41838dea-050d-41dd-ba79-0804597755db · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. e2A-366-265/2016Teisėjas E. Jurgutis             (Proceso Nr. 2-25-3-01160-2015-8)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              3.3.1.14.                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. kovo 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir kompensacijos priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės santuokÄ esant abiejų sutuoktinių kaltei ir padalyti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ turtÄ bei automobilius.

Žemės sklypÄ padalyti lygiomis dalimis po ½, o gyvenamÄ namÄ , jam paskiriant 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, atsakovei – 68/100 dalis gyvenamojo namo, nustatant, kad atsakovė per 2 metus sumokės 7 948 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Automobilius praÅ¡o padalyti kiekvienam po vienÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimu iÅ¡ jo yra priteistas iÅ¡laikymas dukroms po 116 Eurų kas mėnesį kiekvienai iki jų pilnametystės. Sutinka mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ ir praÅ¡o vaikų gyvenamÄ vietÄ nustatyti su motina.

PraÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ grindė aplinkybe, jog su atsakove kartu negyvena apie metus ir bendro Å«kio neveda.Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu nutraukė tarp A. G. ir L. G. sudarytÄ santuokÄ pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat teismas padalijo bendroje jungtinėje nuosavybėje esantį turtÄ , paskirdamas kiekvienam po ½ žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Automobilį „VOLVO 940“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažino A.

G., o automobilį „OPEL VECTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. G. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ padalyti namÄ nelygiomis dalimis, konstatavo, jog nepilnamečių vaikų interesų apsaugai pakanka lygių dalių atitinkamo turto padalijimo bÅ«do, todėl nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo netikslinga. Teismo vertinimu, atsakovė, likdama gyventi gyvenamame name ir turėdama galimybę naudotis didesne pastato dalimi, augindama ir rÅ«pindamasi vaikais patirs dideles iÅ¡laidas, todėl neturės galimybės sumokėti ieÅ¡kovui 7 948 Eur kompensacijos.

Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo gyvenamojo namo padalijimo bÅ«das užprogramuoja konfliktus tarp buvusių sutuoktinių ateityje, nes VÄ® „Registro centras“ iÅ¡raÅ¡e nurodytas gyvenamas namas yra vieno aukÅ¡to su 4 kambariais. Padalinimo projekte nėra numatyta galimybė patekti į mansardÄ , tarp Å¡alių nenumatyta patalpų naudojimosi tvarka, taip pat ir naudojimasis bendro naudojimo patalpomis. IeÅ¡kovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto gyvenamojo namo padalijimu nesutiko.

Å iÄ teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti jam 32/100 dalį pastato – gyvenamojo namo ir 7 948 Eur kompensacijÄ . Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, padalijęs pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ Å¡alims po ½ ir nenustatęs realios turto dalies, padalijo jį formaliai. Apelianto vertinimu, toks turto padalijimo bÅ«das neleidžia iÅ¡vengti ginčų dėl turto naudojimo ateityje, ir iÅ¡ esmės atėmė iÅ¡ jo teisę naudoti ir valdyti nuosavybę.

Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiÅ«riu. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis teismui buvo pateikęs ne tik VÄ® Registrų centro paruoÅ¡tÄ gyvenamojo namo padalijimo projektÄ , kuriame nustatytos patalpų padalijimo idealios dalys, atitinkančios realiÄ sias Å¡io turto dalis, tačiau teismas jų nevertino. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė namo vertę.

Teismo rezoliucinėje dalyje nurodyta namo 6 976 Eur vertė nepagrįsta nei byloje esančiais įrodymais, nei bylos aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, kad VÄ® Registro centro duomenimis namo vidutinė rinkos vertė yra 21 800 Eur. Å i turto vertė, pasak apelianto, byloje nepaneigta. Taip pat teismas nenurodė dalintinų automobilių verčių. Atsakovė su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir, pagrįstai nenustatęs pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, padalino turtÄ lygiomis dalimis natÅ«ra.

             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, jog nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas nevertino bylai reikÅ¡mingų įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių teisinį ginÄÄ , privalėjo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas iÅ¡analizuoti.

Taikydamas teisę teismas turi remtis konkrečių gyvenimo aplinkybių, kurios sudaro faktinį bylos pagrindÄ , nustatymu ir iÅ¡samiu jų iÅ¡tyrimu. Tinkamai nenustačius ir neiÅ¡analizavus bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nėra sÄ lygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių aplinkybių, ieÅ¡kovas prašė taikyti santuokoje įgytam turtui miÅ¡rų padalijimo bÅ«dÄ , t. y. priteisti dalį turto natÅ«ra, o už kitÄ dalį priteisti kompensacijÄ .

Å iÄ aplinkybę jis siejo su galimybe nustatyti naudojimosi tvarkÄ , kurios idealiosios dalys sutaptų su realiosiomis. Å i aplinkybė ir ieÅ¡kovo teikiami į bylÄ Ä¯rodymai suponavo teismui pareigÄ analizuoti aplinkybes ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarkÄ . Teismui manant, jog pagal į bylÄ pateiktus įrodymus neįmanoma nustatyti naudojimosi dalintinu turtu tvarkÄ , turėjo pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus, kurie leistų teismui iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės pagal pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nepaisant to, kad ieÅ¡kovas, suformuluodamas ieÅ¡kinio dalykÄ tokio reikalavimo nereiÅ¡kė, tačiau tokio pobÅ«džio reikalavimas iÅ¡plaukia iÅ¡ ieÅ¡kovo argumentų ir į bylÄ teikiamų įrodymų. CPK 230 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog posėdžio pirmininkas į parengiamÄ jį teismo posėdį iÅ¡kviečia Å¡alis ir jas apklausia, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ teismo posėdyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis minėta teisės norma, turėjo pasiūlyti ieškovui tikslinti ieškinį papildant jį reikalavimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir pateikti atitinkamus įrodymus, kurie leistų teismui įvertinti, ar prašoma nustatyti padalintu turtu naudojimosi tvarka yra galima. Tokiu atveju taip pat išaiškinti atsakovei teisę teikti savo pasiūlymus dėl dalintino turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir būdų.

Pažymėtina, jog poreikis ne tik padalinti turtÄ , bet ir nustatyti naudojimosi padalintu turtu tvarkÄ siejamas su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nuo santuokos nutraukimo momento buvę sutuoktiniai tampa padalinto turto bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiais, todėl tokiu atveju yra bÅ«tina eliminuoti konfliktines situacijas, kurios gali kilti tarp jų ateityje ir visus klausimus iÅ¡spręsti santuokos nutraukimo byloje. Tuo labiau, kad Å¡iuo konkrečiu atveju naudojimosi tvarkos nustatymas yra neatsiejamai susijęs su dalintino turto bÅ«du ir proporcijomis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ieÅ¡kovo nurodyto turto naudojimosi tvarkos nustatymo, jo pateiktų įrodymų, o pagrindÄ netaikyti miÅ¡raus turto padalijimo bÅ«do susiejo su aplinkybių nukrypti nuo lygių dalių principo nebuvimu. Pažymėtina, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės ir galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo nėra susijusios su turto padalijimo bÅ«du. Teismui nustačius pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, vienai iÅ¡ Å¡alių priteisiama daugiau turto.

Tokiu atveju kompensacijos klausimas nebėra sprendžiamas. Tuo tarpu iÅ¡ nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas prašė padalinti turtÄ po lygiai, tačiau praÅ¡ydamas priteisti jam 32/100 dalį namo, o už kitÄ dalį kompensacijÄ , prašė taikyti miÅ¡rų turto padalijimo bÅ«dÄ , o ne nukrypti nuo lygių dalių principo. Dėl to teismas, spręsdamas bylÄ , turėjo įvertinti, ar ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka suderinama su jo praÅ¡omu turto padalijimo bÅ«du, nepilnamečių vaikų interesais, o ne analizuoti aplinkybes, ar yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, o tai lėmė netinkamÄ ginčo tarp Å¡alių iÅ¡sprendimÄ . Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme pagal nurodytus argumentus turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose ne kartÄ pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kai dėl tirtinų aplinkybių pobÅ«džio yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, kad bÅ«tų pagrindas perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; etc.).Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo naikintinas ir Å¡i bylos dalis perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. KitÄ sprendimo palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                            Raimonda Andrulienė