41892e1b-101c-4ec2-b597-b7cdb082fb2e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-287-603/2019 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00289-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieÅ¡kinį atsakovui M.

J. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo jo naudai 430,45 Eur negrÄ Å¾into kredito, 89,40 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 430,42 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2013 m. gegužės 31 d. atsakovas M. J. ir pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9863424001 bei papildomus priedus (toliau – sutartis), kuriais atsakovui suteiktas iÅ¡ viso 430,45 Eur vartojimo kreditas vienuolikos mėnesių terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ bei sumokėti 213,41 Eur bendrÄ vartojimo kredito kainÄ sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais.

Tačiau atsakovas pradelsė suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo dalimis terminus ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 430,45 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito ir 89,40 Eur bendros vartojimo kredito kainos. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimÄ ieÅ¡kovui UAB Legal Balance. Per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui 430,45 Eur kredito sumÄ , 89,40 Eur bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (fiksuotas palÅ«kanas), 46,80 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (566,65 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 41,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Likusius ieškovo reikalavimus atmetė.

4. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad 2013 m. gegužės 31 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9863424001 bei papildomi priedai, kurių pagrindu atsakovui suteiktas 430,45 Eur vartojimo kreditas vienuolikos mėnesių terminui su 113,26 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 195,10 proc.), o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir sumokėti palÅ«kanas, laikydamasis nustatyto kredito grÄ Å¾inimo grafiko.

Atsakovas nesilaikė kredito grÄ Å¾inimo grafiko, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 430,45 Eur skolÄ ir 89,40 Eur bendros vartojimo kredito kainos. 5. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „Finansų administravimas“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimÄ ieÅ¡kovui UAB Legal Balance. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas 2017 m. liepos 3 d. praneÅ¡imu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo sumokėti skolÄ . Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista nesumokėta 430,45 Eur skola.

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai taip pat priteistos 89,40 Eur sutartinės palÅ«kanos (bendra vartojimo kredito kaina) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kurias atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, tačiau byloje įrodymų, kad atsakovas Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų sumokėjęs, nėra.

6. Teismas taip pat nustatė, kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1 punkte susitarta, kad už naudojimÄ si kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palÅ«kanas, kurių procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra pateikiama sutarties specialiosiose sÄ lygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palÅ«kanų mokėjimo terminÄ , 4.1 punkte nurodytos palÅ«kanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visÄ pradelsimo laikÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palÅ«kanų dydis, kuriuo rėmėsi ieÅ¡kovas, nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojo naudai.

Sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1. punkte numatytos palÅ«kanos, pagal Å¡alių susitarimÄ mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimÄ funkcijÄ , o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms.

Norėdamas, kad bÅ«tų priteisti didesni nei minimalÅ«s nuostoliai, ieÅ¡kovas privalo juos įrodyti. IeÅ¡kovas į bylÄ tokių įrodymų nepateikė.

7. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos priteisti sutartinės palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytÄ minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ , todėl mažintinos iki 0,05 procento. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palÅ«kanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 46,80 Eur (519,85 Eur X (0,05/100) X 180).

Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo 46,80 Eur palÅ«kanų sumÄ , kuri laikyta pagrįsta ir pakankama atlyginti ieÅ¡kovo turėtus nuostolius, o likusioje dalyje reikalavimas atmestas. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ 566,65 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 2 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. IÅ¡ atsakovo priteista proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (59,65 procentai patenkintų reikalavimų) 41,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai.

III. Apeliacinio skundo argumentai 8. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ kuriame praÅ¡o: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-3892-675/2018 dalyje dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui iÅ¡ atsakovo 430,42 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties nutraukimo; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-3892-675/2018 dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantui iÅ¡ atsakovo 69,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti apeliantui iÅ¡ atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

9. Apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas tinkamai neidentifikavo apelianto praÅ¡omų priteisti sumų rÅ«Å¡ies, kilmės bei paskirties. Jis teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. Apeliantas ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad praÅ¡o priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumÄ bei mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties nutraukimo sumÄ . Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apelianto praÅ¡ytas priteisti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, jas sumažino bei dalį priteisė.

10. Atkreipė dėmesį, jog teismas, remdamasis VKÄ® 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl praÅ¡omų sumų priteisimo. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartÄ mokėjimo, kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų bei netesybų skaičiavimo tvarkÄ . Teismas preziumavo, kad visais atvejais palÅ«kanos, kurios skaičiuojamos po kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, yra kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos arba netesybos.

11. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grÄ Å¾inti suteiktÄ 430,45 Eur vartojimo kreditÄ , sumokėti 213,41 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 135,40 proc., per 24 mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , ir sudaro 135,40 proc.

12. Apeliantas, teikdamas ieÅ¡kinį teismui, manė, jog nutraukus sutartį, nėra tikslinga skaičiuoti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurios iÅ¡reikÅ¡tos bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kai VKÄ® aiÅ¡kiai nurodoma, jog palÅ«kanos sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, geranoriÅ¡kai mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintÄ 135,40 proc. bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ , bet sutartyje įvirtintÄ 88,72 proc. metinę palÅ«kanų normÄ .

13. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė ir sutartis nutraukta 2014 m. vasario 17 d., atsakovas liko skolingas apeliantui 430,45 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito bei 89,40 Eur bendros vartojimo kredito kainos, paskaičiuotos už 3 mėnesius pagal sutarties specialiosiose sÄ lygose įtvirtinÄ kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ iki sutarties nutraukimo. Kaip minėta, po sutarties nutraukimo mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos skaičiavosi toliau. Nei sutartis, nei CK, nei VKÄ® nenumato mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrÄ taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovas negrÄ Å¾ina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimÄ si kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas.

14. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas ne tik sumažino mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties nutraukimo dienos normÄ , bet ir geranoriÅ¡kai Å¡ias palÅ«kanas paskaičiavo tik už 411 kalendorinių dienų, nors atsakovas pagal 2013 m. spalio 15 d. sudarytÄ sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus. Mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties nutraukimo suma sudaro 430,42 Eur.

15. Teismas neskiria mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, kurios Lietuvos teismų jurisprudencijoje traktuojamos kaip atlygis už naudojimÄ si pinigais, paskirties ir netesybų bei kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, kurios yra skirtos kompensuoti minimaliems kreditoriaus patirtiems nuostoliams negautų pajamų pavidalu vien už įvykdyti prievolę termino praleidimÄ . Teismas praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas kvalifikuoja kaip netesybas ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas taip paneigdamas apelianto ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, sutarties sÄ lygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl palÅ«kanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palÅ«kanų santykio.

16. Teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dydį, nepagrįstai rėmėsi VKÄ® 11 straipsnio 8 dalimi ir apelianto praÅ¡omas priteisti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas prilygino netesyboms. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKÄ® 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog sutartyje įtvirtinta 135,40 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri yra beveik per pus mažesnė nei tuo metu galiojusios VKÄ® redakcijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma, atitinka tuo metu galiojusios VKÄ® redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 88,72 proc. metinė palÅ«kanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo bÅ«ti mažinama. Apeliantas praÅ¡o priteisti mokėjimo, o ne netesybas ar kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas po sutarties nutraukimo, apeliantui priteistina visa mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties nutraukimo suma 430,42 Eur, taikant 88,72 proc. metinę palÅ«kanų normÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas 17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas pripažino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas kompensuojamosiomis ir sumažino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas nuo 430,42 Eur iki 46,80 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė mokėjimo palÅ«kanas kompensuojamosiomis ir sumažino ieÅ¡kovui priteistinÄ mokėjimo palÅ«kanų sumÄ , kadangi tam pagrindo nebuvo, dėl tokio palÅ«kanų dydžio susitarė Å¡alys, įstatymams sutartas palÅ«kanų dydis neprieÅ¡taravo, teismas neturėjo mažinti Å¡alių laisva valia nustatytų palÅ«kanų dydžio.

21. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 31 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9863424001 bei papildomi priedai, kurių pagrindu atsakovui suteiktas 430,45 Eur vartojimo kreditas vienuolikos mėnesių terminui su 113,26 proc. dydžio metine palÅ«kanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 195,10 proc.), o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir sumokėti palÅ«kanas, laikydamasis nustatyto kredito grÄ Å¾inimo grafiko. Atsakovas nesilaikė kredito grÄ Å¾inimo grafiko, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 430,45 Eur skolÄ ir 89,40 Eur bendros vartojimo kredito kainos.

22. Sutarties 4.1. punktų Å¡alys susitarė, kad už naudojimÄ si vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palÅ«kanas iÅ¡reikÅ¡tas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 135,40 proc.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog palÅ«kanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palÅ«kanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali bÅ«ti nustatyta įstatymu arba Å¡alių sutarimu. Pavyzdžiui, Å¡alys, sudarydamos paskolos sutartį, gali įtvirtinti sÄ lygÄ , kad palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos pinigais skaičiuojamos piniginės prievolės vykdymo laikotarpiu ir mokamos kas mėnesį (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) arba kiekvienais metais ir kt. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

25. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palÅ«kanos vienu metu kartu gali bÅ«ti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

26. Kasacinio teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

27. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palÅ«kanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palÅ«kanos gali bÅ«ti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., VKÄ®).

28. VKÄ® (redakcija 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palÅ«kanų priteisimo, turi patikrinti, ar Å¡alių nustatytų palÅ«kanų, sudarančių bendrÄ kredito kainÄ , dydis protingas, pagrįstas, sÄ Å¾iningas, atitinka abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ Ä¯statymo galiojimo metu.

Ä®statyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. (VKÄ® 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka VKÄ® 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties Å¡alis (kredito įstaiga), gali Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus).

Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka VKĮ 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal VKĮ 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (135,40 proc.) sumažino. Tačiau VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 135,40 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.

30. Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais susitarta, jog mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito iÅ¡mokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiÅ¡kai sugrÄ Å¾inamas kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grÄ Å¾intas visas kreditas ir palÅ«kanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palÅ«kanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 punktÄ kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminÄ , 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visÄ pradelsimo laikÄ pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, VKÄ® ir sutartį.

31. Sprendžiant dėl palÅ«kanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, susitarė dėl palÅ«kanų dydžio, su tokiu palÅ«kanų dydžiu susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino sutikimÄ ; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės, dėl ko Å¡iuo atveju jų mažinti nebuvo pagrindo.

32. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, bÅ«tina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasiraÅ¡ydami sutartį, susitarė, kokio dydžio palÅ«kanų norma bus taikoma, su tokiu palÅ«kanų dydžiu sudarydamas sutartį kredito gavėjas susipažino ir patvirtino, kad su ja sutinka.

Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palÅ«kanos yra per didelės ir prieÅ¡taraujančios sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016).

33. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola bÅ«tų grÄ Å¾inta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra pats atsakingas už didelę mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų sumÄ (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017).

34. Å alių sutartas mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palÅ«kanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palÅ«kanų dydį ir savo iniciatyva vertinti Å¡ių palÅ«kanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiÅ¡kė reikalavimo mažinti palÅ«kanas, neginčijo sutarties sÄ lygų, nereikalavo sutarties sÄ lygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).

36. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs ieÅ¡kovo praÅ¡omas pritesti mokėjimo palÅ«kanas kaip kompensuojamÄ sias, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl Å¡i sprendimo dalis keičiama, priteistų palÅ«kanų sumÄ padidinant nuo 46,80 Eur iki 430,42 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Apeliacinį skundÄ patenkinus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai patenkintas, todėl ieÅ¡kovas turi teisę į visų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nevirÅ¡iančių įstatyme nustatytų dydžių, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, taip pat keistina ir sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 69,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog už apeliacinį skundÄ sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį.

Å is mokestis priteistinas apeliantui iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-3892-675/2018 ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo UAB Legal balance ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iÅ¡ atsakovo M.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 430,45 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų ir keturiasdeÅ¡imt penkis euro centus) negrÄ Å¾into kredito, 89,40 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus ir keturiasdeÅ¡imt euro centų) bendros vartojimo kredito kainos, 430,42 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų ir keturiasdeÅ¡imt du euro centus) mokėjimo palÅ«kanas, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (950,27 Eur (devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų ir dvideÅ¡imt septynių euro centų)) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 69,40 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus ir keturiasdeÅ¡imt euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ Priteisti apeliantui (ieÅ¡kovui) UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iÅ¡ atsakovo M.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Loreta Bujokaitė