4181a2da-4c99-4d56-8ff7-e2086352292d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1162-603/2015Teisminio proceso Nr. 3-68-3-10415-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21; 30.2; 30.10.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. kovo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

J. E. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. J. E. ieÅ¡kinį atsakovams I. T. ir J. T. dėl pažeistų teisių gynimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, SB „(duomenys neskelbtini)“, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovus nukelti tvorÄ visa apimtimi nuo įvažiavimo į ieÅ¡kovės sklypÄ pagal 1998-06-25 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoÅ¡tÄ bei suderintÄ su LandÅ¡afto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ , pažymėtÄ SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Nurodė, kad 1994-06-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-3924 ieÅ¡kovė privatizavo sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantį žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Minėto sklypo ribos nustatytos tiksliaisiais matavimais bei nuo 2003 m. įregistruotos vieÅ¡ajame registre. 1994-10-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi 99 metams ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas 0,0101 ha valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su ieÅ¡kovės privatizuotu sodo sklypu. Å iame iÅ¡nuomotame žemės sklype ieÅ¡kovei buvo suprojektuotas įvažiavimas pagal 1998-06-25 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoÅ¡tÄ bei suderintÄ planÄ . Minėtas įvažiavimas yra vienintelis įvažiavimas į ieÅ¡kovės privatizuotÄ Å¾emės sklypÄ .

Atsakovai 1997-04-11 žemės sklypo ir sodo namo pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko 0,1198 ha žemės sklypÄ ir sodo namÄ , esančius sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. 36, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Å io žemės sklypo ribos iki Å¡iol nėra tiksliaisiais matavimais nustatytos bei neregistruotos vieÅ¡ajame registre. Atsakovai faktiÅ¡kai naudojasi didesniu žemės sklypu nei privatizavo – yra užėmę (užtvėrę tvora) dalį greta esančios valstybinės žemės bei iÅ¡ dalies yra užėmę (užtvėrę) ieÅ¡kovei 1998 m. suprojektuotÄ Ä¯važiavimÄ , dėl ko ieÅ¡kovė negali tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu – privatizuotu žemės sklypu ir sodo namu su priklausiniais.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimu atsakovė I. T. buvo įpareigota nukelti tvorÄ prieÅ¡ais įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ . 2002-06-24 buvo iÅ¡duotas vykdomais raÅ¡tas ir perduotas antstolių kontorai priverstiniam vykdymui, kuris 2002-10-30 antstolio patvarkymu Nr. 4-2151 buvo grÄ Å¾intas teismui po įvykdymo. Po teismo sprendimo įvykdymo, atsakovai padarė naujÄ ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ â€“ jie iÅ¡ naujo atstatė tvorÄ , padarydami nedidelį iÅ¡linkimÄ ties ieÅ¡kovės vartais, tačiau ir vėl užimdami tÄ patį ieÅ¡kovei suprojektuotÄ Ä¯važiavimÄ .

Pati tvora buvo atstatyta Å¡iek tiek kitokia – vietoj metalinių stulpelių iÅ¡mÅ«ryti plytų masyvÅ«s stulpai, užimantys dar daugiau vietos bei ribojantys įvažiavimo galimybes. Tai, kad atsakovai faktiÅ¡kai yra užėmę daug didesnę teritorijÄ , nei įgijo 1997-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, įrodo jų pačių rengti planai. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė valstybinę žemę iÅ¡sinuomojo dar iki atsakovams įsigyjant gretimÄ sodo sklypÄ Nr.

36. Atsakovų tvora stovi valstybinėje žemėje, t.y. atsakovai neturėdami jokio teisinio pagrindo, yra pastatę statinį ant jiems nepriklausančios žemės sklypo dalies, tuo pažeisdami net tik ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nurodė, kad Å¡iuo atveju reiktų vadovautis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalimi dėl senaties termino pradžios.             IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieÅ¡kiniu yra siekiama įpareigoti atlaisvinti įvažiavimÄ , kuris yra įteisintas.

Tam, kad ieÅ¡kovė galėtų įvažiuoti į savo sklypÄ , buvo pakoreguotas SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas, bendrijos valdyba nusprendė neperbraižyti generalinio plano, o daryti generalinio plano korektÅ«ras jo iÅ¡traukose. Atsakovė neatlieka savo sklypo tiksliųjų matavimų, nė vienas atsakovės parengtas planas nėra užregistruotas kadastro registre, kadangi jie buvo parengti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nesuderinus. Nėra aiÅ¡ku, kur baigiasi atsakovės žemės sklypo ribos, kur baigiasi nuoma ir prasideda valstybinė žemė.

Vadovaujantis 1994-04-07 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 631V, SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė iÅ¡nuomoti valstybinę žemę. 1998 metais minėtas potvarkis buvo panaikintas. IeÅ¡kovės sudarytos nuomos sutarties momentu galiojo minėtas potvarkis, o atsakovės nuomos sutarties sudarymo momentu minėtas aktas jau negaliojo, t.y. sutartis buvo sudaryta nelikus juridiniam pagrindui ir neturint žemės savininko VAVA sutikimo. Atsakovės sudaryta sutartis yra niekinė. Naujo pakartotinio pažeidimo faktÄ pripažino ne tik atsakovė, bet ir pačios atsakovės į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.Atsakovai savo atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o civilinę bylÄ nutraukti arba atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio reikalavimams ieÅ¡kinio senatį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovė I.

T. dar 2002 metų birželio mėnesį atlaisvino minėtÄ Ä¯važiavimÄ tokiu bÅ«du, koks buvo nurodytas 2002-02-14 įsiteisėjusiame teismo sprendime, tokiu bÅ«du paÅ¡alino teismo nustatytÄ ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovė nėra pateikusi nei vieno įrodymo, patvirtinančio naujo pažeidimo padarymo momentÄ po teismo sprendimo įvykdymo. IeÅ¡kovė savavaliÅ¡kai vykdydama teismo sprendimÄ nuvertė atsakovės tvorÄ . Tvora buvo nugriauta dar iki vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir antstolio raginimo įvykdyti teismo sprendimÄ iÅ¡davimo.

Atsakovė nuverstÄ tvorÄ dar tais pačiais metais, birželio pabaigoje, atstatė, t.y. iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė antstolio raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ gavo, kai ji jau buvo atstačius ieÅ¡kovės nuverstÄ tvorÄ ir 2002-07-29 akto suraÅ¡ymo metu tvora buvo toje pačioje vietoje, kurioje yra iki Å¡iol – tvoros vieta nuo 2002 metų birželio mėnesio nėra pakeista. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kada atsakovai po teismo sprendimo įvykdymo padarė naujÄ jos teisių pažeidimÄ , neegzistuoja.

IeÅ¡kinio dalykÄ sudaro ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovus atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos jie buvo įpareigoti atlikti įsiteisėjusiu 2002-02-14 teismo sprendimu, kuris jau yra įvykdytas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė iki 2012 metų neužsiminė apie jokį naujÄ atsakovų padarytÄ pažeidimÄ . IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė mėgina, apeidama įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , nuginčyti antstolio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimo priverstinio įvykdymo teisėtumÄ , o kartu ir teismo sprendimo įvykdymo faktÄ , nors yra praleistas naikinamasis terminas antstolio veiksmams, susijusiems su ginčo sprendimo vykdymu, apskųsti.

IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje tiems patiems atsakovams, tuo pačiu pagrindu iÅ¡ naujo reiÅ¡kia tuos pačius ieÅ¡kinio reikalavimus, o tai sudaro bylos nutraukimo pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia (ieÅ¡kovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimÄ momentas) sietina su tvoros pastatymo momentu. Nurodė, kad atsakovai turi teisę naudotis 1329 kv.m. ploto žemės sklypu, faktiÅ¡kai atsakovai naudojasi 1294 kv.m. dydžio žemės sklypu ir jokios valstybinės žemės, įskaitant ir įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , neužima.

Ä®važiavimo į ieÅ¡kovės sklypÄ plotas sumažėjo dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų – atliktų žemės sklypo Nr. 45 ribų, nustatytų SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane, korektÅ«ros. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti tiek privažiavimo, tiek įvažiavimo į jos sklypÄ projektai, yra parengti nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų jų rengimo metu galiojusių teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nesuderinus su SB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organais.

Atsakovų tvora yra pastatyta jiems iÅ¡nuomoto žemės sklypo dalyje ir neužima ieÅ¡kovei keliui iÅ¡nuomotos ir su LandÅ¡afto grupės vyriausiuoju architektu suderintoje privažiavimo prie sklypo Nr. 45 schemoje pažymėto privažiavimo. Pažymėjo, kad atsakovų tvora netrukdo jokiam transportui įvažiuoti į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ .Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovai teismo sprendimÄ Ä¯vykdė 2002 metais po Joninių, atitraukdami tvorÄ 96 cm.

į savo sklypÄ , transporto priemonės per esamÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ gali laisvai įvažiuoti. 1999-03-02 Lietuvos Respublikos apsaugos ministro įsakymo Nr. 61 7 lentelė reglamentuoja, kad privažiavimas prie žemės sklypų mėgėjiÅ¡kuose soduose yra priskiriamas D kategorijai, kelio plotis nuo 2,75 m. iki 3,5 m. Vien vartų įvažiavimo plotis 2,90 m., o pats privažiavimas iki vartų yra dar platesnis. Realių kliūčių ar trukdymų įvažiuoti ar privažiuoti į ieÅ¡kovės sklypÄ nėra.

IeÅ¡kovė aplinkybę, kad atsakovė užėmė dalį įvažiavimo grindžia 2011-10-24 faktinės padėties schema, tačiau ji buvo parengta ieÅ¡kovės užsakymu, nėra suderinta su Nacionaline žemės tarnyba, rengiant šį dokumentÄ bendrijos įgaliotas asmuo nedalyvavo. Schemoje nurodyti įvažiavimo parametrai neatitinka parametrų įvažiavimo, kuris suformuotas 1998 metais ir pagal kurį reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinio reikalavimas. Atsakovės tvora neiÅ¡eina už generaliniame plane priskirto ploto ribos, tÄ patvirtina ir antstolio A.

N. 2012-01-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2014-03-19 IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ situacijos schema patvirtina, kad atsakovės tvora neužima valstybinės žemės savavaliÅ¡kai. 2002-07-29 teismo sprendimÄ vykdęs antstolis kartu su ieÅ¡kove surašė aktÄ , kuriuo patvirtino, kad teismo sprendimas įvykdytas, t.y. tvora buvusi prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ yra nukelta. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, kadangi tvora buvo pastatyta 2002 m. birželio mėnesį, o ieÅ¡kinys paduotas 2012 m. liepos mėnesį.

IeÅ¡kovė senaties termino atnaujinti nepraÅ¡o. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovai yra SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai. IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ atsakovų užsakymu, dalyvaujant SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkui M. G., 2014-03-19 atliko kadastrinius matavimus ir parengė SB „(duomenys neskelbtini)“ situacijos schemÄ M1:500, kurioje yra užfiksuota, jog atsakovų tvora nepatenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano iÅ¡traukoje suprojektuoto ir su landÅ¡afto grupės vyr. architektu 1998-06-25 suderinto privažiavimo ribas, kad Å¡i tvora stovi atsakovei iÅ¡nuomoto žemė sklypo ribose.

SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba patvirtina, kad atsakovų tvora pastatyta generaliniame sodo plane sklypui Nr. 36 paskirtoje ir išnuomotoje žemėje. Pažymėjo, kad antstolio M. D. 2011-10-24 Faktinių aplinkybių konstatavime ir Faktinės padėties plano rengime SB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti ir nedalyvavo. Su SB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo derintas ir byloje esantis AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 1997-10-15 žemės sklypo Nr. 45 planas.

Å is planas neatitinka sodo generalinio plano sprendinių. Dėl ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų po 2003 metais atliktų kadastrinių matavimų neatitikimo SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendiniams, buvo pakeisti ir ginčo kelio parametrai. Nurodė, kad 2012-06-08 Vilniaus miesto skyrius atliko žemės sklypo Nr. 45 patikrinimÄ , kurio metu buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė sklypo pietinėje dalyje yra užėmusi valstybinę žemę (68 kv.m.) jÄ aptverdama tvora. IeÅ¡kovė buvo įpareigota iki 2012-08-01 patraukti tvorÄ , o vietoj to, ji inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ Å¡ios žemės pardavimui, kuris 2013-12-17 buvo patvirtintas.

Vietoje bendrojo naudojimo kelio, projekte suprojektuotas įvažiavimas į sklypÄ Nr. 45, pakeičiant sodo generaliniame plane nustatytus kelio parametrus. Platinti įvažiavimÄ nukeliant atsakovų tvorÄ nėra teisinio pagrindo ir netikslinga, kadangi ieÅ¡kovė turi galimybę šį įvažiavimÄ praplatinti nukeldama nuo jo savo tvorÄ arba kreiptis dėl leidimo iÅ¡kirsti kelio ribose esančius krÅ«mus bei medžius (tomas 2, b.l. 126-129).Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad buvo tik leidimas privažiuoti prie sklypo, o ne leidimas daryti įvažiavimÄ , kadangi tai miÅ¡ko teritorija.

Å iuo metu keliu, tokiu koks jis yra, galima normaliai pravažiuoti. Negalima įvažiuoti toje dalyje, kur yra ieÅ¡kovės vartai. IeÅ¡kovė vartus gali praplatinti.Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatė, kad 1994-06-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-3924 ieÅ¡kovė privatizavo sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantį žemės sklypÄ , kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (Civilinės bylos Nr. 2-496-36/2002, 1 tomas, b.l. 5). 1994-10-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi 99 metams ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas 0,0101 ha valstybinės žemės sklypas (Nr. 45) (tomas 1, b.l. 15), besiribojantis su ieÅ¡kovės privatizuotu sodo sklypu.

Å iame iÅ¡nuomotame žemės sklype ieÅ¡kovei buvo suprojektuotas įvažiavimas pagal 1998-06-25 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoÅ¡tÄ bei suderintÄ planÄ . Atsakovai 1997-04-11 žemės sklypo ir sodo namo pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko 0,1198 ha žemės sklypÄ ir sodo namÄ , esančius sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. 36, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (Civilinės bylos Nr. 2-496-36/2002, 1 tomas, b.l. 55-58). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-02-14 sprendimu patenkino ieÅ¡kovės A.

J. E. ieÅ¡kinį atsakovei I. T. iÅ¡ dalies ir įpareigojo atsakovę nukelti vorÄ prieÅ¡ais įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ taip, kaip yra nustatytas įvažiavimas pagal 1998-06-25 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoÅ¡tÄ ir suderintÄ su LandÅ¡afto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ (tomas 1, b.l. 9-10). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai faktiÅ¡kai naudojasi didesniu žemės sklypu nei privatizavo – yra užėmę (užtvėrę tvora) dalį gretas esančios valstybinės žemės bei iÅ¡ dalies yra užėmę (užtvėrę) ieÅ¡kovei 1998 m. suprojektuotÄ Ä¯važiavimÄ , ko pasekoje ieÅ¡kovė negali tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu – privatizuotu žemės sklypu ir sodo namu su priklausiniais.

Atsakovu teigimu, jų tvora yra pastatyta jiems išnuomoto žemės sklypo dalyje ir neužima ieškovei keliui išnuomotos ir su Landšafto grupės vyriausiuoju architektu suderintoje privažiavimo prie sklypo Nr. 45 schemoje pažymėto privažiavimo. 2014-03-28 įvyko išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėta faktinė situacija, t.y. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančių sklypų Nr. 36 ir 45 ribų apžiūra (tomas 2, b.l. 124-125).Teismas sprendė, kad byloje, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu, reiškiamas negatorinis ieškinys.

Negatorinį ieÅ¡kinį turi teisę reikÅ¡ti valstybinės žemės nuomininkas, kas Å¡iuo atveju yra ieÅ¡kovė, kuri 1994-10-08 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi 0,0101 ha kelio, naudojamo įvažiavimui į jai priklausantį žemės sklypÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009) (1 t. b.l.15). Tai, kad ieÅ¡kovė turi teisę naudotis įvažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ pagal 1998-06-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoÅ¡tÄ ir suderintÄ su LandÅ¡afto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimÄ , pažymėtÄ generaliniame plane, yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-496-36-2002.

Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovai faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypu nei privatizavo, tačiau tai, kad atsakovė turi teisę naudotis didesnio ploto žemės sklypu, nei ji įsigijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutarime administracinėje byloje Nr. A 2.2.-335-295/2012. 2012-01-18 nutarimu minėtoje administracinėje byloje buvo konstatuota, kad atsakovė nėra savavališkai užėmusi valstybinės žemės, dėl ko buvo atsisakyta patraukti I.

T. administracinėn atsakomybėn. Teismas sprendė, kad aplinkybių, jog po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. A 2.2.-335-295/2012, atsakovai bÅ«tų savavaliÅ¡kai užėmę valstybinę žemę ieÅ¡kovė nenurodė. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovų tvora nepatenka į ieÅ¡kovei valstybės iÅ¡nuomotos įvažiavimui į jos žemės sklypÄ Nr. 45 žemės dalį, o tvoros iÅ¡lenkimas nukreiptas į atsakovams priklausantį žemės sklypÄ Nr.36 buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2005-01-14 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (3 t. b.l.11-14).IeÅ¡kovė kaip teisių pažeidimo faktÄ nurodo tai, kad transporto priemonės negali įvažiuoti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ .

Teismo vertinimu, Å¡iems argumentams pagrįsti raÅ¡ytinių įrodymų nepateikta, o teismo posėdžio metu apklausto liudytojo ieÅ¡kovės sÅ«naus A. E. paaiÅ¡kinimai dėl trukdžių naudotis įvažiavimu vertintini kritiÅ¡kai, kadangi 2014-03-28 vykusio iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovėjo du lengvieji automobiliai. Be to, 2012-01-18 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, jog „per neužtvertÄ plotÄ link gretimai esančio sklypo veda vėžės link tvoroje padarytų vartelių.

Už užrakintų vartelių matosi toliau nueinančios žymės. Vėžėse matoma padangų protektorių žymės. Patekimas į sklypÄ nėra apribotas (nėra tvoros, vartų, ar kitokio statinio ribojančio galimybę į jį patekti važiuojant keliuku pro sklypÄ KaračiÅ«nų Sodų 11-oji g. 8, Vilnius, link miÅ¡ko ir pasukus į kairę“ (1 tomas, bylos lapas 59-61). Taigi, nepateikta objektyvių duomenų apie galimybės naudotis įvažiavimu į žemės sklypÄ apribojimÄ .

Teismas taip pat nustatė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2011-10-24 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir faktinės padėties schemÄ siauriausia įvažiavimo kelio dalis yra prie ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo (2,91 m), tačiau ji nėra siauresnė nei LR Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.62 Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių, ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nustatytas minimalus plotis, be to, ta įvažiavimo dalis yra suformuota pačios ieÅ¡kovės iniciatyva (vartais) ir ginčo dėl to byloje nėra.Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-551/2013 buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovei pakaktų įrodyti faktÄ , jog įvažiavimas užstatytas atsakovams priklausančia tvora, kuri pasunkina ieÅ¡kovės patekimÄ Ä¯ sodo sklypÄ , kas ir sudaro teisių pažeidimÄ , kurį ji siekia paÅ¡alinti (2 tomas bylos lapas 46).

Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė savo teisių pažeidimo fakto, o atsakovai prieÅ¡ingai - įrodė, kad jų veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl CK 4.99 str. taikymo bei apibrėždamas įrodinėjimo ribas, plečiamai ir nelogiÅ¡kai aiÅ¡kinio kasacinio teismo 2010-07-02 nutartį c.b.

Nr. 3K-7-230/2010, teigdamas, kad savininkui įrodžius savo teisių pažeidimÄ , atsakovas turi įrodyti savo veiksmų teisėtumÄ . Byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog 1998-06-25 suprojektuotas įvažiavimas į apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ iÅ¡ dalies yra užimtas atsakovams priklausančia tvora, o bÅ«tent: 2003-11-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; Vilniaus m. 5 PK vyr. tyrėjos daryti tyrimo vietos foto vaizdai; 2011 m. spalio mėn. darytos fotonuotraukos; 2011-10-24 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei faktinė schema;

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-12-05 raÅ¡tas Nr. 49SDŽ-625; 2011-10-24 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-164; UAB „Geolimbas“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir schema; iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu matininkų nužymėti ir teismui faktiÅ¡kai pademonstruoti taÅ¡kai, kur konkrečiai turi bÅ«ti įvažiavimas ir kokia dalimi jis užimtas atsakovų tvoros. Teismas nei vieno iÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių bei kitų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.Rengiant Žemės sklypų pripirkimo schemÄ tiksliaisiais matavimais iÅ¡matavus apeliantei 1994-10-08 sutartimi iÅ¡nuomotÄ sklypÄ , vietoje 101 kv.m. užfiksuoti tik 94 kv.m., įskaitant įvažiavimo plotÄ .

Teismas nustatė, kad atsakovai naudojasi ne tik nuosavybės teise priklausančiu 0,1198 ha žemės sklypu, bet ir pagal valstybinės žemės nuomos sutartį iÅ¡sinuomotu 1999-09-14 0,1313 ha sklypu. Tačiau atsakovai, nepaisant jų nuomos sutartyje įraÅ¡yto iÅ¡sinuomoto sklypo ploto, negali naudotis didesniu plotu negu jis objektyviai egzistuoja. Juo labiau, jog apeliantės nuomos sutartis buvo sudaryta iki atsakovams įsigyjant nuosavybės teisėmis jiems priklausantį žemės sklypÄ , o įvažiavimas suprojektuotas anksčiau negu atsakovai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį.

Taigi, atsakovų veiksmai užimant didesnę teritorijÄ negu jiems objektyviai galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota 1999 m. yra neteisėti. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovui turi teisę naudotis didesnio ploto žemės sklypu nei įsigijo, nes tokia teisė jiems suteikiama įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A 2.2-335-295/2012. byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės savavaliÅ¡ko užėmimo klausimas, o ne įvažiavimo užėmimo klausimas. Taip pat nurodė, kad NŽT atstovai nepripažįsta nei apeliantės, nei atsakovų valstybinės žemės nuomos sutarčių.

Apeliantė teigia, kad atsakovų 1999-09-14 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis yra niekinė.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų užsakymu parengtais matininkų planais. IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ rengtoje schemoje raudona punktyrine linija pažymėta atsakovų žemės sklypo Nr. 36 riba pagal sb „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planÄ , kas prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytoms aplinkybėms, jog apeliantės žemės sklypo įregistruotos ribos atitinka privatizavimo planus bei sb „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planÄ .

Vadinasi, nustatinėjant bei braižant atsakovų sklypo ribas, jos turi sutapti su jau įregistruotomis apeliantės žemės sklypo ribomis. IĮ „Tikslūs matavimai“ rengtoje schemoje nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais kadastro duomenų nustatymo taisykles, nubrėžta linija, įsiterpianti į apeliantės privatizuoto sklypo vidų, todėl nepagrįstai nuo ten skaičiuojami atstumai iki sodo bendrijos tvoros bei atitinkamai braižoma įvažiavimo bei atsakovų tvoros faktinė padėtis.

Atsakovų užsakymu rengtuose matininkų planuose atskaitos taÅ¡kais imami atstumai nuo teisiÅ¡kai neregistruotos atsakovų žemės sklypo ribos ties KaračiÅ«nų sodų 11-Ä jÄ gatve ir brėžiama linija link apeliantės nuosavybės teisėmis įsigyto, tiksliaisiais matavimais iÅ¡matuoto bei teisiÅ¡kai registruoto žemės sklypo ribų. Apeliantė teigia, kad jos pateikta 2011-10-24 schema yra patvirtinta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Å¡ioje schemoje atskaitos taÅ¡kais yra imami NR registre registruotos apeliantės žemės sklypo ribos ir brėžiama linija link (duomenys neskelbtini) gatvės.Teismo teiginiai, jog apeliantė pati susiaurino savo įvažiavimo plotį ir, kad įvažiavimo plotis atitinka STR minimalius reikalavimus, neatitinka nei faktinės situacijos, nei ginčo objekto.

Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, jog matomos automobilių provėžos link apeliantės sklypo leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad į apeliantės sklypÄ patekti galima, kadangi Å¡ios aplinkybės nereiÅ¡kia, jog įvažiavimas ar jo dalis nėra užimta atsakovų tvora. Apeliantė pabrėžė, kad ji neginčija aplinkybės, jog pro vartus į jos sklypÄ Ä¯važiuoti įmanoma, tÄ padaryti įmanoma atsakovams nukėlus pirmÄ jį betoninį tvoros stulpÄ ties apeliantės vartais, tačiau teigia, kad įvažiavimo galimybes riboja kiti 3 betoniniai stulpai ir prie (duomenys neskelbtini) gatvės esantis mÅ«rinis stulpas, prie kurių pritvirtinta vielinė tvora, kadangi jie yra pastatyti ant apeliantei suprojektuoto įvažiavimo tokiu bÅ«du jį susiaurinant daugiau nei pusę metro, dėl ko didesnių gabaritų maÅ¡inoms sudėtinga ar neįmanoma iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės įsukti į įvažiavimÄ ir taip patekti į apeliantės sklypÄ , iÅ¡ ko kyla apeliantės teisių pažeidimas.

Apeliantė teigia, kad jai buvo suprojektuotas 4,2 m pločio įvažiavimas ir būtent tokios pločio keliu ji turi teisę naudotis.Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovai iki šiol nėra tiksliaisiais matavimais išmatavę jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo bei nuomojamo žemės sklypo. Dėl to negalima konstatuoti, kiek tiksliai, atsižvelgiant į maksimalias paklaidas, yra užimta valstybinės žemės.Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo prokuratūros 2005-01-14 nutarimu nustatytomis aplinkybėmis, kadangi tokiu nutarimu nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais.

Nutarime nurodytos aplinkybės yra nuginčytos kitais byloje esančiais irodymais. Apeliantė paaiÅ¡kino, kad raÅ¡ytiniuose įrodymuose, tame tarpe ir minėtame nutarime, minimas tvoros iÅ¡linkimas yra susidaręs dėl to, kad atsakovai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002-02-14 sprendimÄ , atstatė pirmÄ jį (skaičiuojant nuo apeliantės sklypo pusės) jų tvoros stulpÄ prie apeliantės vartų stulpo. Å iuo metu pirmasis (skaičiuojant nuo apeliantės sklypo pusės) atsakovų tvoros stulpas stovi ten kur ir privalo stovėti, nuo jo brėžiant linijÄ statmenai (duomenys neskelbtini) gatvei, pasimato, jog aukščiau minėti 3 betoniniai stulpai bei vienas mÅ«rinis stulpas, su prie jų pritvirtinta vieline tvora, yra puslankiu iÅ¡linkę į įvažiavimo pusę dėl ko įvažiavimas yra iÅ¡ dalies užtvertas.

Toks išlinkimo kampas matosi ir ant šalių matininkų parengtų planų.Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012—01-18 nutarimas neturi res judicata galių, o jame konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi nesutampa bylos šalys. Be to minėtame nutarime konstatuotos klaidingos faktinės aplinkybės.Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nepateikė ataskaitos, iš kurios būtų matyti kokie konkrečiai procesiniai veiksmai buvo atlikti, kiek laiko sugaišta ir kiek už tai sumokėta.

Taip pat, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijÄ , antstolio darbo valanda konstatuojant faktines aplinkybes įkainota 60 Lt, tuo tarpu teismas priteisė 714 Lt, t.y. už beveik 12 val. darbÄ . Apeliantės nuomone, bylinėjimosi iÅ¡laidos SB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo bÅ«ti priteistos, kadangi jį atstovavo atstovų atstovė, atsiliepime nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių nei atsakovų atsiliepime į ieÅ¡kinį.Atsakovai prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai apibrėžė įrodinėjimo ribas nagrinėjimu atveju.

Ä®rodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje sudaro aplinkybės, ar įvažiavimas į apeliantei priklausantį sklypÄ yra užstatytas atsakovams priklausančia tvora. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pakanka nustatyti teisių pažeidimo faktÄ tam, kad bÅ«tų galima atsakovams taikyti atsakomybę. Atsakovai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2005-01-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra galiojantis, todėl teismas pagrįstai juo rėmėsi.

Apeliantė klaidingai nurodė, kad teismas minėtame nutarime nustatytas aplinkybes vertino kaip prejudicinę galiÄ turinčius faktus. Minėtas nutarimas taip pat paneigia ankstesnį 2003-11-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes. Kiti byloje esantys įrodymai paneigia 2011-10-24 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei UAB „Topometra“ faktinėje padėties schemoje užfiksuotas aplinkybes, jog atsakovai yra užėmę įvažiavimÄ .

Projektuojant įvažiavimÄ , įvažiavimo ilgis buvo 13 m ilgio, tačiau 2003 metais vieÅ¡ajame registre įregistravus apellantes žemės sklypo ribas po atliktos korektÅ«ros, Å¡iam sklypui buvo priskirta ir dalis 1998 m. birželio 25 d. suprojektuoto įvažiavimo (įvažiavimo ilgis sutrumpėjo nuo 13 I m iki 11,83 m). Apellantes teismui pateikta antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pavirtinta UAB „Topometra“ 2011 m. spalio 24 d. faktinės padėties schema parengta atskaitos taÅ¡ku laikant , 2003 metais įregistruotas apellantes sklypo ribas, tokiu bÅ«du siekiant, kad dėl apellantes atliktos jos sklypo j ribų korektÅ«ros sumažėjęs įvažiavimo plotas bÅ«tų kompensuotas atsakovams iÅ¡nuomoto sklypo sÄ skaita.

Tačiau toks įvažiavimas neatitinka 1998 m. birželio 25 d. suprojektuoto įvažiavimo parametrų, taip pat SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendinių, pagal kuriuos šis įvažiavimas yra už sklypo Nr. 36 ribų. IĮ „Tikslūs matavimai“ 2014 m. kovo 14 d. schemoje nustatant ginčo įvažiavimo parametrus, atskaitos tašku paimtas stabilus objektas - SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos pietinė aplinkinė riba, ant kurios pastatyta bendrijos tvora. Ta pati tvora stovėjo ir 1998 m., kai buvo rengiamas įvažiavimo projektas, todėl tikėtina, kad būtent nuo šios tvoros buvo matuojami 1998 m. birželio 25 d.

įvažiavimo parametrai. Rengiant Å¡iÄ schemÄ vadovautasi SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, 1998 m. birželio 25 d. įvažiavimo projektu, I. T. ir A. J. E. iÅ¡nuomotų žemės sklypų planais, atsižvelgta į apeliantės 2003 metais Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įvažiavimo (ne) užėmimo, pagrįstai atsižvelgė į IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ 2014 m. kovo 14 d. schemoje esančius duomenis.

įvažiavimo tikslios ribos nėra nustatytos ir nėra įregistruotos. UAB „Topometra“ 2011 m. spalio 24 d. faktinė padėties schemos įrodomoji reikÅ¡mė ta, kad tai apeliantės užsakymu ginčo nagrinėjimui parengtas planas. Å ioje schemoje esančių duomenų teisingumÄ paneigia kiti į bylÄ pateikti įrodymai ir aplinkybė, kad schemos sprendiniai keičia SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendinius dalyje dėl atsakovų sklypo ribų, taip pat keičia 1998 m birželio 25 d. suprojektuoto įvažiavimo ribas atsakovų valdomos žemės sÄ skaita.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sudarant atstolio 2011 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir schemÄ , SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku buvo M. G. (žr. juridinių asmenų registro 2011-10-20 iÅ¡raÅ¡Ä ), o minėtuose veiksmuose bendrijÄ atstovavo neįgaliotas asmuo.Trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nurodė, kad įvažiavimas buvo suprojektuotas apeliantės iniciatyva, tačiau sodų bendrija Å¡io įvažiavimo projektavime nedalyvavo, su ja projektas nebuvo suderintas.

Su sodų bendrija taip pat nebuvo derintas AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 1997-10-15 parengtas apeliantės sklypo planas – sodo sklypo Nr. 45 ribų korektÅ«ra, nors Å¡iame plane yra Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vyr. specialistės 1997-11-27 nurodymas projektÄ suderinti su sodininkų bendrijos valdybos primininku. Apeliantės sklypo planas po kadastrinių matavimų, tačiau nesuderintas su sodininkų bendrijos valdybos primininku, 2003 m. buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Ä® apeliantės sklypo ribas buvo įjungta 1-2 m. pločio žemės juosta, taip sutrumpinant ginčo įvažiavimÄ ir sumažinant jo plotÄ . Apeliantė neteisingai nurodo, kad 2011-10-24 sudarant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ bei faktinę padėties schemÄ dalyvavo sodų bendrijos pirmininkė. Rengiant minėtÄ schemÄ nebuvo vadovaujamasi nei SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, nei Å¡alių sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis, nei 1998-06-25 įvažiavimo projekte numatytais ginčo įvažiavimo parametrais, taip pat nedalyvavo SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos atstovui.

IÅ¡važiuojamojo posėdžio metu natÅ«roje žymint įvažiavimo ribų taÅ¡kus, buvo vadovaujamasi apeliantės užsakymu UAB „Topometra“ matininkų parengta faktinės padėties schema, tačiau pagal Å¡iÄ schemÄ Ä¯važiavimo parametrai buvo nustatomi atskaitos taÅ¡ku imant taÅ¡kus atsakovams iÅ¡nuomotame valstybinės žemės sklype. Tuo tarpu atsakovų užsakymu IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ tikslieji matavimai atlikti dalyvaujant SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkui ir parengta SB „(duomenys neskelbtini)“ situacijos schema paneigia UAB „Topometra“ parengta faktinės padėties schemos duomenis.

Rengiant IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ schemÄ buvo vadovaujamasi SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu planu, jo pagrindu parengtu ir su LandÅ¡afto grupės vyriausiuoju architektu 1998-06-25 suderintu privažiavimo planu, Å¡alims iÅ¡nuomotų žemės sklypų planais, atsižvelgta į apeliantės įregistruotas sklypo ribas. Dėl apeliantės pateikto UAB „Geolimbas“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto yra paduotas skundas.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.).

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, tačiau, vadovaudamasis žemiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo pasisako dėl kai kurių byloje esančių įrodymų vertinimo.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmos instancijos teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutarime administracinėje byloje Nr. A 2.2. - 335-295/2012 bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2005-01-14 nutarime nustatytas aplinkybes vertino kaip prejudicinę galiÄ turinčius įrodymus.

Kaip matyti, teismas nesuteikė šiuose įrodymuose esančioms aplinkybėms tokios galios, ir minėtus dokumentus vertino tik kaip vienus iš įrodymų, patvirtinančius arba paneigiančius tam tikras bylos aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovė turi teisę naudotis ir faktiškai naudojasi didesnio ploto žemės sklypu, nei ji įsigijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, nekonstatavo faktinės aplinkybės, kokiu konkrečiai plotu atsakovė faktiškai ir realiai naudojasi.

Teismas tik nustatė aplinkybę, jog atsakovė teisę naudotis didesnio ploto žemės sklypu nei įsigijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi turi, todėl kad atsakovė valstybinės žemės nuomos sutartimi dar yra iÅ¡sinuomojusi Å¡alia esantį žemės sklypÄ , dėl ko bendras atsakovės valdomas sklypo plotas yra didesnis nei jai priklauso nuosavybės teise.Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais, o konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (CPK135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, paskirstydamas įrodinėjimo pareigÄ , pabrėžė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai.

Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktÄ ir Å¡ių teisių pažeidimo faktÄ , atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Negatorinį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti turi teisę reikÅ¡ti ir valstybinės žemės nuomininkas, kas Å¡iuo atveju yra apeliantė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009).Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J.

S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015)Taigi pirmiausia bÅ«tina nustatyti ar apeliantė yra ginčo žemės sklypo savininkė (nuomininkė), ar atsakovų tvora stovi bÅ«tent apeliantės valdomame žemės sklype. Nors pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė turi teisę naudotis įvažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ pagal 1998-06-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paruoÅ¡tÄ ir suderintÄ su LandÅ¡afto grupės vyriausiuoju architektu įvažiavimÄ ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turi teises į daiktÄ , yra įrodyta, tačiau Å¡ie duomenys dėl toliau iÅ¡dėstomų motyvų nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nustatant, ar apeliantė yra bÅ«tent ginčo sklypo dalies savininkė (nuomininkė).

Byloje pateikti įrodymai yra prieÅ¡taringi, todėl turi bÅ«ti nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ â€“ atmesti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančios fotonuotraukos jokios bylai reikÅ¡mingos informacijos nesuteikia, t.y. iÅ¡ fotonuotraukų negalima nustatyti, kurios Å¡alies valdomame žemės sklype stovi tvora. Å alių pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai konstatuoja skirtingus faktus, kas patvirtina, kad nei vienu iÅ¡ Å¡ių protokolų vadovautis negalima.

Antstolis nėra kompetentingas asmuo spręsti apie sklypų ribas iÅ¡ byloje esančių planų, nustatyti, kur iÅ¡ tikrųjų, kurios Å¡alies sklypo riba, todėl konstatuotos aplinkybės, jog tvora stovi apeliantės valdomame žemės sklype ar atsakovės, neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ teisme. Å alys taip pat pateikė skirtingų įmonių darytas faktines schemas, kurios skirtingai žymi Å¡alių valdomų žemės sklypų ribas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei principais, sprendžia, jog nėra pagrindo vadovautis apeliantės pateiktomis schemomis ir planais, kadangi jie parengti atsakovės užsakymu jos pasirinktos matininkų įmonių bei vėlgi yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingi atsakovės pateiktiems planams.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantės pateiktas planas rengtas nedalyvaujant SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, kuris teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu kategoriÅ¡kai nesutiko su apeliantės pozicija, teigė, kad tvora stovi atsakovų valdomame sklype ir faktinės tvoros ribos atitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nurodytas ribas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, yra Å¡aliÅ¡kas kurios nors Å¡alies atžvilgiu, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo paaiÅ¡kinimais vertinant byloje esančius įrodymus.

Kad apeliantės pateikiami planai negali būti vertinami, kaip patikimi ir neabejotinai apeliantės argumentus pagrindžiantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia įvertindamas ir kituose byloje esančiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog apeliantės sklypas Nr. 45 neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane nurodytų ribų, kurios patvirtina teismo abejones dėl byloje apeliantės pateiktų planų pagrįstumo.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas laiko nereikšmingais byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių valdomų žemės sklypų plotų nustatymu, kadangi, kaip minėta, neturi reikšmės, kiek skiriasi šalių pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse nurodytas ir faktiškai valdomas plotas, bylos esmė – nustatyti, kurios šalies valdomame žemės sklype stovi atsakovų tvora.

Å iÄ aplinkybę galima nustatyti tik tuo atveju, kai iÅ¡ byloje esančių įrodymų galima aiÅ¡kiai matyti atskaitos taÅ¡kus bei koordinates, kurie yra akivaizdÅ«s ir neginčijami ir pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti, kur yra Å¡alių valdomų žemės sklypų ribos. Nei vienas byloje esantis žemės sklypų planas, nėra tinkamai patvirtintas, įsiteisėjęs ir neužginčytas, kuriuo teismas galėtų vadovautis nustatant teisinę reikÅ¡mę turinčius faktus.Teisėjų kolegija, vertindama prieÅ¡ingus įrodymus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, žemės sklypo savininkui pareiÅ¡kus negatorinį ieÅ¡kinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiÅ¡kus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytinÄ Å¾emės sklypo plotÄ ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Byloje reikalavimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo pareikÅ¡tas nebuvo.Kita vertus, nagrinėjamai bylai taip pat svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011, konstatavimas, kad sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių; tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ , sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatinėjamos.

Tačiau dėl žemės sklypo ribų nustatymo turi bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentÄ Å¡i riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010). Nagrinėjamu atveju nurodyta kasacinio teismo praktika reikÅ¡minga tuo, kad tik konstatavus faktÄ , jog bent vienai iÅ¡ Å¡alių priklausančių žemės sklypo riba yra aiÅ¡ki, galėjo bÅ«ti svarstomas klausimas dėl tvoros padėties teisėtumo.

Nagrinėjant šį ginÄÄ teismas nenustatinėja apeliantės sklypo ribų, toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas ir tai reikÅ¡tų ieÅ¡kinio ribų peržengimÄ , toks ginčas gali bÅ«ti nagrinėjamas tarp apeliantės ir valstybės. Kaip nustatyta, nėra konkretaus dokumento, kitų įrodymų, kuriais remiantis galima bÅ«tų konstatuoti, jog kurios nors Å¡alies sklypo ribos koordinatės ir padėtis SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane yra neginčijamai aiÅ¡ki, todėl teismas spręsdamas, ar tvora stovi bÅ«tent apeliantės valdomame sklype, vadovaujasi „tikėtinumo principu“, tai reiÅ¡kia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004).

Atsižvelgiant į teismo iÅ¡dėstytus argumentus bei motyvus, laikytina, kad byloje nėra pakankamai tikėtinų įrodymų kurie pagrįstų, jog tvora stovi bÅ«tent apeliantės valdomame sklype, t.y. apeliantė neįrodė vienos iÅ¡ negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygų – buvimo sklypo dalies savininku (nuomininku), dėl ko bÅ«tų pagrindas teigti, kad apskritai egzistuoja apeliantės teisės pažeidimas.Nenustačius, kad ginčo žemės savininkė (nuomininkė) yra apeliantė, ieÅ¡kinys pagrįstai buvo atmestas.

Nors pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra ginčo sklypo dalies teisėta valdytoja ir ieÅ¡kinį atmetė tuo pagrindu, kad buvo neįrodytas apeliantės teisės pažeidimas, tačiau sprendimo rezultato Å¡i aplinkybė nekeičia, dėl ko nėra pagrindo naikinti teisėtÄ sprendimÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje ginčas kyla ne dėl naudojimosi įvažiavimu negalimumo ar apsunkinimo, tačiau dėl apeliantės teisės – valdyti ir naudotis iÅ¡sinuomotu žemės sklypu visa apimtimi, pažeidimo.

Apeliantė nurodo, kad jos teisės pažeidimas pasireiškia tuo, jog atsakovų tvora yra pastatyta ant jos išsinuomoto sklypo. Taigi byloje sprendžiamas tik fakto klausimas, ar atsakovų tvora iš tikrųjų yra pastatyta ant apeliantės 1994-10-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi 99 metams išsinuomoto 0,0101 ha valstybinės žemės sklypo (Nr. 45), todėl šalintinos iš sprendimo teismo nustatytos aplinkybės bei motyvai, susiję su naudojimosi minėtu sklypu apsunkinimo fakto nustatymu.

Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės neturi įtakos nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į skundÄ nurodytų aplinkybių bei argumentų, susijusių su naudojimosi minėtu sklypu apsunkinimu.Apeliantė savo skunde teigia, jog atsakovų 1999-09-14 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis yra niekinė, tačiau apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nekėlė reikalavimo minėtÄ sutartį pripažinti niekine, neteikė argumentų bei motyvų, dėl ko kita Å¡alis neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų.

Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniame skunde negali bÅ«ti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 1999-09-14 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties negaliojimu, atmeta. Laikytina, kad tiek apeliantės, tiek atsakovės valstybinės žemės nuomos sutartys yra galiojančios.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė neįrodė savo reikalavimo, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismo nuomonei dėl apeliantės nurodomų faktinių aplinkybių egzistavimo susidaryti.Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys iÅ¡samiai savo pozicijas iÅ¡dėstė procesiniuose dokumentuose, todėl sprendžia, kad nėra CPK 322 str. numatyto pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir toks Å¡alių praÅ¡ymas netenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantė taip pat ginčija bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pagrįstumÄ .Apeliancinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais Å¡iuo klausimu, kadangi vien tik atstovavimo iÅ¡laidų ataskaitos nepateikimas nedaro bylinėjimosi iÅ¡laidų nepagrįstomis.

Pažymėtina ir tai, kad kvitai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už atskirus veiksmus ir pan. buvo teikiami visos bylos nagrinėjimo metu. Dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pasisakytina, jog nors procesinius dokumentus surašė ta pati atstovė kaip ir atsakovams, tačiau jų turinys skyrėsi, atstovė taip pat skyrė tam laiko ir patyrė kitų sÄ naudų, už kurias trečiasis asmuo sumokėjo ir turi teisę reikalauti pilnai atlyginti atsižvelgiant į tai, kad palaikė atsakovų pozicijÄ .

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis trečiajam asmeniui turėtų bÅ«ti mažintinas yra atmestini.Pažymėtina, kad apeliantės teiginiai dėl užmokesčio antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ yra nepagrįsti. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, galiojusioje antstolio veiksmų atlikimo metu, nurodyta, kad antstoliui mokama 60 litų už vienÄ darbo valandÄ konstatuojant faktines aplinkybes kuomet faktinės aplinkybės konstatuojamos teismo pavedimu.

Nagrinėjamu atveju tokio teismo pavedimo nebuvo.CPK 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimus, nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (iÅ¡spręstas ginčas), priklausomai nuo patenkintų reikalavimų apimties yra priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliacinės instancijos metu atsakovai patyrė 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ , trečiasis asmuo – 529,82 Lt.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ apeliantės.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ A. J. E. I. T. ir J. T. 434,43 EUR (1500 Lt) iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinėje instancijoje.Priteisti iÅ¡ A. J. E. sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 153,45 EUR (529,82 Lt) iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinėje instancijoje. Teisėjai Loreta Lipnickienė Aldona Tilindienė Liuda Uckienė