2024-05-15 Nr. AB-7904-3-61-3-00240-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-154-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00240-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senoji pelėda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. D2-13037 „Dėl nusiskundimo korekcinių akinių lęšiais“ (toliau – ir Raštas).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Senoji pelėda“ skundą.

Teismas nustatė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi M. K. skundą, 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. D2-13037 „Dėl nusiskundimo korekcinių akinių lęšiais“ rekomendavo vartotojui M. K. kreiptis į pareiškėją dėl naujų lęšių užsakymo bei gamybos (po pakartotinės regos patikros ir reikalingos korekcijos nustatymo šiai dienai), o pareiškėjui atliepti vartotojo M. K. poreikius.

Teismas nurodė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai.

Teismas pažymėjo, kad Rašte pareiškėjas nenurodytas kaip adresatas, jam buvo išsiųsta Rašto kopija. Teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės skundžia Raštą, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, nesukuria pareigų ir pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

Teismas konstatavo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio raštas, pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, juo pareiškėjui nebuvo sukurtos pareigos, viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) jame nėra, todėl Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Nors Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „Senoji pelėda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ji buvo priimta bei atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, apsiribota formaliu ir abstrakčiu motyvu, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Nėra aišku, koks reglamentavimas draudžia nagrinėti pareiškėjo ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais pateiktą skundą.

Pareiškėjas paaiškina, kad Rašte yra konstatuotos esminės išvados, turinčios tiesioginę teisinę reikšmę pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams: 1) Tarnybai kompetencijos ribose yra pavesta vykdyti medicinos priemonių rinkos priežiūrą ir nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus, pranešimus skundus; 2) Tarnyba savo kompetencijos ribose tyrė ir vertino vartotojo nusiskundimą dėl jam parduotos prekės kokybės reikalavimų bei konstatavo, kad vartotojo pretenzija turi pagrindo dėl medicinos priemonių saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamu administraciniu sprendimu yra konstatuojamas vartotojo, pirkusio korekcinius akinius iš pareiškėjo, teisių pažeidimas būtent dėl medicinos priemonių saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Kilus civiliniam ginčui tarp vartotojo ir pareiškėjo, vartotojas turi teisę grįsti savo poziciją ir tuo, kad pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka neginčijo ir nepaneigė Tarnybos administracinio sprendimo, kuriame jau yra konstatuotas vartotojo teisių pažeidimas. Civiliniame procese dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Todėl pareiškėjas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus turi pagrįstą ir absoliučią teisę skųsti Tarnybos sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka bei reikalauti šio sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde remiasi ir tuo, kad Tarnyba, priimdama Raštą, veikė šališkai bei pažeidė pareiškėjo teisę į administracinės procedūros atlikimą vadovaujantis gero administravimo principu. Netinkamas ir šališkas administracinės procedūros vykdymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus bei sudaro pagrindą įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas pažymi, kad Raštas daro tiesioginę įtaką pareiškėjo, kaip paslaugas teikiančio subjekto, nepriekaištingai reputacijai. Vartotojas turi subjektinę teisę viešinti aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą Tarnybos sprendimą bei platinti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pareiškėjas tariamai prekiauja optikos prekėmis, pažeisdamas medicinos priemonių saugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl Raštas turi esminę reikšmę bei gali neigiamai paveikti tolimesnę pareiškėjo veiklą.

Pareiškėjas nurodo, kad prekiauja įvairių gamintojų optikos prekėmis, kai kurie yra suteikę pareiškėjui individualias jų produkcijos platinimo teises. Todėl esant nenuginčytam Tarnybos sprendimui bei jame išdėstytai išvadai, kad pareiškėjo veikloje yra medicinos priemonių saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, tai gali neigiamai paveikti pareiškėjo patikimumą ir tolimesnį tokių gamintojų atstovavimą.

Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje skundžiamas Raštas nėra vienintelis dėl pareiškėjo priimtas tokio turinio Tarnybos sprendimas. Regionų administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl kito tokio paties turinio Tarnybos sprendimo (administracinė byla Nr. eI3-5907-952/2024). Todėl nutartimi konstatuojant, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės skųsti Tarnybos sprendimo, buvo pažeista horizontalaus precedento taisyklė.

Pareiškėjas teigia, kad nutartimi buvo pažeista jo subjektinė teisė į teisminę gynybą. Argumentas, kad toks reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, o kitų argumentų, dėl ko toks reikalavimas negali būti priimtas ir nagrinėjamas šioje byloje, teismas nenurodė. Skundžiamoje nutartyje nurodoma teismų praktika neaktuali susiklosčiusiai situacijai. Tarnybos Rašte pagrįstai nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka, o teismo išvada, jog Rašte išdėstyta sprendimo apskundimo tvarka neturi teisinės reikšmės, yra nepagrįsta ir šališka. Teismas nesigilino į pareiškėjo skundo argumentus kokia apimtimi ir kokiais būdais neigiamai paveikia skundžiamas Tarnybos sprendimas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio raštas, pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, juo pareiškėjui nebuvo sukurtos pareigos, viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) jame nėra, todėl Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-502/2023 ir kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos Raštą, kuris buvo priimtas Tarnybai pagal kompetenciją išnagrinėjus asmens skundą dėl įsigytų galbūt netinkamos kokybės korekcinių akinių. Rašte nurodyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi skundą, sutinka, jog vartotojo pareikšta pretenzija turi pagrindo dėl medicinos priemonių saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir rekomenduoja vartotojui kreiptis į pardavėją dėl naujų lęšių užsakymo bei gamybos (po pakartotinės regos patikros ir reikalingos korekcijos nustatymo šiai dienai), o pardavėjui atliepti vartotojo poreikius. Rašte, be kita ko, nurodyta ir jo apskundimo tvarka: jis per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjo skundo ir skundžiamo individualaus akto (Rašto) turinį, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiamas aktas sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skunde nurodomas teisių pažeidimas. Tai, kad Rašte pateikiamos rekomendacijos pareiškėjui ir skundą dėl pareiškėjo suteiktų paslaugų pateikusiam asmeniui, jog pareiškėjui išsiųsta Rašto kopija, o pirmuoju adresatu nurodytas skundą pateikęs asmuo, nekeičia nurodytų išvadų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas aktas (Raštas) nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys