419175aa-25cd-45d2-9cd2-82a8f756a16a · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                     Baudžiamoji

byla: 1A-342/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.1, 1.2.4.2

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

                                                                                                                                       Â

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Svajūno Knizlerio,

teisėjų Kęstučio Jucio ir Jono Algimanto Venckaus,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

gynėjai advokatei Loretai Gaižauskienei,

nuteistajam P.

M. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo M. R. ir jo įstatyminio atstovo R. R. , nuteistojo P. M. bei Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Å iuo nuosprendžiu iÅ¡ P. M. priteista 3426,5 litų Valstybinės ligonių kasos naudai už nukentėjusiojo M. R. gydymÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

P. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., Kazlų RÅ«doje, Valančiaus g. įvykusio žodinio konflikto metu, vienÄ kartÄ sudavė kakta nepilnamečiui M. R. į galvÄ bei vienÄ kartÄ jam spyrė į galvÄ ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiam M. R. vidutinio laipsnio smegenų sukrėtimÄ bei vidurinės duobės kaukolės pamato deÅ¡inės pusės lūžimÄ , tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusio M.

R. sveikatÄ .

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. R. bei jo įstatyminis atstovas praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir pritaikius nuteistojo P. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Nukentėjusiojo

bei jo įstatyminio atstovo nuomone, Kauno apygardos teismo nuteistajam P. M. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinkanti

BK bendrosios dalies normų reikalavimų, dėl to yra pagrindas apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir bausmę nuteistajam sušvelninti.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagristai konstatavo, kad nuteistajam Å¡ioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tokiu bÅ«du skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas neįvertino visų aplinkybių, kurios nustatytos byloje surinktais įrodymais.

Visų pirma, nukentėjusysis mano, kad įvertinus tai, jog nusikalstama veika padaryta prieš fizinį asmenį, teismas skirdamas nuteistajam bausmę turėjo ženkliau atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens nuomonę dėl nuteistajam skirtinos bausmės. Visgi, nors nukentėjusysis bei jo atstovai prašė nebausti nuteistojo laisvės atėmimo bausme, teismas į tai neatsižvelgė. Todėl apeliantas mano, kad tokio pobūdžio byloje teismo nuosprendis nėra teisingas.

Antra, apeliantas nurodo, kad nuteistasis P. M. ne tik prisipažino byloje kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet ir surado galimybę atlyginti didelę jo veiksmais padarytos žalos dalį, kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka yra pakankamai didelės apimties. Be to, savanoriÅ¡kai įsipareigojo atlyginti likusiÄ Å¾alos dalį. Nukentėjusiojo teigimu, Å¡ioje dalyje itin svarbu, kad taip nuteistasis pasielgė ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Žalos didelės dalies atlyginimas ekonominės - finansinės krizės sÄ lygomis yra reikÅ¡minga, iÅ¡skirtinė aplinkybė, kurios apygardos teismas, skirdamas nuteistajam P. M. bausmę pakankamai neįvertino. Nuteistasis rado galimybę atlyginti žalÄ , esant sunkiai jo paties turtinei padėčiai, nes jis kÄ tik sukÅ«rė Å¡eimÄ , augina mažametį vaikÄ , dirba

pagal darbo sutartį bei studijuoja. Nukentėjusiojo manymu, toks P. M. elgesys rodo ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl jo praeities

veiksmų, kritiÅ¡kÄ jų vertinimÄ . Be to nukentėjusysis mano, kad Å¡is atvejis yra ryÅ¡kus kontrastas dažnai pasitaikančiai situacijai, kai nukentėjusiesiems nebÅ«na atlyginama nusikalstama veika padaryta žala. Kadangi tokio pobÅ«džio nusikalstamos veikos, visų pirma liečia nukentėjusį asmenį, tai bÅ«tent nusikalstama veika padarytos žalos tam asmeniui atlyginimas ir turėtų bÅ«ti

prioritetinis klausimas. Tuo tarpu akivaizdu, kad tuo atveju, jei nuteistajam P. M. teks atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, tai likusiosios

žalos dalies atlyginimo klausimas labai komplikuosis.

Be to nukentėjusysis nurodo, kad nuteistasis P. M. išties nuoširdžiai apelianto bei jo tėvų atsiprašė ir jie nuteistajam atleido, nes tiki, kad ateityje šis jaunas žmogus daugiau nenusikals, įstatymų nepažeidinės.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių apeliantas bei jo įstatyminis atstovas mano, kad yra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ taikyti, nebÅ«tinai turi bÅ«ti kokios nors itin iÅ¡skirtinės, neįprastos.

Nuteistasis

P. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti jam paskirtos dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ trejų metų laikotarpiui.

Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nežiÅ«rint į tai, jog teismo posėdžio metu tiek jo gynėjas, tiek nukentėjusiojo atstovai bei gynėjas prašė neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, prašė taikyti jos atidėjimÄ , teismas į Å¡iuos praÅ¡ymus neatsižvelgė. Apelianto manymu, teismas turėjo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirti iÅ¡imtinai realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi tokios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Apelianto teigimu, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis visiÅ¡kai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nebuvo iÅ¡ anksto sumanyta, suplanuota bei įvykdyta turint konkretų tikslÄ sunkiai sužaloti kitÄ asmenį. Tai buvo momentinis įvykis, kuris kilo dėl jo bei nukentėjusiojo žodinio konflikto. Suduodamas smÅ«gį koja nukentėjusiajam, jis neturėjo tikslo, motyvo sutrikdyti jam sveikatÄ , juo labiau sunkiai ir su tokiomis pasekmėmis. Nuteistasis teigia, jog supranta, kad turėjo suvokti, jog jo smÅ«gis gali sukelti tam tikras pasekmes, tačiau numanyti, kad tai sukels tokius padarinius jis tuo momentu nespėjo, nes konfliktas įvyko staiga, neplanavus įvykių eigos ir jiems nesiruoÅ¡iant. Todėl P. M. mano, jog galima konstatuoti, kad nors jo veika ir buvo tyčinė, tačiau nesiekianti konkrečių pasekmių, juo labiau tokių sunkių, kokios kilo nukentėjusiam M.

R. . Todėl skiriant bausmę teismas turėjo tai įvertinti ir atsižvelgti.

Nuteistojo manymu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus Å¡iuo atveju galima pasiekti ir Å¡velnesnėmis bausmėmis, nes jis nėra kriminalinę praeitį turintis asmuo, nuo jo nereikia saugoti visuomenės. Be to, nėra bÅ«tina priversti jį laikytis įstatymų, nes įstatymų jis laikėsi tiek iki įvykio, tiek ir po jo. Vienas įvykis negali įrodyti fakto, kad jam reikalingos kažkokios poveikio priemonės. Kaip matosi iÅ¡ byloje esančių charakterizuojančių duomenų, tiek prieÅ¡ įvykį, tiek Å¡iuo metu jis studijuoja, po įvykio, bylos tyrimo metu sukÅ«rė Å¡eimÄ , susilaukė Å¡eimos pagausėjimo, susirado darbÄ , dirba ir stengiasi iÅ¡laikyti tiek savo Å¡eimÄ , tiek padėti nukentėjusiam M. R. atsigauti po įvykio. Apelianto nuomone, tai reiÅ¡kia, kad jis nėra tas žmogus, kuriam yra svetimi visuomenės dorovės principai, savo gyvenime jis iÅ¡sikėlęs tikslus, kurių siekia tiek studijuodamas, tiek kurdamas Å¡eimÄ ir ja rÅ«pindamasis bei iÅ¡laikydamas. Mano, kad vienas nelaimingas įvykis, neturėtų sugriauti viso žmogaus gyvenimo, kadangi jis yra jauno amžiaus ir supranta atsakomybę už savo veiksmus, nevengia pareigos naikinti tų pasekmių, kurios kilo dėl jo neapgalvotų ir momentinių veiksmų. Nei praeityje, nei po įvykio jokių nusikaltimų nėra padaręs, nebaustas administracine tvarka.

Be to, apeliantas nurodo, kad siekdamas panaikinti kilusias pasekmes, jis atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajam, taip pat teismui pateikta sutartimi įsipareigojo žalÄ padengti visiÅ¡kai. Tai reiÅ¡kia, kad jis nevengia atsakomybės už atliktus veiksmus ir stengiasi padėti atgauti sveikatÄ sužalotam jaunuoliui. Todėl nuteistasis mano, kad teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, netaikant jos vykdymo atidėjimo, yra neatitinkanti teisingumo bei proporcingumo kriterijų, prieÅ¡tarauja tiek jo, tiek ir nukentėjusio įvykio metu asmens interesams. Nuteistasis P. M. nurodo, kad pagal sutartį, jis įsipareigojo per nustatytÄ laikotarpį iÅ¡mokėti likusiÄ padarytos žalos dalį, mokėdamas kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis. Tai rodo, kad jeigu bus palikta pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis neturės galimybės ne tik kad dirbti bei iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ , tačiau ir iÅ¡mokėti likusiÄ skolos dalį. Tokiu bÅ«du negalės įvykdyti įsipareigojimų, kuriuos yra prisiėmęs prieÅ¡ nukentėjusįjį bei jo atstovÄ dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad jo mokamos lėšos tikriausiai yra reikÅ¡mingos siekiant atstatyti sužalotÄ nukentėjusiojo sveikatÄ , taip pat pasivyti bendramokslius, kai jis dėl patirtos traumos negalėjo mokytis. Todėl teismas turi atsižvelgti ne tik į baudžiamajame įstatyme iÅ¡vardintas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bet ir į kitus, ne mažiau svarbius bei reikÅ¡mingus faktus, kurie turi įtakos tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiojo interesams.

Nuteistojo teigimu, jo Å¡eimos vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra jo uždirbamos pajamos, kadangi sutuoktinė iki santuokos sukÅ«rimo niekur nedirbo ir gauna tik minimaliÄ paÅ¡alpÄ . Todėl jeigu jam nebus galimybės uždirbti lėšų bei finansiÅ¡kai aprÅ«pinti Å¡eimos, kyla abejonės dėl tolimesnio Å¡eimos iÅ¡gyvenimo. Neturint lėšų, sutuoktinė bus priversta kreiptis dėl socialinių paÅ¡alpų, o tai bus papildoma naÅ¡ta tiek valstybei, tiek ir nepatogumai jai pačiai. Be to, svarbus yra ir nuteistojo mažamečio vaiko auginimas, bendravimas su tėvu, pagalba sutuoktinei auginant bei prižiÅ«rint mažametį Å¡eimos narį. Nuteistojo teigimu, jam labai svarbu bendrauti su augančiu vaiku, matyti kaip vaikas auga, prižiÅ«rėti jį, padėti žengti pirmuosius žingsnius gyvenime. Vaikui taip pat yra be galo svarbus bendravimas su abiem tėvais, dvasinio, moralinio ryÅ¡io palaikymas tiek su tėčiu, tiek su motina. Todėl paskirtos teismo bausmės vykdymas turės įtakos ir mažamečio vaiko interesams.

Apelianto nuomone, vadovaujantis aukščiau išvardintomis aplinkybėmis galima jam skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta bausmę. Be to jis nurodo, kad esant tokiai finansinei šalies situacijai yra labai sudėtinga ne tik kad surasti lėšų žalos atlyginimui, bet apskritai išgyventi jaunoms šeimoms, tačiau nepaisant to jis padengė pusę padarytos žalos, be to kas mėnesį moka numatytas įmokas, tokiu būdu vykdydamas tolimesnius savo įsipareigojimus.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nuteistasis mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti ir netaikant jam išskirtinai BK 135 straipsnio l dalyje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti, P.

M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinus nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nuosprendyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis Å¡iÄ veikÄ padarė ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o abipusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo, metu. Apelianto nuomone, teismas neaptarė nuteistojo veiksmų pobÅ«džio pirminėje įvykio stadijoje, t. y. iÅ¡Å¡aukiančio ir įžūlaus jo elgesio, kai jis be jokios dingsties vieÅ¡oje vietoje žodžiu prikibo prie praeivio. Bylos duomenimis nustatyta, kad bÅ«damas žymiai vyresnis, fiziÅ¡kai pranaÅ¡esnis už nepilnametį M. R. , nuteistasis ne tik pradėjo konfliktÄ , bet ir buvo suinteresuotas jo tęsiniu. Nuosprendyje nurodyti asmenys: nukentėjusysis M. R. , liudytojai T. T. , P. U. , T. S. , G. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė

jokių duomenų, galinčių pagrįsti teismo iÅ¡vadÄ apie ilgiau trukusį P. M. ir M. R. žodinį tarpusavio

konfliktÄ . PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis ir liudytojai T. T. ,

P. U. nurodo, kad nuteistasis tuoj pat sudavė smūgį kakta

M. R. į galvÄ , o netrukus po M. R. žodžių „galvoji, man skauda" spyrė jam į galvÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie nepilnamečio M. R. atsakomuosius smurto veiksmus ar bent jau aktyviÄ gynybÄ nuo nuteistojo veiksmų. Taigi, Å¡ioje situacijoje nuteistasis, nesutikęs jokio pasiprieÅ¡inimo, iÅ¡ esmės tęsė savo chuliganiÅ¡kus veiksmus, be motyvo, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, vieÅ¡oje vietoje smurtavo akivaizdžiai fiziÅ¡kai silpnesnio asmens atžvilgiu. Dėl Å¡ių aplinkybių prokuroras mano, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nepagrįstai nustatė nuteistojo P. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tokia teismo iÅ¡vada, apelianto manymu, prieÅ¡taringa, nes nurodydamas, kad nuteistasis kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, teismas tuo pačiu konstatavo, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroro manymu, Å¡iuo atveju atsižvelgiant į nuteistojo pozicijÄ , t. y. kai kurių bylos duomenimis įrodytų smurto veiksmų neigimÄ , negalima kalbėti apie jo kaltės pripažinimÄ , juo labiau apie nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Pastaroji aplinkybė turėtų rodyti asmens požiÅ«rį į jo padarytÄ veikÄ - savo veiksmų kritiÅ¡kÄ Ä¯vertinimÄ ir pasmerkimÄ , pastangas suÅ¡velninti kilusius padarinius. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistasis nebuvo nuoÅ¡irdus, teisino savo veiksmus, teisme davė tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, stengdamasis sumenkinti savo veikos pavojingumÄ . Be to, apeliantas mano, kad apygardos teismas nepagrįstai dalies nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ vertino, kaip aplinkybę, rodančiÄ nuteistojo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, nes Å¡i aplinkybė nuosprendyje atskirai įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Apeliantas teigia, kad netinkamai kvalifikuodamas nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Å¡velnesnę baudžiamojo įstatymo normÄ bei nepagrįstai pripažindamas esant nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam neteisingÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Maža to, prokuroro nuomone, net ir perkvalifikavus nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Å¡velnesnę baudžiamojo įstatymo normÄ , teismas nepagrįstai skyrė nuteistajam minimumui artimÄ bausmę. Sprendimo dėl bausmės dydžio teismas nemotyvavo. Nuosprendyje iÅ¡vardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės, tačiau nenurodyta, kokios „nusikaltimo padarymo aplinkybės, priežastys, sÄ lygos, pasekmės" konkrečiu atveju buvo reikÅ¡mingos bausmės dydžio parinkimui. Taip pat nenurodyta, kaip vertinamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo ir nukentėjusiojo amžiumi, nuteistojo sveikatos bÅ«kle. Prokuroro nuomone, tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ " 3.1.12 punkto nuostatų, kurios numato, kad motyvuodamas konkrečiÄ bausmę teismas nuosprendyje apraÅ¡o byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos iÅ¡ jų reikÅ¡mę ir nurodo, kurios ir kiek nulemia bausmės rūšį ir dydį. Å iuo atveju teismas netinkamai laikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatliko pilno jame nurodytų aplinkybių vertinimo, nenurodė, kurios iÅ¡ Å¡ių aplinkybių ir kokia apimtimi įtakojo paskirtos bausmes dydį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. M. bei jo gynėja praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo bei nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymÄ apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė praÅ¡o nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymÄ ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti.

 Nuteistojo P. M. bei nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo pagal įstatymÄ apeliaciniai skundai atmetami, Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs iš esmės teisingai nustatė nukentėjusiojo M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes bei padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo P. M. tyčinės kaltės, ko apeliaciniais skundais iš esmės neginčija nei nukentėjusysis ir jo atstovas

pagal įstatymÄ , nei nuteistasis, nei prokuroras. Tačiau, kolegijos manymu, Kauno apygardos teismas nevisiÅ¡kai įvertino

kaltinime apibrėžtas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusias, juridinę reikÅ¡mę padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti bei bausmei paskirti turinčias bylos aplinkybes, todėl nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ neteisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir P. M. paskyrė per Å¡velniÄ bausmę.

Motyvai dėl P. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavęs, jog nuteistojo P. M. smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį M. R. iÅ¡Å¡aukė tarp pastarojo ir nuteistojo kilęs žodinis konfliktas, visgi nepagrįstai nuteistojo smurto panaudojimÄ

vertino, kaip kilusį dėl asmeninių santykių, todėl be pagrindo iš P. M. inkriminuoto kaltinimo pašalino sunkų sveikatos

sutrikdymÄ kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK

135 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ baudžiamas tas, kas sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies

8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teismų praktikoje, nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali bÅ«ti taikomas tik nustačius, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – bÅ«tent chuliganiÅ¡kos paskatos. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis

P. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog pirmas konfliktÄ pradėjo nukentėjusysis, visgi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistojo parodymus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jie nėra nuoseklÅ«s, jų nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti įrodymai. IÅ¡ nukentėjusiojo M. R. parodymų matyti, kad 2008 m. kovo 29 d. Valančiaus gatve su P. U. ir T. T. eidamas

į parduotuvę, pažiÅ«rėjo į prie savivaldybės su mergina sėdėjusį nuteistÄ jį. Å is

jo paklausė, „ko žiūri?“. Jis lyg tai jam atsakė „kas man neleis?“. Nuteistasis

P. M. tuoj pat atsistojo ir ėjo link jo, o jis sustojo. Priėjęs nuteistasis, jiems besižodžiuojant, kakta trenkė nukentėjusiajam galva į galvÄ . Nei nukentėjusysis, nei jo draugai P. M. negrasino. Daugiau jis nieko neprisimena, bet iÅ¡ draugų pasakojimo žino, kad nuteistasis po to jam į galvÄ dar ir spyrė (t. 1, b. l. 228 – 229). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai T. T. bei P.

U. , kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai parodė, kad pirmas konfliktÄ pradėjo bÅ«tent nuteistasis P. M. nukentėjusiojo M. R. paklausdamas „ko jis žiÅ«ri?“, o Å¡iam atsakius „noriu ir žiÅ«riu“ iÅ¡ karto prieidamas prie

nukentėjusiojo ir suduodamas pastarajam galva į galvÄ . Liudytojams T. T. su P. U. pabandžius nuteistÄ jį

nuo nukentėjusio nustumti, Å¡is nustÅ«mė juos ir spyrė nukentėjusiajam į galvÄ . Nukentėjusysis krito ant nugaros, jo galva trenkėsi į asfaltÄ . Jokių stiklo Å¡ukių niekas neturėjo ir niekam jomis negrasino (t. 1, b. l. 230 – 231, 232 - 233).

Kolegijos manymu, šios liudytojų T. T. ir P. U. bei nukentėjusiojo M. R. nurodytos įvykio aplinkybės, kurias patvirtina ir byloje esantis įrašas Kazlų Rūdos ligoninės sveikatos istorijoje (t. 1, b. l. 178 – 179) bei 2008 m. balandžio 24

d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G437/08(09) (t. 1, b. l. 9) apie M. R. patirtų sužalojimų lokalizacijÄ , leidžia daryti

iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis P. M. bÅ«damas pilnametis, dėl aiÅ¡kaus gerokai jaunesnio, vos keturiolikos metų sulaukusio, ir fiziÅ¡kai silpnesnio nukentėjusiojo M. R. negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, siekdamas prieÅ¡pastatyti save nukentėjusiajam bei įvykio vietoje buvusiems liudytojams T.

T. ir P. U. , pats inicijavo konfliktÄ bei smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį dėl mažareikÅ¡mės dingsties, t. y. dėl to, kad nuteistojo subjektyviu suvokimu, nukentėjusysis M. R. nepagarbiai į jį pažiÅ«rėjo bei atsikirto į nuteistojo pasakytus žodžius. Naudotas smurtas, pagal nustatytas bylos aplinkybes, nebuvo iÅ¡Å¡auktas ir iÅ¡provokuotas nukentėjusiojo veiksmais. Pats nuteistasis P. M. pradėjęs žodinį konfliktÄ griebėsi fizinio smurto prieÅ¡ nepilnametį nukentėjusįjį. Kolegijos manymu, tokie nuteistojo veiksmai vertintini, kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tokiu atveju, jei kaltininko padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, chuliganiÅ¡kos paskatos kaip veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-136/2008, 2K-144/2008, 2K-24/2008). Tačiau kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilęs trumpas žodinis konfliktas, kuris nulėmė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartotas smurtas, negali bÅ«ti pripažintas kilusiu dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki konflikto nuteistasis su nukentėjusiuoju pažįstami nebuvo, tarp jų nebuvo susiklostę jokie asmeniniai tarpusavio santykiai, kuriuos bÅ«tų galima vertinti, kaip galinčius sukelti kaltininkui pavydÄ , kerÅ¡tÄ , pyktį ar kitokias paskatas smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį. Akivaizdu, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo pavartotas spontaniÅ¡kai, netrukus po to, kai pastarasis atsikirto į nuteistojo pasakytÄ frazę „ko žiÅ«ri?“. Pats nukentėjusiojo M. R. atsakymas nuteistajam, nebuvo kokiu nors bÅ«du jį įžeidžiantis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis bÅ«tų kokiu nors bÅ«du prieÅ¡inęsis, ar kaip nors aktyviai gynęsis nuo nuteistojo P. M. vartojamo smurto, tuo tarpu pastarasis nesutikęs jokio pasiprieÅ¡inimo tęsė savo smurtinius veiksmus. Â

Atsižvelgdama į tai kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija keičia apygardos teismo nuosprendį ir konstatuoja, kad P. M. 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., Kazlų RÅ«doje, Valančiaus g., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, vienÄ kartÄ sudavė kakta nepilnamečiui M. R. į galvÄ bei vienÄ kartÄ jam spyrė į galvÄ ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. R. vidutinio laipsnio smegenų sukrėtimÄ bei vidurinės duobės kaukolės pamato deÅ¡inės pusės lūžimÄ , tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. R. sveikatÄ . Å iais veiksmais P. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK

135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Motyvai dėl nuteistajam P. M. skirtinos bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės paskirtį. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam P. M. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia iÅ¡vada darytina remiantis baudžiamosios bylos medžiaga. Visų pirma pastebėtina, kad tiek BK 135 straipsnio 1 dalies, tiek Å¡io straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi, byloje nenustačius jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis remiantis nuteistajam bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta bausmę, apygardos teismas tinkamai parinko nuteistajam P. M. skirtinos bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Antra, kolegija mano, kad apygardos teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė ženkliai mažesnė nei BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje

numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo P. M. kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo aplinkybes,

priežastis, sÄ lygas ir padaryto nusikaltimo pasekmes, taip pat į nukentėjusiojo ir nuteistojo amžių bei į tai, kad jis su nukentėjusio įstatyminiais atstovais susitaikė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (BK 59 str.

1 d. 2 p.) bei savanoriškas dalies padarytos neturtinės žalos atlyginimas (BK

59 str. 1 d. 3 p.), ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, įvertinta ir nuteistojo asmenybė, t. y. jo sveikatos bÅ«klė, tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , po nusikaltimo padarymo negauta duomenų, kad bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas, turi Å¡eimÄ , augina mažametį sÅ«nų. Kartu kolegija konstatuoja, jog nuteistasis neteisus nurodydamas, kad apygardos teismas parinkdamas jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį neatsižvelgė į tai, kad jis suduodamas nukentėjusiajam nesiekė konkrečių pasekmių. Kaip matyti iÅ¡

skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas skirdamas nuteistajam P. M. bausmę nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo kaltės

formÄ ir rūšį. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad teismas įvertino aplinkybę, jog nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia.

Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas be pagrindo nenustatęs nuteistojo P. M. padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančio požymio – chuliganiÅ¡kų paskatų (BK

135 str. 2 d. 8 p.), neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, o tai sÄ lygojo per Å¡velnios laisvės atėmimo bausmės už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrimÄ .

Principinė nuostata nustatant konkretų bausmės dydį yra ta, kad kriminalinė bausmė turi bÅ«ti proporcinga, t. y. bausmės griežtumas turi atitikti padarytos konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Vienas esminių bausmės dydžio parinkimo nuteistajam kriterijų yra BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kurį, be kitų požymių, apibÅ«dina ir nusikalstamos veikos sunkumas. Apeliacinės instancijos teismui Å¡iuo nuosprendžiu konstatavus, kad nuteistasis P. M. padarė ne BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ , o kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 135 str. 2 d. 8 p.), iÅ¡ esmės konstatuojama, kad nuteistasis padarė ne sunkų, o labai sunkų nusikaltimÄ BK 11 straipsnio prasme. Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis P. M. padarė socialiai pavojingesnę nusikalstamÄ veikÄ . Dėl Å¡ios priežasties jam turi bÅ«ti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiu atveju kai byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenkÄ nuteistajam Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo P. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo redakcijoje, už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytÄ kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡io straipsnio sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas buvo dveji metai, o maksimumas dvylika metų. Taigi, Å¡ios bausmės vidurkis yra septyneri metai, bÅ«tent nuo Å¡io vidurkio ir turi bÅ«ti skaičiuojamas P.

M. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis. Kaip jau minėta, byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo socialinis elgesys bei gyvenimo bÅ«das po nusikalstamos veikos padarymo vertintinas teigiamai. Jis nevengia įsipareigojimų, dirba ir mokosi, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , universitete charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 73). Kolegijos manymu, Å¡ios aplinkybės leidžia manyti, kad prieÅ¡ingai nei nuteistojo

P. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pačios jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Dėl šios priežasties kolegija mano, kad nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai BK 135 straipsnio

2 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Atmetami prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip vertinamos atskiros bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės ir tokiu bÅ«du nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ " 3.1.12 punkto nuostatų. Kolegijos manymu iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos, bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės yra nurodytos ir jų visuma įvertinta, kaip palanki nuteistajam P. M. , nustatant jam laisvės atėmimo bausmę žemesnę, nei BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija negali sutikti su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad byloje nėra teisinio pagrindo nustatyti P. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pagal teismų praktikÄ asmens prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tai daro neverčiamas surinktų įrodymų, be to, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų, atlieka kitus veiksmus, kuriais siekia suÅ¡velninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius (kasacinė byla Nr. 2K-327/2007). IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad P. M. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme

neneigė esminių įvykio aplinkybių, pripažino, kad spyrė nukentėjusiajam M. R. į galvÄ . Kaip nustatyta byloje, bÅ«tent Å¡io smÅ«gio

pasekmė ir buvo sunkus sveikatos sutrikdymas. P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme ne kartÄ pareiÅ¡kė, kad labai apgailestauja dėl įvykio, asmeniÅ¡kai atsiprašė nukentėjusiojo, kÄ pastarasis bei jo atstovas pagal įstatymÄ patvirtino ir apeliaciniame skunde. Be to, apie bylos aplinkybes davė iÅ¡samius ir iÅ¡ esmės teisingus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kolegija mano, kad apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ pripažindamas, jog P. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tai, kad nuteistasis nepatvirtino kai kurių smurto veiksmų, kurie iÅ¡ esmės neturėjo įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, ir kad apygardos teismas tai įvertino, kaip dalinį prisipažinimÄ , o taip pat paties nuteistojo teisinis savo veiksmų vertinimas, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažįstami pagrindu Å¡alinti iÅ¡ nuosprendžio Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Taip pat prokuroras nepagrįstai tvirtina, kad teismas pripažino dalies nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , kaip aplinkybę rodančiÄ nuteistojo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Å¡is faktas pripažintas savarankiÅ¡ka atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu nuteistojo nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatytas įvertinus nuteistojo atsipraÅ¡ymÄ ir susitaikymÄ su nukentėjusiojo įstatyminiais atstovais.

Teisėjų

kolegija atmeta nuteistojo P. M. bei nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo pagal įstatymÄ apeliacinių skundų

argumentus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistojo atžvilgiu.

BK 54 straipsnio 3 dalis (Å¡velnesnės bausmės skyrimas) teismų praktikoje taikoma tada, jei bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, be to, ji gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalyje esančiÄ normÄ teismas pirmiausia apsvarsto bausmės skyrimo galimybę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2008), kÄ Å¡iuo atveju ir padarė apygardos teismas. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K–395/2007 ir kt.), o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-7/2010). Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodė, kad nėra įstatyminio pagrindo nuteistojo P. M. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. Kartu apygardos teismas taip pat iÅ¡samiai motyvavo, kodėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pastebėtina, kad nuteistojo bei nukentėjusiojo ir jo atstovo pagal įstatymÄ apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai susiję su nuteistojo P. M. noru auginti vaikÄ , padėti finansiÅ¡kai Å¡eimai, taip pat su jo asmenybės vertinimu, elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo atlyginant žalÄ , kartu ir nukentėjusiojo ir jo įstatyminio atstovo teigiama nuomonė apie nuteistÄ jį Å¡iuo atveju yra įvertinti skiriant jam bausmę artimÄ BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Kolegija mano, kad Å¡ios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo atliktÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų bylos aplinkybių vertinimÄ , konstatuoja, kad nustatytos P. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir aplinkybės, apibÅ«dinančios jo asmenybę, nėra iÅ¡imtinės ir rodančios, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas jam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Taigi pirmosios instancijos teismui skiriant nuteistajam P. M. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti.

Taip pat kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentÄ , kuriuo jis praÅ¡o BK 75 straipsnyje numatytais pagrindais atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, vienas esminių pagrindų taikant BK 75 straipsnio nuostatas yra kaltininko padarytos nusikalstamos veikos sunkumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo

P. M. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , konstatuotina, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d.). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo nuteistojo P. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl P.

M. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pakeisti.

P. M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo P. M. bei nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo pagal įstatymÄ apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                       Â

   Svajūnas Knizleris

Teisėjai                                                                                                 Â

Kęstutis Jucys

                                                                                                 Â

Jonas Algimantas Venckus  Â