4189b927-dd38-4d3f-b143-e7fbff362ceb · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13213-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Renatai Stanulienei,nuteistajam H.

D. B., jo gynėjai advokatei N. G.,nukentėjusiosios P. T. R. atstovui V. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pa­gal nukentėjusiosios P. T. R. atstovo V. R. apeliacinį skun­dÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo H. D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį nubaustas 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.Nukentėjusiosios P. T.

R. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai P. T. R. priteista 1 346,11 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai keturias­de­Å¡imt Å¡eÅ¡i eurai vienuolika euro centų) turtinei žalai bei 3 000 Eur (trys tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : H. D. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Merce­des Benz ML 400“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pravažiavimu tarp namų link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad prieÅ¡ pra­dė­da­mas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančios teri­to­ri­jos, nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusios pėsčiosios P. T. R., kurios ju­dė­jimo kryptį jis kirto, jÄ partrenkė ir padarė kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos su­trik­dymÄ .Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, sprendė, kad byloje yra pa­kan­ka­mai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamojo H.

D. B. kaltės padarius jam in­kri­minuotÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Spręsdamas neturtinės žalos at­ly­ginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajai P. T. R. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio P. T. R. neabejotinai teko iÅ¡kęsti fizinį skausmÄ , di­de­lius nepatogumus bei dvasines kančias. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl darbo nete­kimo nėra patvirtintos objektyviais duomenimis.

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dy­džio, teismas atžvelgė ir į tai, jog kaltinamasis H. D. B. eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blai­vus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga. Be to, teis­mas įver­tino, jog pati nukentėjusioji nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi, kas taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas V. R. praÅ¡o pakeisti Kauno apy­linkės teis­mo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria sumažintas P. T.

R. pri­teistos neturtinės žalos dydis ir atmestas reikalavimas priteisti palÅ«kanas, ci­vi­linį ieÅ¡kinį pa­ten­kinti pilnai. Skunde teigiama, jog eismo įvykis įvyko pravažiavimo tarp gyvenamųjų namų pabaigoje, įvažiavime į Pramonės prospektÄ . Toks eismas KET prasme yra laikytinas eismu daugia­bu­Äių namų kiemuose, kuriam taikomos KET XXI skyriaus nuostatos, o bÅ«tent jose nustatyta pėsčiųjų pirmumo teisė prieÅ¡ transporto priemones. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji nesilaikė savo kaip pėsčiosios pareigų.

Apelianto teigimu, teismas ne visai tinkamai vertino eismo įvykio kilimo mechanizmÄ . Tiek liudytojas J. K., tiek nuteistasis parodė, kad automobilis buvo pilnai sustojęs. Ver­ti­nant automobilio plotį ir kontakto metu atsiradusius dulkių nutrynimus ties automobilio ka­poto viduriu, akivaizdu, kad prieÅ¡ stovintį automobilį nukentėjusioji buvo nuėjusi ne ma­Å¾es­nį atstumÄ kaip pusė to automobilio pločio, o tai, tikėtina, yra daugiau kaip du nu­ken­tėjusiosios žingsniai. IÅ¡ to galima manyti, kad nukentėjusioji pradėjo judėti prieÅ¡ pilnai sus­to­jusį au­to­mobilį, o automobilis pradėjo važiuoti jai einant pro automobilio priekį.

Todėl teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji buvo nepakankamai rÅ«pestinga yra nepagrįsta, o kartu tai negali bÅ«ti ver­tinama kaip aplinkybė sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ . Skunde taip pat pažymėta, kad nukentėjusioji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusioji ir jos atstovas teismui paliudijo, kad nukentėjusioji buvo atleista iÅ¡ darbo. Teismas neturėjo pa­grindo tuo netikėti. Teismui atmetus reikalavimÄ dėl palÅ«kanų, Å¡io reikalavimo kaip kylančio iÅ¡ reikalavimo dėl kurio jau priimtas teismo sprendimas, nukentėjusioji negalės reikÅ¡ti teisme civiline tvarka ir patirtas nuostolis, dėl to, kad žala nebuvo atlyginta laiku draudimo bendrovės, nes kal­ti­na­masis neigė savo kaltę, taip ir liks neatlygintas, o tai neatitinka principo, kad patirta žala turi bÅ«ti pilnai atlyginta.

Todėl nuosprendžio dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti pa­lÅ«­kanas, yra neteisėta. Civilinis atsakovas – draudimo bendrovė AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pateikė at­si­lie­pimÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, civilinė ieÅ¡kovė jaus realias nei­gia­mas ilgalaikes pasekmes ateityje ir negalės užsiimti savo įprastine kasdienine veikla.

At­si­liepime pažymėta, kad vadovaujantis teismų praktika, analogiÅ¡kose situa­ci­jo­se asmenims, paty­ru­siems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 600 Eur iki 3000 eur. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas patvirtino apelia­ci­nio skundo rei­kalavimus ir jame nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Pro­ku­rorė pra­Å¡Ä— skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skun­dÄ atmesti.Nukentėjusiosios atstovo V.

R. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nukentėjusiosios atstovas V. R. apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės ir jam paskirtos baus­mės neginčija, praÅ¡o visiÅ¡kai patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl netur­ti­nės žalos ir palÅ«kanų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas H.

D. B. kaltu, rėmėsi įsta­ty­mo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­me­nimis. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡­va­dos, juos įver­tino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Pirmos instancijos teismas, indivi­dua­li­zuodamas ir skirdamas H. D. B. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tÄ nusikalstamÄ veikÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepa­Å¾ei­dė, va­do­va­vosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

Dėl neturtinės žalos dydžioSkunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai pri­teis­tos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka.Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip as­mens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gy­ve­ni­mai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė de­pre­sija, pažeminimas, reputacijos pablo­gė­ji­mas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teis­mo įvertinti pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas netur­ti­nės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ pa­dariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos tur­tinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡­mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾i­nin­gumo, tei­singumo ir protingumo kriterijus.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusi­kals­ta­mos veikos pasekmes, žalÄ padariusio H.

D. B. kaltę, nukentėjusiosios P. T. R. patirtÄ skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nukentėjusiosios atstovo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principais, jai priteisė mažesnę sumÄ nei buvo praÅ¡oma. Civiliniu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pri­teisti 5 000 Eur neturtinės žalos, tuo tarpu apylinkės teismas praÅ¡omÄ sumÄ sumažino iki 3 000 Eur.Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį svei­katos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai.

Žalos dydis turi bÅ«ti pro­tingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nu­ken­tė­ju­sia­jai padarytų sužalojimų mastÄ bei pobÅ«dį, kad dėl nuteistojo H. D. B. nusi­kals­tamos veikos nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , įvertino nuteistojo neteisėtais veiksmai su­kel­tas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nu­ken­tė­jusioji iki eismo įvykio neturėjo akivaizdžių sveikatos problemų.

Sprendžiant iÅ¡ by­los me­džia­gos 2014 m. gruodžio 23 d. įvykis pakeitė nukentėjusiosios gyvenimÄ , jai teko patirti daug skaus­mo, iÅ¡gyvenimų, ilgÄ gydymo, reabilitacijos procesÄ . Reikia įvertinti ir tai, kad be kitų sužalojimų nukentėjusioji, bÅ«dama garbaus amžiaus, patyrė ir pakankamai rimtÄ galvos, gy­vybiÅ¡kai pa­vo­jingo organo, traumÄ . Nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo H. D. B. veiksmų nu­kentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiosios elgesys taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

Å iÄ savo iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas grindė Lie­tuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ti­kė­tina, jog pėsčioji P. T. R. buvo kliudyta automobilio „Mercedes Benz“ priekine da­limi, automobiliui pravažiavus pėsčiųjų tako linijÄ ir jam judant deÅ¡inio posÅ«kio kreive. Spe­cia­listas nurodė, kad negalima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui.

Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo H. D. B. veiksmai – įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos, nepra­lei­do iÅ¡ deÅ¡inės pusės judėjusios pėsčiosios P. T. R. ir jÄ kliudė – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Tikėtina, pėsčiosios P. T. R. veiksmai – į kitÄ Ä¯va­Å¾iavimo va­Å¾iuojamosios dalies pusę judėjo ne pagal pėsčiųjų tako linijÄ â€“ techniniu požiÅ«riu tu­rėjo prie­Å¾astinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 126-129).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aptartu ekspertizės aktu, kurio iÅ¡vadų teisėtumas apeliaciniame skunde nėra gin­Äijamas.Apeliaciniame skunde nurodyti automobilio pločio ir nukentėjusiosios žingsnių skaičiavimai, kurie neva įrodo, kad nukentėjusioji pradėjo judėti prieÅ¡ pilnai sustojusį automobilį, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino aplinkybės, kad po Å¡io eismo įvykio nutrÅ«ko nukentėjusiosios darbinė veikla, kadangi nei nu­ken­tėjusioji, nei jos atstovas neteikė į bylÄ jokių įrodymų, jog dėl aptariamo įvykio nuken­tė­ju­sioji nustojo dirbti.

Nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas pagrindas, kad teismas turėjo įpa­reigoti pateikti dokumentus įrodančius civilinio ieÅ¡kinio pagrindimo teiginius, kadangi ieÅ¡­ki­nio argumentus turi pagrįsti ieÅ¡kinį padavęs asmuo.Taigi, apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pa­grindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimÄ , pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikÅ¡­mingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

Pa­Å¾y­mėtina, kad nukentėjusiajai priteista 3 000 Eur neturtinė žala, įvertinus visumÄ nustatytų ap­lin­kybių, yra teisinga, proporcinga padarytai moralinei žalai ir atitinka formuojamÄ teismų prak­tikÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ Ä¯prastiniu atveju priteisiamas netur­tinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 eurų (kasacinės nutarys Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017). Nagrinėjamu atveju nei apeliaciniame skunde, nei jį nagrinėjant nebuvo pateikta ir nurodyta objektyvių duomenų ar aplinkybių, kas leistų pagrįstai ženkliai nu­tol­ti nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės ins­tan­cijos teismas Å¡iame kontekste visgi atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra indi­vi­duali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo kon­kre­Äių bylos aplinkybių. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo spren­dimas nustatyti bÅ«tent tokio dydžio nukentėjusiajai P. T. R. priteistinÄ netur­tinės žalos atlyginimÄ yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .

Didinti priteistos neturti­nės žalos dydį nukentėjusiosios atžvilgiu, nėra pagrindo.Dėl procesinių palÅ«kanųApeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas taip pat praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teis­mo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti procesines pa­lÅ«­kanas. Šį savo praÅ¡ymÄ atstovas motyvuoja tuo, kad dėl to, jog žala nebuvo atlyginta laiku drau­dimo bendrovės, nes kaltinamasis neigė savo kaltę, taip ir liks neatlyginta.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å i norma nustato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurios, kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, nereiÅ¡kia naujos CK neįtvirtintos palÅ«kanų rÅ«Å¡ies, nes procesinės palÅ«kanos yra kompen­suo­ja­mos palÅ«kanos. Procesinės palÅ«kanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsis­ko­li­ni­mo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, proce­si­nių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡­ko­mos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo spren­dimo įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prie­vo­lę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas pri­teisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kre­ditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Pro­cesinių pa­lÅ«­kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015).Nagrinėjamoje byloje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo buvo pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teis­me – 2017 m. rugpjūčio 28 d. (2 t., b. l. 138). Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių pa­lÅ«­kanų klausimÄ reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti pi­ni­ginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Akivaizdu, kad Å¡ios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko san­tykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, kuriems bÅ«dinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra tei­sine forma – sutartimi, ar iÅ¡ sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas ter­mi­nas pini­gi­nei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp Å¡alių nėra kre­ditoriaus ir sko­lininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos pro­ce­so metu ir fik­suojamas teis­mo proceso baigiamajame akte iÅ¡nagrinėjus bylÄ .Nagrinėjamu atveju H.

D. B. nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio. Susidaro situacija, kai siekdamas iÅ¡vengti procesinių palÅ«kanų priteisimo, atsakovas turėtų iÅ¡ anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo, atlyginti visÄ Å¾alÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegijos nuo­mo­ne, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palÅ«kanų galima įsiteisėjus teis­mo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir taikant įstatymÄ , vadovaudamasi tei­sin­­gumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), nutaria apelianto praÅ¡ymÄ paten­kin­ti iÅ¡ dalies – 5 procentų dydžio palÅ«kanas priteisti skaičiuojant jas nuo apeliacinės ins­tan­ci­jos teis­mo sprendimo priėmimo dienos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,n u t a r i a:nukentėjusiosios P. T.

R. atstovo V. R. apelia­ci­nį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl procesinių palÅ«kanų pakeisti: priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei P. T. R. iÅ¡ civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalÄ skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai             Svetlana Jurgaitienė              Viktoras Preikšas              Valdas Vitunskas