41941ce3-8237-4b5f-b669-09302f37dca4 · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                Privataus kaltinimo byla Nr. PK- 468-899/2015 Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00020-2015-1               Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.7.2          ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandžio 8 d.

Å iauliai                                                                  Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius VinciÅ«nas, susipažinęs su V. B. skundu dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka, n u s t a t ė : Å iaulių apylinkės teisme 2015-04-02 gautas V. B. skundas, kuriuo praÅ¡oma pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ V. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 155 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2014 m. spalio 31 d. apie 13.30-13.57 val.

Ž. k., Å iaulių r., prie ŽŪB „A. Ž.“ buveinės, antstoliui R. K. konstatuojant faktines aplinkybes, V. P. vieÅ¡ai, t. y. antstolio ir kitų asmenų akivaizdoje, žodžiu užgauliai pažemino V. B., sakydamas, jog „V. B. yra psichinis ligonis ir jam vieta psichiatrinėje ligoninėje“. Skunde pažymėta, kad nurodytas V. P. vieÅ¡as teiginys yra užgaulus ir įžeidžiančio pobÅ«džio. V. B. niekada neturėjo jokių psichinių susirgimų (juo labiau tokių, dėl kurių jam bÅ«tų reikalingas hospitalizavimas į psichiatrijos klinikÄ /ligoninę).

PrieÅ¡ingai - V. B. yra žemės Å«kio bendrovių vadovas ir vykdo aktyviÄ visuomeninę veiklÄ , apie kuriÄ liudija pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojanti medžiaga. Nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens V. P. veiksmų nukentėjusysis patyrė pažeminimÄ , stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl galinčios pablogėti jo reputacijos (tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys). Nukentėjusysis buvo vieÅ¡ai menkinamas, kaip asmuo, todėl jam yra padaryta neturtinė žala, nes nukentėjusysis yra pakankamai žinomas plačiam žmonių ratui, kurie juo pasitiki, seka V.

B. pavyzdžiu ir laiko nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu. PareiÅ¡kėjo nuomone, nurodyti V. P. neteisėti veiksmai atitinka LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl praÅ¡o V. P. atžvilgiu pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ , taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ V. P. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesÄ . Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 1 str. 1 d.).

Baudžiamojo proceso normos reglamentuoja procesÄ ne bet kokių teisės pažeidimų, o bÅ«tent nusikalstamų veikų padarymo. Pagal LR BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimas yra pavojinga ir LR BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už įžeidimÄ , t. y. vieÅ¡Ä užgaulų kito žmogaus pažeminimÄ , padarytÄ veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ jo reputacija.

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas vieÅ¡ai nepadoriai apibÅ«dindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik vieÅ¡u įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.Kalbant apie asmens įžeidimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ , konkuruoja dvi vertybės- žmogaus saviraiÅ¡kos laisvė ir kito asmens garbė bei orumas ir kiekvienÄ kartÄ ginant vienÄ iÅ¡ jų neiÅ¡vengiamai apribojama kita, todėl bÅ«tina užtikrinti Å¡ių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrÄ .

Be to, bÅ«tina įvertinti jog saviraiÅ¡kos laisvė, teisė laisvai reikÅ¡ti savo nuomonę yra ginama Konstitucijos ir įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir gali bÅ«ti ribojama tik griežtai numatytais įstatyme atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertintas veikos pobÅ«dis ir pavojingumas. Å iuo atveju galimai iÅ¡sakytas sakinys „V. B. yra psichinis ligonis ir jam vieta psichiatrinėje ligoninėje“ yra neigiamas asmens apibÅ«dinimas, tačiau, įvertinus tai, kad tarp asmenų, dirbančių ž. Å«. sferoje, susiklostę gana konfliktiÅ¡ki santykiai (tai akivaizdu iÅ¡ antstolio R. K. 2014-10-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 158), taip pat veiksmų intensyvumÄ (minimas tik vienas sakinys, kuris, anot pareiÅ¡kėjo, yra įžeidžiantis), jis (apibÅ«dinimas) nelaikytinas tokio pobÅ«džio įžeidimu, kuris nukentėjusiojo orumÄ , savivertę bÅ«tų pakirtęs taip, kad Å¡iems teisiniams gėriams apginti ir pasiekti skirtingų interesų pusiausvyrÄ bÅ«tų bÅ«tinas valstybės prievartos priemonių taikymas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo nuomone, Å¡iuo atveju nėra objektyvaus nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d., požymio - pavojingos veikos, t. y. kilęs konfliktas negali bÅ«ti laikomas tokio pavojingumo veika, už kuriÄ turi bÅ«ti taikoma tik kriminalinė bausmė.LR BPK suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso – LR BPK 412¹ straipsnyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ , ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali bÅ«ti pradedamas.Teismo nuomone, Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), todėl baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsnio 1 dalimi, teisėjas n u t a r i a : atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ V.

P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarčiai įsiteisėjus, V. B. skundÄ bei prie jo pridėtÄ medžiagÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                     Bronius VinciÅ«nas