2022-05-25 Nr. AB-14069-3-62-3-00475-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2583-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00475-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė T. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 21S53394 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėja, (duomenys neskelbtini), vertinant jai galbūt kilsiančios potencialios grėsmės realumo aspektu, priskirtina padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai. Pareiškėjai galbūt kilsiančios grėsmės individualumas sutampa su tam tikrai asmenų grupei taikytinos grėsmės apibūdinimu.

2.3. Sprendime kriminogeninė situacija kilmės šalyje apibūdinta fragmentiškai ir neišsamiai, todėl daryti kokias tai apibendrinančias išvadas apie jos galimą įtaką visuomenės saugumui (apskritai), o, juo labiau, apie atskiram asmeniui konkrečiai galbūt kilsiančią potencialią grėsmę, duomenų, akivaizdu, nepakanka. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) provincijose kaip (duomenys neskelbtini), šių konfliktų metu žuvo šimtai žmonių. Pareiškėjos tvirtinimas, jog ji apimta baimės dėl galimo persekiojimo ir/ ar net susidorojimo, vertintinas ne kaip mažai tikėtinas, bet kaip visiškai tikėtinas realaus gyvenimo (duomenys neskelbtini) faktas. Atsakovas nepriskyrė pareiškėjos padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei ir taip nepelnytai supaprastino bei apsunkino pareiškėjos faktinio statuso byloje nustatymo procedūrą. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia galimos (potencialios) grėsmės tikimybės. Atsakovas neužtikrino tyrimo išsamumo ir visapusiškumo, klaidingai įvertino kai kurias aplinkybes.

2.4. Nesama jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo sprendimo dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos motyvų pagrįstumą. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Departamentas sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjos pasakojimo turinį, buvo vertinama, kad pareiškėja teikė bendro pobūdžio abstrakčią informaciją, taip pat pateikta informacija buvo prieštaringa ir nesutapo su kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu neidentifikuotas persekiotojas ir motyvai ją persekioti, todėl nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pagal turimą informaciją, (duomenys neskelbtini) provincijoje vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas) – (duomenys neskelbtini) konfliktas, tačiau prieglobsčio prašytojos nurodyto miesto, kuriame ji gyvena (duomenys neskelbtini), konfliktas nepasiekia. Šalyje taip pat yra provincijų (pavyzdžiui, jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje ji ir pati gyveno beveik visą gyvenimą), kurios yra laikytinos visiškai arba iš esmės saugiomis teritorijomis persikelti. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pasakojimas buvo neišsamus, abstraktus, į klausimus atsakinėti vengė ir pateikdavo trumpus, lakoniškus atsakymus, viso nagrinėjimo metu teikė klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Registracijos metu moteris prisistatė esanti (duomenys neskelbtini). Vis dėl to, atlikus amžiaus nustatymo testą, paaiškėjo, jog asmens biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini). Apklausos metu moteris nesutiko su šia eksperto išvada, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos anketinius duomenis, Departamentas vertino, kad eksperto išvada paneigia pareiškėjos pasakojimą ir jos prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas kaip pilnamečio asmens. Prieglobsčio prašytoja pateikė klaidinančią informaciją ir apie tariamą jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl Departamentui kilo abejonių dėl prieglobsčio prašytojos nuoširdumo, nes moteris (duomenys neskelbtini). Moters pasakojimas (duomenys neskelbtini) taip pat buvo neišsamus, o lakoniški atsakymai į patikslinamuosius klausimus kelia abejonių dėl pasakojimo realistiškumo. Prieglobsčio prašytoja teigė, kad (duomenys neskelbtini). Savo pasakojimu moteris nesugebėjo įrodyti esant pagrįstos baimės, nes ji nesugebėjo įvardinti (duomenys neskelbtini). Ji taip pat nepaaiškino kokiu būdu suprato, kad (duomenys neskelbtini) bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba, kurios, kaip teigė, nesuprantanti. Nepaaiškino ir to, iš kur ji buvo užtikrinta, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad pasakojimas (duomenys neskelbtini) buvo paviršutiniškas ir nenuoseklus, laikytina, kad ši pareiškėjos informacija yra pramanyta.

3.3. Pareiškėja teigė, kad nesaugu yra ne tik jos gyvenamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), tačiau apskritai visoje (duomenys neskelbtini). Surinkta kilmės informacija iš esmės pagrindžia moters teiginius, nes bus rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje nėra saugu. Vis dėl to, prieglobsčio prašytojos minėtas (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) organizacijos surinktais duomenimis, nepakliūva į stipriai paveiktas (duomenys neskelbtini) provincijos zonas. Taip pat moteris nesugebėjo tinkamai įvertinti saugumo padėties šalyje bendrai. Teigdama, kad visoje (duomenys neskelbtini) nėra saugu (įskaitant (duomenys neskelbtini)), pareiškėja sąmoningai pateikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją. Moteris teigė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta nuolatiniai išpuoliai ir jai ten nebūtų saugu, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu dėl išpuolių (duomenys neskelbtini) provincijoje žuvo tik 2 asmenys, o tai nepagrindžia jos pasakojimo. Be to, moteris nesugebėjo paaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini). Laikytina, kad moters pasakojimas apie saugumo padėtį šalyje ir galimybę persikelti gyventi į kitą provinciją yra sąmoningai klaidingas ir neatitinkanti Departamento surinktai informacijai.

3.4. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA) išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Pareiškėja savo prašymo negrindė persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodžiusi, kad patyrė kilmės valstybėje kokius nors skunde nurodytus veiksmus ar visiškai pagrįstai bijo juos patirti grįžimo į kilmės valstybę atveju. Tuo labiau, nebuvo nurodžiusi, kad negali kreiptis į kilmės valstybės institucijas dėl apsaugos suteikimo. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs skundo teiginiai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo, todėl nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

5.2. 2021 m. gruodžio 28 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurioje ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.3. Departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (99 p.).

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes bei Departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjos pasakojimas nėra detalus. Pareiškėja pareigūnams nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau atlikus tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjos biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) intervale.

8. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Pareiškėja nei Departamentui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės pareiškėjai. Pareiškėjos teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jos subjektyvia nuomone, neišsamūs, nenuoseklūs. Pareiškėja detalios informacijos, kuri pagrįstai leistų manyti, jog pareiškėjai kilmės šalyje galėtų kilti pavojus, nepateikė. Pareiškėjos pasakojimas abstraktus, neindividualizuotas. Teismas pareiškėjos aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas surinko aktualią pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė Sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjos pasakojimui (pareiškėja nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), todėl informacija surinkta apie jos nurodytą gyvenamąją vietą). Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, tačiau pareiškėjos nurodyto miesto, kuriame ji gyvena (duomenys neskelbtini), konfliktas nepasiekia. Šalyje taip pat yra provincijų, kuriuos yra laikytinos visiškai arba iš esmės saugiomis teritorijomis persikelti ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jai galėtų kilti grėsmė. Kitokios informacijos pareiškėja taip pat nepateikė ir teismo posėdyje. Pareiškėjos skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje grėsė / gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

10. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėja slėpsis ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

11. Teismas, įvertinęs Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismas priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į Kriterijų tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

13.2. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), užaugusi ne europietiškoje kultūroje, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojai.

13.3. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė realią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikia, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.

13.4. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti.

15. Atsakovas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėja apklausta Departamentui nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja ir jos atstovė advokatė dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėja, tiek jos atstovė teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

17. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai ((duomenys neskelbtini) pilietei) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjos teigimu, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

20. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

21. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C‑238/19, ECLI:EU:C:2020:945, 23 p.).

22. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsienietės bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje) tyrimą. Departamentas Sprendime akcentavo, kad pareiškėja apklausos metu nesugebėjo pagrįsti persekiojimo motyvų, o jos pasakojimas buvo neišsamus, abstraktus, į klausimus atsakinėti vengė ir pateikdavo trumpus, lakoniškus atsakymus, viso nagrinėjimo metu teikė klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėja teikė klaidinančią informaciją dėl amžiaus (skunde, apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl eksperto išvados dėl amžiaus nenurodo), gyvenamosios vietos. Pareiškėja nesugebėjo įvardinti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nedetalizavo kokią potencialią grėsmę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo paviršutiniškas ir nenuoseklus. Pareiškėja nesugebėjo paaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini) kiltų pavojus. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento išvada, kad pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius ją išvykti iš kilmės valstybės, nelaikytinas patikimu įrodymu. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

27. Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalyje išvardijamos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, vertindamos atskirus tarptautinės apsaugos prašymus, ir kad šios Direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje konkrečiai nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės, taikydamos principą, pagal kurį prašytojo pareiga yra pagrįsti savo prašymą, turi atsižvelgti į tai, kad tam tikrų prašytojo pareiškimo aplinkybių nereikia patvirtinti. Pagal vieną iš tų sąlygų turi būti nustatyta, kad prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai prašymui svarbiai informacijai, taip pat turi egzistuoti aplinkybė, kad, apskritai, nustatyta, jog prašytoju galima tikėti (2018 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C‑473/16 F prieš Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal, 33 p., ECLI:EU:C:2018:36).

28. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pareiškėjos pasakojimas abstraktus, neindividualizuotas. Teismas pagrįstai pareiškėjos aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią spręsti teigiamai pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėja nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, kad ji atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji persekiojama dėl (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjos apklausose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apklausos metu nenurodė ir neįrodinėjo šios aplinkybės (persekiojama dėl (duomenys neskelbtini)), todėl Departamentas šių aplinkybių pagrįstai nevertino.

29. Iš Departamento Sprendimo matyti, kad Departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija, pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Departamentas atliko visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjos pasakojimui trūksta nuoseklumo, tikslumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę jos gyvybei grėstų pavojus.

30. Įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, atsakovo nustatytas aplinkybes apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, konstatuotina, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje numatytų prieglobsčio suteikimo sąlygų.

31. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal turimą informaciją, (duomenys neskelbtini) provincijoje vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas) – (duomenys neskelbtini) konfliktas, tačiau pareiškėjos nurodyto miesto, kuriame ji gyvena (duomenys neskelbtini), konfliktas nepasiekia. Šalyje taip pat yra provincijų, kurios yra laikytinos visiškai arba iš esmės saugiomis teritorijomis persikelti. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

32. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, laiko sutrumpintus terminus proporcingais, todėl palieka nepakeistus.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė