41927435-e1a8-4e89-b269-bb5aa478fb99 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-539-1034/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00656-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.8.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui R. T., jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Lapinskui, Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui M. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo Donato Lapinsko skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-863-2022 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-863-2022 administracinio nusižengimo byloje R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas.

Skundžiame nutarime nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Skyrius) 2022 m. sausio 4 d. 10.00 val. atliko valstybinės žemės, esančios Å¡alia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietovėje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinė žemė greta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nėra suformuota atskiru žemės sklypu.

Å iaurinėje, pietinėje ir rytinėje Žemės sklypo dalyse užfiksuota metalinė tvora. Pietinė, pietrytinė ir rytinė Žemės sklypo dalis aptverta elektriniu piemeniu. Metalinė tvora ir elektriniai piemenys yra valstybinėje žemėje. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuota tvora ir elektriniai piemenys. Užimamas valstybinės žemės plotas – 3932 kv. m. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimÄ , nustatyta, kad valstybinę žemę užėmė juridinis asmuo UAB „A.“.

UAB „A.“ direktorius, kaip juridinio asmens vadovas, R. T., savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Tokiais veiksmais UAB „A.“ direktorius R. T. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimas užfiksuotas globaline padėties sistema „Trimble R8s“ ir fotoaparatu. Patikrinus Skyriuje archyvinius duomenis bei VÄ® Registrų centro duomenis, nėra jokių duomenų, kad UAB „A.“ yra suteikta teisė naudotis pirmiau apraÅ¡yta užimta valstybine žeme.

Taip pat Skyrius, atsižvelgdamas į R. T. 2022 m. kovo 10 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo informuojama, kad teritorija (valstybinė žemė), esanti aplink (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) parko planÄ ir Vilniaus miesto bendrÄ jį planÄ yra numatyta (duomenys neskelbtini), ir į pateiktus dokumentus ((duomenys neskelbtini) regioninio parko planÄ , archyvinę medžiagÄ , projektinių pasiÅ«lymų situacijos schemÄ ), nustatė, kad minimi dokumentai neįrodo, kad valstybinė žemė, greta (duomenys neskelbtini), yra teisėtai užimta.

Atkreiptas dėmesys, kad administracinių nusižengimų teisena pradedama dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų valstybinėje žemėje, greta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo patikrinimai, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, vykdomi siekiant įvertinti, ar nėra daroma žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, bei, ar žemės sklypų savininkai (naudotojai) laikosi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 11.1-11.9 papunkčiuose išdėstytų žemės naudojimo tvarkos reikalavimų.

Å iuo atveju nesilaikoma nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. atstovas advokato padėjėjas D. Lapinskas skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Skunde nurodo, kad nei UAB „A.“, nei jos direktorius R. T. niekada nestatė jokios metalinės tvoros ir jokių elektrinių piemenų valstybinėje žemėje, jie nėra užėmę ir nenaudoja jokio valstybinės žemės ploto prie Žemės sklypo. R. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį remiantis vien ta aplinkybe, jog R.

T. vadovaujama UAB „A.“ yra sudariusi Žemės nuomos sutartį, t. y. Institucija nutarime padarė prielaidÄ , kad, bÅ«dama Žemės sklypo nuomininku, UAB „A.“ užėmė greta Žemės sklypo esančius valstybinės žemės plotus, nors administracinio nusižengimo byloje tokių įrodymų nėra. UAB „A.“ tapo Žemės sklype esančių Statinių savininku (duomenys neskelbtini), kuomet pasirašė aukščiau minėtÄ (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktÄ .

UAB „A.“ nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Netrukus po nuosavybės teisės įgijimo į Statinius, (duomenys neskelbtini), sudaryta Statinių nuomos sutartimi UAB „A.“ Statinius išnuomojo žemės ūkio bendrovei „B.“. Žemės sklype esančius Statinius valdo ir naudoja ŽŪB „B.“. Akivaizdu, kad tokiu būdu ŽŪB „B.“ tapo faktiniu Žemės sklypo naudotoju. UAB „A.“ Žemės nuomos sutartį sudarė (duomenys neskelbtini).

Iš nutarimo matyti, kad aukščiau nurodytų aplinkybių, susijusių su faktiniu Žemės sklypo naudojimu, Institucija apskritai nenagrinėjo ir nevertino. UAB „A.“ nėra faktinis Žemės sklypo naudotojas, Žemės sklype nevykdo veiklos, susijusios su tiesioginiu (fiziniu) žemės savybių panaudojimu savo poreikiams. Greta Žemės sklypo esantys valstybinės žemės plotai, kurių savavališku užėmimu visiškai nepagrįstai kaltinamas R. T., galimai buvo užimti ir naudojami jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus.

Patikrinimo akto schemoje užfiksuoti valstybinės žemės plotai buvo naudojami vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini). Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepimu praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazę UAB „A.“ nuomojasi (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto Žemės sklypÄ , tačiau pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes matyti, kad vietovėje atlikus fotofiksacijÄ ir pamatavus tvorÄ ir elektrinį piemenį užimamos valstybinės žemės plotas – 3932 kv. m.

IÅ¡ pateikto žemės naudojimo patikrinimo akto ir situacijos schemos matyti, kad Žemės sklypas, naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, t. y. naudojamasi valstybine žeme. PareiÅ¡kėjas, kaip UAB „A.“ direktorius, užimdamas ir savavaliÅ¡kai naudodamasis, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, didesniu plotu nei nuomojasi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, ir įrengdamas tvorÄ ir elektrinį piemenį, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kuriÄ pareiÅ¡kėjas užima ir savavaliÅ¡kai naudojasi, bÅ«tų perleista pareiÅ¡kėjui, kuriuo nors iÅ¡ Žemės įstatymo numatytu bÅ«du, nėra, taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų leista naudotis valstybine žeme, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, pareiÅ¡kėjas ja savavaliÅ¡kai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastarasis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus.

Tuo labiau ginčo teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) parko teritorijÄ . Patikrinus Skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus ir VÄ® Registrų centro duomenis, nebuvo nustatyta, kad UAB „A.“ yra suteikta teisė naudotis užimta valstybine žeme. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. T. nurodė, kad palaiko skundÄ . Nutarime yra paraÅ¡yta apie elektrinį piemenį, nors sausio mėnesį niekas negano gyvÅ«nų ir elektrinio piemens nelaiko lauke.

Tos tvoros yra turtas nuo tarybinių laikų, tai yra monolitinė ir metalo konstrukcija, tai yra vertingas turtas ir nugriauti negalima. Levados yra visuomeninės paskirties, tas pats kas gyvenamųjų rajonų kiemuose esančios sportinės aikÅ¡telės, kurios yra inventorizuotos ir tiek. Toks konstrukcijos yra valstybės turtas. PanaÅ¡iai kaip sporto aikÅ¡tynai tarp gyvenamųjų namų, tokia pati funkcija. UAB „A.“ statinius sklype iÅ¡nuomojo ŽŪB „B.“. ŽŪB „B.“ realiai vykdo veiklÄ , yra faktinis žemės sklypo naudotojas.

UAB „A.“ valdo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad, žemės sklypai, kurie suformuoti ir įregistruoti Registrų centre ir išnuomoti kaip tarnaujantys atitinkamam darbui, tai šiuo atveju – pastatams, kurie yra atitinkamame žemės sklype, ir dėl pastatų valdymo nuosavybės teise nėra klausimo, kad juos valdo ir jais disponuoja UAB „A.“ nuo (duomenys neskelbtini). Statinių paskirtis labai aiškiai nurodoma Registrų centre pateiktame duomenų banko išraše, visi statiniai skirti rekreaciniam naudojimui – tai yra visuomeninės paskirties statiniai.

Žirgynas yra visuomeninės paskirties žemės sklype, kitokiame jis negalėtų funkcionuoti pagal Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro bendru įsakymu patvirtintÄ Å½emės naudojimo apraÅ¡Ä . Tame apraÅ¡e lentelėje yra nurodyti kokie statiniai gali bÅ«ti sklype. Skundžiamame nutarime pažymėta, kad nėra klausimo dėl (duomenys neskelbtini) esančio sklypo naudojimo. Pastatai yra naudojami pagal paskirtį, sklypas suformuotas ir naudojamas pastatų aptarnavimui. Teisės aktai nedraudžia ir nenumato draudimo iÅ¡nuomoti statinius jų veiklai vykdyti.

ŽŪB „B.“, vykdydamas sportinę veiklÄ toje teritorijoje, naudojasi statiniais, dėl to patikrinimo akte ir pačiame nutarime nėra nurodyta, kad to negali daryti. NeaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ir kaip NŽT nustatė, kad tos levados iÅ¡kilo po 2020 metų, kai UAB „A.“ pradėjo valdyti nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) statinius. Reikia nustatyti, ar statybos atsirado tuomet, kai UAB „A.“ valdė žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat reikia nustatyti, ar UAB „A.“ ar R.

T., esantis įmonės direktoriumi, arba ŽŪB „B.“, kuris yra iÅ¡sinuomojęs UAB „A.“ statinius, pastatė ir naudojosi levadomis. Tokias faktines aplinkybes turėjo iÅ¡nagrinėti NŽT siekiant nustatyti pažeidimo aktÄ . NŽT, sausio mėn. patikrinusi vietÄ ir nustačiusi, kad levados yra pastatytos ir jos galimai naudojamos, nenustačiusi jas pastačiusių ir naudojančių subjektų, nustatė, kad gretimai esančio sklypo statinių savininkas R. T. turi tuos statinius nugriauti arba prisiimti atsakomybę dėl jų naudojimo.

NŽT turi paaiškinti, kaip R. T. ir UAB „A.“, kuri nėra nei valdytoja, nei disponuotoja tų statinių, galėtų pašalinti tokius pažeidimus. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. R. (apklausiamas nuotoliniu būdu) paaiškino, kad yra ŽŪB „B.“ direktorius. Įmonė yra išsinuomojusi statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „A.“. Tuo žemės sklypu naudojasi (duomenys neskelbtini) veiklai – užsiima (duomenys neskelbtini) treniravimu, auginimu, naudojasi visais statiniais, aikštėmis. (duomenys neskelbtini) veiklai naudojasi ir parko teritorija, ir viskuo kitu.

Å ioje teritorijoje buvo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) sporto bazė nuo (duomenys neskelbtini). VisÄ laikÄ buvo Å¡alia esančios iÅ¡vedinėjimo aikÅ¡tės, levados ir ant kalno hipodromas. Žemės sklypo minėtu adresu naudojimosi tvarka atskirai nėra apibrėžta. Teritorijose, kuriose jie naudojasi (duomenys neskelbtini) veiklai, tvorų nėra. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur vyksta (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telės užsitveria kvadratÄ , kad neiÅ¡bėgtų (duomenys neskelbtini). Kvadratus pasidaro pastatydami kuoliukÄ ir užtempdami elektrinį piemenį.

Å iaurinėje pusėje sklype minėtu adresu yra ne metalinė tvora, o levados, kurios ten yra nuo (duomenys neskelbtini). Levadas minėtoje teritorijoje įrengė sporto mokykla. Sudarę sutartį su UAB „A.“ buvo sutarę, kad perima jų pastatus, juos prižiÅ«rės, neleis blogėti jų bÅ«klei, taip pat naudos smėlio aikÅ¡tę ir galės naudotis viskuo tik (duomenys neskelbtini) veiklai, jokių komercinių veiklų negali bÅ«ti. ŽŪB „B.“, sudaręs sutartį su UAB „A.“, neiÅ¡sinuomojo levadų, nes vykdant sportinę veiklÄ , Å¡i dalis buvo skirta (duomenys neskelbtini) disciplinai, priekinė aikÅ¡tė buvo (duomenys neskelbtini), o ant kalno buvo trikovė.

Buvo trys disciplinos ir treneriai naudojosi tomis aikÅ¡tėmis. Å iuo atveju jie paprasčiausiai naudojasi tuo, kÄ Å¾inojo ir anksčiau. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas po (duomenys neskelbtini) E. Z. praneÅ¡imo, kuris buvo adresuotas kelioms institucijoms, todėl NŽT taip pat atliko veiksmus. Atlikusi patikrinimÄ Institucija konstatavo, kad užimta dalis valstybinės žemės, kuri aptverta elektriniu piemeniu ir levadomis, kurios įvardintos metaline tvora.

Tyrimo metu buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas galimai užėmė dalį valstybinės žemės ir ja naudojosi, nes tai apriboja trečiųjų asmenų teises laisvai naudotis. Kadangi tai buvo nurodyta nekilnojamo turto registrų iÅ¡raÅ¡e, tyrimas prasidėjo nuo pirmo asmens – savininko. Pagal kvietimÄ Ä¯ tyrimÄ atvyko R. R., kuris prisistatė kaip UAB „A.“ astovas ir pažymėjo, kad jie atstovauja ir ŽŪB „B.“. UAB „A.“ pateikė savo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus NŽT skyriui ir pats direktorius pasiraÅ¡ydamas savo paaiÅ¡kinimÄ nurodė, jog „UAB „A.“ valdo (duomenys neskelbtini).

Tai paaiÅ¡kina, kad teritorija aplink (duomenys neskelbtini) naudojama (duomenys neskelbtini). R. T. skundas yra nepagristas, nes prieÅ¡tarauja jo pateiktiems paaiÅ¡kinimams ir laikytina jo gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi bÅ«ti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teisenÄ negalimÄ . Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principÄ (ANK 566 straipsnio 1 dalis) bÅ«tent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumÄ (ANK 567 straipsnis).

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, formaliai, kruopščiai neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikÅ¡mingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų bÅ«tinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimÄ tik tokiu atveju, kai iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei paÅ¡alintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi bÅ«ti nuodugniai iÅ¡tirta ir patikrinta, o kilę prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti. Nesant galimybės jų paÅ¡alinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-511/2022).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ Å¾emės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba savavaliÅ¡kÄ vandens telkinių naudojimÄ . Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ savavaliÅ¡ko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normÄ , aktuali yra teismų praktika, suformuota aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytÄ užėmimo sÄ vokÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad užėmimas gali bÅ«ti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimÄ ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimÄ sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008).

SavavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavaliÅ¡kai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).

Taigi Å¡io administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio l dalį privalo bÅ«ti įrodyta, kad asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimÄ nustatyta, kad valstybinę žemę užėmė juridinis asmuo UAB „A.“;

šios įmonės direktorius, kaip juridinio asmens vadovas, R. T. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Iš 2022 m. sausio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir jo palyginimo ortografinio žemėlapio ištraukomis, nuotraukomis, kadastrų ir registrų duomenimis, negalima teigti, kad tvoros ar elektrinis piemuo, kuriomis aptverta valstybinė žemė, buvo pastatyti tik po to, kai R.

T. iÅ¡sinuomojo žemės sklypÄ , greta kurio esančiÄ valstybinę žemę aptvėrė tvoromis bei (pa)statė elektrinį piemenį. Nors tai, kad pastatytos tvoros ir elektrinis piemuo varžo kitų asmenų interesus ir neatitinka Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų, skundžiamu nutarimu padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog bÅ«tent R. T. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis skundžiamu nutarimu nustatyta, jog valstybinę žemę užėmė bÅ«tent juridinis asmuo UAB „A.“. Kaip matyti iÅ¡ paties R. T. paaiÅ¡kinimų tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, jis nuosekliai neigė valstybinės žemės užėmimo faktÄ . Tokie jo paaiÅ¡kinimai byloje nėra niekaip paneigti. Be to, suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog yra ŽŪB „B.“ direktorius, įmonė yra iÅ¡sinuomojusi statinius, esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡ UAB „A.“.

Tuo žemės sklypu naudojasi (duomenys neskelbtini) veiklai, t. y. užsiima (duomenys neskelbtini) treniravimu, auginimu, naudojasi visais statiniais, aikÅ¡tėmis. (duomenys neskelbtini) veiklai naudojasi ir parko teritorija, ir viskuo kitu. Å ioje teritorijoje buvo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) sporto bazė nuo (duomenys neskelbtini). VisÄ laikÄ buvo Å¡alia esančios (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tės, levados ir ant kalno (duomenys neskelbtini). Å iaurinėje pusėje sklype minėtu adresu yra ne metalinė tvora, o levados, kurios ten yra nuo (duomenys neskelbtini).

Levadas minėtoje teritorijoje įrengė sporto mokykla. Sudarę sutartį su UAB „A.“ buvo sutarę, kad perima jų pastatus, juos prižiÅ«rės, neleis blogėti jų bÅ«klei, taip pat naudos smėlio aikÅ¡tę ir galės naudotis viskuo tik (duomenys neskelbtini) veiklai, jokių komercinių veiklų negali bÅ«ti. ŽŪB „B.“, sudaręs sutartį su UAB „A.“, neiÅ¡sinuomojo levadų, nes vykdant sportinę veiklÄ Å¡i dalis buvo skirta (duomenys neskelbtini) disciplinai, priekinė aikÅ¡tė buvo (duomenys neskelbtini), o ant kalno buvo (duomenys neskelbtini).

Å ioje vietoje svarbu pabrėžti, kad A. R. buvo apklaustas tik teismo posėdžio metu ir teismo iniciatyva. Institucija, suraÅ¡iusi skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡ esmės apklausė tik R. T., jokie kiti asmenys nebuvo apklausti. Teismo vertinimu, toks Institucijos pasyvumas administracinio nusižengimo teisenoje suponuoja, kad tyrimas buvo atliktas skubotai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir formaliai. Kaip teisingai teismo posėdžio metu pastebėjo patraukto administracinėn atsakomybėn atstovas, nors administracinio nusižengimo teisena inicijuota (duomenys neskelbtini) E. Z., Å¡is asmuo ne tik neapklaustas, bet net ir nėra minimas žemės naudojimo patikrinimo akte.

Å ioje vietoje pastebėtina ir tai, kad nepaisant to, jog skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios Institucijos atstovas dalyvavo nagrinėjant R. T. atstovo skundÄ teisme, jis nepateikė jokių prieÅ¡taravimų ar argumentų dėl į bylÄ naujai pateiktų duomenų dėl levadų/tvorų, galimai egzistavusių adresu (duomenys neskelbtini), dar iki R. T. iÅ¡sinuomojant žemės sklypÄ Å¡iuo adresu. Kaip matyti iÅ¡ pagal R. T. atstovo pateiktų duomenų dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), galima daryti prielaidÄ , kad tvoros (past.

– levados) minėtame žemės sklype pastatytos galimai gerokai anksčiau nei žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės iÅ¡sinuomojo R. T. Taigi, Institucija turėjo imtis priemonių ir nustatyti, bÅ«tent kada minėtos tvoros buvo pastatytos. O dėl elektrinio piemens teismas pastebi, kad tyrimo metu buvo galima ir reikalinga aktyviais veiksmais nustatyti, kuris konkrečiai asmuo šį piemenį pastatė ir naudoja, tačiau Institucija, suraÅ¡iusi skundžiamÄ nutarimÄ , apsiribojo Å¡io fakto konstatavimu, todėl konkretus tai padaręs asmuo nustatytas nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek R. T., tiek A. R. asmeniÅ¡kai neigia atlikę Å¡iuos veiksmus, asmens kaltė negali bÅ«ti preziumuojama. Kaip minėta anksčiau, bÅ«tent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumÄ . Nors Institucijos atstovas R. T. kaltę įrodinėjo ir tuo, kad jis neva pripažino, jog UAB „A.“ realiai valdo (duomenys neskelbtini)Ä , Å¡ie argumentai atmestini. Teismas pažymi, kad esminis Å¡ios bylos klausimas – ne tai, kas valdo (duomenys neskelbtini), o kas savavaliÅ¡kai užėmė svetimÄ Å¾emę, t. y. galimai padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , rinkti įrodymus, todėl teismas iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali Å¡alinti savarankiÅ¡kai, nagrinėdamas bylÄ teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog asmenys, suraÅ¡antys administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“.

Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali bÅ«ti interpretuojami kaip reiÅ¡kiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigÅ«nai gali priimti nutarimus formaliai, skubotai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kinę bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Institucija, priėmusi nutarimÄ , iÅ¡ esmės nesurinko ir neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, Å¡ioje byloje neatlikus papildomo tyrimo ir ANK 593 straipsnyje nustatytų veiksmų, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nagrinėjamÄ administracinį nusižengimÄ padarė bÅ«tent R.

T. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grÄ Å¾intina papildomam aplinkybių tyrimui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. atstovo advokato padėjėjo Donato Lapinsko skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-863-2022 ir bylÄ grÄ Å¾inti tyrimui atlikti.

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas