2022-05-18 Nr. AB-13129-3-62-3-00155-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2520-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00155-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietis M. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 21S46004 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 6K-93 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas, kaip ir jo tėvas bei dėdė, priklausė partijai Demokratinių (duomenys neskelbtini) Jėgų Sąjunga (toliau – ir Partija), kuri laimėjo rinkimus. Tačiau opozicinės partijos nenorėjo atiduoti valdžios, todėl prasidėjo ginkluoti susirėmimai ir rinkimus laimėjusios politinės partijos aktyvistų žudymai, buvo nužudytas pareiškėjo tėvas, o brolis ir dėdė atsidūrė kalėjime. Bėgdamas nuo susidorojimo, pareiškėjas buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės.

2.2. Departamentas, priimdamas neigiamą pareiškėjui sprendimą, klaidingai konstatavo, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimo trūkumus, pareiškėjo paaiškinimas apie kilmės valstybėje patirtą persekiojimą yra nepatikimas. Priešingai, pareiškėjo kilmės valstybės informacija patvirtina, jog kilmės valstybėje yra nesaugu, vyksta ginkluoti susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai. Ši informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, kad dėl dalyvavimo opozicinės partijos veikloje jam kyla reali persekiojimo grėsmė. Tai patvirtina, kad pareiškėjo paaiškinimai yra neišgalvoti, o pareiškėjo baimė vėl patirti smurtą, prarasti laisvę, sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Departamentas netinkami įvertino individualią pareiškėjui kylančią grėsmę.

2.3. Departamento išvada, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, yra nepagrįsta. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Pareiškėjas Departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

2.4. Departamentas neįvykdė jam nustatytos pareigos surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas neatliko tinkamo tyrimo, todėl negalėjo objektyviai įvertinti pareiškėjui gresiančio pavojaus kilmės valstybėje.

2.5. Departamentas nepagrįstai nusprendė jį išsiųsti į kilmės valstybę, nesudarius galimybės pačiam savanoriškai išvykti. Nėra objektyvių priežasčių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš Lietuvos, priėmus jam nepalankų sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo.

2.6. Draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra nustatytas maksimaliam terminui ir neproporcingas jo teisėtam lūkesčiui gauti prieglobstį. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas siekio gyventi saugiai.

2.7. Komisija pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo teisėtumo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, taip pažeisdama pareigą organizuoti skundo dėl Departamento sprendimo panaikinimo nagrinėjimą taip, kad būtu užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Pareiškėjas turi teisę į tiesioginį, rungtynišką procesą. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, trumpas apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė etnocentristinėmis problemomis, kadangi nuolat vyksta genčių susidūrimai dėl politinės valdžios.

3.2. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, surinko ir įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra realios ir individualios grėsmės pareiškėjui, nenustačius, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pagrįstai konstatuota ir tai, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikoje įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nustačius, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas prieš išvykdamas iš kilmės valstybės, yra aukštas, tačiau nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Pareiškėjo teiginiai, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas nepatenka į padidintos rizikos grupę asmenų.

3.4. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, buvo nustatyta, jog faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjas buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais, nenustatyta. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje, o pareiškėjo paaiškinimai apie priežastis, privertusias pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktūs, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija apie kilmės valstybės situaciją, o ne asmenine patirtimi.

3.5. Departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvą. Į Lietuvą pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuva, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

3.6. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos sieną. Skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuva. Priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, privalėjo būti priimtas sprendimas ir dėl uždraudimo atvykti į Lietuvą tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės motyvai išdėstyti Departamento sprendimą, kurių pareiškėjas nepaneigė.

3.7. Komisija skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo atveju, Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Dėl ko argumentai dėl pažeistos jo teisės į tiesioginį ir rungtynišką skundo nagrinėjimą nepagrįsti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė tokias faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 3 d. iš Baltarusijos teritorijos pateko į Lietuvą.

5.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 23 d. buvo apklaustas (padarytas apklausos garso įrašas). Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

5.4. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, priėmė Departamento sprendimą, kuriame nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos atvykti į Lietuvą, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.

5.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu, jį skundė Komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Komisijos sprendimą, kuriame nusprendė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, motyvuojant tuo, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nenustačius pagrindų jį panaikinti.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas įgyvendinančio Įstatymo nuostatas (83 str., 86 str., 87 str.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtino Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (99 p.), aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, apibendrino, kad pareiškėjas bijo grįžti į kilmės valstybę dėl etnocentristinių problemų, nes nuolat vyksta genčių susidūrimai dėl politinės valdžios. Pareiškėjas priklauso Partijai, kuri laimėjo rinkimus, tačiau opozicinės partijos nenorėjo atiduoti valdžios, todėl prasidėjo ginkluoti susirėmimai ir rinkimus laimėjusios politinės partijos aktyvistų žudymai, kurių metu buvo nužudytas pareiškėjo tėvas, o brolis ir dėdė atsidūrė kalėjime.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjo paaiškinimai. Teismo vertinimu, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybę. Atliktose apklausose Departamentas detaliai išsiaiškino faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Nors kilmės valstybėje vyksta kovos dėl valdžios, kovoja (duomenys neskelbtini) ir Partijos sekėjai, o turima informacija pagrindžia išvadą, jog kilmės valstybėje vyksta vidinis konfliktas, tačiau beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas prieš išvykdamas iš kilmės valstybės, nors ir yra aukštas, tačiau nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras (duomenys neskelbtini) etninės grupės kilmės valstybės pilietis, kuris beveik visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo persekiotojas nėra valstybė, ar jos teritoriją valdanti grupuotė ar organizacija. Byloje nėra jokių duomenų, kad kilmės valstybės valdžios institucijos negali ar nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) tikrai vyko daug politinių neramumų, vyko nuolatinės kovos tarp (duomenys neskelbtini) partijos (esančios valdžioje) bei Partijos (opozicinės) sekėjų, buvo daug protesto akcijų, kurias malšino valstybės saugos tarnybos, neišvengta sužeistųjų ir žuvusiųjų, o surinkta informacija apie kilmės valstybę atitiko pareiškėjo paaiškinimus apie politinę padėtį kilmės valstybėje, atsižvelgęs į pareiškėjo jauną elgesį, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjo ir jo dėdės šeima galimai buvo paveikta šių įvykių, nei ji savaime, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjas buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje. Pareiškėjo paaiškinimai apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktūs, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį kilmės valstybėje, teismo vertinimu, savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl teismas sutiko su Departamento pozicija, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, dėl ko konstatavo, jog Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai turi trūkumų, yra nepatikimi.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį Departamentas nenustatė pagrįstai, teismui taip pat paneigiančių šią Departamento išvadą pareiškėjas nepateikė. Todėl teismas sutiko su Departamentu, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų (Įstatymo 87 str. 1 dalies 1–2 p.). Atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindų abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, nepaneigia šios išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų.

11. Įvertinęs tai, ką nustatė, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai Departamento sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso, o taip pat ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų kriterijų.

12. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į kilmės valstybę, teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas (7 str. 2, 4 d.), Įstatymo nuostatas (126 str.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo nuostatas (33 p.). Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 3 d. ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas, sutiko su Departamento pozicija, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti. Todėl teismas konstatavo, kad Departamento sprendimas dalis, kurioje nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos, yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

13. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (125 str., 133 str.), Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos nuostatas (5 p, 44 p.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (5 str. 3 d.), iš kurių kildinamas gero administravimo principas. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, yra proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvą 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos, o ne 5 metus. Byloje nėra kompetentingų institucijų išvadų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Todėl, teismas konstatavo, kad pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė, nustatant pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti terminą, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

14. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria nutarta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos dienos, teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (133 str.), Lietuvos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių nuostatas (12 p., 15 p.), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 nuostatas (24 str., 25 str.). Teismas, draudimo atvykti terminą sumažinęs iki 2 metų, konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir aptariamą Departamento sprendimo dalį, atitinkamai sumažinant aptariamą laikotarpį taip pat iki 2 metų.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad Tvarko aprašo 222 punktas neįpareigoja Komisijos kiekvieną kartą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė, o ir Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

16. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pakeitus atitinkamas Departamento sprendimo ir Komisijos sprendimo dalis, tačiau pagrindinis skundo reikalavimas nepagrįstas, todėl toje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimą, teismas netenkino ir išvestinio – dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus ir aplinkybes, išdėstytas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų prieglobsčiui (pabėgėlio statusui ir (ar) papildomai apsaugai) gauti, nenustatęs pareiškėjo individualaus pobūdžio persekiojimo. Kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo paaiškinimuose nurodytą informaciją apie tai, kad kilmės valstybėje nėra saugu. Kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežastį – pareiškėjo dalyvavimą Partijos veikloje, dėl ko pareiškėjui kyla reali persekiojimo grėsmė. Tai reiškia, kad priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėjo paaiškinimai nėra išgalvoti, o pareiškėjo baimė vėl patirti smurtą, prarasti laisvę, sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta.

18.2. Departamentas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, priskirtinas padidintos rizikos grupei, todėl jam kyla didesnė individuali grėsmė.

18.3. Departamentas neanalizavo saugumo padėties kilmės valstybėje, nors tokia pareiga jam nustatyta. Departamentas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie kilmės valstybę ir duomenų, kurie būtų susiję su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais. Departamentas neatliko tyrimo, ar pareiškėjui jo kilmės valstybėje yra saugu gyventi, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis kilmės valstybėje ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Surinkti duomenys apie kilmės valstybę yra pakankamai seni, vos siekiantys 2020 m., kai vyko prezidento rinkimai. Taip Departamentas pažeidė jam nustatytą pareigą surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

18.4. Išvada, kad pareiškėjo priežastys gauti prieglobstį yra tik ekonominės, nepagrįsta. Šiuo atveju pareiškėjo siekį gauti prieglobstį nulėmė kitos aplinkybės. Departamentas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, taip pažeisdamas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove nustatytas vertinimo gaires (62–63 p.). Tai turėjo įtakos nepagrįstam atsisakymui suteikti pareiškėjui prieglobstį.

18.5. Departamento sprendimo dalys išsiųsti pareiškėją ir taikyti draudimą atvykti yra neproporcingos, užkertančios kelią pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Todėl panaikinus Departamento sprendimo ir Komisijos sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, naikintinos ir aptartos išvestinės šių sprendimų dalys.

19. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė tas pačias aplinkybes ir jų vertinimą, kurį išdėstė pirmosios instancijos teismui paduotame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakydamas į pareiškėjo apeliacinį skundą, Departamentas nurodo:

20.1. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimus ir juos patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, dėl ko, pareiškėjo vertinimu, buvo padarytos nepagrįstos išvados, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti triūsingai įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes pareiškėjo pateikta informacija buvo susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje, o paaiškinimai apie priežastis, privertusias pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktūs, pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, apsiribojęs tik bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Departamentas atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų.

20.2. Pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, atmestini kaip nepagrįsti.

20.3. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai nesuteiktos papildomos apsaugos. Tyrimo metu nenustatyta tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, būtų pasiektas toks beatodairiško smurto lygis, nulemiantis papildomos apsaugos skyrimą.

20.4. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o atrinkti duomenys yra selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti duomenis iš įvairių šaltinių. Departamentas surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą grįsdamas siekiu būti išklausytas tiesiogiai ir betarpiškai.

22. Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra nemotyvuotas, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, Departamento sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas Komisijoje, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek advokatas teikė žodinius paaiškinimus. Todėl pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 24. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, Komisijos sprendimo, kuriuo Departamento sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvą yra neproporcingas. Atsižvelgęs į tai, teismas pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos ir kad 2 metus į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą bus įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimą, kitą pareiškėjo skundo dalį (dėl atsisakymo suteikti prieglobstį) atmetęs kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas visiškai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Departamentas ir teismas netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, kurią patvirtina informacija apie kilmės valstybę; nepagrįstai neatsižvelgė į reikšmingą pareiškėjo individualios situacijos aplinkybę, jog pareiškėjas, būdamas protestuotoju ir opozicijos aktyvistu, pateko į padidintos rizikos asmenų grupę, kuriai kyla didesnė tikimybė dėl patiriamo persekiojimo; Departamentas nesurinko išsamios, aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybės saugumo lygį, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka reikalavimų gauti papildomą apsaugą; Departamentas neatskyrė ekonominio migranto nuo prieglobsčio prašytojo, dėl ko buvo neteisingai įvertinta pareiškėjo individuali situacija prieglobsčio suteikimo kontekste.

VI. 27. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“

28. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir Ženevos konvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C-472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, 23 p.).

30. Direktyvos 2011/95/ES nuostatas įgyvendina Įstatymas, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog: pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.); papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d.).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę; toks persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

32. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, vertinant prašymą suteikti prieglobstį, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Vertinant prašymą suteikti prieglobstį atsižvelgiama, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

33. Tvarkos aprašo (redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 7 punkte nustatyta, kad priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius.

34. Tai, kad Departamentas, vertindamas prašymą suteikti prieglobstį, turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę yra pabrėžiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021).

35. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022).

36. Apibendrinus, darytina išvada, kad, nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, turi būti surinkta tiksli ir naujausia informacija apie kilmės valstybę.

VII. 37. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį 2021 m. rugpjūčio 11 d. grindė, nurodydamas, kad: (duomenys neskelbtini).

38. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį 2021 m. lapkričio 23 d. vykusioje apklausoje grindė, nurodydamas: (duomenys neskelbtini).

39. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui naujų aplinkybių, dėl kurių išvyko iš kilmės valstybės nenurodė.

VIII.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį turinį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus Departamentui apklausos metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo individualios situacijos kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog kilmės valstybės politinė padėtis, dėl kurios nuolat vyksta politiniai neramumai, nepagrindė pareiškėjo realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, nes ši nėra pagrįsta pareiškėjo asmenine patirtimi.

Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį negrindė aplinkybėmis, kad yra protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, todėl jas, kaip įrodančias, kad pareiškėjas patenka į padidintos rizikos asmenų grupę, vertinti ar į jas atsižvelgti Departamentas ir pirmosios instancijos teismas neturėjo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Partijos narys, o pareiškėjo paaiškinimai, pateikti apklausos metu, dėl jo dalyvavimo politinėje veikloje yra bendro abstraktaus pobūdžio, iš kurių nėra aišku, ar pareiškėjas apskritai dalyvavo politinėje veikloje.

Nors informacija apie bendrą politinę situaciją kilmės valstybėje yra suderinama su pareiškėjo nurodytomis priežastimis, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tačiau bendra politinė situacija kilmės valstybėje savaime nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti pagrįstas individualia asmens baime būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar jam kiltų kokia nors grėsmė, sudaranti pagrindą tikėti pareiškėjo baime grįžti į kilmės valstybę.

Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Departamento bei teismo suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Departamentui, nei pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą, nesuteikdamas galimybės identifikuoti konkretų pareiškėjo persekiotoją, nustatyti, kokie konkretūs persekiotojo veiksmai lėmė pareiškėjo baimę būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų.

Todėl teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad Departamentas neįvertino pareiškėjo individualios situacijos kilmės valstybės kontekste.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2330-381/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-261/2022; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį negrindė tuo, kad prieš jį naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, neleidžiama įsidarbinti. Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

42. Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, atsižvelgus į byloje Departamento nustatytas aplinkybes apie situaciją kilmės valstybėje, konstatuotina, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje numatytų prieglobsčio suteikimo sąlygų.

IX. 43. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nėra. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su Departamento Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimu ir taikymu, teigdamas, kad Departamentas, neatlikęs jokio tyrimo dėl kilmės valstybės saugumo, padarė nepagrįstą išvadą dėl neaukšto beatodairiško smurto lygio kilmės valstybėje, rėmėsi nenauja informacija apie padėtį kilmės valstybėje.

44. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, jeigu yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

45. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta: „Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas.“

46. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (pasirašytos 1984 m. gruodžio 10 d. Niujorke) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jokia valstybė, šios Konvencijos Šalis, neišsiunčia, negrąžina (refouler) ir neišduoda asmens kitai valstybei tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekdamos nustatyti, ar yra tokių priežasčių, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į visus susijusius motyvus, įskaitant, jei tikslinga, toje valstybėje esamų didelių, akivaizdžių ar masinių žmogaus teisių pažeidimų nuolatinį pobūdį.

47. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

48. Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnyje nustatyta, kad didelė žala yra: a) mirties bausmė ar egzekucija; b) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje; c) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

49. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga, jei, <...>, galima pagrįstai manyti, jog prašytojui, jei būtų grąžintas į atitinkamą kilmės šalį, kiltų reali grėsmė patirti tokią žalą (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Elgafaji, C-465/07, 31 p.; sprendimo Diakité, C-285/12, 18 p.).

50. Vidaus ginkluoto konflikto buvimas galės lemti sprendimą suteikti papildomą apsaugą, tik jeigu tam tikros valstybės reguliariųjų pajėgų ir vienos ar kelių ginkluotų grupių arba dviejų ar daugiau ginkluotų grupių susidūrimai būtų išimtinai laikomi keliančiais rimtą ir asmeninę grėsmę papildomos apsaugos prašytojo gyvybei arba fiziniam neliečiamumui, <...>, nes jiems būdingas nesirenkamojo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į atitinkamą šalį arba tam tikrais atvejais į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti minėtą grėsmę (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Elgafaji, C-465/07, 43 p.; sprendimo Diakité, C-285/12, 30 p.).

51. Ginkluoto konflikto buvimo konstatavimas negali priklausyti nuo tam tikro konfliktuojančių ginkluotųjų pajėgų organizacijos lygio arba konkrečios konflikto trukmės, nes tam pakanka, kad šių ginkluotų pajėgų susidūrimai sukeltų šio sprendimo 30 punkte nurodytą smurto laipsnį, dėl kurio prašytojui, kuriam kyla realus pavojus patirti rimtą ir asmeninę grėsmę savo gyvybei ir fiziniam neliečiamumui, tikrai būtina tarptautinė apsauga (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Diakité, C-285/12, 34 p.).

52. Departamentas, įvertinęs, kad kilmės valstybėje vyksta kovos dėl valdžios, kovoja dvi partijos, padarė išvadą, kad kilmės valstybėje vyksta vidinis konfliktas. Tačiau Departamentas padarytos išvados, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėjas prieš išvykdamas iš kilmės valstybės, yra aukštas, tačiau nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Departamento surinkta informacija apie kilmės valstybės saugumą niekaip nepagrindžia šios Departamento padarytos išvados, kuria jis grindė atsisakymą suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Iš Departamento sprendime nurodyto teiginio „turima informacija“ apskritai nėra aišku, kokia informacija Departamentas grindė padarytą išvadą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkina jos teisėtumo patikrą. Tai leidžia konstatuoti, kad Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka neišnagrinėjo klausimo, ar pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Nustačius, kad Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka nepagrindė išvados dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, Departamento sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti papildomą apsaugą negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes priimta, pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

X. 54. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors Departamento sprendimo dalys dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos ir draudimo atvykti į Lietuvą yra teisėtos ir pagrįstos, tačiau 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą terminas yra neproporcingas. Dėl to teismas pakeitė Departamento sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė ir kitą Departamento sprendimo dalį, nustatydamas, kad į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį bus įvestas ne 3 metus, o 2 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad Departamento sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas iš Lietuvos ir jam taikomas draudimas atvykti yra neproporcingos, yra teisiškai nepagrįstas ir motyvuotai nepaneigiantis teismo atlikto aptartų Departamento sprendimo dalių teisinio vertinimo. Pagrindų abejoti aptartų Departamento sprendimo dalių teisėtumu, pagrįstumu ir proporcingumu teisėjų kolegija nenustatė.

XI. 55. Atsižvelgus į Departamento sprendimo pobūdį darytina išvada, kad, konstatavus, jog Departamento sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti papildomą apsaugą yra neteisėta ir nepagrįsta, naikintinas visas Departamento sprendimas. Dėl to, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas – Departamento sprendimas ir Komisijos sprendimas naikinami, įpareigojant Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Vadovaudamasi Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 21S46004.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 6K-93.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. S. B. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė