2024-11-13 Nr. AB-16532-3-61-3-04909-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-550-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04909-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, AM) 2022 m. birželio 20 d. raštą Nr. (10)-D8(E)-3299 „Dėl atsakymo į paklausimą“ (toliau – ir 2022 m. birželio 20 d. raštas, Sprendimas) ir įpareigoti AM pateikti pareiškėjui, Klaipėdos rajono savivaldybei ir akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ savo poziciją dėl viešojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmų atsisakant pareiškėjo valdomos teritorijos infrastruktūrą prijungti prie viešojo vandens tiekimo infrastruktūros bei atsisakymo argumentų pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) redakciją, galiojusią nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.

2. Komisija 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 21R-506 (AG-450/07-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėjas skunde teismui prašė: 1) panaikinti Komisijos sprendimą; 2) panaikinti AM Sprendimą ir įpareigoti AM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. skundą aplinkos ministrui „Dėl Jūsų vadovaujamos ministerijos 2022-02-25 rašto „Atsakymas į paklausimą“ Nr. (10)-D8(E)-1088“ (toliau – ir 2022 m. kovo 9 d. skundas); 3) įpareigoti AM pateikti pareiškėjui savo poziciją dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teismui teiktą licencija išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. dokumento Nr. 2019/S.01-1187 su GVTNTĮ ir Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. (19-2)-D8-290 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų taikymo“ (toliau – ir 2017 m. sausio 13 d. raštas) teiktu, vykdant GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą.

4. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis nesutinka, jog Sprendimas jam nesukelia jokių teisinių padarinių, nes teismai tokiais viešojo administravimo subjekto dokumentais remiasi. Pareiškėjas taip pat nesutinka su AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 2016/S.01-2820 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų išpirkimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas) nurodytais teiginiais, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nereikia pareiškėjo komunalinių tinklų, kol jie neprijungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų, ir 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 2019/S.01-1187 „Dėl IGNSB „Švepelių aušra“ kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros“ (toliau – 2019 m. gegužės 3 d. raštas) nurodytais teiginiais, kad pareiškėjo turimi komunaliniai tinklai yra individualus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo apsirūpinimas, nors Klaipėdos rajono savivaldybė to nėra nurodžiusi teritorijų planavimo dokumentuose ir negali to atlikti urbanizuotoje teritorijoje. AM Sprendimu netenkino pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. skundo, neteisėtai jį pavadindama „Dėl atsakymo į paklausimą“. AM informavo pareiškėją, kad nėra įgaliota vertinti licenciją išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo dokumentų, nors Sprendimą siuntė ir AB „Klaipėdos vanduo“.

5. Atsakovas AM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog AM turėtų atlikti AB „Klaipėdos vanduo“, kaip viešojo vandens tiekėjo, stebėseną ir pateikti poziciją, vykdydama GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), ar AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimai yra teisėti. AM laikosi nuomonės, kurią pareiškėjui nurodė 2022 m. vasario 25 d. rašte Nr. (10)-D8(E)-1088 „Atsakymas į paklausimą“ (toliau – ir 2022 m. vasario 25 d. raštas) ir 2022 m. birželio 20 d. rašte, kad galiojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatai (toliau – ir AM nuostatai), nesuteikia įgaliojimų AM vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą, teikti jiems privalomuosius nurodymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintas tiesioginis įgaliojimų nustatymas, t. y. kiekviena institucija gali atlikti tik įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo ar kitas funkcijas, įgyvendinti valstybės politiką konkrečioje srityje. Valstybės valdžios institucijos negali savarankiškai viena iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, todėl AM negali vykdyti funkcijų, kurios priskirtos kitų institucijų ar subjektų kompetencijai. Kiekvienas viešojo administravimo sistemos subjektas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, vadovaujasi ne tik VAĮ, bet ir tą viešojo administravimo sritį, kurioje vykdyti viešąjį administravimą jam suteikta kompetencija, reglamentuojančiais specialiais įstatymais bei įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais.

6.2. AM, vadovaudamasi GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktu ir atlikdama jai pavestą koordinavimo funkciją, 2022 m. vasario 25 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą Klaipėdos ir Tauragės apskrityje pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, o 2022 m. birželio 20 d. raštu, vadovaudamasi GVTNTĮ 10 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsniu, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu atsakyti pareiškėjui, kokiu būdu, kada ir kokie turi būti atlikti veiksmai, kad pareiškėjo valdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra galėtų būti prijungta prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros ir suteikiama galimybė gauti centralizuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

6.3. AM sutinka su Komisijos išvada, kad GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punkto nuostata, jog AM koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai, vertintina kaip neįpareigojanti AM pateikti pozicijos dėl konkretaus atvejo sprendimo. AM 2022 m. birželio 20 d. rašte teisėtai ir pagrįstai nebuvo pateikta pozicija dėl konkrečios situacijos – viešojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmų vertinimo. 2022 m. birželio 20 d. raštu atsisakyta panaikinti 2022 m. vasario 25 d. raštą pareiškėjui paaiškinus, jog jis yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame buvo pateikta AM specialistų teisės aktų nuostatomis pagrįsta nuomonė, kuri pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių (nesukuria jokių teisių ir (ar) pareigų).

6.4. Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityje 2022 m. kovo 23 d. rašte Nr. S4-39(5.28Mr) „Dėl Jūsų prašymo „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų taikymo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 23 d. raštas) nurodyta, kad, vertinant savivaldybės teisę remtis viešojo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojo AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimu, yra aktuali Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1044-565/2020 (toliau – ir 2020 m. birželio 9 d. nutartis). Įvertinus šios nutarties turinį, darytina išvada, kad joje pasisakyta dėl pareiškėjo 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. kovo 9 d. skunduose keltų klausimų dėl savivaldybės veiksmų neišperkant pareiškėjui priklausančios infrastruktūros AB „Klaipėdos vanduo“ išvada rėmimosi galimumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, AM, teikdama pareiškėjui 2022 m. birželio 20 d. raštą, teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į minėtą teismo nutartį ir joje pateiktus išaiškinimus dėl pareiškėjo infrastruktūros išpirkimo ir AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimo.

6.5. Atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės teiktus atsakymus pareiškėjui, manytina, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turėtų įrengti trūkstamą infrastruktūrą iki AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų, kad būtų galima pakartotinai svarstyti šios infrastruktūros įsigijimo klausimą. Taip pat pareiškėjui paaiškinta, kodėl toks infrastruktūros objektas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkte nurodytų reikalingumo kriterijų. Tokie savivaldybės teiginiai atitinka kitiems asmenims GVTNTĮ 16 straipsnio (redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. iki dabar) nuostatomis suteiktą teisę statyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, įskaitant ir šių objektų nustatyta tvarka prijungimą prie viešosios geriamojo vandens tiekimo ir ar nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o jeigu ši (ne vieša) infrastruktūra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, jos išpirkimą iš tokių asmenų (įskaitant ir naudojimo nustatymą) pagal Aprašo 6–8 punktus, taip pat savivaldybės viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros savivaldybės lėšomis planavimą pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 1 dalį. AM šiais klausimais dėl savivaldybės teisės planuoti viešą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitų asmenų teisę statyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektus, sudaryti sutartis su savivaldybe pareiškėjui atsakė 2022 m. vasario 25 d. rašte.

6.6. Ginčijamas 2022 m. birželio 20 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas – AM atsakė į pareiškėjo 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. kovo 9 d. skunduose keltus klausimus ir pagal teisės aktų nustatytas kompetencijos ribas pateikė pareiškėjui informacinio pobūdžio atsakymus su AM specialistų nuomone, kuri pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą ištyrė ir išsamiai išanalizavo visas faktines bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Daisana“ skundą.

8. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas 2022 m. sausio 6 d. raštu „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų taikymo“ (toliau – ir 2022 m. sausio 6 d. prašymas) kreipėsi į AM, klausdamas, ar teisėti Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmai, kiek tai yra susiję su pareiškėjo valdomos infrastruktūros (ne) prijungimu prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, taip pat prašydamas paaiškinti, kas pagal galiojančius teisės aktus ir kieno lėšomis turi prijungti kitiems asmenims priklausančią infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros.

8.2. AM 2022 m. vasario 25 d. raštu pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame paaiškino savivaldybės kompetenciją, nurodytą GVTNTĮ 12 straipsnyje ir 16 straipsnyje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo kompetenciją, nustatytą GVTNTĮ 16 straipsnyje, taip pat tai, kad galiojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, tarp jų ir AM nuostatai, nesuteikia įgaliojimų AM oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą, teikti joms privalomuosius nurodymus.

8.3. Pareiškėjas 2022 m. kovo 9 d. pateikė skundą AM, prašydamas panaikinti AM 2022 m. vasario 25 d. raštą, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 6 d. prašymą, atsižvelgiant į 4 punkte pareiškėjo pozicijos papildymą, kuriuo prašė išaiškinti geriamojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašto teiginius.

8.4. AM Sprendimu pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė naikinti 2022 m. vasario 25 d. raštą, paaiškindama tiek AM poziciją, tiek remdamasi tuo, kad 2022 m. vasario 25 d. raštas grįstas teisės aktų nuostatomis, taip pat Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityje 2022 m. kovo 23 d. rašte pateikta informacija apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1044-565/2020, kurioje buvo nagrinėtas klausimas ir dėl pareiškėjo valdomos infrastruktūros (ne)prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros, savivaldybės atsisakymo išpirkti šią infrastruktūrą, įskaitant ir savivaldybės rėmimosi AB „Klaipėdos vanduo“ teiktų atsakymų (reikalavimų) šiuo klausimu pareiškėjui pagrįstumą.

8.5. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė skundą Komisijai, prašydamas panaikinti AM Sprendimą ir įpareigoti AM pateikti pareiškėjui, Klaipėdos rajono savivaldybei ir AB „Klaipėdos vanduo“ savo poziciją dėl viešojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmų atsisakant pareiškėjo valdomos teritorijos infrastruktūrą prijungti prie viešojo vandens tiekimo infrastruktūros bei atsisakymo argumentų pagal GVTNTĮ redakciją, galiojusią nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. LAGK 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja GVTNTĮ, VAĮ, Aprašas. Teismas aptarė GVTNTĮ 6 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 11, 14 punktų, 12 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 13 straipsnio, 16 straipsnio 2, 6, 7 dalių, Aprašo 6, 7, 8 punktų, VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 10 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkto nuostatas.

10. Teismas pažymėjo, kad GVTNTĮ 6 straipsnyje yra nurodytos AM kompetencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, tačiau tarp jų nėra nurodyta, kad AM turėtų įgaliojimus oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą. Šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti AM išaiškinimą dėl savivaldybės veiksmų, o tokių įgaliojimų AM teisės aktai nesuteikia.

11. Teismas akcentavo, kad pagal VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, visi viešojo administravimo subjektai turi teikti informaciją ir konsultuoti kompetencijos klausimais. Šiuo atveju AM, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą pareiškėjui atsakyti AM kompetencijos klausimais. AM 2022 m. birželio 20 d. raštu pateikė atsakymą dėl pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. prašymo, kuris vertintinas kaip AM pareiškėjui suteikta konsultacija / informacinio pobūdžio atsakymas AM kompetencijos klausimais, kaip numatyta VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į atsakymą nėra pažeista. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad AM pateiktos konsultacijos turinys neatitiko pareiškėjo lūkesčių, t. y. buvo ne toks, kokio pareiškėjas tikėjosi, nesudaro pagrindo skundžiamą 2022 m birželio 20 d. raštą laikyti nepagrėstu ar neteisėtu.

12. Teismas pritarė Komisijos išvadai, kad GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punkto nuostata (AM koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai) vertintina kaip neįpareigojanti AM pateikti pozicijos dėl pareiškėjo nurodyto konkretaus atvejo sprendimo. Teismas pažymėjo, kad AM prašė Klaipėdos rajono savivaldybės įvertinti situaciją, atsakyti pareiškėjui ir apie tai informuoti AM, t. y. kreipėsi į kitas valstybės institucijas dėl pareiškėjui rūpimo klausinio sprendimo.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo, Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas pagrįstai atmestas, jį naikinti taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti AM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. skundą.

14. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti AM pateikti pareiškėjui „savo poziciją dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teismui teiktą licencija išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 2019-05-03 dokumentą Nr. 2019/S.01-1187 su GVTNT įstatymu ir Aplinkos ministerijos 2017-01 dokumentu Nr. (19-2)-D8-290 teiktu vykdant GVTNT įstatymo 6 str. 12 p.“ Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog trečiojo reikalavimo esmė – pareiškėjas prašo, kad AM priimtų administracinį sprendimą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. rašto ir AM 2017 m. sausio 13 d. rašto, pareiškėjo netenkina, kad jam AM pateikė tik nuomonę. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančio AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. rašto turinį, jo priėmimo datą, į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nėra viešojo administravimo subjektas, į aptartas teisės aktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad teismas teisės aktais nėra įgaliotas įpareigoti AM pripažinti neteisėtu, panaikinti AB „Klaipėdos vanduo“ raštą, priimti dėl jo administracinį sprendimą. Dėl AM 2017 m. sausio 13 d. rašto teismas pažymėjo, kad jo apskundimo terminas, jeigu pareiškėjas jį norėjo skųsti, yra pasibaigęs.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Daisana“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą; 2) ištirti Klaipėdos rajono savivaldybės teismams civilinėje byloje Nr. e2-4396-433/2019 ir e2A-1044-565/2020 teiktą licenciją išsiėmusio viešojo geriamojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. raštą pagal GVTNTĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 1 dalį ir pagal šiose bylose esantį AM 2017 m. sausio 13 d. raštą, teiktą vykdant GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punktą; 3) ištirti AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. rašte, kurį priėmė kaip teisėtą ir teisingą Klaipėdos rajono savivaldybė, kuriuo remiasi pati ir nurodo pareiškėjui, kitiems subjektams, teismams privalomą formuluotę: „kadangi pareiškėjo valdoma infrastruktūra nėra prijungta prie vandens tiekėjo infrastruktūros, todėl šiuo metu ir nėra reikalinga viešajam tiekimui užtikrinti, todėl šiuo metu išpirkimas nenumatomas“, ir reikalavimą: „įrengus trūkstamą infrastruktūrą iki viešojo vandens tiekimo tinklų, bus galima svarstyti tinklų įsigijimo klausimą pakartotinai“, t. y. kad viešajam tiekėjui nereikalingi pareiškėjo komunaliniai tinklai su jų maitinimo šaltiniais (t. y. vietiniais gręžiniais ir grupiniais nuotekų tvarkymo įrengimais (objektais) Lietuvos Respublikos valstybės institucijų įformintais pareiškėjo vardu kaip vandenvietė ir išduotu TIPK leidimu, įrengti vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1240 2 straipsniu „Komunaliniai inžineriniai tinklai“; ir kas turi finansuoti kaštus, įrengiant reikalingą infrastruktūrą pareiškėjo infrastruktūrai pajungti prie AB „Klaipėdos vanduo“ pagal pareiškėjo 2022 m. sausio 6 d. paklausimą AM ir kada.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Visi viešojo administravimo subjektai, administraciniai teismai nurodo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį, kuri prieštarauja GVTNTĮ, ir nesiima jokių veiksmų nustatyti, ar viešojo administravimo subjekto Klaipėdos rajono savivaldybės dokumentai teikti kaip privalomi trečiosioms šalims.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės aktų hierarchija ir rėmėsi AM nuostatais, kurie konkuruoja su GVTNTĮ 5 straipsnio 1 punktu „Vyriausybė formuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politiką“. AM neužtikrino GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punkto laikymosi ir nesivadovavo VAĮ 11 straipsniu, nes, gavusi Vyriausybės atstovo raštą, matė, kad Vyriausybės atstovas neatsakė į pareiškėjo 2022 m. sausio 6 d. paklausimus, nors GVTNTĮ įgyvendinimą koordinuoja tik AM.

16.3. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad Vyriausybės atstovas, turėdamas AM 2017 m. sausio 13 d. raštą, nesikreipė į teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 2 dalimi, dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1044-565/2020 priimto kaip pagrindinio įrodymo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos teikto AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. rašto, netenkino pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį. Jei pirmosios instancijos teismas manė, kad AM negali tenkinti pareiškėjo prašymo dėl AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. rašto ir priimti VAĮ nurodyto sprendimo, kodėl pats teismas netaikė ABTĮ 113 straipsnio 3 dalies ir atmetė pareiškėjo skundą visa apimtimi.

17. Atsakovas AM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

18.1. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo peržengti skundo reikalavimo ribas ir laikytis pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismo sprendimas priimtas, remiantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir jas visapusiškai įvertinus, sprendime pateikti išsamūs argumentai ir motyvai, kodėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. AM sutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, o apeliaciniame skunde pateikiami argumentai laikytini subjektyvia pareiškėjo nuomone.

18.2. Pareiškėjo minimi AM ir AB „Klaipėdos vanduo“ raštai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir teismo įvertinti. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl teismas netinkamai ištyrė AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. raštą. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl minėto rašto, todėl nėra pagrindo šį reikalavimą nagrinėti pakartotinai ar jį tenkinti.

18.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat įvertino, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartyje jau buvo išnagrinėtas klausimas dėl pareiškėjo valdomos infrastruktūros (ne)prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūros, savivaldybės atsisakymo išpirkti šią infrastruktūrą, įskaitant ir savivaldybės rėmimosi AB „Klaipėdos vanduo“ teiktų atsakymų (reikalavimų) šiuo klausimu pareiškėjui pagrįstumas. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kodėl minėtoje civilinėje byloje išnagrinėtas infrastruktūros išpirkimo klausimas (ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštas) turėtų būti pakartotinai nagrinėjami, tiriami apeliacine tvarka administraciniame procese. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. rugpjūčio 9 d raštu, rėmėsi įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1044-565/2020, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti trečiąjį apeliacinio skundo prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 20 d. rašto Nr. (10)-D8(E)-3299 „Dėl atsakymo į paklausimą“ teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti AM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. skundą ir pateikti savo poziciją dėl AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. rašto.

20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Daisana“ skundą, konstatavęs, kad: 2022 m. birželio 20 d. raštu pateiktas atsakymas dėl pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. prašymo yra AM pareiškėjui suteikta konsultacija / informacinio pobūdžio atsakymas AM kompetencijos klausimais, kaip numatyta VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl pareiškėjo teisė į atsakymą nebuvo pažeista; GVTNTĮ 6 straipsnyje yra nurodytos AM kompetencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, tačiau tarp jų nėra nurodyta, kad AM turėtų įgaliojimus oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo ištirti AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. gegužės 3 d. raštus.

22. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1842-552/2024). Atsižvelgiant į tai, taip pat į aukščiau apibrėžtas ginčo ribas, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti nauji reikalavimai, susiję su AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. gegužės 3 d. raštų ištyrimu, kurių pareiškėjas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (patikslintame skunde), apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

V. 23. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad:

23.1. Pareiškėjas 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į AM su prašymu pateikti AM poziciją, ar tinkamai Klaipėdos rajono savivaldybė ir viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas AB „Klaipėdos vanduo“ taiko GVTNTĮ redakciją, galiojančią nuo 2016 m. birželio 1 d., ir su juo susietus kitus teisės dokumentus pareiškėjo prašyme išdėstytais klausimais:

1) Ar teisėtas viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sprendimu Nr. T-11-216 patvirtintoje viešoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, kad jei UAB „Daisana“ valdoma infrastruktūra urbanizuotoje teritorijoje nėra prijungta prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, tai tik dėl to nėra reikalinga viešojo geriamojo vandens tiekimo užtikrinimui, nors tenkina tuo metu galiojančio GVTNTĮ (2016 m. birželio 1 d.) 12 straipsnio 4 dalies 1 kriterijų, t. y. gyvena daugiau nei 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje teritorijoje?;

2) Ar teisėtas viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas savivaldybės patvirtintoje viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, kad UAB „Daisana“ savo lėšomis įrengtų trūkstamą infrastruktūrą iki viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo esamos infrastruktūros? Ar tai laikytina tik kaip viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo AB „Klaipėdos vanduo“ sprendimas, kaip jam aplinkosauginiu požiūriu ir ekonomiškiau tiekti savo viešąsias paslaugas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 258 patvirtinto Aprašo 7.2 p.)?;

3) Ar teisėtai Klaipėdos rajono savivaldybė, pagal įstatymą kontroliuojanti savo teritorijoje savo paskirtą viešąjį geriamojo vandens tiekėją, remiasi aukščiau aprašytu viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimu, kad UAB „Daisana“ įrengtų trūkstamą infrastruktūrą, reikalingą sujungti UAB „Daisana“ infrastruktūrą su viešojo geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūra? Ir kas pagal galiojančius teisės aktus ir kieno lėšomis tai turi atlikti?

23.2. AM 2022 m. vasario 25 d. raštu pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame paaiškino savivaldybės kompetenciją, nurodytą GVTNTĮ 12 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 6 dalyje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo kompetenciją, nustatytą GVTNTĮ 16 straipsnyje, taip pat tai, kad galiojantys įstatymai, AM nuostatai nesuteikia įgaliojimų AM oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ir kitų subjektų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą, teikti joms privalomuosius nurodymus. AM šiuo raštu taip pat paprašė Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pagal kompetenciją įvertinti paklausime nurodytas aplinkybes.

23.3. Pareiškėjas 2022 m. kovo 9 d. skundu kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydamas panaikinti AM 2022 m. vasario 25 d. raštą ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 6 d. prašymą, pateikiant AM poziciją tik tais klausimais, kuriais pareiškėjas kreipėsi 2022 m. sausio 6 d. prašyme su papildymais, aprašytais šio skundo 4 pozicijos paskutiniame sakinyje (2022 m. sausio 6 d. prašymo 3 punkte pareiškėjas prašė pateikti AM poziciją: „Ir kas pagal galiojančius teisės aktus ir kieno lėšomis tai turi atlikti?“, t. y., vykdant išpirkimo procedūrą pagal GVTNTĮ redakciją, galiojusią nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., ir per kokį laikotarpį tai turėtų būti realizuota ir kada: ar išpirkus ko reikia viešajam tiekėjui ir nuomojant ko jam ateityje nebereiks, ar vilkinant išpirkimą, kad kuo ilgiau vartotojai negautų viešųjų paslaugų?). Iš pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkino AM 2022 m. vasario 25 d. atsakymas dėl to, kad jame vietoje prašymo pateikti poziciją nurodytais trimis klausimais, AM pateikė su prašymu nesusietus teiginius, kurie susieti su šiuo metu galiojančios GVTNTĮ redakcijos nuostatomis, nors pareiškėjas AM prašė pateikti poziciją dėl nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. galiojančios GVTNTĮ redakcijos, t. y. kada pradėta išpirkimo procedūra. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. sausio 6 d. prašymu jis kreipėsi į AM, vadovaudamasis VAĮ 17 straipsniu „Asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais“, AM nuostatų 1 punktu „Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“, AM darbo reglamento 5 punktu, GVTNTĮ Nr. X-764 5 straipsnio 5 punktu „tvirtina GVTNT infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašą“ ir 6 straipsnio 12 punktu „koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai“.

23.4. AM ginčijamu 2022 m. birželio 20 d. raštu netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti AM 2022 m. vasario 25 d. raštą, paaiškindama, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame pateikta AM specialistų nuomonė, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, nesuteikianti pareiškėjui jokių teisių ir pareigų. AM nurodė, kad į pareiškėjo 2022 m. sausio 6 d. prašyme keliamus klausimus AM nuomonė pateikta 2022 m. vasario 25 d. raštu. Taip pat nurodė, kad teisės aktai nesuteikia įgaliojimų AM oficialiai aiškinti įstatymų nuostatas ir jų taikymą, nagrinėti konkrečias situacijas ir daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, vertinti kitų ministerijų, valstybės ar savivaldybės institucijų pateiktus išaiškinimus ar priimtų sprendimų teisėtumą, teikti joms privalomuosius nurodymus. AM, remdamasi Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityje 2020 m. kovo 23 d. rašte pateikta informacija apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1044-565/2020 pažymėjo, kad teismas pasisakė dėl prašyme / skunduose nurodytų savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ raštų. AM, vadovaudamasi GVTNTĮ nuostatomis (10 str. 1 d. 11 ir 14 p., 13 str. 1 d.), pagal kurias savivaldybių institucijoms priskirta organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos paprašė įvertinti esamą situaciją, atlikus pareiškėjo veiksmus ir atsakyti pareiškėjui, kokiu būdu, kada ir kokie turi būti atlikti veiksmai, kad pareiškėjo valdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra galėtų būti prijungta prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir suteikiama galimybė gauti centralizuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, informaciją persiunčiant ir AM.

VI. 24. Asmuo į viešojo administravimo subjektą gali kreiptis arba su prašymu arba su skundu. VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal to paties straipsnio 12 dalį skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

25. VAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais.

26. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

27. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d.) 35 punktas nustato, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Remiantis Taisyklių 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 p.).

28. AM nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) 1 punkte nustatyta, kad aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse. AM, siekdama 7.3 papunktyje nurodyto veiklos tikslo (pagal kompetenciją rūpintis sveika ir švaria aplinka, išsaugoti Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, genofondus, klimatą), pagal kompetenciją vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinį valdymą ir reguliavimą (AM nuostatų 8.3.23 p.).

29. AM kompetenciją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje nustato GVTNTĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.) 6 straipsnis, pagal kurį aplinkos ministerija: 1) tvirtina teisės aktus, nustatančius geriamojo vandens išgavimo, naudojimo ir nuotekų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, prižiūri, kaip šie reikalavimai įgyvendinami; 2) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisykles; 3) nustato išgauto geriamojo vandens, išleidžiamų nuotekų ir teršalų apskaitos tvarką; 4) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles; 5) nustato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus; 6) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles; 7) tvirtina Nuotekų tvarkymo reglamentą ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą; 8) nustato Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus; 9) tvirtina Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašą; 10) tvirtina Gręžinių geriamajam vandeniui tiekti projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašą; 11) koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai; 12) koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai; 13) tvirtina aglomeracijų ribų nustatymo kriterijus; 14) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

30. GVTNTĮ 10 straipsnio 11 punktas nustato, kad Savivaldybių tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje. Pagal to paties straipsnio 14 punktą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje. GVTNTĮ 13 straipsnio 1 dalies nustato, kad geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių institucijos.

31. Įvertinus pareiškėjo 2022 m. kovo 9 d. skunde aplinkos ministrui nurodytas aplinkybes ir ginčijamo AM 2022 m. birželio 20 d. rašto turinį, darytina išvada, kad AM pareiškėjui pateikė atsakymą, atsižvelgiant į jai priskirtą kompetenciją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje. Kaip matyti iš 2022 m. birželio 20 d. rašto turinio, atsakovas, vadovaudamasis GVTNTĮ 10 straipsnio 1 dalies 11 ir 14 punktų, 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu įvertinti pareiškėjo nurodytą situaciją dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir atsakyti pareiškėjui, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neužtikrino GVTNTĮ 6 straipsnio 12 punkto (koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti šio įstatymo reikalavimai) laikymosi. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas šiuo atveju siekia gauti AM išaiškinimą dėl savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos veiksmų, organizuojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą konkrečiu pareiškėjo atveju, tačiau tokių įgaliojimų aptarti teisės aktai AM nesuteikia.

32. ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Šios ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų įtvirtina administracinės teisės principą, kad administracinis teismas nėra saistomas skundo ribų, būtent teismas turėtų vertinti skundžiamo akto teisėtumą, t. y. konstatuoti neteisėtumą, jeigu skunde ir nėra nurodytas tam tikras motyvas dėl akto neteisėtumo, teismas nėra saistomas skundo formuluotės, nurodytų argumentų bei prašymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-883-602/2016, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-692-602/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-213-525/2022). Įvertinus kilusio ginčo pobūdį ir byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje egzistavo ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas peržengti skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribas.

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ABTĮ 112 straipsnio 2 dalies, 113 straipsnio 3 dalies taikymu nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 3 d. raštas, kuriuo pateiktas atsakymas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir IGNSB „Švepelių Aušra“ dėl IGNSB „Švepelių Aušra“ kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatitinka norminio administracinio akto požymių, todėl paminėtos ABTĮ nuostatos šiuo atveju nėra aktualios.

34. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė