418ccf71-0eda-4e80-b5ca-8be1206fff39 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1460-1034/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41052-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Laurai Matusevičienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Survilai, gynėjui advokatui Egidijui Losiui, kaltinamajam L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. Teismas n u s t a t ė : L. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 25 d., apie 6.03 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Architektų g. nuo Erfurto g. pusės link Laisvės pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu įsitikinant, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, tamsiuoju paros metu Architektų g. antra eismo juosta priartėjęs prie ties pastatu Nr. 67 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko tęsdamas važiavimÄ vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę pėsčiųjų perėja per Architektų g. važiuojamÄ jÄ dalį ėjusį pėsčiÄ jį S. Z., kuris dėl patirtų sunkių sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

L. P. teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaip ir kiekvienÄ dienÄ važiavo į darbÄ . Važiavo apie 5 ryto, buvo tamsu. Žmona dirba (duomenys neskelbtini). jÄ paliko darbe ir pats važiavo į darbÄ . Jam atrodė, kad nieko nebuvo. Jis negali suvokti, kaip viskas atsitiko. Nelabai atidžiai stebėjo, turbÅ«t, ir to žmogaus jis nepastebėjo. Partrenkęs žmogų jis Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, pribėgo prie žmogaus, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . Žmogus išėjo jam iÅ¡ kairės pusės. Tikriausiai žmogus išėjo iÅ¡ už ženklo, iÅ¡ salelės. Jis važiavo kaire juosta.

Policija pirma atvažiavo, o paskui iÅ¡ karto greitoji, kuri žmogų iÅ¡vežė. Žmogus nieko nesakė. Kai buvo policijoje, tyrėja jam pranešė, kad žmogus mirė. Galėjo dėl eismo įvykio žūti žmogus, nes trenkėsi su galva į stiklÄ . Jis padarė iÅ¡vadas, kad reikia atidžiau žiÅ«rėti. Teisme apklausta kaip liudytoja T. P. parodė, kad vyras vežė jÄ Ä¯ darbÄ . Buvo rugsėjis ar spalis, lijo. Atėjusi į darbÄ ji persirengė ir sulaukė skambučio. Vyras pasakė, kad dideli nemalonumui atsitiko, kad nutrenkė žmogų, kad iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , policijÄ .

Jie buvo labai dideliame strese, pergyveno. Dukros taip pat iÅ¡gyveno. Kai mirė nukentėjusysis, jie norėjo surasti giminaičius, pareikÅ¡ti užuojautÄ , padėrti, atlyginti žalÄ . Vyras naktimis nemiegojo. Jie su vyru virÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų kartu gyvena, užaugino vaikus, turi anÅ«kus. Vyras sakė, kad nesuprato, iÅ¡ kur tas žmogus iÅ¡Å¡oko. Sakė pajuto smÅ«gį, Å¡oko iÅ¡ automobilio ir pamatė, kad žmogus guli. Su vyru padeda dukrai, kuri gyvena už miesto. Jie anÅ«kus prižiÅ«ri, vasarÄ prie jÅ«ros vyksta su anÅ«kais.

Reikalus su vyru kartu sprendžia, kartu susitaria. VienÄ kartÄ ji nusileidžia, kitÄ kartÄ vyras. Dabar viskas gerai, bet ankščiau vyrui buvo sveikatos problemų. Ji neteista, dirba už minimaliÄ algÄ , bet direktorius kartais duoda priemokÄ . Santaupų apie pora tÅ«kstančių turi. Sutiktų sumokėti užstatÄ . Ä®rodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad pranešėjas su automobiliu partrenkė žmogų. Žmogus guli, pranešėjas panikoje, į klausimus neatsako. Pranešėjo skambučio data ir laikas – 2021 m. lapkričio 25 d. 6.02 val. (b. l. 6). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 25 d., apie 6.05 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Architektų g. 67, automobilis partrenkė žmogų.

Atvykus nurodytu adresu buvo rastas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ant gatvės asfalto, ties Architektų g. 67, maždaug 12-15 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos gulėjo partrenktas vyras, o atvykę GMP medikai suteikinėjo jam pirmÄ jÄ pagalbÄ bei suteikę jÄ , vyrÄ skubiai iÅ¡vežė į RVUL. Vyro bÅ«klė sunki. Automobilį vairavęs L. P. buvo patikrintas alkotesteriu dėl blaivumo. Parodymai buvo 0,00 promilės. Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad važiavo nedideliu greičiu ir netikėtai, kelių metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos, nuo kelkraščio į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė tamsius rÅ«bus dėvėjęs vyras ir jį partrenkė.

Partrenkto vyro asmenybė nežinoma, tik akivaizdu, kad tai buvo benamis. Ä®vykis filmuotas „Body 1722“ (b. l. 7). IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, eismo įvykio vietos plano ir priedų matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi pravažiavęs reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , esančiÄ Architektų g. ties pastatu Nr. 67, Vilniuje. Atstumas nuo automobilio galinės dalies iki pėsčiųjų perėjos – 8,7 m., nuo automobilio galinio deÅ¡inio rato iki važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to – 2 m., nuo automobilio priekinio deÅ¡inio rato iki važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to – 1,9 m.

Įvykio vietoje rastas plastikinis maišas, kuris gulėjo dešiniajame kelkraštyje ant šaligatvio. Atstumas nuo plastikinio maišo iki automobilio galinės dalies – 1 m. Po automobilio galiniu bamperiu gulėjo tamsios spalvos medžiaginė kepurė. Atstumas nuo galinio kairio kampo bamperio link dešinio automobilio bamperio – 0,3 m. (b. l. 8-16). Iš transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis (b. l. 18-19, 21-24). Iš alkotesterių duomenų išrašų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0145 (patikros sertifikatas Nr. 1527437, galiojo iki 2022 m. kovo 3 d.) L. P. 2021 m. lapkričio 25 d. 6.17 val. girtumas nenustatytas (0,00 promilės) (b. l. 26-28). Iš toksikologijos specialisto išvados matyti, kad nenustatytos asmenybės nukentėjusio piliečio kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 31).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad S. Z. lavone nustatyti odos nubrozdinimai galvos deÅ¡inėje su deÅ¡inio momenkaulio lūžiu nusitęsiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubÄ , bei kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo, poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje su deÅ¡inio raktikaulio, deÅ¡inės pusės II-IV Å¡onkaulių, krÅ«tinės dalies stuburo VIII, XII slankstelių lūžiais, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų, deÅ¡inės pusės kryžkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje Å¡launyje ir blauzdoje su kairio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžiais, odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje galėjo bÅ«ti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ , labiausiai tikėtina nukentėjus eismo įvykio metu kaip pėsčiajam.

Visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.14 punktais, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. S. Z. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo. Ä® tai nurodo odos nubrozdinimai galvos deÅ¡inėje su deÅ¡inio momenkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubÄ bei kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo, poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje su deÅ¡inio raktikaulio, deÅ¡inės pusės II-IV Å¡onkaulių, krÅ«tininės dalies stuburo VIII, XII slankstelių lūžiais, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų, deÅ¡inės pusės kryžkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje Å¡launyje ir blauzdoje su kairio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžiais, odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje, kas komplikavosi sepsiu, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu.

Tarp nukentėjusiojo eismo įvykio metu gautų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Remiantis S. Z. lavone nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu kūne, nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti vertikalioje kūno padėtyje, labiausiai tikėtina nukentėjus eismo įvykio metu kaip pėsčiajam (b. l. 38-44). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 8.50 val. tyrėjai nuvyko į RVU ligoninę, kurioje po 2021 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio, įvykusio Architektų g., Vilniuje, buvo gydomas nenustatytos tapatybės pėsčiasis, nes (duomenys neskelbtini) 7.40 val. buvo gautas RVU ligoninės slaugytojos J., tel. (duomenys neskelbtini), pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) 7.30 val.

Å¡is pėsčiasis mirė. IÅ¡ žodžių S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 1 -jo reanimacijos skyriaus gydytojui A. K. perdavė užduoties atlikti pėsčiojo S. Z., lavono tyrimÄ kopijÄ . Polis II narÅ¡yklėje patikrino, kad S. Z. tėvai mirę. IÅ¡ giminių S. Z. turi tik brolį D. Z. (D. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 9.29 va.. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino D. Z., kuris paaiÅ¡kino, kad S. Z. nepažįsta. Vėliau prisiminė, kad žino tokį asmenį, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir matė jį vienÄ kartÄ gyvenime, maždaug prieÅ¡ 5 metus.

Paaiškino, kad jie yra vieno tėvo ir skirtingų motinų vaikai. D. Z. su S. Z. niekada nebendravo. Šiuo metu D. Z. neturi darbo, neturi lėšų, todėl S. Z. laidotuvėmis nepasirūpins. Kitų giminaičių S. Z. neturi (b. l. 45). Iš tarnybinio pranešimo dėl žuvusiojo S. Z. artimųjų giminių nustatymo matyti, kad tyrimo metu buvo susisiekta su S. Z. broliais V. Z. ir A. Z., kurie paaiškino, kad gyvenant kartu su S. Z., šeimos narių tarpusavio santykiai su S. Z. buvo blogi, nes pats S. Z. nenorėjo su jais gyventi, nenorėjo niekur dirbti, o prieš (duomenys neskelbtini) metų išėjo iš namų ir su jais jokių ryšių nepalaikė.

Pasitarę su kitais Å¡eimos nariais, 2021 m. gruodžio 3 d. V. Z. ir A. Z. telefonu informavo, kad jie atsisako laidoti S. Z. ir nepageidauja jo atstovauti baudžiamajame procese (b. l. 46). IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiÅ«rėti žuvusiojo S. Z. drabužiai. RVUL Å«kio reikalų tvarkytoja pateikė plastikinį maiÅ¡Ä , kuriame buvo S. Z. drabužiai: striukė, kelnės, diržas, batai. Drabužiai ir avalynė buvo nufotografuoti (b. l. 54, 56-57). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolų matyti tyrimo metu: - peržiÅ«rėti policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose fiksuotas pareigÅ«nų atvykimas į įvykio vietÄ , kurioje tuo metu matoma, kad nukentėjusysis S. Z. jau paguldytas ant neÅ¡tuvų, o prie jo dirba medicinos darbuotojai.

NeÅ¡tuvų buvimo vieta yra antroje tos krypties eismo juostoje (automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimi), kelių metrų atstumu prieÅ¡ais minėtÄ automobilį (b. l. 60-61); - perklausytas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as iÅ¡ telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta tarp bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojo ir pranešėjo (toliau – P). BPC: 112 klausome JÅ«sų, alio.; P: alio, laba diena, žmogų numuÅ¡iau.;

BPC: Vilniaus mieste?; P: Vilnius, Lazdynuose.; BPC: kokia gatvė? Architektų? kokia?; P: Architektų g., „Neste“ degalinė, kur žiedas yra, prie viaduko.; BPC: prie kokio namo numerio? Kur arčiausiai?; P: kur degalinė „Neste“ yra.; BPC: kur „Hesburgeris“ irgi?; P: ne, čia Architektų g.; BPC: Erfurto g. yra „Neste“ degalinė.; P: Architektų g. 67.; BPC: Architektų g. 67.; BPC: Markė Jūsų automobilio.; P: Pasatas.; BPC: Fiatas, valstybinis numeris.; P: žmogus guli, greitoji reikia.;

BPC: suprantu. Ten vyras, moteris?; P: vyras.; BPC: kiek vyrui metų maždaug, vizualiai?; P: (duomenys neskelbtini); BPC: ar jis kvėpuoja, nekvėpuoja, juda?; P: guli kol kas.; BPC: gerai, laukit (b. l. 66-67). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles (toliau ir – KET), jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. KET 30 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta nustatytÄ tiesÄ , kad L.

P. 2021 m. lapkričio 25 d., apie 6.03 val. Architektų gatvėje vairuodamas automobilį nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko tęsdamas važiavimÄ minėtu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę pėsčiųjų perėja per Architektų g. važiuojamÄ jÄ dalį ėjusį pėsčiÄ jį S. Z., kuris dėl patirtų sunkių sužalojimų vėliau mirė.

L. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nebuvo visiÅ¡kai atidus vairuodamas automobilį. Ä®vykio rytÄ jis nuvežė žmonÄ Ä¯ darbÄ , po to važiavo Architektų g. antra eismo juosta, nes artėjo prie posÅ«kio į kairę, buvo tamsus paros metas, lynojo, dėl ko jis nepamatė prie pėsčiųjų perėjos stovinčio žmogaus, kurį nubloÅ¡kė automobiliu. AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybės L. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iÅ¡ kart po eismo įvykio pateikęs pirminį paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 73, 78-80).

Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. policijos įvykių registro išrašas, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolas, alkotesterio duomenų išrašas, kitų objektų apžiūros protokolai ir specialistų išvada, iš kurios matyti, kad S. Z. eismo įvykio metu padaryti kūno sužalojimai buvo šio asmens mirties priežastis, dėl ko šis ligoninėje mirė.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. P. neatsargiai vairuodamas transporto priemonę pažeidė jau minėto KET 30 punkto reikalavimus. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų žuvo kitas žmogus. Tarp L. P. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent dėl vairuotojo neatidumo ir padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, dėl kurio kilo sunkios ir neatstatomos pasekmės. Teismas įvertinęs L. P. elgesį, jo neatsargumÄ , padarytÄ KET pažeidimÄ ir kilusias pasekmes pripažįsta, kad kaltininko veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

L. P. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kÄ Ä¯rodo jo nuoseklÅ«s ir tiesÄ atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, pergyvenimas dėl įvykio ir siekis suÅ¡velninti pasekmes surandant nukentėjusiojo artimuosius. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių iÅ¡nagrinėjus bylÄ nenustatyta. Nagrinėjant bylÄ teisme buvo gautas kaltinamojo ir jo žmonos T.

P. praÅ¡ymai dėl L. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį T. P. atsakomybėn pagal laidavimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismas nustatė ir pripažino, kad L. P. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ neatsargų nusikaltimÄ . Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme buvo pateiktas praÅ¡ymas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ L. P. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant T. P., netaikant užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina tai, kad L. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalÄ nebuvo, dėl to galima pripažinti egzistuojančiÄ ir įstatymo sÄ lygÄ dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

L. P. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 12 kartų, iÅ¡ kurių 4 kartus už nusižengimus dėl smulkių pažeidimų, susijusių su važiavimu be bilieto, 5 kartus už nusižengimus už greičio virÅ¡ijimÄ , 3 kartus už smulkias vagystes, paskirtas pinigines baudas sumokėjo (b. l. 83-91). Praeityje L. P. ne tik nebuvo teistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 81). L. P. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 103), buvusio darbdavio taip pat charakterizuojamas teigiamai, kaip darbÅ¡tus, pareigingas, neturintis žalingų įpročių (b. l. 104).

IÅ¡ byloje pateiktos iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų matyti, kad L. P. nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) % darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pensija (b. l. 105, 108-112). Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto neatsargaus nusikaltimo pobÅ«dį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas iÅ¡vadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad L.

P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), net ir įvertinus nemenkÄ asmens praeityje padarytų administracinių nusižengimų skaičių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes.

Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimÄ formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra teisingumo principo įgyvendinimas.

Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais.

Ne mažiau svarbÅ«s yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , nustatytas eismo įvykio aplinkybes, L. P. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ kaltinamÄ jį L. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo įsitikinimu jau aukščiau iÅ¡sakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad Å¡io instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi bÅ«ti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarÄ jį bÅ«ti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teisme apklausus laiduotojÄ T. P. ir įvertinus jÄ charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko žmona, kuri teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad vyras yra sÄ Å¾iningas, nuoÅ¡irdus, atsakingas.

Teismas nustatė, kad T. P. ir L. P. daug metų gyvena santuokoje, turi bendrÄ veiklÄ , veda bendrÄ Å«kį, namuose nekonfliktuoja, sutaria ir vadovaujasi abipuse pagarba vienas kitam. Abiejų asmenų santykiai yra artimi, nuolatiniai, tvirti ir patikimi, dėl ko nėra abejonių dėl realios korekcijos kaltininkui, kai tik tokia bÅ«tų reikalinga. T. P. ne tik gali, bet ir daro teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, juo rÅ«pinasi ir palaiko, L. P. linkęs atsižvelgti į žmonos nuomonę, klauso Å¡ios patarimų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja T. P. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo žmona, jie kartu gyvena ir nuolat atvirai bendrauja, jos asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiÅ¡ki padarytam nusikaltimui, kaltininkas atliko savo elgesio korekcijas, mažiau vairuoja automobilį, tai daro rÅ«pestingiau ir atidžiau žmonos prižiÅ«rimas. Žmonos vertybinė orientacija ir pozityvumas, kaltininko geranoriÅ¡kumas, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, gyvena kartu ir rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Visos Å¡ios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad T. P. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotoja kaltininkui. Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, net ir įvertinus kilusias neatstatomas pasekmes, teismas mato pagrindÄ atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį T. P. atsakomybei. Å io instituto taikymas nepažeidžia teisingumo ir lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principų, kaip ir nukentėjusiųjų intereso, kurių Å¡iame procese neatsirado.

Ä®vertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas iÅ¡vadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos T. P. turtinę padėtį, teismas mato pagrindÄ atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nustatant 2 metų laidavimo terminÄ be užstato. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36-40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75-79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, t. y.

Å¡i teisės norma taikoma tik esant iÅ¡imtinėms ir paminėtoms specifinėms sÄ lygoms. L. P. nusikalto netinkamai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl to sukėlė sunkias pasekmes. Visgi, naudodamasis Å¡ia teise kaltininkas ja nepiktnaudžiavo, įvykio metu vairavo blaivus, teisė vairuoti transporto priemones yra kaltininko pragyvenimo Å¡altinis dėl dirbamo darbo (duomenys neskelbtini). Ä®vertinęs tai teismas atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ kaltininkui neskiria BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise), tačiau mato pagrindÄ vietoje Å¡ios paskirti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tinkamiausia kurių padarius neatstatomÄ Å¾alÄ Å¾mogui bÅ«tų įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Kardomoji priemonė L. P. paskirta nebuvo, nėra būtinybės to daryti ir iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas – CD laikmenos su vaizdo įrašais, nuotraukomis paliktinos saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais n u s p r e n d ž i a :

L. P. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį bei perduoti jį T. P. atsakomybei pagal laidavimÄ 2 (dvejiems) metams be užstato, ir bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenas su vaizdo įraÅ¡ais, nuotraukomis palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti L. P., kad: - jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; - jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai T. P., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjas Mindaugas Striaukas