleisti Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Kaltinamosios jÄ apklausiant teisiamajame posėdyje iÅ¡sakyti vertinimai, jog pagrindinis J. M. nužudymo motyvas ir tikslas buvo ne savanaudiÅ¡kos paskatos, o jos meilė L. M. ir siekis kurti su juo tolesnį savo gyvenimÄ , kolegijos nuomone, nepaneigia nuoseklaus kaltinamosios prisipažinimo nužudžius J. M. bei iÅ¡niekinus jos palaikus, ir detalaus Å¡ių nusikaltimų padarymo aplinkybių atskleidimo duodant parodymus, tokiu bÅ«du padedant iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus. Epizode dėl pasikėsinimo nužudyti R.

J. kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje taip pat nenustatyta ir kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pasikėsindama nužudyti savo sutuoktinį R. J., kaltinamoji padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , nusikalto, veikdama tiesiogine iÅ¡ankstine apibrėžta tyčia. Ji iÅ¡ anksto apgalvojo ir parengė nusikaltimo planÄ , ketindama inscenizuoti nelaimingÄ atsitikimÄ ir tokiu bÅ«du paslėpti nusikaltimo pėdsakus, pasiruošė tam reikalingas priemones (degų skystį).

Kuomet smÅ«giu į galvÄ apsvaigintas ir kaltinamosios padegtas nukentėjusysis atsigavo ir užsigesino degantį savo kÅ«nÄ , kaltinamoji, nepaisant jos stebimų nukentėjusiojo kančių, toliau demonstruodama atkaklų pasiryžimÄ Ä¯gyvendinti sumanymÄ nužudyti R. J., ir toliau bandė smurtauti prieÅ¡ jį įvykio vietoje buvusiu akmeniu/betono luitu. Taigi, nors Å¡is nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, akivaizdu, kad pasikėsinimas buvo baigtas, t. y. kaltinamoji pagal savo iÅ¡gales atliko viskÄ , kad atimtų gyvybę nukentėjusiajam, ir nusikaltimo nebaigė tik nukentėjusiajam pavykus pabėgti bei po to suteikus jam kvalifikuotÄ medicinos pagalbÄ .

Itin didelį veikos pavojingumÄ parodo ne tik trijų nužudymÄ kvalifikuojančių požymių buvimas, bet ir dėl pasikėsinimo nužudyti atsiradę padariniai – iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados bei nukentėjusiojo R. J. parodymų, jo plaÅ¡takų atstumiančio ir kÅ«nÄ bjaurojančio iÅ¡orinio vaizdo matyti, kad dėl ugnies poveikio buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kÅ«nas (rankos), kas BK 135 str. prasme atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Pažymėtina, kad kėsindamasi dėl savanaudiÅ¡kų paskatų itin žiauriai nužudyti savo sutuoktinį, kaltinamoji taip pat suprato, kad tokiu bÅ«du jos vaikai neteks tėvo, ir to siekė.

Kaltinamoji savo elgesį dėl Å¡io nusikaltimo vertina nekritiÅ¡kai ir nei kiek nesigaili nusikaltusi, viso proceso metu savo kaltę neigė, melavo ir iÅ¡sisukinėjo, mėgindama iÅ¡vengti atsakomybės. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, už šį nusikaltimÄ , nors ir nurÅ«kusį pasikėsinimo stadijoje, kaltinamajai skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nužudydama J. M., kaltinamoji įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei.

Kaltinamoji nužudė pažįstamÄ asmenį, su kuriuo eilę metų palaikė draugiÅ¡kus tarpusavio santykius, nusikalto, veikdama tiesiogine iÅ¡ankstine apibrėžta tyčia, smaugė nukentėjusiÄ jÄ tol, kol Å¡i neberodė jokių gyvybės požymių, nepalikdama J. M. jokių galimybių iÅ¡gyventi. Kaip ir ankstesnio nusikaltimo atveju, ji iÅ¡ anksto apgalvojo ir parengė nusikaltimo planÄ , pasiruošė nužudymui ir vėlesniam jo slėpimui reikalingas priemones. Nužudydama J. M., kaltinamoji žinojo ir suprato, kad tokiais savo veiksmais atima mamÄ iÅ¡ keturių jos nepilnamečių vaikų, ir to siekė, kas akivaizdžiai patvirtina kaltinamosios abejingumÄ kitų asmenų kančioms, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų ir asmeninės gerovės. Akivaizdu, jog J.

M. nužudymas, kaip ir ankstesnis pasikėsinimas nužudyti R. J., buvo dėsninga kaltinamosios pasirinkto gyvenimo bÅ«do – materialinės naudos siekio bet kuria kaina, net ir atimant kitų žmonių gyvybę bei pasmerkiant kančioms jų artimuosius - pasekmė. Tai, jog kaltinamajai yra bÅ«dingas abejingumas kitų jausmams, nesugebėjimas jausti kaltę, polinkis kaltinti aplinkinius ir racionalizuoti savo netinkamÄ elgesį, vengiant asmeninės atsakomybės, yra konstatuota ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte (t. 19, b. l. 94-105).

Prokuroras savo baigiamojoje kalboje už Å¡io nusikaltimo padarymÄ siÅ«lė skirti R. E. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, motyvuodamas, be kita ko, ir tuo, kad jos įvykdytas tyčinis nužudymas turi du kvalifikuojančius požymius, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Vienok, kaip jau minėta aukščiau, teismas pripažįsta esant nustatyta vienÄ kaltinamosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat pripažįsta nepasitvirtinusiu vienÄ iÅ¡ nužudymÄ kvalifikuojančių požymių (nužudymas itin žiauriai).

Kaltinamoji yra dar pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už nelabai pavojingus administracinius nusižengimus, turi nepilnametį vaikÄ , turi sveikatos problemų (2015 m. paÅ¡alintas inkstas, diagnozuoti miÅ¡rÅ«s ir kiti asmenybės sutrikimai, miÅ¡rus nerimo ir depresinis sutrikimas), iÅ¡ suėmimo vykdymo vietos charakterizuojama teigiamai (t. 21, b. l. 136). Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti, už padarytÄ nusikaltimÄ skiriant kaltinamajai sankcijoje numatytÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, parenkant didesnį už sankcijos vidurkį Å¡ios bausmės dydį.

Už BK 311 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ R. E. skiriama artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 7 d. nuostatomis bausmės, paskirtos už J. M. nužudymÄ ir pasikėsinimÄ nužudyti R. J., bendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du. Ä®vertinant abiejų nusikaltimų sunkumÄ ir itin didelį pavojingumÄ , prie griežtesnės bausmės pridedama pakankamai didelė – 2 metų trukmės – Å¡velnesnės laisvės atėmimo bausmės dalis. BK 311 str. 1 d. numatytas nusikaltimas pagal pavojingumÄ labai skiriasi nuo aukščiau paminėtų nusikaltimų, todėl už jį paskirta bausmė su griežtesnėmis bausmėmis bendrinama apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p.).

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu. Nukentėjusysis L. M. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 9489,35 euro turtinės ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 1-10). Nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro jo turėtos J. M. laidojimo iÅ¡laidos, taip pat ateityje numatomos turėti kapavietės tvarkymo bei paminklo pastatymo iÅ¡laidos. Neturtinę žalÄ sudaro dėl jo žmonos bei 4 jo vaikų motinos žūties patirta moralinė žala, dėl kurios sutriko jo emocinė bÅ«sena, be to, jis kenčia, ir matydamas vaikų moralines kančias dėl mamos netekties.

Nukentėjusieji D. M., A. M., V. M., R. M. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios kiekvienam po 30 000 neturtinės žalos atlyginimo dėl jų mamos žūties, taip pat praÅ¡o priteisti ir turtinės žalos atlyginimÄ netekus motinos, mokant kiekvienam po 100 eurų kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020-08-11 iki kiekvieno iÅ¡ jų pilnametystės, mokamas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (t. 8, b. l. 132-136). Nukentėjusioji R. Ž. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 170).

Nurodo, kad dukters, su kuria palaikė artimus glaudžius ryÅ¡ius, nužudymas padarė jai didžiulę moralinę žalÄ , labai iÅ¡gyveno dėl dukters mirties, dėl patirtos nervinės įtampos paÅ¡lijo jos sveikata. Nukentėjusysis R. J. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 50 000 eurų neturtinės bei 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 14, b. l. 30). Nurodo, kad neturtinę žalÄ sudaro jo patirta moralinė žala dėl pasikėsinimo jį nužudyti, patirtos didelės fizinės kančios dėl nudegimų.

Ant rankų plaÅ¡takų liko nepataisomi, kÅ«nÄ bjaurojantys randai nuo nudegimų, dėl kurių nuolat jaučia diskomfortÄ , o esant Å¡altesniam orui, nudegusiose vietose jaučia fizinį skausmÄ . Turtinę žalÄ sudaro nusikaltimo metu sunaikinto jo automobilio rinkos vertė 2 800 eurų. Be to, gydant gaisro metu patirtus sužalojimus, ligoninėje gydytojams teko sukarpyti ant deÅ¡inės rankos pirÅ¡to buvusį auksinį vestuvinį žiedÄ , kurio vertė 200 eurų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyrius byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2741,56 euro turtinės žalos atlyginimo (t. 8 b. l. 184-193; t. 21, b. l. 14-21).

Nurodo, kad tokio dydžio žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė dėl naÅ¡laičių pensijos iÅ¡mokėjimo nepilnamečiams nužudytosios J. M. vaikams. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2961,19 euro R. J. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo (t. 14, b. l. 185-190). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.).

Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis.

Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu iÅ¡gyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

IÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems D. M., A. M., V. M., R. M., R. Ž. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios R. E. veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta jų mamos ir dukters gyvybė. Neabejotinai nustatyta, kad nepilnamečiai nukentėjusieji dėl mamos, su kuria palaikė itin glaudžius ir artimus emocinius ryÅ¡ius, netekties patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ , neteko artimiausio globėjo ir maitintojo (nusikaltimo padarymo metu santuoka tarp J.

M. ir L. M. jau buvo nutraukta, vaikai gyveno su mama). Esant aptartų aplinkybių visumai, Å¡ių nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos (kiek jÄ galima iÅ¡matuoti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) atlyginimo dydžio atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, todėl pilnai tenkintini, kaltinamoji ieÅ¡kinius Å¡ioje dalyje pilnai pripažįsta. Atitinkamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ patyrė ir nužudytosios mama, palaikiusi su dukra glaudžius ryÅ¡ius.

Tačiau iÅ¡ apklaustų asmenų parodymų matyti, kad R. Ž. santykiai su dukra nebuvo tokie glaudÅ«s, kaip nužudytosios santykiai su jos vaikais. R. Ž. ir J. M. gyveno atskirai, jų bendravimas nebuvo toks intensyvus, pati R. Ž. nurodo, kad dukra nebuvo su ja visiÅ¡kai atvira dėl savo Å¡eimyninio gyvenimo. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiosios emocinių ir dvasinių ryÅ¡ių su dukra glaudumÄ ir pobÅ«dį, teismas laiko teisingu ir sÄ Å¾iningu nustatyti mažesnį neturtinės žalos atlyginimÄ , nei nužudytosios vaikams, R.

Ž. praÅ¡omÄ priteisti sumÄ mažinant iki 20 000 eurų. Kitokia situacija yra dėl nukentėjusiojo L. M. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nusikaltimo padarymo metu L. M. nesiejo Å¡eiminiai ryÅ¡iai su J. M., jų santuoka jau buvo nutraukta. Byloje nustatyta, kad dar gyvendamas santuokoje su J. M., L. M. eilę metų buvo jai neiÅ¡tikimas, palaikė nuolatinius intymius santykius su R. E., tokiu bÅ«du demonstruodamas iÅ¡skirtinę nepagarbÄ sutuoktinei ir savo Å¡eimai, nepaisydamas ir nepilnamečių savo vaikų interesų (nukentėjusioji D.

M. parodė, kad ji taip pat turėjo įtarimų dėl jos tėvo intymių santykių su R. E.). Pats L. M. duodamas parodymus pripažino, kad jo emociniai ryÅ¡iai su J. M. jau gana ilgÄ laikÄ iki nusikaltimo padarymo buvo atÅ¡alę, dėl to (taip pat ir dėl jo santykių su R. E.) jis įkalbėjo J. M. nutraukti jų santuokÄ . IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad visiÅ¡kai neatsakingas ir amoralus L. M. elgesys, eilę metų apgaudinėjant savo sutuoktinę ir vaikus, gyvenant santuokoje ir tuo pačiu metu palaikant intymius santykius bei kuriant ateities planus su kita moterimi, teikiant jai materialinę paramÄ lėšomis, kurios galėjo bÅ«ti skirtos Å¡eimos gerovei kurti, didele dalimi sÄ lygojo ir Å¡iame nuosprendyje aptartų nusikaltimų padarymÄ , nes buvo viena iÅ¡ sÄ lygų, paskatinusių R.

E., taip pat siekusiÄ tolesnio bendro gyvenimo su L. M. ir su tuo susijusios materialinės naudos, pabandyti atsikratyti savo sutuoktinio, o po to ir nužudyti J. M.. Remiantis iÅ¡dėstytu, L. M. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas nenustačius, kad L. M. yra asmuo, turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ duotoje situacijoje, ir kad tokia žala jam buvo padaryta. Nukentėjusiojo L. M. turėtos laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos 9489, 35 euro sumoje yra pagrįstos pateiktais dokumentais (8549,035 euro sumai) ir nukentėjusiojo parodymais (t. 7, b. l. 151-153), ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, todėl, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas, minusuojant įstatymo nustatytais atvejais mokamÄ 304 eurų dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ (CK 6. 6. 291 str. 2 d.).

Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo R. J. iÅ¡ dalies tenkintinas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimÄ . Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl padarinių Å¡alinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nusikalstamais kaltinamosios R. E. veiksmais nukentėjusysis R. J. buvo sužalotas ir liko gyvas tik pavykus užsigesinti degantį kÅ«nÄ , pabėgti iÅ¡ nusikaltimo vietos ir po to laiku suteikus kvalifikuotÄ medicinos pagalbÄ . Jeigu Å¡is nusikaltimas bÅ«tų vertinamas nusikaltimų žmogaus sveikatai kontekste, jis atitiktų BK 135 str. numatytÄ sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikacijÄ pagal nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kÅ«no požymį. Nukentėjusysis patyrė itin skausmingus kÅ«no sužalojimus, ilgai gydėsi, ir Å¡iuo metu nepatogumų sukelia liekamieji potrauminiai reiÅ¡kiniai (tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai).

Dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų R. J. patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ ir kitus iki Å¡iol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su bendravimo galimybių sumažėjimu. Neturtinė žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, sukeliant reliÄ grėsmę nukentėjusiojo gyvybei bei nepataisomai subjaurinant jo kÅ«nÄ , iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pagal medikų prognozes, net ir plastinėmis operacijomis nebÅ«tų galimybės paÅ¡alinti ant rankų likusių randų.

Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginta. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lÅ«kesčių. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiojo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji neturi bent kiek ženklesnės vertės turto, jai skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Taigi realių galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ tokioje apimtyje, kiek to praÅ¡o nukentėjusysis, nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad esant teismų konstatuotam panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų bÅ«tų iÅ¡ esmės sutrikusi kokia nors svarbi nukentėjusiojo kÅ«no funkcija, esmingai trukdanti jo darbingumui ir pilnaverčiam gyvenimui ateityje. Analizuojant teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, paminėtini sekantys reikÅ¡mingi teismų praktikos precedentai:

1) baudžiamojoje byloje Nr. 1A–241/2014 (LApT) nustatyta, kad G. P., D. K. ir V. N. itin žiauriai dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatÄ , t. y. G. P. apvertė R. R. aukÅ¡tielninkÄ , tuo tarpu V. N. apliejo R. R. degiuoju skysčiu-benzinu, o D. K. žiebtuvėliu padegė R. R. rÅ«bus. Užsidegus nukentėjusiojo rÅ«bams, apdegė R. R. veidas, kaklas ir krÅ«tinė, tai sukėlė nukentėjusiajam didelį fizinį skausmÄ ir kančias. Dėl veido, kaklo, krÅ«tinės, abiejų rankų IIA-IIB-III nudegimų, apimančių 30 procentų kÅ«no pavirÅ¡iaus, kompensuoto hipovoleminio Å¡oko ir nepataisomai subjauroto nukentėjusiojo asmens kÅ«no R.

R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo teisės principais, siekdama užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų – pusiausvyrÄ , pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. R. iÅ¡ nuteistųjų D. K., G. P. ir V. N. solidariai priteistÄ mokėti neturtinės žalos dydžio sumÄ sumažino iki 70 000 Lt, 2) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49/2011 (LApT) P. M. nuteistas už tai, kad be priežasties pakėlė sėdinčio prie stalo savo mažamečio sÅ«naus D.

M. kairę rankÄ ir tyčia iÅ¡ elektra Å¡ildomo 1 litro talpos arbatinuko pylė verdantį vandenį D. M. po pažastimi, dėl ko nukentėjusiajam D. M. buvo padarytas kairės pusės pečių juostos, krÅ«tinės lÄ stos – nugaros, juosmens, kairio sėdmens, kairės kojos II B-III laipsnio 12 proc. viso kÅ«no pavirÅ¡iaus ploto terminiai nudegimai, tokiu bÅ«du padarė sužalojimus itin skausmingu bÅ«du, tai yra itin žiauriai. Dėl padarytų nudegimų susidarę keloidiniai randai yra bjaurojantys kÅ«nÄ ir priskiriami nepataisomų sužalojimų kategorijai.

Patirta trauma mažamečiui D. M. padarė nepataisomÄ kÅ«no subjaurojimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teisėjų kolegija sprendė, kad priteista 100 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingų principų, todėl mažintina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ie principai bus įgyvendinti D. M. priteisiant 60 000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bendrÄ neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas laiko, jog nukentėjusiajam R.

J. turėtų bÅ«ti priteista 20 000 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti nuteistosios bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-244-942/2015). Nukentėjusiojo R. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas tik iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad mėgindama nužudyti R. J., kaltinamoji, padegdama prieÅ¡ tai smÅ«giu į galvÄ apsvaigintÄ nukentėjusįjį, kartu padegė ir automobilį FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du jį sunaikindama, nėra ginčo ir dėl nukentėjusiojo nurodytos automobilio vertės, jo charakteristikų bei techninės bÅ«klės. Tačiau akivaizdu, jog Å¡is automobilis, nors ir registruotas R.

J. vardu, buvo įgytas jam gyvenant santuokoje su R. E. ir sunaikinimo metu buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. IÅ¡ to seka, jog dėl Å¡io turto sunaikinimo R. J. patirta turtinė žala siekia tik pusę sunaikinto turto vertės – 1400 eurų, kurie R. J. ir priteistini iÅ¡ kaltinamosios. Nukentėjusiojo parodymais nustačius, kad gydant ligoninėje stiprius rankų nudegimus, medikai buvo priversti sukarpyti ant rankos pirÅ¡to buvusį 200 eurų vertės auksinį vestuvinį žiedÄ , pažymėtina, jog net ir tokiu bÅ«du sugadinus žiedÄ , medžiaga, iÅ¡ kurios jis buvo pagamintas – auksas – ir toliau liko nukentėjusiojo nuosavybėje.

Å i medžiaga net ir aukso laužo pavidale turi materialinę vertę, jÄ galima realizuoti, nors ir už mažesnę sumÄ , negu vertas pats iÅ¡ aukso pagamintas juvelyrinis dirbinys – žiedas. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kokio kiekie aukso buvo pagamintas minimas žiedas, ir už kokiÄ tiksliai pinigų sumÄ bÅ«tų galima realizuoti aukso lauÅ¾Ä , todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, praÅ¡omÄ priteisti už žiedo sugadinimÄ 200 eurų sumÄ mažinama iki 100 eurų. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 2961,19 euro R.

J. gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas pateiktais dokumentais ir tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Kaltinamajai tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl 2741,56 euro turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡mokėjus naÅ¡laičių pensijÄ nepilnamečiams nužudytosios J. M. vaikams už laikotarpį nuo 2020-08-11 iki 2021-06-30, taip pat pagrįstas pateiktais dokumentais ir pilnai tenkintinas. Kaip jau minėta, BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Kadangi dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų VSDFV Å ilalės skyrius patyrė žalÄ , Å¡i institucija turėjo teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Å ialės skyrius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogacijÄ atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ jÄ padariusios R. E., nes Å¡i institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvykiui, turėjo paskirti ir mokėti naÅ¡laičių pensijÄ nužudytosios vaikams (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018).

Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taigi remiantis nurodytomis įstatymų nuostatomis, žuvusiosios nepilnamečiai vaikai turi teisę į žalos atlyginimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-84-648/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobÅ«džio iÅ¡laikymas gali bÅ«ti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto iÅ¡laikymo netekimas, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-338/2014, 3K-3-564/2014, 3K-3-46/2015). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji D. M., A. M., V. M., R. M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios turtinės žalos atlyginimÄ netekus motinos, mokant kiekvienam po 100 eurų kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020-08-11 iki kiekvieno iÅ¡ jų pilnametystės, mokamas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Savo ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime jie pateikė praÅ¡omų sumų pagrindimÄ , nurodydami, kad J. M. į rankas gaunamų pajamų vidurkis per paskutinius darbo mėnesius buvo 519,29 euro, taip pat mama gaudavo pajamas padėdama aplinkiniams Å«kininkams derliaus nuėmimo metu, be to, gyvenant kaimiÅ¡koje aplinkoje, didžiÄ jÄ dalį bÅ«tinų maistui produktų užsiaugindavo pati, todėl turėjo galimybę teikti ir teikė kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį po 100 eurų. Pažymėtina, kad kaltinamoji ieÅ¡kinį pripažįsta ir praÅ¡omų priteisti sumų neginčija.

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia, NADPLSDÄ®, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

Kaip jau minėta aukščiau, po mamos žūties nukentėjusiesiems atitinkamam laikotarpiui (nuo mamos žūties iki jų pilnametystės) yra paskirtos ir mokamos naÅ¡laičių pensijos (tai patvirtinantys duomenys pateikti prie VSDFV civilinio ieÅ¡kinio). Taigi, pagal minimÄ teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡ nukentėjusiesiems praÅ¡omų priteisti periodinių iÅ¡mokų sumų minusuotinos naÅ¡laičių pensijos pavidalu iÅ¡mokamos sumos, kurios, kaip matyti, yra mažesnės už praÅ¡omas priteisti turtinės žalos atlyginimui sumas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-205-686/2018).

Kadangi tiek praÅ¡omos priteisti periodinės iÅ¡mokos, atsižvelgiant į jų indeksavimÄ (CK 6. 288 str.), tiek ir naÅ¡laičių pensijos (tai matyti iÅ¡ VSDFV pažymų) yra nuolat kintantys ir iki mokėjimo terminų pabaigos dar eilę kartų besikeisiantys dydžiai, priteisdamas Å¡ias sumas, teismas neatlieka konkrečių aritmetinių apskaičiavimų, apsiribodamas nuoroda į iÅ¡mokėtų pensijų įskaitymÄ iÅ¡ priteisiamų sumų. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme, dalyvavo nukentėjusiųjų M.

įgaliotasis atstovas advokatas R. V. bei nukentėjusiojo R. J. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas R. Raudonius, iÅ¡ pateiktų kvitų matosi (t. 22, b. l. 143-144), kad įgaliotųjų atstovų paslaugoms apmokėti nukentėjusieji proceso metu sumokėjo po 1000 eurų. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiųjų praÅ¡ymas atlyginti turėtas atstovavimo iÅ¡laidas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atstovai teikė nukentėjusiesiems teisinę pagalbÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ilgÄ laiko tarpÄ , dalyvavo proceso veiksmuose, dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjama byla yra sudėtinga, didelės apimties, pasiruoÅ¡imas bylai ir dalyvavimas jos tyrime bei nagrinėjime pareikalavo daug darbo laiko sÄ naudų, todėl praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidų suma atitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, iÅ¡ kaltinamosios iÅ¡ieÅ¡kotina 1000 eurų atstovo paslaugoms apmokėti R.

J. naudai bei 1000 eurų atstovo paslaugoms apmokėti L. M. naudai. Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iÅ¡ kaltinamosios iÅ¡ieÅ¡kotinos nukentėjusiųjų ir liudytojų kelionės iÅ¡laidos 69 eurai 21 ct. Ikiteisminio tyrimo metu proceso iÅ¡laidomis buvo pripažintos policijos turėtos iÅ¡laidos 223,29 euro, sumokėti už specialistų - psichologų dalyvavimÄ nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose (t. 8, b. l. 42-43; t. 9, b. l. 189), taip pat iÅ¡laidos už automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, nuvežimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę ir saugojimÄ 209, 54 euro (t. 20, b. 1. 50-51). Remiantis BPK 103 str. 3 p. ir 5 p., 105 str. 1 d., Å¡ios proceso iÅ¡laidos bendroje 432,83 euro sumoje iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamosios Tauragės AVPK naudai. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 22, b. l. 138-142). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajai R. E. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba Å¡ioje baudžiamojoje byloje, todėl iÅ¡ jos valstybės naudai praÅ¡oma priteisti 2012, 40 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiÅ¡ki praÅ¡ymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-51-788/2021, 2K-67-697/2021).

Å ioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, kadangi kaltinamoji viso proceso metu buvo suimta, o už jai inkriminuotus nusikaltimus gali bÅ«ti skiriamas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 51 str. 1 d. 5 p., 7 p.) Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistosios taip pat bÅ«tų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jos teisę į gynybÄ . Be to, kaltinamoji neturi jokio ženklesnės vertės turto, yra nuteisiama ilgalaike laisvės atėmimo bausme, iÅ¡ jos priteisiamos didelės civilinių ieÅ¡kinių sumos, taigi pagal savo turtinę padėtį ji nebÅ«tų pajėgi atlyginti praÅ¡omų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios atmestinas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, saugomi Tauragės AVPK:

1. žolės (paketai Nr. 073502, Nr. 073501, Nr. 073497), žemės grunto pėdsakas (paketas Nr. 073493), pakete Nr. 276599 įpakuota virvė, 2 vnt. tamponėlių pakete Nr. R 3099/2020(01), paketas su L. M. seilių pavyzdžiu, voke įpakuotas prezervatyvas, R. J. ir N. N. lyginamieji seilių pavyzdžiai, įpakuoti į vokÄ , G. R. ir E. V. lyginamieji seilių pavyzdžiai, įpakuoti į vokÄ , kartoninė dėžė, kurioje įpakuoti tyrimo objektai IBPS-V-2461563-20 prie Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados, kartoninė dėžė, kurioje įpakuoti tyrimo objektai prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-926(21), voke IBPS-V-2531716-20 įpakuotas tamponas su nuoplova, apdegusios kortelės 5 vnt., kurios įpakuotos į spec. kibirėlį, užantspauduotÄ spaudu Nr. 02435, kartotinė dėžė, kurioje įpakuoti tyrimo objektai prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų iÅ¡vadų Nr. 11-2646 (20) ir Nr. 11-2760(20), mobiliojo ryÅ¡io telefono HUAWEI P20 dėžutė ir automobilio TOYOTA valdymo pultelis, įpakuoti į spec. paketÄ Nr. 473462, SIM kortelė MY CALL, Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė EŽYS Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės laikiklis, įpakuotas į paketÄ Nr. 325327, skardos gabaliukas, kuris įpakuotas į paketÄ Nr. 07310, tamponas su nuoplova, padaryta 2020-08-18 apžiÅ«rint R.

E. priklausantį automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėžutė su 5 vnt. spalvotos raÅ¡omosios kreidos lazdelių, 3 vnt. laiÅ¡kų vokuose, 8 vnt. spalvoto popieriaus lapelių su užraÅ¡ais, įpakuotų į paketÄ Nr. 02433, vyriÅ¡kas žieminis batas, įpakuotas į spec. paketÄ Nr. 473452, voke įpakuoti banko "SPARKASSE " iÅ¡raÅ¡as, darbo kortelė Nr. 47963, sveikatos draudimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paketas su marÅ¡kinių fragmentu – sunaikintini, 2. kartoninėje dėžėje įpakuoti tyrimo objektai prie Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. IBPS-V-40393-21: rankinė, kelnės ir basučių pora – grÄ Å¾intini R.

E., smailus metalinis daiktas – sunaikintinas, 3. optinė duomenų laikmena "Titanum DVD-R" prie specialisto iÅ¡vados Nr. IBPS-V-2626496-20 – paliktina saugojimui prie bylos, 4. 2020-11-13 daiktų apžiÅ«ros protokolu apraÅ¡yti daiktai ir dokumentai, paimti 2020-08-18 kratos protokolu iÅ¡ R. E. gyvenamosios vietos – sunaikintini, iÅ¡skyrus moteriÅ¡kÄ piniginę "Cavaldi" (paketas Nr. 473264), 15 vnt. įvairių prekybinių nuolaidų kortelių (paketas Nr. 473264), vienÄ AB SWEDBANK banko kreditinę kortelę, iÅ¡duota R.

J. (paketas Nr. 473264), moteriÅ¡ka suknelę (paketas Nr. 02415), kurie grÄ Å¾intini R. E., 5. 2020-08-20 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėti daiktai, paimti 2020-08-18 kratos metu iÅ¡ R. E. automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valst. NR. (duomenys neskelbtini) – sunaikintini, iÅ¡skyrus minėto automobilio dokumentus, kurie perduotini saugojimui prie automobilio, 6. mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung Galaxy A5“, modelis: A510F, IMEI: (duomenys neskelbtini), – grÄ Å¾intinas nukentėjusiajam L. M.. Automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst.

NR. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. E., paliktinas saugojimui IĮ JOMAMOTORS, esančioje adresu Tauragė, Paberžių g. 7, iki kol jis bus realizuotas vykdant nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių. Vokas su skaitmeninėmis laikmenomis, perduotas teismui kartu su byla, paliktinas saugojimui prie bylos. Tauragės AVPK taip pat saugomas R. E. priklausantis turtas, kuris turi materialinę vertę ir, jį realizavus, gali būti panaudotas civilinių ieškinių padengimui:

1. nešiojamasis kompiuteris "HP", kurio serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir kompiuteris "Cooler Master", Nr. (duomenys neskelbtini), 2. mobiliojo ryšio telefonai NOKIA, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), HUAWEI, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), HUAWEI, kurio IMEI nenustatytas, WIKO, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SAMSUNG MODEL:ST-19300, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SAMSUNG, kurio IMEI nenustatytas, SAMSUNG, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), MRT WIKO, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 3. iš R.

E. kratos metu paimti pinigai – viso 20 eurų 3 centų vertės kupiÅ«ros bei monetos. Todėl, vadovaujantis BPK 151 str., kaltinamajai R. E. taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtÄ iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių įvykdymo (atitinkamai pratęstinas ir laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į R. E. priklausantį automobilį ir pinigines lėšas banko sÄ skaitoje). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

R. E. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 9 p., 311 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 9 p., ir jÄ nubausti: · pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iolikai metų, · pagal BK 311 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, · pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir galutinai nubausti jÄ laisvės atėmimu aÅ¡tuoniolikai metų.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2020-08-18. KardomÄ jÄ priemonę palikti suėmimÄ . Nukentėjusiojo L. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, ir priteisti L. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. 9 185 eurus 35 ct turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiosios D. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti D. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti D. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2020-08-11 iki D.

M., g. (duomenys neskelbtini), pilnametystės kas mėnesį mokant 100 eurų dydžio iÅ¡mokas, indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡ jų minusuojant D. M. iÅ¡mokėtas naÅ¡laičių pensijos sumas. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti A. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2020-08-11 iki A.

M., g. (duomenys neskelbtini), pilnametystės kas mėnesį mokant 100 eurų dydžio iÅ¡mokas, indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡ jų minusuojant A. M. iÅ¡mokėtas naÅ¡laičių pensijos sumas. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti V. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti V. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2020-08-11 iki V.

M., g. (duomenys neskelbtini), pilnametystės kas mėnesį mokant 100 eurų dydžio iÅ¡mokas, indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡ jų minusuojant V. M. iÅ¡mokėtas naÅ¡laičių pensijos sumas. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti R. M. iÅ¡ nuteistosios R. E. turtinės žalos atlyginimÄ netekus maitintojo periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2020-08-11 iki R.

M., g. (duomenys neskelbtini), pilnametystės kas mėnesį mokant 100 eurų dydžio išmokas, indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, iš jų minusuojant V. M. išmokėtas našlaičių pensijos sumas. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiosios R. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. Ž. iš nuteistosios R. E. 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, ir priteisti R. J. iÅ¡ nuteistosios R. E. 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 eurų turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, ir priteisti iÅ¡ nuteistosios R. E. 2 741 eurÄ 56 ct Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriui. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, ir priteisti iÅ¡ nuteistosios R.

E. 2 961 eurÄ 19 ct Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios R. E. nukentėjusiajam L. M. 1 000 eurų iÅ¡laidų, turėtų procese dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios R. E. nukentėjusiajam R. J. 1 000 eurų iÅ¡laidų, turėtų procese dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios R. E. 69 eurus 21 ct. proceso iÅ¡laidų valstybei ir 432 eurus 83 ct. proceso iÅ¡laidų Tauragės AVPK naudai.

Nuteistajai R. E. laikino nuosavybės teisių apribojimo į jai priklausantį turtÄ : – keleivinį automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims, – pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, terminÄ pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo įvykdymo.

Laikinai, iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo įvykdymo apriboti nuteistosios R. E. nuosavybės teises į jai priklausantį turtÄ :

1. nešiojamajį kompiuterį "HP", kurio serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir kompiuterį "Cooler Master", Nr. (duomenys neskelbtini), 2. mobiliojo ryšio telefonus NOKIA, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), HUAWEI, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), HUAWEI, kurio IMEI nenustatytas, WIKO, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SAMSUNG MODEL:ST-19300, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SAMSUNG, kurio IMEI nenustatytas, SAMSUNG, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), MRT WIKO, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 3. kratos metu paimtus pinigus 20 eurų 3 centų sumoje, iki šio turto panaudojimo vykdymo procese paliekant jį saugoti Tauragės AVPK.

Automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. NR. (duomenys neskelbtini), palikti saugojimui IÄ® JOMAMOTORS, esančioje adresu Tauragė, Paberžių g. 7, iki kol jis bus realizuotas vykdant nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių. VokÄ su 32 skaitmeninėmis laikmenomis palikti saugojimui prie bylos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, saugomus Tauragės AVPK:

1. žoles (paketai Nr. 073502, Nr. 073501, Nr. 073497), žemės grunto pėdsakÄ (paketas Nr. 073493), pakete Nr. 276599 įpakuotÄ virvę, 2 vnt. tamponėlių pakete Nr. R 3099/2020(01), paketÄ su L. M. seilių pavyzdžiu, voke įpakuotÄ prezervatyvÄ , R. J. ir N. N. lyginamuosius seilių pavyzdžius, įpakuotus į vokÄ , G. R. ir E. V. lyginamuosius seilių pavyzdžius, įpakuotus į vokÄ , kartoninę dėžę, kurioje įpakuoti tyrimo objektai IBPS-V-2461563-20 prie Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados, kartoninę dėžę, kurioje įpakuoti tyrimo objektai prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-926(21), voke IBPS-V-2531716-20 įpakuotÄ tamponÄ su nuoplova, apdegusias korteles 5 vnt., kurios įpakuotos į spec. kibirėlį, užantspauduotÄ spaudu Nr. 02435, kartotinę dėžę, kurioje įpakuoti tyrimo objektai prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų iÅ¡vadų Nr. 11-2646 (20) ir Nr. 11-2760(20), mobiliojo ryÅ¡io telefono HUAWEI P20 dėžutę ir automobilio TOYOTA valdymo pultelį, įpakuotus į spec. paketÄ Nr. 473462, SIM kortelę MY CALL Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę EŽYS Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės laikiklį, įpakuotÄ Ä¯ paketÄ Nr. 325327, skardos gabaliukÄ , kuris įpakuotas į paketÄ Nr. 07310, tamponÄ su nuoplova, padaryta 2020-08-18 apžiÅ«rint R.

E. priklausantį automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėžutę su 5 vnt. spalvotos raÅ¡omosios kreidos lazdelių, 3 vnt. laiÅ¡kų vokuose, 8 vnt. spalvoto popieriaus lapelių su užraÅ¡ais, įpakuotų į paketÄ Nr. 02433, vyriÅ¡kÄ Å¾ieminį batÄ , įpakuotÄ Ä¯ spec. paketÄ Nr. 473452, voke įpakuotus banko "SPARKASSE " iÅ¡raÅ¡Ä , darbo kortelę Nr. 47963, sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), paketÄ su marÅ¡kinių fragmentu – sunaikinti, 2. kartoninėje dėžėje įpakuotus tyrimo objektus prie Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. IBPS-V-40393-21: rankinę, kelnes ir basučių porÄ â€“ grÄ Å¾inti R.

E., smailų metalinį daiktÄ â€“ sunaikinti, 3. optinę duomenų laikmenÄ "Titanum DVD-R" prie specialisto iÅ¡vados Nr. IBPS-V-2626496-20 – palikti saugojimui prie bylos, 4. 2020-11-13 daiktų apžiÅ«ros protokolu apraÅ¡ytus daiktus ir dokumentus, paimtus 2020-08-18 kratos protokolu iÅ¡ R. E. gyvenamosios vietos – sunaikinti, iÅ¡skyrus moteriÅ¡kÄ piniginę "Cavaldi" (paketas Nr. 473264), 15 vnt. įvairių prekybinių nuolaidų kortelių (paketas Nr. 473264), vienÄ AB SWEDBANK banko kreditinę kortelę, iÅ¡duotÄ R.

J. (paketas Nr. 473264), moteriÅ¡kÄ suknelę (paketas Nr. 02415), kuriuos grÄ Å¾inti R. E., 5. 2020-08-20 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtus daiktus, paimtus 2020-08-18 kratos metu iÅ¡ R. E. automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valst. NR. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti, iÅ¡skyrus minėto automobilio dokumentus, kuriuos perduoti saugojimui prie automobilio, 6. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy A5“, modelis:A510F, IMEI: (duomenys neskelbtini) – grÄ Å¾inti nukentėjusiajam L. M.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai R.

E. – nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas