2025-12-10 Nr. AB-22298-3-61-3-04360-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2727-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04360-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. K. skundą atsakovui atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. H. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir LLG), 2025 m. kovo 12 d. atvyko į šalį, siekdamas pradėti magistro studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete (toliau – ir Universitetas). Nors priėmimo į Universitetą procedūra vyko sklandžiai, faktinis studijų pradžios momentas buvo atidėtas dėl užsitęsusios LLG išdavimo procedūros. Dėl šios priežasties pareiškėjas atvyko į Lietuvą jau prasidėjus paskaitoms, todėl jo studijų pradžia buvo nukelta į 2025 m. rugsėjo mėnesį. Nepaisant to, kad pareiškėjas jau buvo Lietuvoje ir ruošėsi pradėti studijas, Migracijos departamentas, likus mėnesiui iki studijų pradžios, panaikino jam išduotą LLG, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neatvyko studijuoti.

2.2. 2024 m. gruodžio 6 d. gavęs Universiteto patvirtinimą dėl priėmimo į studijas, pareiškėjas nedelsdamas pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl LLG išdavimo. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 11 d. informavo, kad prašymas perduotas išorės paslaugų teikėjui. Pareiškėjo vizitas VFS centre Malaizijoje buvo suplanuotas 2025 m. sausio 29 d., atsilaisvinus ankstesniam laikui, pareiškėjas VFS centre apsilankė 2025 m. sausio 14 d., o 2025 m. sausio 16 d. Migracijos departamentas patvirtino, kad prašymas pateiktas. Universitetas 2025 m. vasario 14 d. informavo pareiškėją, kad atsakovas priėmė sprendimą išduoti LLG, studijos prasidėjo nuo vasario 1 d., todėl jei pareiškėjas atvyks į Lietuvą studijuoti po kovo 3 d., jo studijų pradžia bus nukelta į naują semestrą nuo 2025 m. rugsėjo mėn.

2.3. Atsakovas 2025 m. kovo 3 d. informavo pareiškėją apie pagamintą LLG kortelę. Universitetas 2025 m. kovo 11 d. elektroniniu laišku informavo jį apie būtinybę atvykti į Lietuvą ir pateikti bakalauro studijų diplomo bei kitų dokumentų originalus, to nepadarius gali būti pagrindas LLG panaikinti. Universitetas taip pat informavo, kad pareiškėjas gali laukti studijų pradžios Lietuvoje. Atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus, pareiškėjas atvyko į Lietuvą ir elgėsi sąžiningai, vykdė Universiteto nurodymus. Pareiškėjas studijų negalėjo laiku pradėti ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių – užsitęsusios LLG išdavimo procedūros. Pareiškėjas aktyviai siekė pagreitinti procesą, pateikdamas prašymą paankstinti vizitą į VFS Global centrą, viso proceso metu laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir vadovavosi Universiteto pateiktais nurodymais. Studijų pradžios atidėjimas rugsėjo mėnesiui buvo nulemtas administracinio proceso trukmės, susijusios su LLG išdavimu, kuris truko apie tris mėnesius.

2.4. Pareiškėjas nuo pat atvykimo į Lietuvą aktyviai komunikavo su Universitetu, yra sumokėjęs studijų įmoką, pateikė reikalingų dokumentų originalus, turi galiojantį priėmimo į studijas laišką, Universitetas sudarė galimybę studijuoti nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą patvirtina ir informacija iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei pareiškėjo atvykimas į konsultaciją Migracijos departamente 2025 m. liepos 21 d. Vien tai, kad pareiškėjas atvykęs į Lietuvą įregistravo individualią veiklą, nepaneigia pareiškėjo tikslo studijuoti Lietuvoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Kazimiero Simonavičiaus universitetas aiškiai informavo pareiškėją, jog atvykus po 2025 m. vasario 28 d., jo registracija į studijas bus atidėta iki artimiausio semestro pradžios. Todėl pareiškėjo teiginiai, esą jis buvo įpareigotas nedelsiant atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti bakalauro diplomo bei kitų dokumentų originalus, o priešingu atveju jam grėstų LLG panaikinimas, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių aplinkybių. Teiginys, jog pareiškėjas savo 2025 m. kovo 11 d. laiške Universitetui nurodė ketinantis artimiausiomis dienomis atvykti, nesudaro pagrindo vertinti, jog Universitetas kėlė tokį reikalavimą. Priešingai – Universitetas aiškiai informavo pareiškėją, kad studijų registracija bus atidėta iki rudens semestro, kadangi studijų programa neturi nuotolinio modulio ir visas mokymas vyksta kontaktiniu būdu.

4.2. Pareiškėjas nebuvo įpareigotas atvykti į Universitetą nedelsiant ir pateikti originalius išsilavinimo dokumentus. LLG pareiškėjui buvo įteiktas per išorės paslaugų teikėją 2025 m. kovo 10 d., t. y. po kovo 1 d. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė įrodymus, jog buvo informuotas, kad atvykus po kovo 1 d., studijų pradžia bus nukelta į 2025 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjo argumentai, esą jis privalėjo atvykti į Lietuvą, nes priešingu atveju būtų panaikintas LLG, laikytini nepagrįstais. Gavęs LLG studijų pagrindu, pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką tam, kad vykdytų studijas pagal universitetinę programą, tačiau, būdamas informuotas, kad studijų pradžia numatyta tik nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., pareiškėjas neturėjo objektyvaus pagrindo atvykti į Lietuvą 2025 m. kovo 12 d., t. y. beveik šešiais mėnesiais anksčiau, kai studijų veikla faktiškai nevyko. Pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvą, negalėjo turėti realaus tikslo vykdyti studijų veiklą, nes Universitetas buvo aiškiai nurodęs, kad studijos prasidės tik rudens semestre, o registracija atidedama iki kito semestro. Pareiškėjas žinojo, kad iki 2025 m. rugsėjo 1 d. studijų nevykdys.

4.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, leidimo laikinai gyventi galiojimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar užsienietis įgyvendina reikalavimus, kurių pagrindu leidimas buvo išduotas. Jei šie pagrindai nėra įgyvendinami, leidimas negali būti laikomas galiojančiu. Šiuo aspektu asmens kaltės klausimas neturi esminės teisinės reikšmės vertinant sprendimo teisėtumą, kadangi sprendimas panaikinti leidimą buvo priimtas remiantis imperatyviais įstatyme nustatytais pagrindais.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui 30 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo bei nurodė, kad teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje – paliekama galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2024 m. gruodžio 6 d. patvirtino, kad pareiškėjas sumokėjo 4 900 Eur už magistro studijas ir buvo priimtas į Integruotos komunikacijos programą.

6.2. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 11 d. perdavė pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui VFS centrui. Pareiškėjas 2025 m. sausio 15 d. užsiregistravo vizitui į VFS centrą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2025 m. sausio 29 d. pateikė dokumentus dėl LLG VFS centre (duomenys neskelbtini). Leidimo laikinai gyventi kortelė 2025 m. kovo 10 d. buvo įteikta pareiškėjui per VFS centrą.

6.3. Kazimiero Simonavičiaus universitetas 2025 m. vasario 14 d. informavo pareiškėją, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti LLG ir, kad studijos prasideda nuo kovo 3 d., jei pareiškėjas atvyks studijuoti po kovo 3 d., jo studijų pradžia bus nukelta į naują semestrą nuo 2025 m. rugsėjo.

6.4. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 3 d. informavo pareiškėją, kad LLG kortelė jau pagaminta ir jis gali užsiregistruoti ją atsiimti (duomenys neskelbtini).

6.5. Pareiškėjas 2025 m. kovo 11 d. kreipėsi į Universitetą, informuodamas, kad pasiėmė LLG kortelę, atvyks į Lietuvą už poros dienų ir nori pradėti lankyti Universitetą. Universitetas 2025 m. kovo 11 d. atsiuntė pareiškėjui el. laišką, nurodydamas, kad pareiškėjas turi atvykti į Lietuvą ir pateikti bakalauro studijų diplomo bei kitų dokumentų originalus, jei to nepadarys LLG bus panaikintas. Turėdamas LLG jis gali atvykti į Lietuvą ir laukti studijų pradžios nuo 2025 m. rugsėjo mėn.

6.6. Universitetas 2025 m. liepos 3 d. išdavė priėmimo raštą, kad pareiškėjo prašymu jo magistro studijų programa pakeičiama į Organizacines inovacijas ir vadybą.

6.7. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 25 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Tą pačią dieną pareiškėjas apie Sprendimą buvo informuotas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS).

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, nustatė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis buvo priimtas studijuoti Universitete pagal studijų programą, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kadangi pareiškėjas sumokėjo visą studijų kainą, laiku teikė dokumentus, siekė paspartinti LLG išdavimo procedūrą, komunikavo su Universitetu, vykdė jo nurodymus, teismas vertino, jog pareiškėjas turėjo aiškų ir pagrįstą ketinimą vykdyti studijas Lietuvoje, o jo veiksmai buvo aktyvūs, sąžiningi, nuoseklūs, atitinkantys teisės aktų ir studijų pradžios reikalavimus.

8. Teismas nustatė, kad likus vos mėnesiui iki faktinės studijų pradžios, nepaisant to, jog pareiškėjas jau buvo Lietuvoje, turėjo galiojantį LLG ir laukė studijų pradžios, Migracijos departamentas 2025 m. liepos 25 d. priėmė Sprendimą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas neva neatvyko studijuoti. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. liepos 3 d. Universitetas išdavė naują priėmimo raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjo prašymu jo studijų programa buvo pakeista į „Organizacines inovacijas ir vadybą“. Teismas vertino, jog tai dar kartą patvirtina aktyvų pareiškėjo dalyvavimą akademiniame procese.

9. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pareiškėjas neturėjo objektyvaus pagrindo atvykti į Lietuvą 2025 m. kovo 12 d., nes studijų pradžia buvo nukelta į rugsėjo mėnesį, kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog Universitetas aiškiai nurodė, kad dokumentų originalai turi būti pateikti Lietuvoje, o jų nepateikimas gali lemti LLG panaikinimą. Pareiškėjas, vadovaudamasis šia informacija, elgėsi teisėtai ir protingai, o studijų pradžios atidėjimas buvo nulemtas ne pareiškėjo veiksmų, o administracinės procedūros trukmės, susijusios su LLG išdavimu, kuri truko apie tris mėnesius.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamento Sprendimas, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas faktiškai atvyko į Lietuvą, vykdė Universiteto nurodymus ir laukė studijų pradžios, neatitinka administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik įgyvendino jam keliamus reikalavimus, bet ir aktyviai bendradarbiavo su institucijomis, siekdamas užtikrinti teisėtą buvimą Lietuvoje. Teismas vertino, jog Migracijos departamento Sprendimas ignoruoja šias aplinkybes ir yra grindžiamas formaliu požiūriu, neatsižvelgiant į proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.

11. Kadangi pareiškėjas nepažeidė jam taikomų teisės aktų reikalavimų, o studijų pradžios atidėjimas buvo nulemtas objektyvių administracinių kliūčių, teismas pripažino Migracijos departamento Sprendimą nepagrįstu ir jį panaikino. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio kontekste Migracijos departamento Sprendimas neatitinka objektyvumo reikalavimo, nes nebuvo įvertintos visos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veiksmais ir komunikacija su Universitetu, taip pat pažeidžia proporcingumo principą, nes panaikintas LLG, nepaisant to, kad pareiškėjas vykdė jam keliamus reikalavimus ir nebuvo nustatyta, jog jis pažeidė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto sąlygas. Individualus aplinkybių vertinimas nebuvo atliktas tinkamai, nes Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjo aktyvų elgesį, teisėtus lūkesčius ir faktinį buvimą Lietuvoje.

12. Teismas paliko galioti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento Sprendimo galiojimo sustabdymą – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.

III. 13. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

14.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad administracinė procedūra truko neįprastai ilgai. Maksimalus prašymo nagrinėjimo terminas yra 3 mėnesiai. Įprasta administracinė procedūra neturi būti laikoma studijų pradžios atidėjimu dėl objektyvių administracinių kliūčių. Taip pat ir studijų įmokos sumokėjimas tik patvirtina pareiškėjo siekį gauti LLG, bet ne apsisprendimą studijuoti. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2025 m. kovo 12 d., t. y. beveik 6 mėn. iki studijų pradžios, kai pareiškėjui vienareikšmiškai buvo išaiškinta, kad atvykus studijuoti po 2025 m. vasario 28 d., pareiškėjo registracija bus atidėta iki kito semestro – t. y. pareiškėjas negalės vykdyti studijų anksčiau, nei nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Teismas padarė aplinkybių vertinimo klaidą, kai vertino, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 12 d. pagrįstai atvyko į Lietuvą, nes Universitetas 2025 m. kovo 11 d. laišku nurodė pareiškėjui ne atvykti į Universitetą, bet pranešti apie savo atvykimo datą, taip pat, kad privalės pranešti Migracijos departamentui, jei atvykęs į Lietuvą, pareiškėjas neatvyks į Universitetą pateikti originalių dokumentų. Vienintelė data, įpareigojanti pareiškėją atvykti, yra 2025 m. rugsėjo 1 d. Ši data nurodoma 2025 m. liepos 3 d. atnaujintame priėmimo rašte, o Universiteto 2025 m. vasario 14 d. laiške pareiškėjui tiesiog nurodoma, kad, jei pareiškėjas atvyks studijuoti po kovo 3 d., tai jo priėmimas bus automatiškai atidėtas iki rudens semestro, nes šioje studijų programoje nėra internetinio modulio ir visos studijos vyksta tik Universitete. Perkėlus studijas į 2025 m. rudens semestrą, atsirado galimybė asmenims inicijuoti LLG atnaujinimo procesą, pagrįstą naująja studijų pradžios data.

14.2. Teismas byloje turėjo abiejų šalių pateiktus dokumentus, tačiau sprendė dėl pareiškėjo atvykimo ne vadovaudamasis byloje esančia faktine medžiaga, o pareiškėjo skunde išdėstytais rašytiniais paaiškinimais, ir todėl neteisingai įvertino faktines pareiškėjo atvykimo aplinkybes. Teismas klaidingai įvertino, jog Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas neturėjo objektyvaus pagrindo atvykti, neatitinka faktinių aplinkybių. Taip pat teismas klaidingai vertino Universiteto reikalavimą pateikti dokumentų originalus, nes Universitetas ne tik nenurodė, kad pareiškėjas turi atvykti nedelsiant, bet ir pasirūpino, kad pareiškėjas turėtų atnaujintą priėmimo raštą, pagrindžiantį studijų pradžią nuo rugsėjo 1 d.

14.3. Pareiškėjas Universiteto el. laišką gavo 2025 m. kovo 11 d. 18.13 val., į Vilnių atvyko 2025 m. kovo 12 d. 12.49 val., sekančią dieną – įsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą Lietuvos Respublikoje. Universiteto el. laiškas neturėjo jokios įtakos pareiškėjo sprendimui atvykti, nes pareiškėjas nebūtų suspėjęs atvykti per tokį trumpą laiką, jei nebūtų planavęs atvykimo iš anksto. Pareiškėjas 2025 m. liepos 3 d. atnaujintame priėmimo rašte vis dar prašomas atsivežti dokumentų originalus. Pareiškėjo atvykimo tikslas ne studijuoti, o vykdyti individualią veiklą.

14.4. Teismas padarė aplinkybių vertinimo klaidą, spręsdamas, kad Universitetas yra kompetentinga institucija, galinti teikti būsimiems studentams konsultacijas migracijos klausimais, kad pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su institucijomis (Universitetui originalų nepateikė, su atsakovu nebendravo, studijų programos nevykdė). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, ketindamas savo iniciatyva pateikti informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą iki Sprendimo priėmimo.

14.5. Aptarus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-662/2024; 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2109-1047/2024), teigiama, jog pareiškėjas visą LLG galiojimo laikotarpį turi atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas LLG.

14.6. Teismas neteisingai aiškino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įvertinęs, kad užsienietis, kuris atvykęs gyveno Lietuvoje vykdydamas individualią veiklą beveik 6 mėnesius, šios nuostatos nepažeidė. Pareiškėjas naudojo LLG, išduotą ketinant studijuoti, ne studijoms, o kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai akcentuoja:

16.1. Neatitinka tikrovės atsakovo argumentai, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, nepateikė Universitetui dokumentų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą paduota Universiteto 2025 m. spalio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma) patvirtina, kad pareiškėjas atvyko į Universitetą 2025 m. kovo 19 d. ir pateikė savo dokumentus privalomajai patikrai. Nėra aišku, kodėl 2025 m. liepos 3 d. priėmimo rašte Universitetas rašė apie dokumentų pateikimą, galbūt tai standartinė frazė.

16.2. Pareiškėjo tikslas – studijuoti. Tai patvirtina Pažyma, aplinkybė apie nedelsiant pateiktus dokumentus, studijų programos pakeitimas. Pareiškėjas bendradarbiavo su Universitetu (Pažyma, susirašinėjimas), atsakovu (Sprendime pažymėta, jog pareiškėjas buvo atvykęs į interviu, atsakė į visus klausimus), o 2025 m. kovo 11 d. el. laiškas patvirtina, kad pareiškėjas turi teisę atvykti į Lietuvą ir laukti studijų pradžios čia, nepateikus originalių studijų dokumentų verifikavimui, LLG bus panaikintas. Pareiškėjas iš anksto planavo atvykimą į Lietuvą po to, kai atsiims LLG, atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 14 d., 2025 m. kovo 11 d. el. laiškuose pateiktą informaciją.

16.3. Nepažeistas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą, sumokėjo studijų mokestį, nenutraukė stojimo proceso, visą laiką turėjo galiojantį priėmimo į studijas laišką, aktyviai komunikavo su Universitetu. Vien tai, kad pareiškėjas atvyko daugiau nei 5 mėnesius prieš studijų pradžią, nepaneigia tikslo studijuoti. Įregistruojant individualią veiklą, nebuvo pažeisti teisės aktai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui M. H. K. panaikintas LLG, galiojantis iki 2026 m. lapkričio 27 d., nes asmuo neatvyko studijuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento Sprendimą, priėjęs prie išvados, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, pažeidžia proporcingumo principą, priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjo aktyvų elgesį, teisėtus lūkesčius ir faktinį buvimą Lietuvoje.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisės taikymo klaidą, dėl ko priimtas neteisingas ir nepagrįstas skundžiamas sprendimas.

20. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į skundą padavė naujus įrodymus – Pažymą, motyvuodamas tuo, kad ji patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas 2025 m. kovo 19 d. atvyko į Universitetą ir pateikė dokumentus privalomajai patikrai.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo naujai teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pareiškėjui susipažinus su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, todėl pareiškėjo teikiami įrodymai pridedami prie bylos medžiagos.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką (Įstatymo 2 str. 14 d.).

24. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

25. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 16 d.) be kita ko, reglamentuojančio užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą, priėmimą, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, 29 punkte numatyti Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinantys dokumentai. Pagal Aprašo 39.34 punktą, Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti <...>.

26. Aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu yra siejamas su užsieniečio mokymusi konkrečioje mokslo ir studijų institucijoje, kuri išduoda tarpininkavimo raštą, jog užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas), patvirtina, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kt., taip pat nurodo studijų trukmę, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi terminas (Įstatymo 46 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-789/2023).

27. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo priėmimo į Universitetą, t. y. byloje esantis 2024 m. gruodžio 6 d. Kazimiero Simonavičiaus universiteto priėmimo raštas patvirtina pareiškėjo priėmimą į Universiteto magistro studijų programą „Integruota komunikacija“, studijų trukmę 1,5 m, bei nurodo studijų pradžios datą – 2025 m. vasario 1 d. atkreipiant dėmesį, kad jei pareiškėjas atvyks studijuoti po vasario 28 d., jo registracija bus atidėta iki kito semestro. Universitetas 2025 m. vasario 14 d. el. laišku informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą išduoti jam LLG, o taip pat nurodė, kad studijos prasidėjo vasario 1 d., jas leidžiama atidėti iki šio mėnesio, tačiau jei pareiškėjas atvyks studijuoti po kovo 3 d., priėmimas bus automatiškai atidėtas iki rudens semestro. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjas LLG atsiėmė 2025 m. kovo 10 d., į Lietuvą atvyko 2025 m. kovo 12 d.

28. Konkrečius užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus nustato Įstatymo 50 straipsnio 1 dalis. Šioje normoje yra ne tik aptarti bendrieji tokių leidimų panaikinimo pagrindai (pvz., leidimo gavimas apgaulės būdu; grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; nelegalios migracijos grėsmė; kt.), tačiau ir atskirai įtvirtinti specialieji pagrindai, taikomi nustačius, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo išduotas konkretus leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad tokių specialiųjų pagrindų nustatymas nėra savitikslis, o jų taikymas negali būti automatiškas. Kiekvienas toks specialusis leidimo laikinai gyventi pagrindas privalo būti susietas su konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių nustatymu ir ištyrimu, turi būti individualizuotas, tinkamai pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2431-815/2025).

29. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.

30. Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje 3 punkte nustatyta švietimo įstaigos ar priimančio subjekto pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų. Aprašo 145 punktas šiuo aspektu detalizuoja, kad švietimo įstaigos ar priimantys subjektai – Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus duomenis Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS, nurodžius Aprašo 8 ar 9 priede nurodytus duomenis.

31. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatvyko studijuoti. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad informacijos apie studijas nerasta Studentų registre, pareiškėjas atvyko 2025 m. kovo 12 d., 2025 m. kovo 13 d. įregistravo vykdomą individualią veiklą, įvertinęs 2025 m. liepos 21 d. apklausos metu gautą informaciją apie studijų pradžią 2025 m. rugsėjo mėn., vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir sprendė, kad nors pareiškėjas studijų institucijos buvo informuotas apie nukeliamą studijų pradžią, atvyko į Lietuvą, tačiau nepradėjo studijuoti, o nuo 2025 m. kovo 13 d. vykdo individualią veiklą. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento Sprendimą panaikino.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje esančių įrodymų vertinimas, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus (be kita ko, Universiteto 2025 m. vasario 14 d., 2025 m. kovo 11 d. el. laiškus, Studentų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra) informacinės sistemos duomenis, Universiteto 2025 m. liepos 25 d. el. laišką atsakovui, Pažymą), atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog 2025 m. liepos 3 d. Universitetas išdavė atnaujintą priėmimo raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjo magistro studijų programa buvo pakeista į „Organizacines inovacijas ir vadybą“, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus (pvz., dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą 2025 m. kovo 12 d. aplinkybių, Universiteto 2025 m. kovo 11 d. el. laiške pateikto išaiškinimo dėl LLG suteikiamų teisių, pareiškėjo bendradarbiavimu su institucijomis) teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.

34. Procesiniuose dokumentuose atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįgyvendino faktinio atvykimo – studijuoti – tikslo, t. y. leidimo laikinai gyventi panaikinimą iš esmės siejo su tikslinių aplinkybių, dėl kurių leidimas laikinai buvo išduotas, neatsiradimu, individualios veiklos vykdymu. Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, vykdydamas užsieniečių, atvykusių į Lietuvos Respubliką, kontrolę, 2025 m. liepos 21 d. bendravo su pareiškėju konsultacijos Migracijos departamente metu, kreipėsi paaiškinimų į Universitetą dėl informacijos apie pareiškėjo teisinę padėtį Lietuvoje pateikimo, buvo Universiteto 2025 m. liepos 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie stojančiojo statusą informuotas apie pareiškėjo pakeistas magistro studijas, pobūdį (nuolatinės dieninės studijos), jų pradžią – 2025 m. rugsėjo 1 d. ir pabaigą – 2027 m. sausio 31 d., valstybinio studentų registro pildymo tvarką (registracija laikoma užbaigta nuo tos dienos, kai stojantysis, pasirašęs studijų sutartį, faktiškai pradeda studijas), o 2025 m. liepos 25 d. el. laišku – be kita ko, ir apie pareiškėjo duomenų įregistravimą Studentų registre laikinojoje būsenoje. Tačiau, priimdamas Sprendimą, atsakovas visos šios informacijos nevertino, netyrė šiam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų sąlygų, būtinų studijų tikslu išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti, nesusiejo su pareiškėjo individualia situacija.

35. Taigi Sprendime nenurodytos nei faktinės, nei teisinės aplinkybės, galinčios pagrįsti, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje studijuojančiam užsieniečiui, jis neatitinka nei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės), nei 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šio teisės normos taikymo ir aiškinimo aspektu, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra išaiškinęs, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-789/2024). Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi imperatyviai panaikinamas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1894-822/2025).

37. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti ir studijuoja, bendradarbiavo su Universitetu (pateikė išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, pasikeitė studijų programą, gavo tai patvirtinančius dokumentus), dėl ko pastarajam nekilo būtinybė pasinaudoti Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje 3 punkte įtvirtinta informavimo pareiga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi, kuris būtent ir buvo išduotas dėl to, kad pareiškėjas priimtas studijuoti Universitete pagal magistro studijų programą.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl jį panaikino. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų (pvz., dėl administracinės procedūros trukmės), kurie neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius