418be21d-6d31-4258-9153-02017cabe79d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                   Administracinė byla Nr. I-812-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-02722-2010-9                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 35.3  (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai LaukavičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos atstovui M.

D., atsakovės atstovei RÅ«tai Čiuladaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos, Lietuvos darbo federacijos ir Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ skundÄ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai,n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjai Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sÄ junga „Solidarumas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-3, 13-15), keldami tokius reikalavimus:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 09 17 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams pažymėjimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos organizuoti mitingÄ 2010 09 29 12-14:30 valandomis prie LR Vyriausybės ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), 3) priteisti Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 4) leisti teismo sprendimÄ vykdyti skubiai. Skunduose paaiÅ¡kina, kad Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacija, Lietuvos profesinė sÄ junga „Solidarumas“ (pareiÅ¡kėjai organizatoriai) 2010 09 14 raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – Susirinkimų įstatymas) 9 straipsnio nustatyta tvarka, praneÅ¡dami apie 2010 09 29 12.00-14.30 val. vyksiantį mitingÄ prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ((duomenys neskelbtini), Vilnius).

Vilniaus miesto savivaldybėje 2010 09 15 vyko posėdis, kuriame dalyvavo ir Federacijos pirmininkas V. P. Savivaldybės administracija svarstė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , tačiau atsakymo dėl suderinto laiko nepateikė. Federacijos pirmininkas V. P. 2010 09 16 raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, reikalaudamas laikytis Susirinkimų įstatyme nustatytos prievolės iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kimÄ dėl susirinkimo per 3 dienas ir pateikti motyvuotÄ atsakymÄ (Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis).

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė delsė pateikti atsakymÄ dėl susirinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas iÅ¡duoti pažymėjimÄ dėl mitingo organizavimo pareiÅ¡kėjų praÅ¡omu laiku buvo gautas tik 2010 09 21, t. y. uždelsus ilgiau, nei leidžia Susirinkimų įstatymas.Konstatuoja, kad atsakovas pažeidė Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ . Mano, kad administracija tyčia vilkino sprendimo dėl leidimo iÅ¡davimo priėmimÄ , nes siekė sužlugdyti profesinių sÄ jungų ir kitų visuomeninių organizacijų organizuojamÄ taikiÄ akcijÄ , todėl visÄ savaitę dėl mitingo organizatoriai buvo laikomi nežinioje.Savivaldybės administracija pažeidė ir Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio reikalavimus.

Sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti pažymėjimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos turi bÅ«ti raÅ¡tiÅ¡kas ir motyvuotas (Susirinkimų įstatymo 12 straipsnio reikalavimai). Vilniaus miesto savivaldybė neiÅ¡davė leidimo rengti mitingo organizatorių praÅ¡omu metu ir tokio sprendimo nemotyvavo. Federacija gavo 2010 09 17 Vilniaus miesto savivaldybės leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teigiama, jog leidžiama organizuoti susirinkimÄ kitoje vietoje ir kitu laiku. Tačiau ir Å¡is sprendimas yra nemotyvuotas ir nederintas su organizatoriais, todėl prieÅ¡tarauja Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 daliai.Remiasi Konstitucijos 36 straipsniu.

Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai vertintini, kaip ribojantys susirinkimų laisvę ir pažeidžiantys Susirinkimų įstatymo nuostatas bei nesuderinami su Konstitucijos 36 straipsniu.Teismo posėdyje 2014 03 14 pareiÅ¡kėjų atstovės palaikė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ . Prašė atsižvelgti į Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-20955-465/2010, kurioje buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas reikalavimas. Papildomai nurodė, kad skundžiamu sprendimu pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taikių susirinkimų laisvė.

Skundžiamas sprendimas neatitinka ir Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Konfederacijos atstovas 2011 06 02 teismo posėdyje taip pat palaikė skundÄ . PaaiÅ¡kino, kad savivaldybės administracijos sprendimas leisti organizuoti mitingÄ prie „Siemens“ arenos prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. Kadangi jau neįmanoma atkurti pažeistų teisių (iÅ¡duoti leidimÄ ), prašė priimti sprendimÄ dėl Å¡io reikalavimo teismo nuožiÅ«ra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir administracija) atsiliepime į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ Â (b. l. 19-24) pasisakoma, kad atsakovas su skundų reikalavimais nesutinka, ir praÅ¡o skundÄ atmesti.PaaiÅ¡kina, kad vadovaujantis Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis pareiÅ¡kėjų praneÅ¡imas dėl organizuojamo mitingo buvo svarstomas 2010 09 15, t. y. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos ir ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susirinkimo pradžios Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos (toliau – ir komisija) posėdyje.

Dėl to nesutinka su pareiÅ¡kėjų teiginiais dėl vilkinimo ir dėl minėtos įstatymo normos pažeidimo. Pažymi, jog komisijos posėdyje dalyvavo ir organizatorių (pareiÅ¡kėjų) atstovas, kurį komisijos nariai informavo, jog Vinco Kudirkos aikÅ¡tėje netilps 4000 mitingo dalyvių, todėl organizuojant mitingÄ toje vietoje gali kilti grėsmė mitingo dalyvių ir praeivių saugumui. Komisijos posėdyje dalyvavęs policijos atstovas atkreipė komisijos narių bei organizatorių dėmesį į tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. 13-15 val. yra organizuojamas Socialistinio liaudies fronto mitingas, kuriam jau iÅ¡duotas leidimas.

Tokiu atveju policija negalės abiejuose susirinkimuose efektyviai užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos. Dėl Å¡ių priežasčių policijos atstovas pasiÅ«lė pakeisti mitingo vietÄ bei laikÄ . Dėl nurodytų priežasčių komisija pasiÅ«lė organizatorių atstovui organizuoti mitingÄ 2010 09 29 16-18.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje nuolatinėje susirinkimų vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje V. Gerulaičio g. prie „Siemens“ arenos.Remdamasi tuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 09 17 leidimu (pažymėjimu) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos laiko ir formos“ leido pareiÅ¡kėjams organizuoti mitingÄ 2010 09 29 16–18.30 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie V.

Gerulaičo gatvės (prie „Siemens“ arenos). Pagal Susirinkimų įstatymo 10 straipsnį, jeigu nagrinėjant praneÅ¡imÄ iÅ¡aiÅ¡kėja aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali bÅ«ti organizuojamas praneÅ¡ime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams gali bÅ«ti pateikiami ir svarstomi pasiÅ«lymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko. PareiÅ¡kėjų atstovas dalyvavo komisijos posėdyje, kuriame nuspręsta leisti mitingÄ organizuoti ne pareiÅ¡kėjo nurodytoje vietoje, o komisijos posėdžio metu suderintoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Tai reiÅ¡kia, kad su pareiÅ¡kėjais mitingo vieta buvo suderinta. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ organizuoti mitingÄ , o suderino pareiÅ¡kėjo organizuojamo mitingo vietÄ , laikÄ ir formÄ ir iÅ¡davė ginčijamÄ leidimÄ , todėl pareiÅ¡kėjų skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamas leidimas iÅ¡duotas teisėtai ir nėra jokio pagrindo panaikinti leidimÄ (pažymėjimÄ ). Net jeigu bÅ«tų nustatyti formalÅ«s pažeidimai, Å¡iuo atveju reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu (LVAT 2005 04 22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005).

Nesutinka, kad pažeidė pareiškėjų teisę į susirinkimų laisvę, t. y. pažeidė Konstitucijos 36 straipsnį. Teisės aktuose ir Konstitucijoje žmogaus teisė į taikius susirinkimus yra iš esmės apibrėžiama vienodai – asmenys turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisės aktai numato išimtis, kai susirinkimų teisė gali būti ribojama. Remiasi Susirinkimų įstatymo nuostatomis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 2 dalimi.

Taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2000 01 07 nutarimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį, panaikinus skundžiamÄ aktÄ turi bÅ«ti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, atkuriamos pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai. Å iuo atveju ginčijamas leidimas yra nebeaktualus, net jį panaikinus ir įpareigojus atsakovÄ iÅ¡duoti pažymėjimÄ , jokių teisinių pasekmių teismo sprendimas nebegalėtų sukelti.Pažymi, kad teismas turėtų vertinti, ar Å¡i byla yra teisminga administraciniams teismams.

PareiÅ¡kėjai į administracinį teismÄ kreipėsi su skundu dėl vilkinimo ir atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ . Susirinkimų įstatymo 13 straipsnis numato, kad susirinkimo organizatoriai atsisakymÄ iÅ¡duoti pažymėjimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Teismas tokį pareiÅ¡kimÄ turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2010 05 27 nutartyje konstatavo, kad tokios bylos teismingos bendrosios kompetencijos teismui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus ir prašė skundo netenkinti. Atstovė 2011 03 14 posėdyje paaiÅ¡kino, kad teismas negali remtis pareiÅ¡kėjų nurodoma Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartimi, kadangi nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka ir apeliacinis skundas dar nėra iÅ¡nagrinėtas. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir vieÅ¡osios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus 2010 09 17 iÅ¡duotas Leidimas (pažymėjimas) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė skyriaus vedėjas (b. l. 5, 39).Nustatyta, kad Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacija (toliau – LPSK) 2010 09 09 praÅ¡ymu Nr. 262 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su praneÅ¡imu dėl mitingo organizavimo (b. l. 35).

Å iuo praneÅ¡imu informavo, kad LPSK, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sÄ junga „Solidarumas“, Lietuvos žurnalistų sÄ junga, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija 2010 09 29 organizuos mitingÄ â€žGana skurdinti žmones. Svarbiausia – darbo vietų kÅ«rimas ir ekonomikos augimas“, kad mitingas bus organizuojamas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ((duomenys neskelbtini)), kad mitingo pradžios laikas numatytas 12 val., pabaigos laikas – 14.30 val., kad numatoma, jog mitinge dalyvaus apie 4000 žmonių.

Lietuvos darbo federacija 2010 09 15 raÅ¡tu Nr. 101-2010 „Dėl sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ â€œ, vadovaudamasi Susirinkimų įstatymo 12 straipsniu, prašė Lietuvos darbo federacijai pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , kuris buvo priimtas iÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymÄ leisti 2010 09 29 12 val. organizuoti mitingÄ prie Vyriausybės (b. l. 36). Ä® šį raÅ¡tÄ skyrius, kuris iÅ¡davė leidimÄ , atsakė 2010 09 20 raÅ¡tu Nr. A51-20214(2.3.4.2-SM3). Å iuo raÅ¡tu Lietuvos darbo federacijai siunčiamas iÅ¡duotas leidimas organizuoti renginį (susirinkimÄ ), nurodoma, kad atsakymas gali bÅ«ti skundžiamas, paduodant skundÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, arba Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 37).

IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų darytina iÅ¡vada, kad leidimas (pažymėjimas) organizuoti susirinkimÄ iÅ¡duotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 09 17 įsakymu „Dėl Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijos organizuojamo mitingo“ Nr. A30-1056. Å iame įsakyme nurodoma, kad administracijos direktoriaus pavaduotojas suderina mitingo, organizuojamo 2010 09 29, laikÄ â€“ 16-18.30 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie V.

Gerulaičio g. (prie „Siemens“ arenos), laikÄ , vietÄ ir formÄ (b. l. 38). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 04 28 sprendimu Nr. I-1521 nustatė nuolatines susirinkimų vietas Kalnų parke ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie V. Gerulaičio gatvės, mitingų ir kitų renginių laikas nuo 8 val. iki 22 val. (b. l. 40). Taip pat nustatyta, kad pateiktas praneÅ¡imas dėl 2010 09 29, 13-15 val. organizuojamo mitingo prie Vyriausybės buvo nagrinėjamas Renginių (susirinkimų) derinimo komisijoje (toliau – komisija), kurios 2010 09 15 posėdis buvo protokoluojamas (b. l. 26-27).

Protokole nurodoma, kas dalyvavo posėdyje, nurodant pavardes ir kÄ tas asmuo atstovauja, tačiau protokoluojant „kviestuosius“ nenurodomos nei dalyvavusių asmenų pavardės, nei jų įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, nei jų atstovaujamos organizacijos. Protokolo dalyje „Svarstyta“ nurodoma, kÄ kalbėjo komisijos nariai, policijos atstovas, komisijos pasiÅ«lymo esmė, bet visiÅ¡kai nenurodyta, ar kviestieji asmenys, t. y. renginių organizatoriai, jų atstovai, sutiko su komisijos pasiÅ«lymais, ar turėjo prieÅ¡taravimų.

Toliau protokole apraÅ¡oma, kas nutarta, kokių reikalavimų privalo laikytis organizatoriai, kam pavedama iÅ¡duoti leidimÄ Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijai. Dėl to teismas apklausė liudytojais visus dalyvavusius 2010 09 15 komisijos posėdyje komisijos narius bei galimus (teismo nustatytus) kviestuosius asmenis. Teismo posėdžiuose 2011 04 18 ir 2011 06 02 liudytoju apklaustas V. P. paaiÅ¡kino, kad jis tuo metu buvo Lietuvos darbo federacijos pirmininkas. Apie savivaldybės administracijoje vyksiantį komisijos posėdį jis sužinojo iÅ¡ savo sekretorės. Jis nuvyko į komisijos posėdį.

IÅ¡ mitingo organizatorių dalyvavo tik jis. Komisija jam nepaaiÅ¡kino, kodėl pakeista mitingo vieta ir laikas, tik informavo, kad bus pakeista. Jam žodžiu pranešė sprendimÄ , kad mitingo laikas ir vieta pakeičiami. Jis paaiÅ¡kino, kad nei laikas, nei vieta organizatoriams netinka, kad komisija žlugdo mitingÄ ir kad jie informuos Europos profesinę sÄ jungÄ . PaaiÅ¡kino, kad organizatoriai yra susitarę, kad jeigu kurio nors jų atstovo nėra, jie automatiÅ¡kai atstovauja vieni kitus. K. komisijos posėdyje nedalyvavo, nes, atrodo, buvo iÅ¡vykęs. Mitingas leidime įraÅ¡ytu laiku ir kitoje vietoje neįvyko visiÅ¡kai.

Kitas organizatorių atstovas A. A. K. teisme patvirtino, kad tÄ dienÄ jis komisijos posėdyje nedalyvavo.Komisijos nariai V. D., G. T., V. G., E. Z., V. S., I. M., A. M., B. R., E. konkrečių 2010 09 15 komisijos posėdyje vykusių pokalbių, svarstymų neprisiminė, neprisiminė, kas iÅ¡ organizatorių dalyvavo sprendžiant leidimo pareiÅ¡kėjams iÅ¡davimo klausimÄ . Liudytoja V. S., komisijos posėdžio sekretorė, paaiÅ¡kino, kad tai dienai į posėdį leidimÄ ji iÅ¡rašė tik A. K., tačiau ji neprisiminė, koks profesinių sÄ jungų atstovas dalyvavo posėdyje ir kÄ jis kalbėjo.

Tačiau ji nurodė, kad paprastai įraÅ¡o, kÄ atstovas kalba posėdyje. Ji paaiÅ¡kino, kad kai pakviečia užeiti į komisijos posėdžių salę organizatorių atstovÄ , ji jo tapatybės netikrina. PaaiÅ¡kino, kad apie priimtus sprendimus skelbiama nedelsiant žodžiu. Liudytojas V. P. paaiÅ¡kino, kad jis praėjo į posėdį be jokio leidimo, paaiÅ¡kino budinčiam, kad eina į komisijos posėdį, ir buvo įleistas. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad V. P. dalyvavo komisijos posėdyje.

Liudytojas E. M. aiÅ¡kino, kad buvo daugiau organizatorių atstovų, tačiau jis tiksliai negalėjo prisiminti, ar bÅ«tent 2010 09 15 komisijos posėdyje. Tačiau Å¡io liudytojo parodymai nepaneigia V. P. paaiÅ¡kinimų, kad jis nesutiko su mitingo vietos ir laiko pakeitimu, nes liudytojas teigė, kad organizatorių atstovas, sužinojęs, kad keičiama vieta ir laikas, prašė leisti mitingÄ prie Vyriausybės kaip eitynes link Seimo. Kadangi dauguma komisijos narių konkrečių pasisakymų neatsimena, nepaneigti liudytojo V.

P. parodymai, kad jis nesutiko su mitingo laiko ir vietos pakeitimu.  Ginčo santykius reglamentuoja Susirinkimų įstatymas (1993 12 02, Nr. I-317, Žin., 1993, Nr. 69-1291). Å io įstatymo 9 straipsnio nuostatos patvirtina, kad susirinkimų organizavimui gauti leidimÄ nustatyta pareikÅ¡tinė forma, Å¡ioje normoje numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti praneÅ¡imas apie susirinkimų organizavimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjų pateiktas praneÅ¡imas buvo priimtas ir nagrinėjamas, daroma iÅ¡vada, kad praneÅ¡imas atitiko įstatyme keliamus reikalavimus.

Savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas iÅ¡duoda nustatytos formos pažymėjimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant praneÅ¡imÄ paaiÅ¡kėja aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali bÅ«ti organizuojamas praneÅ¡ime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams, gali bÅ«ti pateikiami ir svarstomi pasiÅ«lymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko.

Susirinkimų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad gali būti priimami dviejų rūšių sprendimai:

1) iÅ¡duoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos;

2) atsisakyti iÅ¡duoti tokį pažymėjimÄ , jeigu organizuojant susirinkimÄ gali bÅ«ti pažeista valstybės ar visuomenės saugumas, vieÅ¡oji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Atsižvelgiant į ginčijamo dokumento turinį, daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomos minėtos normos nuostatos. Taip pat daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes, yra ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas, o bÅ«tent įstatyme nurodytas dokumentas – Pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjų paduoto skundo turinio (skundo 2 punktas) daroma iÅ¡vada, kad, pareiÅ¡kėjų vertinimu, savivaldybės institucija neiÅ¡davė leidimo rengti mitingÄ organizatorių praÅ¡omu laiku ir praÅ¡omoje vietoje, t. y. priėmė sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti pažymėjimÄ .

Kita pareiÅ¡kėjų skundo motyvacija yra susijusi su vilkinimu, su tuo, kad priimtas sprendimas nėra motyvuotas (atsisakymas pagal Susirinkimų įstatymo 12 straipsnį turi bÅ«ti motyvuotas), sprendimas įteiktas pareiÅ¡kėjams, praleidus Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ â€“ sprendimas turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas nedelsiant, t. y. praneÅ¡imo iÅ¡nagrinėjimo dienÄ , o pareiÅ¡kėjai (Lietuvos darbo federacija) leidimÄ (pažymėjimÄ ) gavo tik 2010 09 20 ir po jų specialaus praÅ¡ymo.   Ginčijamas sprendimas, t. y. leidimas (pažymėjimas), kuriame nurodyta, kad leidžiama organizuoti mitingÄ , tačiau ne pareiÅ¡kėjų nurodytu laiku ir ne jų praÅ¡omoje vietoje.

Tokių sprendimų ginčijimo tvarkos Susirinkimų įstatymas nenumato, tačiau toks sprendimas laikytinas teisėtu tik tuo atveju, jeigu susirinkimo vieta ir laikas iÅ¡ tiesų buvo suderinti (11 straipsnio 1 dalies 1 punktas „dėl suderintos vietos, laiko ir formos“). Nėra pagrindo teigti, kad savivaldybės administracija priėmė kokį nors sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti pažymėjimÄ , todėl teismas vertins tik sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ (pažymėjimÄ ) dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos.

Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, kaip ir visame Å¡iame straipsnyje, reglamentuojami praneÅ¡imo nagrinėjimo terminai ir tvarka. Å io straipsnio 3 dalyje nėra pasakyta, kaip turi bÅ«ti priimamas sprendimas „dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos“, o pasakyta tik, kaip turi bÅ«ti teikiami ir svarstomi pasiÅ«lymai. Todėl daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjant ginÄÄ dėl iÅ¡duoto pažymėjimo teisėtumo, bÅ«tina atsižvelgti į Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir įvertinti, ar iÅ¡ tiesų su susirinkimo organizatoriais buvo suderinti klausimai dėl susirinkimo vietos ir laiko, juos pakeičiant. Nustatyta, kad ginčijamas leidimas (pažymėjimas) iÅ¡duotas apsvarsčius praneÅ¡imÄ 2010 09 15 Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje.

Nors Å¡io posėdžio protokole visiÅ¡kai nenurodyta, kas iÅ¡ organizatorių atstovų dalyvavo, ar jie sutiko su pasiÅ«lymais (t. y. suderino vietÄ ir laikÄ ), tačiau Lietuvos darbo federacijos atstovė užtikrino, kad susirinkime iÅ¡ organizatorių dalyvavo Å¡ios federacijos pirmininkas V. P., bet jam žodis suteiktas nebuvo ir leidimas (pažymėjimas) nedelsiant po nagrinėjimo įteiktas nebuvo. Minėta, kad panaÅ¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. P., tik jis aiÅ¡kino, kad prieÅ¡taravo dėl tokio sprendimo priėmimo.

Atsakovės atstovė aiÅ¡kina, kad jis sprendimÄ girdėjo, kadangi tai pats pripažino, raÅ¡ydamas savivaldybės administracijai 2010 09 15 raÅ¡tÄ (b. l. 8). Tačiau prieÅ¡ingai, nei aiÅ¡kina atsakovės atstovė, Å¡is raÅ¡tas tik patvirtina, kad organizatoriaus Lietuvos darbo federacijos atstovas suprato, jog organizatorių praneÅ¡imÄ iÅ¡ viso atsisakyta tenkinti, ir jis praÅ¡o pateikti motyvuotÄ sprendimÄ , kurį numato Susirinkimų įstatymo 12 straipsnis, kas reiÅ¡kia, kad, jo įsitikinimu, buvo priimtas Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad svarstant praneÅ¡imÄ komisijos posėdyje 2010 09 15 dalyvavo vienas organizatorių atstovas, kas atitinka V. P. parodymus. Tačiau atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo, nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad bent su Å¡iuo atstovu iÅ¡ tiesų buvo suderinta kita susirinkimo vieta ir kitas laikas, kad Å¡is atstovas kaip nors bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ pakeisti vietÄ ir laikÄ . Tuo tarpu Å¡io atstovo pasiraÅ¡ytas 2010 09 15 raÅ¡tas Nr. 101-2010 patvirtina, kad kita susirinkimo vieta ir kitas laikas su juo nebuvo suderinti.

Administracija patvirtina, kad komisijos posėdyje dalyvavo tik vienas atstovas, kai tuo tarpu praneÅ¡imÄ apie susirinkimÄ pasirašė dviejų organizacijų atstovai. Administracijos atstovė paaiÅ¡kino, kad nėra duomenų, jog Å¡is vienas atstovas turėjo įgaliojimÄ atstovauti visus organizatorius, tačiau teigia, kad toks jo atstovavimas yra preziumuojamas vien dėl to, kad jis dalyvavo komisijos posėdyje. Organizatorių atstovo pasisakymas komisijos posėdžio protokole nenurodytas, nenurodyta, kad jis kaip nors iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su pasiÅ«lymais dėl kitos susirinkimo vietos ir laiko.

Dėl nurodytų aplinkybių ir dėl minėtų liudytojų parodymų daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju vieno iÅ¡ organizatorių atstovų dalyvavimas komisijos posėdyje kviestojo asmens teisėmis nereiÅ¡kia nagrinėjimo klausimo su juo suderinimo ir juo labiau nereiÅ¡kia klausimo suderinimo su susirinkimo organizatoriais.   Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡duodant pareiÅ¡kėjams leidimÄ (pažymėjimÄ ) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos, pažeistos Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes iÅ¡duotas pažymėjimas, kuriame klaidingai nurodyta, kad klausimas yra suderintas, ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad pažymėjimas iÅ¡duodamas praneÅ¡imo iÅ¡nagrinėjimo dienÄ - iÅ¡ Å¡io straipsnio formuluotės aiÅ¡ku, kad kalbama ne apie žodinį sprendimÄ , bet apie nustatytos formos pažymėjimÄ , kuriam Å¡i norma kelia atitinkamus reikalavimus.

Jau iÅ¡ iÅ¡duoto leidimo (pažymėjimo) datos akivaizdu, kad jis iÅ¡duotas 2010 09 17, o ne 2010 09 15, kai klausimas buvo svarstomas ir nagrinėjamas. Ä®statymas reikalauja ne tik žodinio praneÅ¡imo apie sprendimÄ , bet reikalauja, kad pažymėjimas bÅ«tų iÅ¡duotas iÅ¡nagrinėjimo dienÄ (11 straipsnio 2 dalis), taigi įstatymas kalba apie raÅ¡ytinio dokumento įteikimÄ . Nurodyti pažeidimai yra įstatyme nustatytos procedÅ«ros pažeidimai, dėl kurių skundžiamas aktas gali bÅ«ti panaikintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

Atsakovė teisingai nurodo, kad Å¡iuo atveju svarbu yra tai, ar procedÅ«ros pažeidimas įtakojo priimto sprendimo pagrįstumÄ . Å iuo atveju galima teigti, kad procedÅ«rinis pažeidimas, ypatingai sprendimo priėmimas nesuderinus susirinkimo vietos ir laiko pakeitimo su organizatoriais, nulėmė neteisėto iÅ¡ esmės sprendimo priėmimÄ . Tokiu netinkamu įstatymo taikymu padaromas pareiÅ¡kėjų teisių ir įstatymų saugomų interesų esminis pažeidimas (paneigiama konstitucinė teisė nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo).

PraneÅ¡imÄ padavę asmenys, su kuriais pakeitimai nebuvo suderinti, pagrįstai tikėjosi, kad tokiu atveju bus priimtas sprendimas, kurį numato Susirinkimų įstatymo 12 straipsnis. Viena iÅ¡ žodžio „suderinti“ reikÅ¡mių, kurias pateikia Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., psl. 747) yra „padaryti, kad sutiktų“, kita reikÅ¡mė: „padaryti darnų, sutaikyti“. Abi Å¡ios reikÅ¡mės suponuoja tam tikrÄ susitarimÄ , pasiÅ«lymÄ ir sutikimÄ .

Atsakovė neįrodė, kad toks susitarimas buvo pasiektas, o tai, kad klausimas buvo svarstomas girdint vienam iš suinteresuotų atstovų, bet neatsižvelgiant į jo nuomonę, neįteikiant jam rašytinio pažymėjimo, nereiškia susitarimo ar pritarimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgiama į tai, kad liudytojai A. A. K. ir V. P. patvirtino, kad dėl pareiškėjų nurodytų pažeidimų planuotas mitingas leistoje vietoje ir leistu laiku neįvyko visiškai.

Atsakovė Å¡io fakto nepaneigė. Å iuo atveju teismas nevertina pareiÅ¡kėjų argumentų, kurie bÅ«tų tinkami nagrinėjant sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti pažymėjimÄ , t. y. argumentų, susijusių su teisės į taikių susirinkimų laisvę įgyvendinimu, Å¡ios teisės pažeidimu, nes tokio sprendimo nėra. Savivaldybės administracija tiesiog konstatavo, kad susirinkimo vietos ir laiko pakeitimas yra suderintas, ir iÅ¡davė leidimÄ (pažymėjimÄ ) dėl susirinkimo vietos ir laiko.

BÅ«tent tai ir pažeidžia pareiÅ¡kėjų teises, nes jų atžvilgiu priimtas sprendimas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų. Kitas pareiÅ¡kėjų reikalavimas yra įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams pažymėjimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos organizuoti mitingÄ 2010 09 29 12-14.30 valandomis prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ((duomenys neskelbtini), Vilniuje). Å is reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Ä®pareigojant savivaldybės administracijÄ priimti tokį sprendimÄ , kurio praÅ¡o pareiÅ¡kėjai, jokia pažeista ar ginčijama jų teisė nebus įgyvendinta ir apginta, nes pažymėjimas dėl susirinkimo praėjusiai datai jokių teisinių padarinių pareiÅ¡kėjams negali sukelti. Todėl Å¡is jų reikalavimas yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas. Reikalavimas dėl skubaus vykdymo yra iÅ¡vestinis iÅ¡ antrojo reikalavimo.PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti LPSK iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 100 Lt žyminis mokestis.

Byloje yra pateiktas Mokėjimo nurodymas (b. l. 4), kuris patvirtina, kad LPSK vardu sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Kadangi reikalavimai tenkinami tik iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjo LPSK naudai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 50 Lt. žyminio mokesčio suma.   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85 - 88 straipsnio 1, 2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 17 d. leidimÄ (pažymėjimÄ ) „Dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos“ Nr. (duomenys neskelbtini).Kitus reikalavimus atmesti.Priteisti Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacijai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 50 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų) teismo iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                       Irena Paulauskiene   Henrikas Sadauskas   Halina Zaikauskaitė