41913ad5-512f-4ea7-a361-e516ea454430 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-16-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17689-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo, iÅ¡keldinimo iÅ¡ bendrojo naudojimo patalpų, įpareigojimo atlikti veiksmus ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), patikslinusi pradinius reikalavimus (dalies jų atsisakiusi), teismo prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo V. V. 2 551,92 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ;

2) iÅ¡keldinti atsakovÄ su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini);

3) įpareigoti atsakovÄ atverti užtaisytas durų angas į namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), o tokio įpareigojimo nevykdant, leisti ieÅ¡kovei atsakovo lėšomis atlikti reikiamus statybos (griovimo) darbus užtaisytų (buvusių) durų angų į bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), atvėrimui;

4) pripažinti atsakovo atliktÄ 8 961 Eur iÅ¡laidų įskaitymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ skolÄ negaliojančiu.

2. Reikalavimo pagrindu dėl skolos priteisimo ieškovė nurodė aplinkybes, kad bendrija yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės valdytoja. Atsakovui nuosavybės teise priklauso name esančios patalpos. Už Bendrijos nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. gruodžio 15 d. suteiktas administravimo paslaugas atsakovas yra skolingas 2 594,15 Eur.

3. Dėl rÅ«sio patalpų užėmimo ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas yra savavaliÅ¡kai užėmęs bendrojo naudojimo namo patalpas, esančias rÅ«syje ir plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). Bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutarimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ nurodytų patalpų. Bendrosios dalinės nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui, be kitų bendraturčių sutikimo, lemia kitų bendraturčių teisių į Å¡iÄ nuosavybę pažeidimÄ ir trukdymÄ jiems ja pasinaudoti. Atsakovas ne tik turi bÅ«ti iÅ¡keldintas iÅ¡ nurodytų patalpų, tačiau jis taip pat turėtų bÅ«ti įpareigotas atverti užtaisytas durų angas į ginčo patalpas.

4. Dėl atsakovo atlikto įskaitymo, ieÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas neturi teisės įskaityti Bendrijos pareikÅ¡to reikalavimo dėl skolos priteisimo. Apie įskaitymÄ praneÅ¡ta tik po to, kai Bendrija kreipėsi į teismÄ . Be to, atsakovas neįrodė, kad atliko darbus už 8 961 Eur ir kad Bendrija turi pareigÄ kompensuoti tokias atsakovo galbÅ«t patirtas iÅ¡laidas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo atlikti bÅ«tent bendrojo naudojimo objektų remonto darbai. Taip pat atsakovas nepagrindė, kad prieÅ¡ darbų atlikimÄ dėl to kreipėsi į BendrijÄ ar buvusį namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorių, kad gavo bendraturčių pritarimÄ darbams atlikti.

Tariamai atsakovo atlikti darbai bendrosios dalinės nuosavybės valdytojui perduoti nebuvo. Ginčo namas yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Ä®rodymų, kad suderino planuotų atlikti darbų projektÄ , kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, atsakovas nepateikė.

5. Atsakovas V. V. su Bendrijos reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti, priteisti iÅ¡ Bendrijos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Savo pozicijÄ atsakovas grindė tokiais esminiais argumentais, iÅ¡dėstytais procesiniuose dokumentuose: 5.1. Dėl skolos priteisimo atsakovas nurodė, kad Bendrija nepateikė įrodymų, jog atsakovas yra skolingas praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Tai yra nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad buvo bÅ«tina atlikti pretenzijose paminėtus darbus, kad darbai buvo priimti ir už juos atsiskaityta.

Be to, nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad atsakovui buvo įteikti mokėjimo praneÅ¡imai. IÅ¡ pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, už kokias Bendrijos įsigytas teisines paslaugas yra priskaičiuota skola atsakovui. Jei tai paslaugos už Bendrijos iÅ¡laidas Å¡ioje byloje, tai reikÅ¡tų, kad Bendrija piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai siekia praturtėti atsakovo sÄ skaita. 5.2. Dėl atsakovo atliktų remonto darbų, atsakovas pažymėjo, kad jis 2006 m. įsigijo ginčo name esančias negyvenamÄ sias patalpas – slėptuvę.

Patalpos, per jas ėję inžineriniai tinklai buvo avarinės bÅ«klės. Siekdamas iÅ¡spręsti inžinerinių tinklų problemÄ (reguliariai įvykdavo avarijos, kurių metu bÅ«davo užliejamos atsakovui priklausančios patalpos), atsakovas 2007 m. kreipėsi į tuometinį namo administratorių uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji, apžiÅ«rėjusi patalpas, sudarė defektinį statybos remonto darbų aktÄ . Be to, paveldosauginės architektÅ«ros specialistė B.

G. parengė namo rÅ«sio patalpų paveldosauginę charakteristikÄ , joje konstatavo, kad rÅ«sio patalpų bÅ«klė yra bloga. Atsižvelgęs į Å¡ias iÅ¡vadas, atsakovas inicijavo diskusijÄ su kitais namo bendraturčiais dėl darbų, bÅ«tinų likviduoti bendro naudojimo objektų avarinę bÅ«klę, vykdymo. Kiti savininkai vengė priimti dėl to sprendimus. Siekdamas iÅ¡vengti dar didesnės žalos, atsakovas pats pradėjo bendro naudojimo objektų remonto darbus. Apie darbų atlikimÄ buvo praneÅ¡ta tiek namo administratoriui, tiek kitiems savininkams.

Už remonto darbų atlikimÄ atsakovas patyrė 8 961 Eur iÅ¡laidas. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos įskaitomos į atsakovo už namo administravimÄ mokėtinas sumas, atsakovas nėra skolingas Bendrijai. 5.3. Dėl rÅ«sio patalpų užėmimo atsakovas nurodė, kad jis yra bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir turi teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Taigi atsakovas negali bÅ«ti laikomas savavaliÅ¡kai užėmusiu rÅ«sio patalpas. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,4 kv. m rÅ«sio patalpų.

Bendrijos nurodytų tariamai atsakovo užimtų patalpų plotas yra 7,4 kv. m. Taigi atsakovas naudojasi mažesne nei jam priklauso bendro turto dalimi. PrieÅ¡ingai nei teigia Bendrija, į ginčo rÅ«sio patalpas galima patekti per ventiliacijos sistemos koridorių. Svarbu ir tai, kad rÅ«sio patalpos, iÅ¡ kurių Bendrija reikalauja iÅ¡keldinti atsakovÄ , nėra daiktinės teisės dalykas, t. y. jos nesuformuotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. 5.4. Dėl reikalavimo pripažinti įskaitymÄ negaliojančiu, atsakovas pažymėjo, kad Bendrija nepateikė įrodymų, jog realiai egzistuoja vienaÅ¡alis atsakovo atliktas įskaitymo sandoris.

Tokio sandorio negalėjo bÅ«ti, nes atsakovas nesutinka su jam pareikÅ¡ta skola. Tai, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog jo patirtos iÅ¡laidos bendro naudojimo objektų remontui turėtų bÅ«ti įskaitomos į Bendrijos praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovas atliko kokį nors reikalavimo įskaitymÄ . Jei teismas rastų pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ ar dalį skolos, jos mokėjimÄ turėtų įskaityti į Bendrijos mokėtinÄ skolÄ atsakovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos reikalavimo dalies dėl 104,50 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo V. V. atsisakymÄ ir Å¡iÄ dalį bylos nutraukė. Teismas nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: 6.1. Priteisti ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iÅ¡ atsakovo V. V. 2 447,42 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 036,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 6.2.

IÅ¡keldinti atsakovÄ V. V. su jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iÅ¡ namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini). 6.3. Ä®pareigoti atsakovÄ V. V. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos atverti užtaisytas durų angas į namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), o tokio įpareigojimo nevykdant, leisti ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai atsakovo lėšomis atlikti reikiamus statybos (griovimo) darbus užtaisytoms (buvusių) durų angoms į bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), atverti. 6.4.

KitÄ dalį ieÅ¡kinio atmesti.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrija pagrįstai ginčo laikotarpiu apskaičiavo atsakovui už einamÄ sias paslaugas ar tikslines iÅ¡laidas tokius mokesčius, kuriuos jis turi pareigÄ sumokėti: 7.1. 901,44 Eur už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ . 7.2. 125,37 Eur už buhalterinės apskaitos paslaugas ir 32,51 Eur už Å«kio iÅ¡laidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su Bendrijos veikla ir skirtos užtikrinti Bendrijos veiklos tęstinumÄ , taip pat bendrojo naudojimo objektų tinkamÄ bÅ«klę. 7.3. 169,24 Eur už nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ â€“ namo techninę priežiÅ«rÄ organizuoja ir vykdo Bendrija.

Nurodytos iÅ¡laidos tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiÅ«ra. 7.4. 207,02 Eur už Å¡ilumos punkto priežiÅ«rÄ â€“ Bendrija yra subjektas, kuris turi pareigÄ užtikrinti tinkamÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų funkcionavimÄ . Prie Å¡ios iÅ¡laidų grupės priskirtinos ir 15,19 Eur iÅ¡laidos už Å¡ilumokaičio plovimÄ . Nurodytos iÅ¡laidos tiesiogiai susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiÅ«ra. 7.5. 410,06 Eur už bendrųjų patalpų valymo paslaugas. 7.6. 74,14 Eur už bendrųjų patalpų elektrÄ .

PrieÅ¡taravimų dėl Å¡io reikalavimo pagrindo, apimties atsakovas nereiÅ¡kė ir jį pripažino. 7.7. 64,31 Eur už atliekų iÅ¡vežimÄ . Aplinkybės, kad atliekų iÅ¡vežimo paslaugÄ pirkdavo tiesiogiai iÅ¡ kitų asmenų, atsakovas neįrodinėjo. PrieÅ¡taravimų dėl Å¡io reikalavimo atsakovas nereiÅ¡kė ir jį pripažino. 7.8. 36,75 Eur už kiemo teritorijos priežiÅ«rÄ . PrieÅ¡taravimų dėl Å¡io reikalavimo pagrindo, apimties atsakovas nereiÅ¡kė ir jį pripažino. 7.9. 66,28 Eur už investicinio projekto, susijusio su planu renovuoti namÄ , užsakymÄ .

Å ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ ir prievolę jas apmokėti atsakovas pripažino. 7.10. 10 Eur už pajungimÄ prie automatinio užtvaro sistemos. Å ių iÅ¡laidų, reikalingų, kad funkcionuotų kiemo užtvaras, pagrįstumo, dydžio ir bÅ«tinybės atsakovas neneigė.

2. Teismas nurodė, kad kitÄ Bendrijos reikalavimo dalį sudaro iÅ¡laidos už įvairius remonto darbus. Ä®vertinęs Bendrijos pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovas turi pareigÄ apmokėti tokias jam priskirtas iÅ¡laidas: 8.1. 66,28 Eur ventiliacinių angų ir kaminų mokestį. Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimÄ , buvo atliktas namo kaminų ir ventiliacinių sistemų valymas.

Taigi tokios iÅ¡laidos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. 8.2. 133,13 Eur už pamatų tvarkymÄ prie Å¡ilumos mazgo ir 165,65 Eur remonto darbus. SprendimÄ atlikti Å¡iuos darbus (pakeisti rÅ«sio langus, panaikinti vandenį renkančias Å¡viesduobes ir kt.) priėmė Bendrijos valdyba, kurios vienas iÅ¡ narių yra atsakovas, 2017 m. spalio 13 d. vykusio susirinkimo metu. Darbų atlikimo poreikį patvirtina 2017 m. spalio 26 d. suraÅ¡ytas Statinio pirminės apžiÅ«ros aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Valdybos sprendimas atlikti nurodytus darbus buvo pristatytas Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkime. Darbų atlikimo faktÄ , apimtį pagrindžia Bendrijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡ytos sutartys, Å¡ių įmonių parengti darbų priėmimo–perdavimo aktai, taip pat Bendrijos įmonėms atlikti mokėjimai. 8.3. 17,31 Eur už kelio užtvarÄ ir jo remonto darbus. Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių 2017 m. lapkričio 18 d. susirinkimo protokole fiksuota, kad užkardas buvo pavogtas ir nupirktas naujas užkardas. 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. gegužės 17 d. namo bendraturčių ir Bendrijos narių susirinkimų protokolai patvirtina, kad buvo priimtas sprendimas užtvaro įsigijimo iÅ¡laidas paskirstyti visiems bendraturčiams.

Šių sprendimų atsakovas teismine tvarka neginčijo. 8.4. 1 349,80 Eur už vamzdynų remonto darbus ir 67,10 Eur už papildomus vamzdynų remonto darbus. Bendrijos visuotinio bendraturčių ir narių susirinkimas sprendimus dėl šių darbų atlikimo poreikio priėmė 2017 m. lapkričio 18 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. susirinkimų bei 2018 m. gegužės 8 d. atlikto balsavimo raštu metu. Balsavimo komisijos sudėtis buvo patvirtinta bendraturčių ir Bendrijos narių 2018 m. gegužės 17 d. susirinkime.

Å ių sprendimų atsakovas teismine tvarka neginčijo. Darbų atlikimo bÅ«tinybę ir priskyrimÄ prie privalomųjų pagrindžia 2017 m. spalio 26 d. suraÅ¡ytas Statinio pirminės apžiÅ«ros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Bendrijos pateiktus įrodymus vamzdynų remonto darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atrinkta apklausos bÅ«du (Bendrijos pirkimo komisijos 2018 m. birželio 26 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). Darbų atlikimo faktÄ patvirtina Bendrijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 10 d. pasiraÅ¡yta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 13 d. galutinis darbų užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. rugsėjo 13 d.

Bendrijai iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, taip pat įmonei Bendrijos atlikti mokėjimai. 8.5. 64,46 Eur už laiptinių ir kiemo apÅ¡vietimo medžiagas, keitimo darbus (sÄ skaitos už 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėn.). Sprendimas dėl Å¡ių darbų atlikimo buvo priimtas 2018 m. birželio 18 d. įvykusio bendraturčių ir Bendrijos narių susirinkimo. Pastarojo sprendimo, taip pat prekių ir darbų fakto, iÅ¡laidų dydžio atsakovas neginčijo. IÅ¡laidų faktÄ ir dydį patvirtina į bylÄ pateiktos prekių įsigijimo ir Bendrijos parengtos avanso apyskaitos, S. R. 2019 m. lapkričio 4 d. iÅ¡raÅ¡ytas kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). 8.6. 2,54 Eur už avarinius darbus, 2,67 Eur už avarinius darbus ir 5 Eur už spynos remontÄ , 3,98 Eur už bendro naudojimo stovo remontÄ , 3,62 Eur už vamzdžius ir sujungimo detales, 0,39 Eur už raktų gamybÄ , 0,78 Eur už užkardo remonto darbus – Å¡ių iÅ¡laidų fakto, apimties ir pagrįstumo atsakovas neginčijo.

IÅ¡laidas ir darbų bÅ«tinybę (priskyrimÄ prie privalomųjų (likviduotos avarijos, atlikti bÅ«tini bendrojo naudojimo objektų remonto darbai) pagrindžia į bylÄ pateikti dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 10 d. sÄ skaita, individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 23 d. sÄ skaita, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 12 d. sÄ skaita, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 1 d. sÄ mata, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 30 d., 2018 m. vasario 28 d. sÄ skaitos ir aktai.

3. Spręsdamas klausimÄ dėl to, ar atsakovas turi pareigÄ sumokėti 22,25 Eur Bendrijos patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį, teismas pažymėjo, kad Bendrija teisines paslaugas iÅ¡ advokato pirko, gindama visų namo bendraturčių interesus, todėl atsakovas be pagrindo neigia savo pareigÄ apmokėti jam tenkančiÄ dalį iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ .

4. Teismas pažymėjo, kad Bendrija tinkamai apskaičiavo atsakovui tenkančiÄ aptartų mokesčių iÅ¡laidų dalį. Bendrijos 2021 m. gegužės 18 d. paaiÅ¡kinimas dėl namo (duomenys neskelbtini), plotų pokyčių ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenys apie namo plotÄ , jo pokyčius patvirtina, kad atsakovo mokėtinos sumos apskaičiuotos laikantis CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatų. Atsikirtimų, kurie sudarų realias prielaidas abejoti nurodytų skaičiavimų teisingumu, atsakovas neiÅ¡sakė.

5. IÅ¡analizavus bylos Å¡alių pozicijas ir argumentus, pateiktus dokumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrija taip pat tinkamai apskaičiavo atsakovo mokėtinÄ kaupiamÄ jį mokestį ir atsakovas turi prievolę apmokėti Å¡iÄ savo skolÄ .

6. Spręsdamas klausimÄ , ar atsakovas yra įskaitęs Bendrijos reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, teismas, iÅ¡analizavęs bylos Å¡alių argumentus, iÅ¡sakytus Å¡ioje ginčo dalyje, priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovas neatliko prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo. Nuo jam pareikÅ¡to reikalavimo atsakovas nesigynė remdamasis tuo, kad prievolė pagal ieÅ¡kinį baigėsi dėl iki bylos iÅ¡kėlimo atlikto įskaitymo. Nors atsakovas Bendrijai iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose, pateiktose kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, be kita ko, buvo įrašęs žodį „užskaitai“, tačiau iÅ¡ sÄ skaitų turinio objektyviai negalima spręsti, kad jomis atsakovas bÅ«tų pranešęs Bendrijai apie konkrečių reikalavimų įskaitymÄ .

Be to, atsakovas pats ieškovei reiškė priešieškinį dėl neva įskaitytos skolos priteisimo. Nesant įskaitymo sandorio, nėra pagrindo pripažinti, kad ši Bendrijos reikalavimo dalis pagrįsta. Teisme ginčijami reikalavimai negali būti įskaitomi.

7. Dėl praÅ¡ymo iÅ¡keldinti iÅ¡ konkrečių rÅ«sio patalpų ir įpareigoti atsakovÄ atverti užtaisytas durų angas teismas nurodė, kad savo nuožiÅ«ra užėmęs konkrečias bendrojo naudojimo patalpas ir apribojęs kitų bendraturčių teises jomis naudotis, atsakovas pažeidė kitų bendraturčių teises ir interesus. Bendrija yra bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpų valdytoja, įgyvendinanti su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, ir turi teisę reikÅ¡ti atsakovui reikalavimÄ dėl patalpų atlaisvinimo.

Priešingai nei teigia atsakovas, Bendrijos reikalavimas dėl iškeldinimo yra tinkamai apibrėžtas, nes ginčo bendrojo naudojimo rūsio patalpos, kaip sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, gali būti aiškiai identifikuota ir išskirta. Aplinkybė, kad rūsio patalpos yra neužregistruotos Nekilnojamojo turto registre, šioje situacijoje yra nereikšminga. Nustačius, kad atsakovas savavališkai užėmė rūsio patalpas, pažymėtas plane indeksais (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog Bendrija pagrįstai reikalauja, kad atsakovas būtų iškeldintas iš nurodytų patalpų.

8. Pagal nurodyto rÅ«sio patalpų plano duomenis, į patalpas, pažymėtas plane indeksais (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti patenkama pro durų angas, įrengtas iÅ¡ koridoriaus, esančio bendro naudojimo patalpose. Angos Å¡iuo metu yra užmÅ«rytos. Ä®rodymų, kurie patvirtintų, kad ne jis užmÅ«rijo angas, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog durų angas užmÅ«rijo atsakovas, kai užėmė patalpas. Kitų bendraturčių galimybės naudotis ginčo patalpomis gali bÅ«ti užtikrintos tik atvėrus durų angas. Dėl to Bendrija pagrįstai praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti jo neteisėtų veiksmų padarinius. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 15.1. Apeliantas nurodė, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neskundžiama 2020 m. spalio 26 d. nutartimi byloje atsisakė priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du užkirto keliÄ teisingam bylos ir galutiniam ginčo tarp Å¡alių iÅ¡sprendimui. 15.2.

Apelianto nuomone, teismas visiÅ¡kai neteisus, teigdamas, jog, neva ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus kelis sudėtinius reikalavimus, prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas buvo susijęs tik su vienu iÅ¡ jų. Kaip matyti iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, neva atsakovo įvykdyto prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ rÅ«sio patalpų ir durų angų atidengimo. IeÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl neva atsakovo įvykdyto prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo taip pat buvo tiesiogiai susijęs su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

Teismui patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas dėl reikalavimo įskaitymo bÅ«tų atmestas, tokį įskaitymÄ teismas bÅ«tų galėjęs pats atlikti savo sprendimu. 15.3. Apeliantas nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakymÄ priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį motyvavo tuo, jog neva priėmus ieÅ¡kinį bus iÅ¡plėstos bylos ribos. Å iuo klausimu pažymėtina, kad atsakovas savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį ir taip grindė savo atliktais gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų ir dalių bÅ«tinuoju remontu ir jo metu turėtomis iÅ¡laidomis, kurias prašė teismo įskaityti į jo skolÄ . 15.4.

Apeliantas pažymėjo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į CPK 94 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismas sprendime dėl iÅ¡laidų nurodė, jog neva iÅ¡ dalies tenkindamas vienÄ reikalavimÄ , taip pat vienÄ reikalavimÄ visiÅ¡kai, o trečiÄ atmesdamas, ieÅ¡kinį patenkino 99 procentais ir atitinkamai Å¡ia proporcija paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tokia teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo proporcijos yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Teismas iÅ¡ dalies patenkino vienÄ turtinį reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, o kitÄ atmetė, taip pat patenkino du neturtinius reikalavimus. Taigi, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas galėjo ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkinti daugiausia 75 procentais. 15.5. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai du kartus atnaujino bylos nagrinėjimÄ , suteikdamas ieÅ¡kovei galimybę pateikti naujus įrodymus, tuo pažeisdamas proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus bei proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Teismas neturėjo teisės padėti ieÅ¡kovei, Å¡iai net nepraÅ¡ant, rinkti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio reikalavimus, vietoje to, kad ieÅ¡kinį atmestų kaip neįrodytÄ . 15.6. Atsakovo atlikti darbai buvo patvirtinti pridėtomis nuotraukomis ir sÄ skaitomis faktÅ«romis. Taip pat Å¡ių darbų bÅ«tinumas buvo įrodytas, pateiktais 2007 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ApžiÅ«ros aktu ir 2008 m. Defektiniais statybos ir remonto darbų aktais, kuriuose buvo iÅ¡vardyti atsakovo apmokėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti namo bendro naudojimo objektų bÅ«tini pagerinimo darbai.

Kad tuometiniai namo gyventojai buvo informuoti apie atsakovo atliktų darbų bÅ«tinumÄ , patvirtina ir 2009 m. daugiabučio namo savininkų susirinkimo, kurį inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbotvarkė, kuria namo gyventojai buvo informuoti apie bÅ«tinus vandentiekio, kanalizacijos ir pamato remonto darbus, kurie buvo bÅ«tini, siekiant apsaugoti namÄ nuo didesnio sugadinimo, nei buvo iki tol. 15.7. Atsakovo nuomone, jo pateikti įrodymai patikimai įrodė, jog buvo bÅ«tina nedelsiant organizuoti Namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų Å¡alinimo ir remonto darbus.

Teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, turėjo padaryti prieÅ¡ingÄ skundžiamame teismo sprendime nurodytai iÅ¡vadai, kad atsakovo savo lėšomis atlikti bendro naudojimo objektų remonto darbai už 8 961 Eur sumÄ turi bÅ«ti įskaityti į atsakovo už namo administravimÄ mokėtinas sumas. 15.8. Atsakovas pažymi, kad teismas nepaneigė atsakovo nurodyto fakto, jog dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ neva atsakovo užimamų pastato rÅ«sio patalpų (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju negalėjo reikÅ¡ti tokio reikalavimo, nes byloje nebuvo įrodyta, jog rÅ«sio patalpos, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡keldinti atsakovÄ , Å¡iuo metu yra daiktinės teisės dalyku, taip pat kad ieÅ¡kovė yra teisėta jo valdytoja. 15.9.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su esamo bendrojo naudojimo objekto (rūsio patalpų) disponavimu, atsakovo nuomone, buvo reikalingas visų namo butų gyventojų sutikimas. Ieškovė nepateikė teismui visų namo gyventojų sutikimo, jog atsakovas turi būti iškeldintas iš jo valdomo rūsio patalpų ir sienoje padaryti angas durims. Be to, dalis savininkų netgi sutiko, jog atsakovas išsipirktų jo naudojamas rūsio patalpas, nes patalpos kitiems bendrijos nariams nėra įdomios ir rūpimos, jie neprieštarauja, jog jas toliau valdytų atsakovas. 15.10.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pridedamos nuotraukos patvirtina, jog visos rÅ«sio patalpos yra užimtos kitų namo bendraturčių, tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstas pretenzijas reiÅ¡kia tik atsakovui. Teismas Å¡iuos reikalavimus turėjo atmesti, remdamasis tuo, kad yra susiklosčiusi tarp Å¡alių rÅ«sio naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ Namo bendraturčiai rÅ«sio patalpomis (sandėliukus) disponuoja bendru sutarimu ir ginčo dėl jų nėra. 15.11. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovė neturi ne tik teisės reikÅ¡ti atitinkamo ieÅ¡kinio (tai gali daryti tik visi namo bendraturčiai), bet ir teisinio suinteresuotumo – teismui net ir iÅ¡keldinus atsakovÄ iÅ¡ jo užimamų patalpų, atsakovas kaip Namo bendraturtis vis tiek disponuos Å¡iomis patalpomis, nes daugiau nėra laisvų kitų laisvų sandėlių (rÅ«sio patalpų), o kiti bendraturčiai jau turi ir naudojasi savo rÅ«sio patalpomis.

Todėl, nesant teisinio suinteresuotumo, neturtiniai reikalavimai turėjo būti atmesti.

10. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 16.1. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir įstatymas tokiais teismo motyvais neleidžia abejoti, t. y. įstatymo nėra suteikta teisė atskiruoju skundu apskųsti tokiÄ teismo nutartį.

Atsakovas turėjo procesinę teisę pareikÅ¡ti atskirÄ ieÅ¡kinį kitoje civilinėje byloje, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. 16.2. Teismas negalėjo pasisakyti dėl tam tikrų atsakovo iÅ¡leistų sumų sudengimo su ieÅ¡kovės reikalaujama suma dėl to, kad Å¡ioje civilinėje byloje nebuvo pareikÅ¡ti atsakovo procesiniai reikalavimai dėl tokių sumų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Jei teismas galutiniame procesiniame sprendime bÅ«tų pasisakęs dėl atsakovo įrodinėjamų iÅ¡laidų sudengimo, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeidęs CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. 16.3.

IeÅ¡kovė pabrėžia, kad teismas tinkamai ir pagrįstai argumentavo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nurodė tikslius bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimus, su kuriais nėra pagrindo nesutikti. 16.4. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo argumentai dėl rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimo nėra pagrįsti. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, teismas kaip tik įgyvendino Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , sudarydamas galimybę ieÅ¡kovei pateikti įrodymus dėl naujai paaiÅ¡kėjusios atsakovo pozicijos byloje.

Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas, vadovaudamasis rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principais, tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir atidėjo teismo posėdį, suteikdamas atsakovui pakankamai laiko susipažinti su pateiktais ieÅ¡kovės įrodymais bei suteikdamas teisę teikti savo įrodymus ir atsikirtimus. 16.5. IeÅ¡kovė pažymi, kad, jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo ex officio įskaityti atsakovo įrodinėjamų darbų sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti skolos sumÄ , Teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, ar Bendrija turi prievolę atsakovui sumokėti 8 961 Eur Å¡ioje byloje, įvertinus paminėtus Bendrijos argumentus ir Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieÅ¡kinio elementais, objektyviai negali bÅ«ti nustatyta.

Su tuo susijusius savo interesus ir teises atsakovas turi teisę ginti reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo bendra ginčo teisenos tvarka. 16.6. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo pareiškimui yra reikalinga, jog rūsio patalpos plane pažymėtos (duomenys neskelbtini) būtų įregistruotos kaip atskiras daiktas. Šiuo atveju svarbu byloje įrodyti (tai ir padarė ieškovė), kad atsakovas bendrojo naudojimo rūsių patalpas naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui ir kiti bendraturčiai neturi jokių galimybių tokiomis bendrojo naudojimo rūsio patalpomis naudotis. 16.7.

IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. vykusio Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismÄ , jog atsakovas bÅ«tų įpareigotas grÄ Å¾inti neteisėtai užimtas rÅ«sio patalpas. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas, nenuginčytas teismine tvarka, atsakovui yra privalomas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

14. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė naujus įrodymus: sandėliukų nuotraukas, 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakymo nuoraÅ¡Ä . Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Dėl teismo atsisakymo priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį 15. IeÅ¡kovo reikalavimai atsakovui įforminami ieÅ¡kinyje (CPK 135 straipsnis). Atsakovas gali gintis nuo iÅ¡kelto ieÅ¡kinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi bÅ«dais. Vienas iÅ¡ jų yra prieÅ¡inių reikalavimų pareiÅ¡kimas (CPK 143 straipsnis). Kai atsakovas turi savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovui, tam tikromis sÄ lygomis jis gali juos pareikÅ¡ti jau iÅ¡keltoje civilinėje byloje, praÅ¡ydamas pradinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) ir jo prieÅ¡inį reikalavimÄ (prieÅ¡ieÅ¡kinį) iÅ¡nagrinėti kartu ar atskiroje byloje.

16. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikęs priešieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti, nenustatęs CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų.

17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neskundžiama 2020 m. spalio 26 d. nutartimi byloje atsisakė priimti byloje atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du užkirto keliÄ teisingam bylos ir galutiniam ginčo tarp Å¡alių iÅ¡sprendimui.

18. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais negali sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. spalio 26 d. nutartį, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, priėmus prieÅ¡ieÅ¡kinį, į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, turėtų bÅ«ti įtraukti ginčo namo bendrojo naudojimo objektų savininkai. Tokiu bÅ«du žymiai iÅ¡siplėstų proceso dalyvių ratas, o tai savaime sunkintų teisminį procesÄ ir iÅ¡tęstų jo trukmę. Be to, prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėjimas objektyviai iÅ¡plėstų faktines teisminio nagrinėjimo dalyko ribas ir, be kita ko, apsunkintų įrodinėjimo procesÄ . Teismas, atsisakydamas priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.

20. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei prieÅ¡ieÅ¡kinį bÅ«tų buvę atsisakyta priimti nepagrįstai, atsakovas visada turėjo ir turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl turėtų remonto iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, A. L. atskiroje byloje, tačiau Å¡ia procesine teise, kaip patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, taip ir nepasinaudojo. Dėl proceso atnaujinimo 21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo, rungimosi principus, taip pat proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes nepagrįstai du kartus atnaujino bylos nagrinėjimÄ , suteikdamas ieÅ¡kovei galimybę pateikti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

22. Visų pirma pažymėtina tai, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, reaguodamas į 2021 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , siekiant pateikti į bylÄ papildomus įrodymus, kaip tik įgyvendino Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , sudarydamas galimybę ieÅ¡kovei pateikti įrodymus dėl naujai paaiÅ¡kėjusios atsakovo pozicijos byloje. IeÅ¡kovė tinkamai ir laiku Å¡ia savo procesine teise pasinaudojo ir į bylÄ pateikė papildomus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus.

23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 256 straipsniu, 2021 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kad aplinkybė dėl faktinių duomenų byloje trÅ«kumo paaiÅ¡kėjo po to, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės, atsižvelgė į tai, kad pasikeitė atsakovo gynybinė pozicija dėl atskirų Bendrijos reikalavimo dalių dėl skolos priteisimo, todėl Bendrijai pasiÅ«lė pateikti papildomus įrodymus.

24. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje iÅ¡tyręs byloje pateiktus įrodymus ir iÅ¡klausęs bylos Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus, priėjo prie iÅ¡vados, kad, remiantis bylos medžiaga, negalima paÅ¡alinti byloje pateiktų dokumentų tarpusavio prieÅ¡taravimų, o kartu ir nustatyti konkrečių faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl pagrįstai pasinaudojo savo teise atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

25. Svarbu pažymėti tai, kad, ieÅ¡kovei pasinaudojus teise pateikti papildomus įrodymus, teismas, vadovaudamasis rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principais, tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ , atidėjo teismo posėdį ir atsakovui buvo suteikta teisė ir pakankamai laiko susipažinti su pateiktais ieÅ¡kovės įrodymais, taip pat galimybė teikti savo įrodymus ir atsikirtimus.

26. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo argumentai dėl rungimosi, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų pažeidimo yra deklaratyvÅ«s ir atmestini. Å iame kontekste aktualu pastebėti, kad pagrįstas ir teisėtas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų, bet ir yra vienas iÅ¡ procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamÄ asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , įstatymų taikymÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Dėl atsakovo skolos ieÅ¡kovei už pastarosios suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiÅ«ros ir remonto paslaugas 27. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo 2 551,92 Eur skolos sudedamųjų dalių pagrįstumÄ . IÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad Bendrija pagrįstai ginčo laikotarpiu apskaičiavo mokesčius atsakovui už einamÄ sias paslaugas ar tikslines iÅ¡laidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, DNSBÄ® 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taip pat įvairius remonto darbus, taip pat Bendrija tinkamai apskaičiavo atsakovo mokėtinÄ kaupiamÄ jį mokestį.

Atsakovas apeliaciniame skunde tiek, kiek tai nesusiję su praÅ¡oma įskaityti suma, neginčija pirmosios instancijos teismo priteistos 2 447,42 Eur skolos sumos pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to, ar atsakovas V. V. yra skolingas Bendrijai už pastarosios suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiÅ«ros ir remonto paslaugas, nepasisako. Dėl atsakovo atliktų darbų sumos įskaitymo į jam priteistinÄ skolÄ 28. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir neįskaitė atsakovo atliktų darbų sumos į jam priteistinÄ skolÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti.

29. Pažymėtina, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos Å¡alies požiÅ«riu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiÅ¡kia nesutikimÄ su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymÄ , kokio dydžio sumos galėjo bÅ«ti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-408/2008).

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktose Bendrijos atsakovui iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose, atsakovas buvo įrašęs žodį „užskaitai“. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ sÄ skaitų turinio objektyviai negalima spręsti, kad jomis atsakovas bÅ«tų pranešęs Bendrijai apie konkrečių reikalavimų įskaitymÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios praneÅ¡imo formos, tai apie įskaitymÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; kt.).

Dėl pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turinio pažymėtina, kad jis turi bÅ«ti aiÅ¡kus, suprantamas ir nedviprasmiÅ¡kas. PareiÅ¡kime turėtų bÅ«ti nurodyta prievolė, pagal kuriÄ atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

31. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nurodė Bendrijai iki šios bylos iškėlimo, jog Bendrijos reikalavimas pagal ieškinį yra pasibaigęs įskaitymu.

32. AiÅ¡kindamas ir taikydamas įskaitymo institutÄ , kasacinis teismas yra suformavęs nuosekliÄ praktikÄ , kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini;

šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).

33. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, neužtenka vienos prievolės Å¡alies valios, apie kuriÄ turi bÅ«ti informuojama kita Å¡alis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), tačiau įskaitymui atlikti yra bÅ«tinos ir kitos sÄ lygos, tarp jų ir tai, jog Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai bÅ«tų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Nagrinėjamu atveju Bendrijos prieÅ¡prieÅ¡inės, vienarūšės, apibrėžtos, galiojančios ir vykdytinos prievolės atsakovui egzistavimas nėra akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įskaitymÄ reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į tai, jog nebuvo visų įskaitymui atlikti bÅ«tinų sÄ lygų (CK 6.130–6.140 straipsniai).

34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Å¡ioje byloje, įvertinus bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieÅ¡kinio elementais, objektyviai negali bÅ«ti nustatyta, ar Bendrija turi prievolę atsakovui sumokėti 8 961 Eur. Savo interesus ir teises atsakovas turi teisę ginti reikÅ¡damas Bendrijai ar (ir) kitiems ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo bendra ginčo teisenos tvarka ir įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumÄ .

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ex officio negalėjo pasisakyti dėl tam tikrų atsakovo iÅ¡leistų sumų įskaitymo į ieÅ¡kovės reikalaujamÄ sumÄ dėl to, kad Å¡ioje civilinėje byloje nebuvo pareikÅ¡ti atsakovo procesiniai reikalavimai dėl tokių sumų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , prieÅ¡ingu atveju tai reikÅ¡tų akivaizdų CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ .

Minėto straipsnio nuostatose aiÅ¡kiai nurodyta, kad „teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytus atvejus.“ Dėl atsakovo iÅ¡keldinimo ir įpareigojimo atverti užtaisytas durų angas 36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal į bylÄ pateiktÄ daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rÅ«sio planÄ , registruotÄ Nekilnojamojo turto registre, patalpos, pažymėtos plane indeksais (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo.

Atsakovas neneigia, kad yra užėmęs nurodytas patalpas. Tai nustatyta patalpų apžiūros, vykusios 2021 m. kovo 18 d., metu ir konstatuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 13 d. rašte. Rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini), faktiškai yra prijungtos prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Naudojimosi tvarka rūsio patalpomis, kaip bendrosios nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių nėra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre neregistruota (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis, CK 4.81 straipsnis).

37. Teikdamas apeliacinį skundÄ , atsakovas Å¡ių nustatytų pirmosios instancijos teismo aplinkybių neginčijo, tačiau, apelianto vertinimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡keldino atsakovÄ iÅ¡ jo naudojamų rÅ«sio patalpų ir įpareigojo atstatyti vienas duris, kurių niekada anksčiau nebuvo.

38. Savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti atitinkamo ieÅ¡kinio, be to gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos nėra suformuotos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, todėl, atsakovo nuomone, nei gyvenamojo namo bendraturčiai, nei ieÅ¡kovė negali bÅ«ti Å¡ių patalpų teisėtais valdytojais ir teisme ginti teises į daiktÄ , kurio teisiÅ¡kai nėra ir kuris Å¡iuo metu nėra bei negali bÅ«ti nuosavybės objektu.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

40. Nagrinėjamoje byloje atsakovui pareikÅ¡ti reikalavimai iÅ¡keldinti atsakovÄ su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpų, pažymėtų plane (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovÄ atverti užtaisytas durų angas į minėtas bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpas pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teise į daugiabučiame gyvenamajame name esančius bendrojo naudojimo objektus.

41. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

42. Taigi pagal CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatytÄ nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimÄ , daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiÅ«ra.

43. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikÅ¡ti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiÅ¡kinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007; 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019).

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ginčo rÅ«sio patalpos nėra atskiras daiktinės teisės objektas, tačiau Å¡ios patalpos, kaip sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės dalis, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuota ir iÅ¡skirta, be to, nagrinėjamu atveju tai nėra vertinamasis kriterijus, siekiant užtikrinti kitų bendraturčių teisę valdyti ir naudoti bendrojo naudojimo objektÄ . Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas bendrojo naudojimo rÅ«sių patalpas naudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o kiti bendraturčiai neturi galimybių tokiomis bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpomis naudotis.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kaip nepagrįstus vertina apeliacinio skundo teiginius, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl atsakovo iÅ¡keldinimo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, siekdama apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises Å¡iuos objektus naudoti ir prižiÅ«rėti, taigi įgyvendindama jai įstatymo, įstatų ir, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo suteiktÄ kompetencijÄ .

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ta aplinkybė, kad atsakovui taip pat priklauso dalis bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpų, nereiÅ¡kia, jog jis savo nuožiÅ«ra galėjo nuspręsti, kokias patalpas užimti ir kartu apriboti kitų bendraturčių galimybes jomis naudotis. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog bendrojo naudojimo objektais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, savo nuožiÅ«ra užėmęs konkrečias bendrojo naudojimo patalpas ir apribojęs kitų bendraturčių teises jomis naudotis, pažeidė kitų bendraturčių teises ir interesus. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ naudoja ne pagal jo funkcinę paskirtį – savo asmeninių, o ne bendrų poreikių tenkinimui.

46. Nagrinėjamu atveju aktualu paminėti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-978-565/2020, kurioje teismas iÅ¡ esmės pasisakė dėl analogiÅ¡ko atvejo kaip ir Å¡ioje byloje: „Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto argumentai, kad jis, savavaliÅ¡kai (savo nuožiÅ«ra) užėmęs bendro naudojimo patalpas namo ( - ), rÅ«syje, kurios plane pažymėtos R-2 (8,74 kv. m.), R-3 (3,7 kv. m.), nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nekelia nepatogumų kitiems bendraturčiams, netrukdo kitiems bendraturčiams naudotis savo teisėmis, yra nepagrįsti, nes neatitinka įstatyme įtvirtintos naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe taisyklės, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, naudojama bei ja disponuojama visų bendraturčių sutarimu.

Naudojimasis bendrÄ ja daline nuosavybe ne pagal jos funkcinę paskirtį, o bÅ«tent, dalies Å¡ios nuosavybės užėmimas savo asmeninių poreikių tenkinimui be kitų bendraturčių sutikimo savaime suponuoja kitų bendraturčių teisių į Å¡iÄ nuosavybę pažeidimÄ bei trukdymÄ jiems ja pasinaudoti.“ 47. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje pateiktas 2018 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio Visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 16 d. protokolas patvirtina, kad 6 darbotvarkės klausimu buvo nutarta kreiptis į teismÄ dėl bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpų grÄ Å¾inimo (atsakovo V.

V. iškeldinimo iš patalpų), jei nebus susitarta taikiai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas yra nenuginčytas teismine tvarka, todėl atsakovui yra privalomas.

48. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , formuojamÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Bendrijos reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ nurodytų patalpų. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad pagal nurodyto rÅ«sio patalpų plano duomenis į patalpas, pažymėtas plane indeksais (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti patenkama pro durų angas, įrengtas iÅ¡ koridoriaus, esančio bendro naudojimo patalpose, o angos Å¡iuo metu yra užmÅ«rytos (įrodymų, patvirtinančių, kad ne atsakovas užmÅ«rijo angas, nepateikta (CPK 178 straipsnis), siekdamas užtikrinti ir kitų bendraturčių galimybę naudotis ginčo patalpomis, pagrįstai tenkino Bendrijos praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti jo neteisėtų veiksmų padarinius.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 49. Apeliantas nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į CPK 94 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė du turtinius reikalavimus: dėl 2 594,15 Eur skolos priteisimo ir dėl neva atlikto 8 961 Eur remonto iÅ¡laidų įskaitymo į ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ skolÄ , negaliojančiu, taip pat du neturtinius: dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ rÅ«sio patalpų ir durų angų atidengimo.

Kadangi teismas iÅ¡ dalies patenkino vienÄ turtinį reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, o kitÄ atmetė, taip pat patenkino du neturtinius reikalavimus, taigi, apelianto nuomone, teismas galėjo ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkinti daugiausiai 75 proc. Teisėjų kolegija su tokias apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs bendrÄ ginčo iÅ¡sprendimo rezultatÄ , priėjo prie iÅ¡vados, kad bylÄ laimėjo Bendrija, nes patenkinti du Bendrijos neturtiniai reikalavimai, taip pat iÅ¡ esmės patenkintas turtinis reikalavimas dėl skolos priteisimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu yra atmestas, tačiau į tai, skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, neatsižvelgtina.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė, kad byloje atsakovas laikėsi dviprasmiÅ¡kos pozicijos dėl atlikto įskaitymo. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovė, atsakovas nagrinėjamoje byloje pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį (3.1.6 punktas) nurodė, kad neva sumokėjo už darbų atlikimÄ 8 961 Eur ir tokios iÅ¡laidos yra įskaitomos į ieÅ¡kovės reikalaujamÄ skolos sumÄ , atsakovas ir jo atstovas teismui duodami paaiÅ¡kinimus laikėsi pozicijos, jog teismas turi įskaityti atsakovo neva patirtas iÅ¡laidas remontui (8 961 Eur suma) į ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo.

Pažymėtina, kad triplike atsakovas nurodė, jog įskaitymo reikalavimas nepagrįstas, nes įskaitymo nebuvo, o į bylÄ pateiktose atsakovo sÄ skaitose nurodyta nuoroda „užskaitai“. Taigi patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kimÄ lėmė atsakovo procesinis elgesys ir dviprasmiÅ¡ka pozicija, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tokio reikalavimo atmetimas negali turėti įtakos ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimui iÅ¡ atsakovo.

51. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai argumentavo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , tiksliai apskaičiavo priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas, su kuriomis nėra pagrindo nesutikti. Dėl procesinės bylos baigties 52. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

55. Atsakovo (apelianto) V. V. apeliacinį skundÄ atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 810 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), nusprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. V. ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 810 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Giedrė Seselskytė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė