2022-05-18 Nr. AB-12806-3-62-3-00266-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2518-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00266-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. M. R. (toliau – ir prieglobsčio prašytojas) su skunde kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 22S54345 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S54345, kuriame nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Skunde nurodoma:

4. Pareiškėjas patiria grasinimus iš kitos religinės grupuotės su juo susidoroti. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m. draugavo su mergina (ji yra (duomenys neskelbtini)) ir ketino ją vesti. Tačiau dėl religinių skirtumų merginos šeima nesutiko, kad būtų sudaryta santuoka. Tada jaunuoliai nusprendė slapčia nuo šeimos išvykti į (duomenys neskelbtini) ir susituokti. Apie tai sužinojo merginos brolis, kuris yra kariškis, sumušė asmenį, grasino nužudyti. Asmuo pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir po 10 dienų išvyko iš šalies, nes bijojo keršto. Nusprendė vykti į Lietuvą, nes neturėjo daugiau kur vykti.

5. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Atsakovas netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė prašymą. Remiantis surinkta informacija, kraujo kerštas yra genčių ginčų forma – ginčas tarp dviejų šeimų ar genčių su atsakomaisiais veiksmais - smurtu, kurio metu kiekviena grupė kovoja ar nužudo kitos grupės narius pagal senovinį garbės ir elgesio kodeksą. Tarpgentines žmogžudystės gali sukelti daugybė priežasčių, įskaitant su garbe susijusius dalykus ir istoriniais tarpgentiniais priešiškumais. Yra nedaug informacijos apie kraujo keršto paplitimą. Statistinių duomenų nėra, nors šaltiniai rodo, kad šis reiškinys yra plačiai paplitęs pietiniuose (duomenys neskelbtini) gubernijose ir dažniausiai pasitaiko kurdų regionuose, kuriose situaciją apsunkina sugrįžę ginkluoti kovotojai, kovoję prieš (duomenys neskelbtini). Asmuo gali įsitraukti į konfliktą su kitos šeimos/genties nariais dėl nužudymo, sužalojimo, vagystės, negrąžintos skolos ir ginčo dėl žemės, turto ar vandens tiekimo, taip pat dėl garbės praradimo (pavyzdžiui, dėl moters ar mergaitės pagrobimo, išprievartavimo arba socialiai nepriimtino elgesio).

6. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Priešingai nei vertina atsakovas, pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Iš esmės tais pačiais motyvais atsakovas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti laiką, todėl nustatyti terminai nėra proporcingi.

7. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, tinkamai nepatikrino pareiškėjo paaiškinimo tikrumo. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, jo motyvai prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą,

9. Atsiliepime į skundą nurodoma:

10. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

11. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Be to, remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairėmis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių. Taip pat, pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, priimtas sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio yra teisėtas bei pagrįstas.

13. Pareiškėjo istorija apie tariamą merginos šeimos (privačių asmenų) persekiojimą savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad dėl savo meilės merginai iš kitos religinės grupės yra persekiojamas (jis yra (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini)), taip pat įvardijo merginos šeimos narius, kurie jam grasina susidorojimu (merginos brolis ir tėvas). Visų pirma, dėl nustatytų pasakojimo trūkumų, pareiškėjo pasakojimas dėl tariamo persekiojimo vertintinas kaip turintis žemą įrodomąją galią. Antra, tariami persekiotojai (merginos šeima) nėra valstybinis subjektas. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytojas nepateikė.

14. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Migracijos departamento atliktos apklausos metu prieglobsčio prašytojas teigė, kad dėl išpažįstamos religijos jokių problemų neturėjo, vėliau pakeitė savo pasakojimą nurodydamas, kad problemos kilo būtent dėl religinių skirtumų tarp jo ir jo merginos (jis yra (duomenys neskelbtini), o mergina (duomenys neskelbtini)) t. y. jos šeima prieštaravo santuokai su kitos religinės pakraipos atstovu. Pareiškėjas pasakojo, kad jis su mergina išvyko į (duomenys neskelbtini) šiaurę ir ten nusprendė susituokti, tačiau vėliau tos pačios apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad į šalies šiaurinę dalį buvo išvykęs vienas, be savo merginos. Šie teiginiai yra nesuderinami tarpusavyje, todėl vertintini kritiškai. Kritiškai įvertinus prieš tai minėtus vienas kitam prieštaraujančius teiginius, prieglobsčio prašytojo pasakojimas nebepaaiškina tariamo persekiotojo (merginos brolio ir tėvo) tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją, kadangi faktas, kad prieglobsčio prašytojas tariamai mylėjo minimą merginą savaime nesudaro pagrindo teigti, jog dėl šios priežasties jis buvo persekiojamas jos tėvo ar brolio. Be teiginio, jog prieglobsčio prašytojui buvo grasinama dėl to, kad jis pabėgo į šalies šiaurę susituokti su savo mergina, kitų aplinkybių, dėl kurių jam grėsė persekiojimas, pareiškėjas nenurodė. Taip pat, paprašytas plačiau papasakoti apie konfliktą su merginos šeima, prieglobsčio prašytojas atsakinėjo bendro pobūdžio teiginiais.

15. Remiantis EPPB ataskaita, tam tikri genčių ginčų mechanizmai gali apimti žmogaus teisių pažeidimus, prilygstančius persekiojimui (moterų giminaičių atidavimas kaip kompensacija, nužudymai dėl garbės, atsakomieji nužudymai). Tačiau ne visi šiame profilyje esantys asmenys patirs rizikos lygį, kurio reikia norint pagrįsti persekiojimo baimę. Individualiai vertinant, ar asmeniui yra pakankama tikimybė patirti persekiojimą, reikėtų atsižvelgti į individualias riziką darančias aplinkybes, tokias kaip: pareiškėjo kilmės sritis ir paplitę teisingumo mechanizmai, nusikalstamos veikos, už kurią jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pobūdį, numatytą bausmę, lytis ir kt.

16. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Taip pat, pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę, o nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos 1, 12 straipsniais, Įstatymo 86, 87, 126, 133 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtino Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 33, 99 punktais, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 5, 44 punktais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 12 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) 24, 25 straipsniais.

19. Įvertinęs nustatytus duomenis byloje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į faktinę situaciją jo kilmės valstybėje. Pareiškėjo apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. remtasi EPPB ataskaita, iš kurios matyti, kad tam tikri genčių ginčų mechanizmai gali apimti žmogaus teisių pažeidimus, prilygstančius persekiojimui (moterų giminaičių atidavimas kaip kompensacija, nužudymai dėl garbės, atsakomieji nužudymai). Tačiau ne visi šiame profilyje esantys asmenys patirs rizikos lygį, kurio reikia norint pagrįsti persekiojimo baimę. Individualiai vertinant, ar asmeniui yra pakankama tikimybė patirti persekiojimą, reikėtų atsižvelgti į individualias riziką darančias aplinkybes, tokias kaip: pareiškėjo kilmės sritis ir paplitę teisingumo mechanizmai, nusikalstamos veikos, už kurią jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pobūdį, numatytą bausmę, lytis ir kt. Įvertinus surinktą informaciją teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Migracijos departamento atliktos apklausos metu prieglobsčio prašytojas teigė, kad dėl išpažįstamos religijos jokių problemų neturėjo, vėliau pakeitė savo pasakojimą nurodydamas, kad problemos kilo būtent dėl religinių skirtumų tarp jo ir jo merginos (jis yra (duomenys neskelbtini), o mergina (duomenys neskelbtini)), t. y. jos šeima prieštaravo santuokai su kitos religinės pakraipos atstovu. Pareiškėjas pasakojo, kad jis su mergina išvyko į (duomenys neskelbtini) šiaurę ir ten nusprendė susituokti, tačiau vėliau tos pačios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad į šalies šiaurinę dalį buvo išvykęs vienas, be savo merginos. Šie teiginiai yra nesuderinami tarpusavyje, todėl vertintini kritiškai. Kritiškai įvertinus prieš tai minėtus vienas kitam prieštaraujančius teiginius, prieglobsčio prašytojo pasakojimas nebepaaiškina tariamo persekiotojo (merginos brolio ir tėvo) tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją, kadangi faktas, kad prieglobsčio prašytojas tariamai mylėjo minimą merginą savaime nesudaro pagrindo teigti, jog dėl šios priežasties jis buvo persekiojamas jos tėvo ar brolio. Be teiginio, jog prieglobsčio prašytojui buvo grasinama dėl to, kad jis pabėgo į šalies šiaurę susituokti su savo mergina, kitų aplinkybių, dėl kurių jam grėsė persekiojimas, pareiškėjas nenurodė.

21. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, todėl nėra pagrindo abejoti padaryta išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, todėl darytina išvada, kad jo baimė dėl pavojaus gyvybei yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas nusprendė pareiškėjui 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo. Nors Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų ir Migracijos departamentui suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, teismo vertinimu, 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas ir pareiškėjui uždraustina atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

23. Kadangi atsakovo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dviejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimti.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma:

26. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje dėl garbės nusikaltimo grėsmės. Pareiškėjui grasina ir jį persekioja merginos šeima, kuri nepritaria jų draugystei ir santuokai. Nepaisant (duomenys neskelbtini) valdžios pastangų ir taikomų priemonių, nusikaltimai dėl garbės tebėra plačiai paplitę ir dažnai lieka nenubausti. Be to, nužudymai dėl garbės dažnai nuslepiami ir pateikiami kaip savižudybė ar nelaimingi atsitikimai. Nurodyta informacija apie asmens kilmės valstybę patvirtina, kad asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas. Atsižvelgiant į pareiškėjo išdėstytą informaciją bei atsakovo surinktą informaciją, laikytina, kad dėl pareiškėjo priklausymo asmenų, įvykdžiusių garbės nusižengimą, socialinei grupei, kurios atžvilgiu buvo ir yra (duomenys neskelbtini) naudojama prievarta, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

27. Pagal kilmės šalies informaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Taip pat, pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų.

28. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip atsiliepimas į skundą (žr. nutarties 10–16 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

33. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 22S54345, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių, todėl pasakojimas vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

36. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir individualias savybes bei kilmės valstybės informaciją, byloje nustatytų duomenų visumą, kuri pagrindžia pagrindą pareiškėjui suteikti prieglobstį.

37. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

38. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

39. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

40. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė aplinkybe, kad jis patiria grasinimus iš kitos religinės grupuotės su juo susidoroti. Asmuo yra (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) m. draugavo su mergina (duomenys neskelbtini), ketino ją vesti, tačiau dėl religinių skirtumų merginos šeima nesutiko, kad būtų sudaryta santuoka ir jaunuoliai nusprendė slapčia nuo šeimos išvykti į (duomenys neskelbtini) ir susituokti. Apie tai sužinojus merginos broliui šis pareiškėją sumušė ir grasino nužudyti. Asmuo pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir po 10 dienų išvyko iš šalies, nes bijojo keršto. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog jam buvo kilusi grėsmė dėl santykių su mergina, priklausiusia kitai religinei grupei ir jiems buvo užkirstas kelias susituokti, pareiškėją surado jo merginos šeimos nariai, broliai ir tėvas, pareiškėją primušė ir periodiškai jam grasino ir pareiškėjui kyla baimė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas būtų nužudytas.

41. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog prieglobsčio prašymas yra grindžiamas pareiškėjo baime sulaukti garbės nusikaltimo dėl santykių su kitos religinės grupės mergina.

42. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.).

43. Remiantis Migracijos departamento Sprendime nustatyta kilmės valstybės informacija, šaltiniai rodo, kad garbės nusikaltimų reiškinys yra plačiai paplitęs pietiniuose (duomenys neskelbtini) gubernijose ir dažniausiai pasitaiko kurdų regionuose, kuriose situaciją apsunkina sugrįžę ginkluoti kovotojai, kovoję prieš (duomenys neskelbtini). Asmuo gali įsitraukti į konfliktą su kitos šeimos/genties nariais dėl nužudymo, sužalojimo, vagystės, negrąžintos skolos ir ginčo dėl žemės, turto ar vandens tiekimo, taip pat dėl garbės praradimo (pavyzdžiui, dėl moters ar mergaitės pagrobimo, išprievartavimo arba socialiai nepriimtino elgesio). Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos 2017 m. parengtos gairėse „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad pavojus dėl „garbės“ pažeidimo dažniau gresia merginoms, moterims iš jų šeimos narių – vyrų pusės. Būna atvejų, kai pavojus gali grėsti ir vyrui, tačiau dažniausiai tais atvejais, kai jis įtariamas homoseksualumu.

44. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

45. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prieglobsčio bylose turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimui (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Vertindama pareiškėjui kylančios subjektyvios baimės kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų savybių pagrįstumą ir šią baimę grindžiančius duomenis, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje vyrams patirti garbės/keršto nusikaltimus yra mažiau tikėtina nei moterims, tuo tarpu individualių šią riziką pareiškėjo atveju didinančių savybių nenustatyta. Taip pat, pareiškėjui grasina jo merginos šeimos nariai, t .y. nevalstybinis subjektas, o kilmės valstybės informacija patvirtina, jog paprastai vyrai dėl panašaus pobūdžio nusikaltimų gali kreiptis į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas ir tikėtis veiksmingos apsaugos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, taigi, įvertinus, jog pareiškėjas baimę grindžia nevalstybinio subjekto persekiojimo rizika, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas kilmės valstybėje nebūtų galėjęs sulaukti teisingumo. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) sostinėje, (duomenys neskelbtini), o tai laikytina riziką mažinančiu veiksniu, nes pagal kilmės valstybės informaciją, rizika patirti persekiojimą dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų priežasčių miestuose, ypač sostinėje, yra mažesnė.

47. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, bei į pareiškėjo prašymą grindžiančio pasakojimo aiškumo ir patikimumo trūkumus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta duomenų, grindžiančių pareiškėjo baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje ir/ar nesulaukti apsaugos dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų savybių. Dėl to sutiktina su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmetami.

48. Įvertinusi ir patikrinusi surinktą kilmės valstybės informaciją ir byloje nustatytas faktines aplinkybes papildomos apsaugos aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja individualios pareiškėjo savybės, dėl kurių galėtų būti nustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje grėstų veiksmai, nurodyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo individuali situacija bei kilmės valstybės informacija pirmosios instancijos teismo buvo vertintos neteisingai. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui vertinti, jog veiksmai, dėl kurių pareiškėjui kyla baimė – kankinimas, nežmoniškas elgesys ar mirties bausmė (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–2 p.) individualiu pareiškėjo atveju nėra pagrįstai tikėtini – nusikaltimai dėl garbės bei kraujo kerštas dėl nesantuokinių santykių paprastai gresia tik moterims, o vyrams šie veiksmai gresia tik išimtiniais atvejais. Kaip nurodo kilmės valstybės šaltiniai, vyrai gali kreiptis į teisėsaugą dėl tokios grėsmės. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus (žr. nutarties 20 p.) pareiškėjo pasakojimas vertintinas kritiškai ir sudaro pagrindą abejoti jam kylančios baimės pagrįstumu.

49. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, dėl to prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos reikalavimų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

51. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, laiko nustatytus terminus proporcingais ir palieka nepakeistus.

52. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė