4194b4de-4b41-4b88-b5e8-e4ca9069ffc3 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-398-908/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07185-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 25.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui, nuteistajam A.

A. (A. A.), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta penkiasdeÅ¡imt vienos paros areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A.

A. paskirta galutinė trisdeÅ¡imt keturių parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaitytas A. A. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d. iÅ¡bÅ«tas laikas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A.

A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. A. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo 8 d., apie 20.34 val., Vilniuje, Kapsų g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 9, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Saab 9-5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir jam paskirti Å¡velnesnę bausmę: namų areÅ¡tÄ , baudÄ , intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba vieÅ¡uosius darbus; palikus jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę, jos atlikimo vietÄ parinkti Marijampolės tardymo izoliatoriuje.

Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; yra registruotas Užimtumo tarnyboje, legaliai dirba; jo sutuoktinė ir tėvas yra neįgalÅ«s, sutuoktinę reikia prižiÅ«rėti; pažada, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ir praÅ¡ymų negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam parinkta bausmės rÅ«Å¡imi, mano, kad ji yra per griežta ir praÅ¡o jÄ pakeisti Å¡velnesne.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , tinkamai individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

8. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

BK 97 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas atsižvelgia į asmens teistumÄ . BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis).

Å ių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

9. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. A. skirdamas bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir 97 straipsnio 1 dalyje, visoms Å¡ioms aplinkybėms skyrė vienodÄ teisinę reikÅ¡mę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, motyvuotai paskyrė BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusiÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , kurios dydį pagrįstai nustatė artimÄ vidurkiui ir, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu.

11. Pirmiausia pažymėtina tai, kad bausmių rÅ«Å¡ys reglamentuojamos BK 42 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį padariusiam nusikaltimÄ asmeniui gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios bausmės: vieÅ¡ieji darbai (1 punktas); bauda (2 punktas); laisvės apribojimas (3 punktas); areÅ¡tas (4 punktas); terminuotas laisvės atėmimas (5 punktas); laisvės atėmimas iki gyvos galvos (6 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde minimi namų areÅ¡tas ir intensyvi priežiÅ«ra (įvardinta, kaip „apyrankė“) yra ne bausmių rÅ«Å¡ys, o kardomosios priemonės, numatytos BPK 1311 ir 132 straipsniuose, kurios negali bÅ«ti skiriamos padariusiam nusikaltimÄ asmeniui.

12. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys: bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apeliantas praÅ¡o jam paskirti baudÄ . Pažymėtina tai, kad bauda yra hierarchiÅ¡kai Å¡velnesnė bausmių rÅ«Å¡is už areÅ¡tÄ , todėl jos skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad nuteistasis A. A. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , dirba, prižiÅ«ri neįgalius tėvÄ ir sutuoktinę. Pastebėtina, kad taip apeliantas iÅ¡skirtinę dominuojančiÄ reikÅ¡mę bando suteikti sau palankiems jo asmenybę apibÅ«dinantiems duomenims, nutylėdamas prieÅ¡ingas aplinkybes. Tačiau, kaip minėta, visoms bausmės individualizavimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė.

13. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. A. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, darbo dienos vakare, kai eismas paprastai bÅ«na intensyvus, pakankamai judrioje sostinės mikrorajono gatvėje, atkreipė policijos pareigÅ«nų dėmesį, todėl buvo sustabdytas patikrinimui, kurio metu, be kita ko, nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti (už tai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10198-2021), kaip paaiÅ¡kino, alkoholį vartojo prieÅ¡ kelias valandas iki sėdant už vairo, – tai rodo, kad nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra ne mažesnis, negu rÅ«Å¡inis; tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniÅ¡kai, dėl asmeninių paskatų, jam siekiant nuvažiuoti į bankÄ , iÅ¡sigryninti pinigus ir perstatyti automobilį, – tai atspindi jo aiÅ¡kų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, kurias jis pažeidė ir kurioms sukėlė realų pavojų, negerbimÄ ; nuteistasis A.

A. vedęs, nurodė, kad prižiÅ«ri neįgalius sutuoktinę ir tėvÄ , pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, aÅ¡tuonis kartus teistas už kitokio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė bÅ«damas pilnametis, todėl yra recidyvistas, ne kartÄ atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, taip pat – už vairavimÄ esant neblaiviam, administracinius nusižengimus darė ir po nusikaltimo padarymo, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra, – tai jo asmenybę apibÅ«dina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, leidžia įžvelgti susiformavusias neigiamas jo asmenybės orientacijas ir sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad padarytas nusikaltimas yra dėsningas jo ankstesnio elgesio, ypatingai kelių eismo saugumo srityje, padarinys, tuo tarpu teistumai ir administraciniai baustumai jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nes teisingų iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; nuteistojo A.

A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu sunkina tai, kad jis veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); nusikaltimu žala nepadaryta.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nemato pagrindo nuteistajam A. A. skirtį Å¡velnesnę, negu parinko pirmosios instancijos teismas, bausmės rūšį – baudÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatsveria kitų padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumÄ apibÅ«dinančių duomenų. Pažymėtina tai, kad apelianto akcentuojamas jo sutuoktinės ir tėvo neįgalumas bei poreikis juos prižiÅ«rėti nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo, be to, apeliaciniame skunde nėra duomenų, pagrindžiančių, kad jie negali savimi pasirÅ«pinti ar kiti asmenys negali jų prižiÅ«rėti, – tai leidžia įžvelgti nuteistojo A.

A. bandymÄ prisidengti giminaičių sveikatos problemomis, siekiant Å¡velnesnės bausmės. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis A. A. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dirba, nors ir vertintina teigiamai, nepateisina jo padaryto vieno Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neleidžia ignoruoti jo sistemingo teisei prieÅ¡ingai elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, įgyvendinti bausmės paskirtį galima tik nuteistajam A. A. paskyrus bausmę, susijusiÄ su trumpalaikiu laisvės atėmimu, nes tik tai gali atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Tuo tarpu švelnesnės bausmės rūšies, tuo labiau – baudos, kai nuteistasis A. A. nemoka atitinkamų administracinių nuobaudų, parinkimas jam sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

15. Nurodyti argumentai taikytini ir apeliacinio skundo praÅ¡ymui nuteistajam A. A. skirti BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi tai, kad nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam A. A. skirti Å¡velnesnę bausmę.

16. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. ir jo gynėjas, kaip galima suprasti, sutiko su nuteistajam A. A. paskirta bausme, tačiau prašė nustatyti atlikti areÅ¡tÄ poilsio dienomis. Pažymėtina tai, kad tokiÄ teismo galimybę numačiusi BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios 2019 m. liepos 6 d. (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263). Be to, apeliaciniame skunde praÅ¡oma areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ parinkti Marijampolės tardymo izoliatoriuje. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį pataisos įstaigas, kuriose areÅ¡to bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Tai sudaro pagrindÄ atmesti apelianto praÅ¡ymus.

17. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , tinkamai individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tai sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

18. Atskirai pažymėtina tai, kad, vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir Å¡io draudimo terminÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. A. uždrausdamas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nenurodė jų rÅ«Å¡ies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo A.

A. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, patikslina, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi tai neturi reikÅ¡mės bylos baigčiai, nuosprendis dėl to nėra keičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo A. A. (A. A.) apeliacinį skundÄ . Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad nuteistajam A.

A. (A. A.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Bartkus Eglė Gruodienė Daiva Kazlauskienė