418aff52-ca7c-496a-9b8c-547c19dfcf7c · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-383-210/2020 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01497-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4.; 2.1.5.1.2.7.;2.1.5.1.3.11;2.6.10.2.4.1.;2.6.11.6.;3.3.1.20. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 15 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D.

J. ir D. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-242-952/2020 pagal ieÅ¡kovų A. Z. ir R. Z. ieÅ¡kinį atsakovams D. J. ir D. J. dėl daikto trÅ«kumų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. Z. ir R. Z. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 5848,80 Eur defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimui, 5 procentų palÅ«kanas nuo priteistos 5848,80 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2015 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 5176, iÅ¡ atsakovų nupirko namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra nupirkto namo statytojai, namas yra įregistruotas VÄ® Registrų centre 2008-06-19 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, statytoja – D. J., statyba Å«kio bÅ«du. Pagyvenus kelerius metus, pradėjo ryÅ¡kėti namo defektai. 2018 m. lapkričio mėnesį įlūžo gyvenamojo namo grindys. Dėl Å¡io įvykio kreipėsi į teismo ekspertÄ S. Z., praÅ¡ydami atlikti gyvenamojo namo statybos techninės veiklos ekspertinį tyrimÄ , kad bÅ«tų nustatyta, kokie yra Å¡io namo esminiai) projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų neatitikimai (trÅ«kumai bei kiek kainuotų trÅ«kumų Å¡alinimas, suraÅ¡ant ekspertizės aktÄ pagal ekspertui pateiktÄ klausimÄ ir pateiktÄ medžiagÄ . 2019-02-12 ekspertizės akte nurodyta, kad „dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukÅ¡te ir įlūžusių grindų namas netenka esminio statinio reikalavimo – naudojimo sauga.“ Ekspertizės metu atliktais skaičiavimais nustatyta, kad grindų defektų paÅ¡alinimo kaÅ¡tai yra 5848,80 Eur.

IeÅ¡kovai 2019-02-22 pateikė atsakovams pretenzijÄ , kurioje prašė iki 2019-03-04 sumokėti 5848,80 Eur už grindų defektų Å¡alinimÄ ir 1396 Eur papildomas iÅ¡laidas. Atsakovai 2019-03-05 atsiuntė atsakymÄ , kad nesutinka su pretenzija, nes suėjo 10 metų senaties terminas pretenzijai pateikti, namo kokybės trÅ«kumai buvo Å¡alių iÅ¡kart po sutarties sudarymo aptarti ir kompensuoti.

3. Atsakovai D. J. ir D. J. nesutikdami su ieÅ¡kiniu nurodė, kad atsakovai, remdamiesi UAB „TÅ«rio forma“ parengtu projektu bei RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotu Statybos leidimu pastatė gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2008-06-19 buvo pripažintas tinkamu naudoti ir tuo pagrindu įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2015-06-25 Å¡alys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Praėjus kelioms dienoms po sutarties pasiraÅ¡ymo, ieÅ¡kovai ėmė reikÅ¡ti pretenzijas atsakovams dėl gyvenamajame name įrengtos grindų apdailos, nes pagal namo projekto 12 lapÄ â€žApdailos darbų lentelė“ virtuvėje, koridoriuje, tambÅ«re numatyta grindų danga iÅ¡ akmens masės plytelių, tačiau realiai minėtose patalpose sumontuota laminuota grindų danga.

Ä®vertinę neesminį neatitikimÄ , kuris netrukdė eksploatuoti namo, bei, siekdami iÅ¡saugoti normalius bendravimo santykius, atsakovai sutiko dalį lėšų grÄ Å¾inti, todėl D. J. 2015-07-03 pavedimu per bankÄ sumokėjo R. Z. 6600 Eur. 2019 metų pradžioje ieÅ¡kovai vėl ėmė reikÅ¡ti atsakovams pretenzijas dėl gyvenamojo namo grindų. Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovų reikalavimais atlyginti žalÄ bei su 2019-02-12 eksperto S. Z. parengto ekspertizės akto iÅ¡vadomis. 2019-03-08 susitarta apie galimybę atsakovams su savo samdytu ekspertu atvykti apžiÅ«rėti gyvenamojo namo iki 2019-03-12.

Å alys sutarė, kad susitiks 2019-03-11. Atsakovams ir jų kviestai UAB „SDG“ specialistei V. M. 2019-03-11 atvykus į namų valdÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kėjo, kad nebeįmanoma apžiÅ«rėti ir įvertinti ginčo objekto, kadangi gyvenamojo namo grindys jau buvo paÅ¡alintos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieÅ¡kovų A. Z. ir R. Z. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų D.

J. ir D. J. 5455,98 Eur defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (5455,98 Eur) nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos (2019-09-06) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 880,00 Eur už eksperto atliktÄ ekspertizę bei eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje, 1406,16 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, 122,76 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieÅ¡kovų A. Z. ir R. Z. naudai. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų A. Z. ir R. Z. 70,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas atsakovų D.

J. ir D. J. naudai. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė bei iÅ¡ Å¡alių valstybei priteisė procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

5. Teismas vertino, kad ieškovų keliami reikalavimai namo grindims, jog jų konstrukcija atitiktų statinio esminius reikalavimus, yra įprasti būstui keliami reikalavimai. Teismas sprendė, kad konstatuoti pirkėjų nerūpestingumo ir neatsargumo nėra pagrindo, nes, remiantis ekspertizės aktu, daikto (gyvenamojo namo) trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad juos pastebėtų įprastas pirkėjas, neturintis specialių žinių, be to, neatidengus grindų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovai neturi pagrindo remtis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2 dalimi.

6. Teismo paskirtos ekspertizės akto iÅ¡vadose ir ekspertas teismo posėdžio metu konstatavo aplinkybę, kad esamiems bei nustatytiems ginčo namo defektams visiÅ¡kai nedarė įtakos jokie ieÅ¡kovų veiksmai, t. y. ginčo namo naudojimo ir eksploatavimo veiksmai, be to, Å¡is ekspertizės aktas Å¡ioje byloje yra raÅ¡ytinis įrodymas, kuris nėra paneigtais ar nuginčytas jokiais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl teismas vadovavosi Å¡io ekspertizės akto iÅ¡vadomis. Ä®vertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad atsakovai statydami namÄ sÄ moningai netinkamai paruošė pirmo aukÅ¡to namo grindų pagrindus, naudojo nekokybiÅ¡kÄ ir grindims nepritaikytÄ medžio drožlių plokÅ¡tę, taip taupydami statybos bei namo įrengimo kaÅ¡tus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, įsigydami namÄ negalėjo Å¡ių trÅ«kumų pastebėti, todėl juos pripažino tyčia paslėptais defektais.

7. Byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jie stengėsi tinkamai užtikrinti ginčo namo projektinių sprendinių įgyvendinimÄ pastato statybos proceso metu. IÅ¡ ekspertizės akto turinio teismas matė, jog taisant Å¡iuos defektus yra bÅ«tina paÅ¡alinti juos sukėlusias priežastis, o tam reikia atlikti esminių defektų Å¡alinimo darbus, kurių kaÅ¡tai, apskaičiavus vidutinėmis rinkos kainomis, yra Å¡ie: 5455,98 Eur statybos medžiagų ir darbų iÅ¡laidos bei 392,83 Eur grindų įrengimo brėžinių (projektinės dokumentacijos) paruoÅ¡imo kaÅ¡tai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ekspertizės akte nurodytos ir konstatuotos aplinkybės nėra nuginčytos kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl konstatavo, jog defektai nuo pat statybų pradžios egzistavo ir jie atsakovų buvo paslėpti ar sÄ moningai slepiami, t. y. statant ginčo namÄ nebuvo tinkamai atliktas ginčo namo grindų konstrukcijų formavimas, dėl to vėliau atsirado ir ginčo namo jau matomi defektai, t. y. grindų įlūžimas, todėl ieÅ¡kovams nurodžius, jog grindų įrengimo brėžinių neatliko, iÅ¡laidų dėl to nepatyrė, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams teismas priteisė tik ekspertizės akte nurodytus defektų Å¡alinimo darbų ir medžiagų kaÅ¡tus – 5455,98 Eur.

Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė visas aplinkybes dėl 880,00 Eur tiesioginių nuostolių buvimo, todėl juos priteisė iš atsakovų.

8. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas pripažino pagrindÄ konstatuoti, jog Å¡iuo atveju egzistuoja ginčo namo paslėpti trÅ«kumai, tai leido taikyti LR Statybos įstatymo 36 straipsnyje numatytų ilgesnių garantinių terminų skaičiavimÄ , be to, įvertinęs 2019-02-12 ekspertizės akto turinį, kad dėl netinkamos ginčo namo grindų konstrukcijos namo pirmame aukÅ¡te darbų trÅ«kumams turi bÅ«ti taikomi dvideÅ¡imties metų garantiniai terminai, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimams turi bÅ«ti taikomas dvideÅ¡imties metų garantinis terminas, ir pripažino, jog ieÅ¡kovai Å¡iuo atveju nepraleido ieÅ¡kinio senaties terminų, nes ginčo namas tinkamu naudoti buvo pripažintas 2008 m. birželio 19 d.

Teismui pripažinus, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukÅ¡to namo grindys buvo įrengtos su tyčia paslėptais defektais, 20 metų senaties terminas bÅ«tų 2028 m. birželio 19 d. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovai D. J. ir D. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad atsakovai neturi pagrindo remtis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, pažeidė civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalį, nes pasisakydamas dėl byloje nenurodytų faktų, peržengė atsakovų gynybos ribas ir tokiu bÅ«du išėjo už bylos ribų. 9.2. Teismas nenurodė, kodėl atmeta atsakovų atsikirtimus, jog ieÅ¡kovai, pirkdami namų valdÄ , atsisakė teisės ateityje reikalauti nuostolių dėl gyvenamojo namo kokybės, bei kad dėl netinkamo gyvenamojo namo grindų asortimento dar 2015-07-03 ieÅ¡kovams buvo sumokėta 6 600 Eur.

Teismas Å¡ių esminių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. 9.3. Apeliantų teigimu, teismas leido ieÅ¡kovams nepagrįstai praturtėti, nes neįvertino, kad jie iÅ¡ atsakovų už gyvenamojo namo grindis dėl netinkamo asortimento jau buvo gavę 6 600 Eur. Å ios sumos, kaip dalies sandorio kainos grÄ Å¾inimo, visiÅ¡kai turėjo pakakti ir naujoms grindims įrengti. Taigi jau prieÅ¡ ketverius metus ieÅ¡kovams buvo sudarytos galimybės naujai savo nuožiÅ«ra įsirengti grindis. 9.4. Atmesdamas atsakovų 2020-02-03 ir 2020-02-06 praÅ¡ymus pridėti prie civilinės bylos dokumentus, teismas pažeidė atsakovų teisės į gynybÄ , Å¡alių rungimosi bei procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus, nustatytus CPK 5 straipsnio 1 dalyje, 12, 17 straipsniuose.

Teismas taip pat neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovai sÄ moningai nesuteikė galimybės atsakovams ir jų samdytai specialistei tiesiogiai susipažinti su ginčo objektu. 9.5. Apeliantų nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, pernelyg sureikÅ¡mino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, ekspertizės aktÄ , nepagrįstai atmetė atsakovų, liudytojos V. M. parodymus, UAB „SDG“ 2019-03-13 Statinio apžiÅ«ros aktÄ , dėl to neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ . 9.6. Teismo iÅ¡vada, kad gyvenamojo namo grindys įlūžo dėl netinkamos, nekokybiÅ¡kos ir grindims nepritaikytos medžio drožlių plokÅ¡tės (toliau – MDP), paneigiama liudytojos V.

M. parodymais, Statinio apžiÅ«ros aktu bei prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais. 2019-02-12 S. Z. ekspertizės aktas parengtas nevisapusiÅ¡kai, neskaidriai, o eksperto paaiÅ¡kinimai teisme prieÅ¡taringi. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės kviesto liudytojo V. S. parodymus. 9.7. Ekspertas, žinojęs, kad tarp pardavėjų ir pirkėjų dėl namo kokybės bręsta konfliktinė situacija, kad ieÅ¡kovai ketina bylinėtis dėl grindų remonto iÅ¡laidų, apie savo tyrimÄ neinformavęs atsakovų, pažeidė skaidrumo, sÄ Å¾iningumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principus, nurodytus Teismo ekspertizės įstatymo 4 (1) straipsnio 1 dalyje, Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 6, 7, 8, 9 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas absoliučiai sureikÅ¡minęs ekspertizės aktÄ pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias nuostatas. 9.8. Teismas nepagrįstai atmetė UAB „SDG“ darbuotojų V. M. bei V. Å . 2019-03-13 Statinio apžiÅ«ros aktÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad gyvenamojo namo grindys virtuvėje bei svetainėje įlūžo tik dėl ieÅ¡kovų netinkamo grindų eksploatavimo. Ekspertas atskirai netyrė laminato kokybės, o teismas neturėjo galimybės tiesiogiai apžiÅ«rėti Å¡ios medžiagos, nes ieÅ¡kovai dar 2019 metų pradžioje ginčo objektÄ sunaikino.

Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovai prieÅ¡ įlūžtant grindims gyvenamajame name atliko nemažai remonto darbų: pakeitė stogÄ , įrengė palėpę. 9.9. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ekspertizės akte teisingai apskaičiuoti defektų Å¡alinimo kaÅ¡tai. Be to, teismas nesigilino į ieÅ¡kovų realiai patirtas iÅ¡laidas dėl grindų keitimo bei remonto darbų pobÅ«dį bei apimtį. IeÅ¡kovų pateikti kvitai ir sÄ matos dėl statybinių medžiagų pirkimo, apmokėjimo už darbus neįrodo pagrindinio reikalavimo. 9.10.

Teismas neatsižvelgė, kad tam tikri ieÅ¡kovų veiksmai, vertinant ginčo aspektu, nebuvo sÄ Å¾iningi, tai yra galbÅ«t ne pagal paskirtį panaudotas kreditas. Dėl 2018 m. lapkričio mėnesį įlūžusių grindų ieÅ¡kovas patyrė kojos traumÄ , taip pat susižalojo nepilnamečiai vaikai. IeÅ¡kovai nesudarė galimybės atsakovams pamatyti ieÅ¡kovų aptartus grindų defektus, sÄ moningai jų neįtraukė į gyvenamojo namo techninę ekspertizę, taip suteikdami sau teisę savaip interpretuoti ginčo dalykÄ , o atsakovams apribodami galimybę gintis. 9.11.

Teismas neturėjo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 36 straipsnį dėl 20 metų garantinio termino, nes nėra įrodytas nei defekto faktas, nei atsakovų tyčiniai veiksmai. Ieškovai naujas grindis įrengė taip pat ūkio būdu ir be techninio projekto. Kadangi gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti 2008-06-19, todėl garantinis 10 metų terminas paslėptiems statinio defektams baigėsi 2018-06-19. Sutrumpintas 6 mėnesių terminas, net ir atsižvelgus į CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl 2 metų termino, skaičiuojamo nuo sutarties sudarymo 2015-06-25 ir pasibaigė 2017-12-25.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. Z. ir R. Z. praÅ¡o apeliantų apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas apibendrinęs ir nurodęs CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostatas bylos ribų neperžengė. 10.2. Dėl ieÅ¡kovams sumokėtos 6600 Eur sumos nebuvo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo, todėl to neaptarimas nėra esminis dalykas iÅ¡vadai dėl nemotyvuoto sprendimo padaryti. 10.3.

Nepagrįstas apeliantų teigimas, kad teismas atmetė tik jų praÅ¡ymus, ne visi ieÅ¡kovų praÅ¡ymai taip pat buvo tenkinami. 10.4. Byloje esantis statybos techninės veiklos ekspertizės aktas nenuginčytas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iuo dokumentu. Atsakovai nepateikė įrodymų, kokias bÅ«tent statybines medžiagas sudėjo po laminatu. Atsakovai nepateikė savo kaÅ¡tų skaičiavimo metodikos, apskritai bet kokio savo apskaičiavimo, kurį bÅ«tų galimÄ analizuoti, jie neprašė eksperto apskaičiuotÄ sumÄ mažinti nusidėvėjimo procentu ar pan.

IeÅ¡kinį ieÅ¡kovai įrodinėjo ekspertizės aktu, o ne pakeistų grindų įsigijimo kvitais. 10.5. Banko prašė didesnės paskolos, nei sumokėjo už namÄ . Dėl grindų defekto mÅ«sų vaikai ir A. Z. patyrė traumas. 10.6. Teismas pagrįstai taikė LR statybos įstatymo 36 straipsnį „Statinio garantinis terminas“ ir CK 6.698 straipsnio 1 dalį. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties. Tik per baigiamÄ sias kalba atsakovai paprašė taikyti, be kitų, ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytÄ senaties terminÄ .

IeÅ¡kovai replikos teise negalėjo pasinaudoti CK 1.131 straipsnyje numatytomis teisėmis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacine tvarka sprendžiama dėl pardavėjų pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjų teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktÄ . Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju byloje kilo ginčas dėl grindų trÅ«kumų iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovams nusipirkus iÅ¡ atsakovų gyvenamÄ jį namÄ .

13. Teisėjų kolegija, vertindama bylos faktines aplinkybes atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju tarp šalių susiklostė ne statybos rangos, bet pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurie iš esmės ir turi lemti teismo padarytas išvadas vertinant šalių teikiamus reikalavimus, argumentus ir įrodymus. Svarbi šiuo atveju ir aplinkybė, jog abi šalys yra privatūs asmenys ir nei viena nėra profesionalūs statytojai ar nekilnojamojo turto vystytojai. Taigi, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.

Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę Å¡alinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trÅ«kumus, jeigu įrodys, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v.

UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010).

14. Jau minėta, jog tarp dviejų fizinių asmenų, kurie nėra tos srities profesionalai susiklostė jau eksploatuoto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo pirkimo pardavimo teisniai santykiai. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas – jau penkerius metus eksploatuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statytas Å«kio bÅ«du, statytoja – atsakovė D. J., namas statytas pagal gyvenamojo namo techninį projektÄ , kurio užsakovas – atsakovė D.

J., projekto rengėjas – UAB „TÅ«rio forma“, 2004-08-04 iÅ¡duotas statybos leidimas (t. 1, el. b. l. 84). Ginčo gyvenamasis namas 2008 m. birželio 19 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, el. b. l. 7). 2015 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5176 atsakovai pardavė, o ieÅ¡kovai nupirko ginčo gyvenamÄ jį namÄ (t. 1, el. b. l. 54–65). Minėtos sutarties 6.1.2. punkte nurodyta, kad pardavėjai garantuoja, jog nėra paslėptų pardavėjams žinomų daiktų trÅ«kumų, dėl kurių daiktais negalima bÅ«tų naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trÅ«kumus žinodami arba nebÅ«tų Å¡ių daiktų pirkę, arba nebÅ«tų už juos tiek mokėję (t. 1, el. b. l. 61.).

IeÅ¡kovų teigimu jiems eksploatuojant ginčo gyvenamÄ jį namÄ , pradėjo aiÅ¡kėti jo defektai, todėl ieÅ¡kovai kreipėsi į ekspertÄ , kad bÅ«tų nustatyti ginčo namo defektai (t. 1, el. b. l. 7–41). 2019 m. vasario 12 d. Ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad ekspertizės metu nustatyta, jog dėl netinkamos grindų konstrukcijos namo pirmame aukÅ¡te (iÅ¡skyrus garažo, katilinės, vonios ir WC patalpas) ir įlūžusių grindų namas netenka esminio statinio reikalavimo – naudojimo sauga (galimi nelaimingi atsitikimai, pvz., paslydimas, kritimas ir pan.).

Todėl siÅ«loma, kol pagal teisės aktus statytojui yra galiojantis statinio garantinis terminas (tokiems defektams terminas yra ne trumpesnis nei 20 metų, skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, t. y. nuo 2008-06-19), per tinkamÄ laikÄ grindų įrengimo darbų defektus (trÅ«kumus) iÅ¡taisyti.

15. Kaip minėta, pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

17. IeÅ¡kovai proceso metu laikosi pozicijos, kad prieÅ¡ sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kaip apdairÅ«s, rÅ«pestingi, atidÅ«s asmenys, apžiÅ«rėjo planuojamÄ Ä¯sigyti turtÄ , žinojo, kokios jo kokybinės savybės, kaip jis atrodo, ir perkamo turto kokybė juos tenkino, jokių vizualiai matomų trÅ«kumų jie nepastebėjo. Gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to grindų įrengimo trÅ«kumus pastebėjo tik pagyvenus kelerius metus. Å ie trÅ«kumai nebuvo pastebimi įsigyjant namÄ , jie nebuvo matomi neatidengus grindų. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovų įsigytas gyvenamasis namas turi namo vidaus grindų defektus, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino kaip parduoto daikto trÅ«kumÄ , kuris nebuvo atskleistas ieÅ¡kovams iki sutarties sudarymo, todėl teismas ieÅ¡kovams iÅ¡ namo pardavėjų priteisė 5455,98 Eur grindų defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

18. Visgi, teisėjų kolegija sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, sprendžia, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir nevertino namo pardavėjų nurodomų aplinkybių, kad dar 2015-07-06 dėl netinkamo gyvenamojo namo grindų asortimento atsakovai ieÅ¡kovams sumokėjo 6600 Eur. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieÅ¡kovams 6600 Eur suma buvo sumokėta ne dėl prastos grindų kokybės, o dėl to, kad parduoto namo vidaus grindų apdaila neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto asortimento (CK 6.332 straipsnis).

Akivaizdu, kad Å¡is neatitikimas (dėl grindų įrengimo asortimento, t. y. akmens masės plytelės ar linoleumas, paklotas ant medžio pagrindo neatitikimo projektui) turėjo bÅ«ti akivaizdus ir matomas net ir neprofesionaliam pirkėjui. Taigi Å¡iuo atveju yra svarbi aplinkybė, jog po sutarties pasiraÅ¡ymo pardavėjų buvo sumokėta pirkėjams 6600 Eur. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su atsakovų ieÅ¡kovams sumokėta 6600 Eur suma, nevertino atsakovų teiktų argumentų ir dėl Å¡ių pinigų sumos visiÅ¡kai nepateikė savo argumentų.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų 2020-02-03 ir 2020-02-06 praÅ¡ymus pridėti prie civilinės bylos dokumentus, pažeidė atsakovų teisės į gynybÄ , Å¡alių rungimosi bei procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus, nustatytus CPK 5 straipsnio 1 dalyje, 12, 17 straipsniuose. Teisėjų kolegija tokiai apeliantų pozicijai linkusi pritarti.

20. Šiuo atveju naujų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybę apeliantai grindė nuomonės tarp eksperto S. Z. ir liudytojos V. M. nesutapimu pasisakant dėl tyčia paslėpto defekto sampratos ir esmės. Taigi nors tai iš esmės teorinio pobūdžio argumentai, tačiau teismas juos privalėjo įvertinti išklausęs kitos šalies atsikirtimus.

21. Teismas atmesdamas atsakovų prašymus pridėti prie bylos dokumentus tik formaliai vadovavosi CPK 245 straipsnio 2 dalimi, neatsižvelgė, kad to paties posėdžio metu dar buvo apklausiami ieškovės prašymu iškviesti du liudytojai, kad dokumentai su statybos technine priežiūra yra nusipirkto gyvenamojo namo projekto sudėtinė dalis. Visi kiti dokumentai buvo gauti iš internete viešai prieinamų statybinių medžiagų gamintojų ir prekybininkų tinklalapių. Šie dokumentai buvo teikti teismui per EPP, likus 3 dienos iki 2020-02-06 posėdžio, todėl jų pridėjimas negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tokiu bÅ«du apribojo įstatyme įtvirtintÄ atsakovų teisę ir galimybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsikirsti į ieÅ¡kovų reikalavimus, juolab, jog skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2020-02-06 posėdžio metu atsisakydamas pridėti prie bylos atsakovų praÅ¡omus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, jų skundžiamame sprendime nevertino ir dėl jų nepasisakė.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas, iÅ¡siskyrus specialias žinias turinčių S. Z. ir V. M. paaiÅ¡kinimams, pernelyg sureikÅ¡mino ekspertizės aktÄ , nevertino atsakovų, liudytojos V. M. parodymus, UAB „SDG“ 2019-03-13 statinio apžiÅ«ros aktÄ . Teismo vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad tik po ekspertizės akto parengimo ir grindų, kaip ginčo objekto, iÅ¡ardymo, atsakovams buvo suteikta galimybė atvykti į ginčo vietÄ , kurioje ginčo objekto jau nebebuvo. Å iuo atveju teismas nesvarstė galimybės, kad gyvenamojo namo grindys virtuvėje bei svetainėje galėjo įlūžti ir dėl ieÅ¡kovų netinkamo grindų eksploatavimo, be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovai prieÅ¡ įlūžtant grindims gyvenamajame name atliko nemažai remonto darbų.

23. Ä®statymas numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo bÅ«dais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius, ir specialiaisiais teisių gynimo bÅ«dais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡skyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktÄ pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirkėjai prašė priteisti iÅ¡laidas už trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinosios sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai).

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teisėju kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ekspertizės akte teisingai apskaičiuoti 5 848,81 Eur defektų Å¡alinimo kaÅ¡tai, neįsigilino į ieÅ¡kovų realiai patirtų grindų keitimo ir remonto darbų pobÅ«dį bei apimtį. Taigi, Å¡iuo atveju teismas nevertino ieÅ¡kovų faktiÅ¡kai patirtų tariamų defektų taisymo iÅ¡laidų ir, esant apeliantų prieÅ¡taravimas, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, liko neatskleistas nuostolių dydis.

25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Tačiau vien Å¡ios sÄ lygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo – Å¡ios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių keliÄ pačiam apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 46 punktas).

26. Atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo vertintos Å¡ios nutarties 18, 21, 22 ir 24 punktuose nurodytos aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobÅ«dį, papildomai tirtinų Å¡ioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ) bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ .

Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 28. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vytautas Kursevičius Egidijus Mockevičius Vilija Valantienė