2021-01-13 Nr. AB-909-3-61-3-01793-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-33-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01793-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. (V. C.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. C. (V. C.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir pareigūnui paaiškino, kad jam reikalinga medicininė apžiūra, tačiau 2018 m. gruodžio 15 d. medicininė apžiūra nebuvo suteikta. 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo iškviestas medicininei apžiūrai, skirtas gydymas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, nebuvo paskirti reikalingi vaistai. Pareiškėją nuvežus į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), jam buvo paskirtas gydymas antibiotikais. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas buvo Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, jam planavo atlikti operaciją dėl sveikatos sutrikimų, kurie nebuvo gydyti jį laikant Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nesuteiktų ir netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo skundai buvo grąžinti Lukiškių TI-K administracijai. Pareiškėjas teigė, kad dėl nesuteiktų ir netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų jam kilo neturtinė žala.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos budinčios bendrosios praktikos slaugytojos, skirtas simptominis gydymas. Pirminės gydytojų apžiūros metu 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas informavo, kad laisvėje vartojo (duomenys neskelbtini), konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini), gydymas neskirtas. 2018 m. gruodžio 19 d. bendrosios praktikos slaugytoja pareiškėjui skyrė tvarsliavos ir (duomenys neskelbtini) tirpalą (duomenys neskelbtini) gydymui. Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. buvo pakartotinai konsultuotas gydytojo (duomenys neskelbtini), jam skirtas simptominis gydymas. 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjui buvo pakartotinai duota tvarsliava ir medikamentai (duomenys neskelbtini) gydymui. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo teiginiai dėl jam neskirto gydymo Lukiškių TI-K yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo V. C. skundo dalį, kurioje jis prašė priteisti jam neturtinę žalą dėl sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d., atmetė, o skundo dalį, kurioje jis prašė priteisti neturtinę žalą dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių TI-K, paliko nenagrinėtą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kelia dviem atskirais apsektais, t. y. kad pareiškėjui, atvykus į Lukiškių TI-K, nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos bei dėl to, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Lukiškių TI-K gydytojai, apžiūrėję pareiškėją, jam neskyrė tinkamo gydymo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių aplinkybių jis patyrė neturtinę žalą.

7. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nuteistųjų teisę gauti medicininę pagalbą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šio straipsnio taikymo aspektu, analizavo BVK 174 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp atsakovo atstovo ir pareiškėjo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja teisės normos, reglamentuojančios sveikatos apsaugą.

8. Teismas iš pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos nustatė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjui buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, nuo 2018 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui buvo skirti medikamentai. Įvertinęs duomenis apie pareiškėjui skirtus medikamentus 2018 m. gruodžio 16 d., teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui 2018 m. gruodžio 16 d. buvo suteiktos.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjo sveikatos knygelėje nėra registruoti jokie įrašai apie pareiškėjui teiktas sveikatos priežiūros paslaugas 2018 m. gruodžio 15 d., todėl teismas sprendė, jog pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos 2018 m. gruodžio 15 d. nebuvo teiktos.

10. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintos Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktą ir pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), pasireiškusi nuo (duomenys neskelbtini), nėra priskiriama indikacijoms, kurioms turi būti suteikta skubioji medicinos pagalba. Pareiškėjui medicinos pagalba buvo suteikta 2018 m. gruodžio 16 d., t. y. per vieną parą nuo pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo vertinti, kad atsakovo atstovas, suteikęs pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas 2018 m. gruodžio 16 d., netinkamai užtikrino pareiškėjo teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

11. Teismas nurodė, kad ginčas dėl pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Įkalinimo įstaigos, teikdamos pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje, tokių paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl teismas sprendė, jog ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjo skundo dalis, kurioje pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę žalą dėl galimai netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

12. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildino dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, teismas šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėta. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių TI-K jis turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

III. 13. Pareiškėjas V. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo visus reikalingus dokumentus išreikalauti iš Vilniaus PN ir Alytaus PN.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad teismas nustatė, jog 2018 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teiktos. Pareiškėjo vertinimu tai reiškia, jog nebuvo teiktos jokios gydymo paslaugos bei pirmoji pagalba ir tolimesnis gydymas, o jei ir buvo teikta medicininė pagalba, kaip nurodo Vilniaus PN, tai tokie įrašai turėjo būti pareiškėjo sveikatos istorijoje, tačiau jų nėra.

15. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas deklaruoja, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, todėl 2018 m. gruodžio 15 d. atsakovo atstovo medicinos personalas turėjo reaguoti į pareiškėjo prašymus, (duomenys neskelbtini) simptomus, (duomenys neskelbtini) ligą, nes jis buvo izoliuotas nuo visuomenės ir visa atsakomybė teko pataisos įstaigai. Pareiškėjas buvo kankinamas skausmo, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nervinį šoką.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis nebuvo tinkamai gydytas, todėl vėliau teko daryti operaciją, kurios galima buvo išvengti, jeigu atsakovo atstovas būtų laiku reagavęs į jo prašymus. Pareiškėjo sveikatos istorijoje yra įrašytos ligos, tačiau nėra gydymo, atsakovo atstovas atsiliepime neteisingai nurodė, kad pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini).

17. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs jam padarytos neturtinės žalos aspektu. Pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

19. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. C. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui nesuteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, neskirtu tinkamu gydymu ir dėl to jo patirta neturtine žala, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo pretenzijų dėl sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d., nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčą kelia ir dėl galimai netinkamai jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių TI-K, šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėta, išaiškinęs pareiškėjui, jog tokio pobūdžio ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo bylą nagrinėti iš naujo ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. gruodžio 15 d. nebuvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš Vilniaus PN ir Alytaus PN visus reikalingus dokumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

24. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė iki 2019 m. spalio 25 d. pateikti duomenis (I t., b. l. 56) bei į tai, kad byloje pateiktų dokumentų visuma yra pakankama teisingam sprendimui priimti, o pareiškėjas nepateikė argumentų, jog patenkinus jo prašymą dėl dokumentų išreikalavimo būtų gauti papildomi duomenys, o ne pasikartojantys, byloje jau esantys, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo netenkina.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

27. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir, ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 250 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. gruodžio 15 d. atvykus į Lukiškių TI-K, tą dieną jam sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teiktos. 2018 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) sukeltos (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos budinčios bendrosios praktikos slaugytojos, skirtas simptominis gydymas.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 174 straipsnio 1 dalies ir Tvarkoje įtvirtintas nuostatas, pagrįstai aplinkybę, jog pareiškėjas ne tą pačią, o kitą dieną buvo apžiūrėtas Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros specialisto, vertino kaip nesudarančią pagrindo išvadai, jog Lukiškių TI-K nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Pareiškėjo sveikatos istorijoje (I t., b. l. 58–91) nėra užfiksuotos tokios jo būklės, kuriai esant, pareiškėjui turėjo būti nedelsiant teikiama medicinos pagalba, pareiškėjas apeliaciniame skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Vien tik pareiškėjo noras būti pakonsultuotam sveikatos priežiūros specialisto, nesant tokių sveikatos sutrikimų, kurie reikalauja skubios ir neatidėliotinos medicininės pagalbos, nesudaro pagrindo jį iš karto siųsti pas specialistus, o to nepadarius, konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir laisvėje esantys asmenys pas reikiamus specialistus nepatenka iš karto, jiems taip pat tam tikrą laiką tenka laukti specialistų konsultacijų.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su pareiškėjui nesuteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nepagrįsti, Lukiškių TI-K tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas pagal BVK bei Tvarkoje įtvirtintus reikalavimus ir nepažeidė jo teisių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo (Lukiškių TI-K) veiksmų, nėra ir būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos atsakovui negali kilti ir atsakomybė už žalą.

31. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas ginčą kelia ir dėl galimai netinkamai jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių TI-K (nebuvo tinkamai gydytas), pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėta, nes ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Pirmosios instancijos teismo išaiškinimai, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020).

32. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė