2023-06-14 Nr. AB-12160-3-65-3-00292-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-276-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00292-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 57.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ filialo Obeliu Distillery skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ filialas Obelių spirito varykla (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) (nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. pavadinimas – Obelių Distillery, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ filialas), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, AAD, Departamentas) 2021 m. birželio 21 d. Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J10-3/J04 (toliau – ir Nutarimas) arba skirti mažesnę baudą, arba baudos iš viso neskirti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Atsakovas Bendrovėje atliko neplaninį patikrinimą ir 2020 m. lapkričio 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA7-42 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame užfiksavo, kad Bendrovė nuo 2020 m. sausio 31 d. viršijo atliekų, kodu 02 02 03 (vartoti ar perdirbti netinkamos medžiagos), didžiausią leidžiamas naudoti kiekį 300 t/m, numatytą TIPK leidimo Nr. T-P.6-4/2015 sąlygų 12 punkte (13 lentelė). Atsakovas 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjui surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J10-3 (toliau – ir Protokolas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, nesilaikydamas TIPK leidimo nustatytų sąlygų, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 2 dalį, 191 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį, todėl pareiškėjas padarė AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

2.2. Atsakovas 2021 m. birželio 21 d. nutarimu nusprendė pritaikyti įstatymo analogiją ir perkvalifikavo pareiškėjo padarytą pažeidimą iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija.

2.3. Atsakovas neturėjo teisės perkvalifikuoti pažeidimo, nes taip buvo neteisėtai pakeista ginčo apimtis. AAĮ nenumato galimybės pareigūnui ekonominės sankcijos procedūros metu priimant nutarimą keisti protokole nurodytą teisinę kvalifikaciją ir protokole nustatytų aplinkybių vertinimą. Atsakovas, Nutarimu taikydamas įstatymo analogiją, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 617 straipsnio 2 dalyje, nesiekė išspręsti teisės spragos (kai tam tikras visuomeninis santykis nėra teisiškai sureguliuotas), tačiau ją panaudojo siekiant ištaisyti savo klaidą (procedūros pažeidimą). Atsakovas, surašydamas Protokolą, apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas, kurios, Nutarimu pakeitus teisinį veikos kvalifikavimą, neteisėtai buvo išplėstos / pakeistos, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į teisingą procesą, kadangi, perkvalifikuojant veiką, nebuvo ištaisyta formali klaida, t. y. pateikta teisinga nuoroda į prieš tai per klaidą nurodytą netinkamą teisės aktą, o realiai buvo atliktas pakartotinis teisinis kvalifikavimas.

2.4. Perkvalifikuojant pareiškėjo padarytą pažeidimą, atsakovas nesilaikė procedūrinių reikalavimų. Be to, pareiškėjo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, nes Protokole, pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo padaryti veiksmai atitinka AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimų Nutarimas turi būti panaikintas, o skirta ekonominė sankcija panaikinama, arba sumažinama.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Bendrovės padaryto pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai vadovavosi ANK 617 straipsnio 2 dalimi, suteikiančia teisę bylos nagrinėjimo metu pakeisti nuorodą į straipsnį ar straipsnio dalį, jeigu protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį ar straipsnio dalį. ANK 617 straipsnio 2 dalis neriboja galimybės perkvalifikuoti veiką į straipsnį ar straipsnio dalį, numatančią griežtesnę atsakomybę. Bylos nagrinėjimu metu pareiškėjas iš anksto buvo informuotas apie galimą jo padaryto pažeidimo perkvalifikavimą į griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį (straipsnio dalį) ir bylos nagrinėjime buvo padaryta vieno mėnesio pertrauka, suteikiant pareiškėjui laiko pasirengti gynybai.

3.2. Vertinant pareiškėjui surašytame Protokole nurodytos AAĮ 55 straipsnio 5 dalies ir AAĮ 80 straipsnio 5 dalies, į kurią skundžiamu Nutarimu perkvalifikuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas, tarpusavio santykį, matyti, kad AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra bendroji, nes joje numatyta atsakomybė už bet kokių TIPK ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymą. Tuo tarpu AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra specialioji, nes susijusi su konkrečiu komponentu – atliekomis ir leidime nurodytų atliekų kiekių viršijimu. Todėl pareiškėjui pagrįstai skirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį.

3.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pareiškėjui skirtos baudos, nes pareiškėjui buvo paskirta minimali įstatymo numatyta bauda – 5 000 Eur. Toks baudos dydis atitinka padarytą pažeidimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pareiškėjui Departamento 2021 m. birželio 21 d. Nutarimu paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją sumažino ir pareiškėjui skyrė 2 500 Eur ekonominę sankciją, kitą skundo dalį atmetė. Teismas iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš Departamento 1 370,99 Eur turėtoms atstovavimo ir 11,25 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti, o kitą prašymo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. 2020 m. rugsėjo 10 d. – 2020 m. lapkričio 4 d. buvo atliktas neplaninis Bendrovės patikrinimas. 2020 m. lapkričio 4 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PA7-42, kuriame užfiksuota, kad Bendrovė nuo 2020 m. sausio 31 d. viršijo atliekas, kodu 02 02 03 (vartoti ar perdirbti netinkamos medžiagos); didžiausias leidžiamas naudoti kiekis 300 t/m, numatytas TIPK leidimo Nr. T-P.6-4/2015 sąlygų 12 punkte (13 lentelė). Nustatyta, kad 2020 m. sausio 31 d. jau buvo panaudota 301,5 t/m. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. atliekų kodu 02 02 03 buvo panaudota 1648,5 t. Viršytas leidžiamas naudoti kiekis 1348,5 t.

5.2. Atsakovas 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjui surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J10-3, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, nesilaikydamas TIPK leidimo nustatytų sąlygų, pažeidė AAĮ 19 straipsnio 2 dalį, 191 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį, todėl padarė AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

5.3. Atsakovas 2021 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. J10-3/J10-3 Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J10-3 ir už AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą pareiškėjui paskyrė 5 000 Eur ekonominę sankciją. Nutarimu atsakovas pritaikė įstatymo analogiją ir perkvalifikavo pareiškėjo padarytą pažeidimą iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį.

6. Teismas byloje vadovavosi Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies, 80 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ir konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas nepavojingas atliekas apdorojo nesilaikydamas TIPK leidime nustatytų sąlygų, ar nepavojingas atliekas apdorojo neturėdama tam teisės.

7. Teismas, įvertinęs AAĮ 1 straipsnio 31 punkte pateiktą sąvoką, konstatavo, jog atliekų apdorojimas neturint tam teisės laikomas ir tas atvejis, kai atliekos apdorojamos viršijant leidime nurodytus kiekius. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pagal TIPK leidimą Nr. T-P.6-4/2015 turėjo teisę apdoroti 300 t/m nepavojingų atliekų, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. apdorojo 1648,5 t. atliekų, t. y. viršijo leidžiamą naudoti kiekį net 1348,5 t, todėl vertino, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas Nutarime tinkamai kvalifikuotas pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, nes pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, apdorojo daugiau nei 25 t nepavojingųjų atliekų.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra taikomas AAĮ 47 straipsnyje nustatytas procedūrinis reikalavimas kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį, kadangi pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, kuriam joks procedūrinis reikalavimas nėra taikomas. Protokole Bendrovei įspėjimas nebuvo duotas, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas fiziškai negalėjo pašalinti pažeidimų, nes nepavojingos atliekos jau buvo apdorotos (sudegintos).

9. Teismas, vertindamas skundo argumentus, jog atsakovas, Nutarime perkvalifikuodamas teisės pažeidimą, negalėjo remtis ANK įtvirtinta procesinio pobūdžio taisykle pagal analogiją (ANK 617 straipsnio 2 dalis), nes AAĮ taikoma ekonominė sankcija savo esme negali būti prilyginama administracinei baudai pagal ANK, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas Aplinkos apsaugos įstatyme neįtvirtino nuostatų, nustatančių pareigūno, nagrinėjančio bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir priimančio nutarimą, veiksmus, kai nustatoma, jog juridinio asmens padarytų pažeidimų protokole aprašyto pažeidimo esmė ir pažeidimo padarymo aplinkybės nurodytos teisingai ir yra įrodytos surinktais duomenimis, tačiau netinkamai parinktas atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, vertino, kad ekonominė sankcija (bauda) savo pobūdžiu ir esme yra analogiška administracinių nusižengimų bylų teisenoje taikomai administracinei baudai, o AAĮ nuostatos, reglamentuojančios ekonominių sankcijų baudų taikymo procesą, iš esmės analogiškos ANK įtvirtintoms procesinio pobūdžio taisyklėms, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju pagrįsta vadovautasi ANK 617 straipsnio 2 dalimi, numatančia teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

11. Teismas nesutiko, kad perkvalifikavus teisės pažeidimą buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, ir pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie galimą jo padaryto pažeidimo perkvalifikavimą į griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį (straipsnio dalį) ir bylos nagrinėjime buvo padaryta vieno mėnesio pertrauka, suteikiant pareiškėjui laiko pasirengti gynybai.

12. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas Nutarime teisingai nustatė pareiškėjo įvykdyto teisės pažeidimo esmę (nepavojingų atliekų apdorojimas neturtint tam teises, kai apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis), o pakeisdamas nustatyto teisės pažeidimo kvalifikaciją iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, teisėtai ištaisė Protokole padarytą juridinio asmens įvykdytos veikos kvalifikavimo klaidą.

13. Teismas, vadovaudamasis AAĮ 52 straipsnio nuostatomis, nustatęs, kad Bendrovei ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į kitas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos, todėl pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 2 500 Eur baudą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, sprendė, jog Bendrovei suteiktos advokato teisinės paslaugos buvo būtinos ir nebuvo perteklinės, jos buvo suteiktos realiai ir yra pagrįstos, o aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nenustatyta, ir atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies (50 procentų) ir į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymas tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 370,99 Eur turėtų atstovavimo ir 11,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

III. 15. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nepriteisti iš Departamento bylinėjimosi išlaidų.

16. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas Departamentui bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir turėtų būti naikinama.

16.2. Pirmosios instancijos eismas, išanalizavęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus, padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė pažeidimą už kurį atsakomybė numatyta AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje, o atsakovas nutarime teisingai nustatė pareiškėjo įvykdyto teisės pažeidimo esmę. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas nustatyto teisės pažeidimo kvalifikaciją iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, teisėtai ištaisė protokole padarytą juridinio asmens įvykdytos veikos kvalifikavimo klaidą bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sumažino Departamento nutarimu paskirtą 5 000 eurų ekonominę sankciją iki 2 500 eurų.

16.3. Nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, bet pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos tik tuo atveju, jei teismo sprendimu Departamento veiksmai būtų pripažinti neteisėtais.

16.4. Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi tik tokius įgalinimus, kurie suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl priimdamas Nutarimą, elgėsi taip, kaip numatė teisės aktai. Iš AAĮ nuostatų matyti, jog pareigūnui, nagrinėjančiam bylą, yra aiškiai nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo taisyklės, o taikyti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, diskrecijos teise yra suteikta tik teismui. Veikdamas taip, kaip numatė teisės aktai, Departamentas negali sulaukti pasekmių, kada dėl teisėtai priimtų nutarimų teismo būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos; priešingas vertinimas neatitiktų teisingumo vykdymo principo.

16.5. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas iš dalies buvo tenkintas ne dėl to, kad Departamento veiksmai priimant pareiškėjo skundžiamą Departamento nutarimą ir paskiriant ekonominę sankciją buvo pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais nusprendė sumažinti ekonominės sankcijos dydį, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su Departamento neteisėtais veiksmais, todėl Departamentas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino pareiškėjo netinkamą įstatymų laikymąsi. Departamentui nebuvo suteikta teisė spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, nustačius tam tikrus pažeidimus jis buvo įgaliotas priimti tokį nutarimą, koks numatytas įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas, nustatytų sankcijų ribose.

16.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimta nukrypstant nuo teismų praktikos, todėl yra visiškai nepagrįsta ir turi būti peržiūrėta iš esmės.

17. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Atsakovas tik ginčo nagrinėjimo metu atliko pareiškėjo padarytos veikos perkvalifikavimą iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, todėl pareiškėjas patyrė ženkliai didesnės bylinėjimosi išlaidas nei kad jos būtų patirtos atsakovui iškart tinkamai kvalifikavus veiką, todėl atsakovas turi atlyginti šios padarytos klaidos pasekmes. Nagrinėjant bylą pareiškėjas patyrė 2 764,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ikiteismine tvarka ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir atsakovo padarytos veikos perkvalifikavimas turėjo esminės reikšmės pareiškėjo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms.

17.2. Atsakovo Patikrinimo akto pagrindu buvo surašytas Protokolas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui atsakomybė už šiuos veiksmus numatyta AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, o skundžiamu Nutarimu atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai atitinka AAĮ 80 straipsnį, nors Protokole nebuvo nagrinėjama pareiškėjo veikos atitiktis šiam straipsniui. Pareiškėjas nurodo Nutarimo priėmimo stadijoje patyręs bylinėjimosi išlaidas, susijusias su paaiškinimų dėl AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje nurodyto pažeidimo teikimu, bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas po Nutarimo priėmimo, skiriant ekonominę sankciją už perkvalifikuotą pažeidimą, numatytą AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje, ir rengiant dokumentus teismui.

17.3. Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, Nutarimu perkvalifikavęs veiką iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį ir nurodęs, jog tai yra daroma taisant atliktą klaidą, savo veiksmų pasekmes (pareiškėjo dėl to patirtas ženkliai didesnes bylinėjimosi išlaidas) nori nepagrįstai perkelti pareiškėjui, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Pareiškėjui negali būti permetama atsakomybė už AAD netinkamą veikos kvalifikavimą ir dėl veikos perkvalifikavimo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus apeliacinį skundą, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kad klaidą padaręs viešojo administravimo subjektas prisiims atsakomybę už savo veiksmų pasekmes, tai nepagrįstai apribotų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą ir paneigtų kitus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus.

17.4. Nagrinėjamu atveju mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, numatančios visišką nuostolių atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalies, kuria teismas pritiesė pareiškėjui iš Departamento bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 370,99 Eur turėtų atstovavimo ir 11,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų, nustatęs, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies (50 procentų), bei atsižvelgdamas į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymas tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui nepriteisti.

21. Pirmiausia pažymėtina, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Tikrinant šios sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuotina, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Be to, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, be kita ko, tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kt. nutarimai).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 nurodė, kad, nesant specialių proceso įstatymo nuostatų, kaip yra nagrinėjamu atveju, tuomet, kai teismas sumažina arba panaikina už įstatymo pažeidimus skirtą sankciją (taikytą poveikio priemonę), bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą reglamentuojančios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrinta aptarta oficiali konstitucinė doktrina. Akivaizdu, jog minėtame Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime konstatuotos asmens (pareiškėjo) teisės nebus užtikrintos, jei administracinis teismas atsisakytų atlyginti jo (asmens) patirtas bylinėjimosi išlaidas vien dėl to, kad viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų mažinti (netaikyti) įstatyme numatytos sankcijos, kai šis teismas tokią sankciją pripažįsta nepagrįsta (neproporcinga), t. y. neatitinkančia šios nutarties 23 punkte nurodytoje oficialioje konstitucinėje doktrinoje nustatytų sąlygų, ir dėl to ją (sankciją) sušvelnina arba panaikina. Be to, Aplinkos apsaugos įstatyme eksplicitiškai nėra nuostatų, kurios numatytų mažesnės nei įstatyme nustatytos ginčo sankcijos skyrimą, nes įstatymas tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

26. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) buvo nustatyta, kad „poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes“. Pažymėtina, jog skundžiamo Nutarimo priėmimo metu (2021 m. birželio 21 d.) galiojusioje Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 37 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes, taigi, nagrinėjamu atveju įstatymas numatė atsakovo teisę vertinti taikomą ginčo poveikio priemonę minėtais aspektais.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors toks vertinimas neatitinka atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos pozicijos, pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-390/2009, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 20, 2010 m., 500-503 p., 2010 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016, 2018 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018, 2018 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018, 2019 m. liepos 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2825-520/2021, tačiau beveik visos atsakovo nurodytos nutartys priimtos iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo, be to, jose nebuvo analizuotos minėtos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl poveikio priemonės ūkio subjektui skiriančių subjektų, taigi, ir atsakovo diskrecijos, kurių analizė pateikta naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose, pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-303-602/2022, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-409-602/2022. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra neaktuali atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos tokiu atveju, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės.

28. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas iš dalies tenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis, pagrįstai nusprendė pareiškėjui priteisti ne visą jo prašomą 2 764,48 Eur turėtų bylinėjimo išlaidų, kurias sudaro 2 741,98 Eur atstovavimo ir 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos, sumą, o ją sumažinus 1/2 dalimi, t. y. 1 370,99 Eur turėtų atstovavimo ir 11,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliekama nepakeista.

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimu – 298 Eur. Dėl šio prašymo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, prašymas dėl išlaidų priteisimo pagrįstas įrodymais, todėl tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ filialui Obeliu Distillery iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 298 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė