2025-11-06 Nr. AB-18478-4-16-3-00536-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2774-575/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00536-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. P. ir jo atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. K.,

vertėjams J. B. ir M. F. M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. P.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiui V. P. (toliau – ir Užsienietis) taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei galutinai bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyventi bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, vykdamas per Lietuvos Respubliką tranzitu kartu su neteisėtų migrantų grupe. Užsienietis su savimi neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turėdamas teisę laisvai judėti gali bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti, nesulaukęs galutinio sprendimo (tiek dėl Užsieniečio perdavimo Latvijos Respublikai, tiek dėl pateikto prieglobsčio prašymo).

3. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl apribojus Užsieniečio judėjimo laisvę, taikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrinta, kad Užsienietis dalyvaus prieglobsčio ar perdavimo kitai šaliai procedūroje. Užsieniečio laisvė nebūtų visiškai apribota, jam būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, tačiau būtų kontroliuojamas jo judėjimas, siekiant užkirsti galimą Užsieniečio pasišalinimą iš Lietuvos Respublikos.

4. Užsienietis prašė teismo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo ribojimo. Nėra jokių duomenų, jog jis gali bėgti ar slėptis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje. Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo. Užsienietis nenori būti grąžintas į Latvijos Respubliką, kadangi Latvijos Respublikos gyventojų (Latvijos Respublikos teritorijoje) jis buvo sumuštas.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 6 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2026 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardoje 2025 m. rugsėjo 8 d. 17.00 val. gauta Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato budėtojo informacija, jog Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Rokiškio rajono savivaldybėje, Pandėlio seniūnijoje, Panemunio miestelio prieigose, patikrinus automobilį „Chrysler“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas Latvijos Respublikoje) rastas ir sulaikytas Užsienietis, vykęs vienuolikos neteisėtų migrantų grupėje. Užsienietis neturėjo su savimi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta (jis turi (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2034 m. gegužės 15 d.).

6.2. Užsieniečio pateiktame (duomenys neskelbtini) piliečio pase esančios įklijos bei atvykimo ir išvykimo spaudai patvirtina, jog iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, Užsienietis keliavo per kelias šalis – Jungtinius Arabų Emyratus, Uzbekistano Respubliką, Rusijos Federaciją, o vėliau, pagal savo parodymus, automobiliu pasiekė Europos Sąjungos teritoriją. Atlikus patikrinimą duomenų bazėse nustatyta, kad nėra fiksuota, kaip (kada ir kur) Užsienietis kirto Lietuvos Respublikos sieną.

6.3. VSAT 2025 m. rugsėjo 8 d. 23 val. 00 min. sprendimu Nr. 25S197432 Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į Centrą.

6.4. VSAT 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 15K-3677, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje (laikinojo apgyvendinimo vietoje), nustatant terminą iki 2025 m. lapkričio 10 d., iki sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo.

6.5. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

6.6. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. 25S205878 – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

6.7. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 23.1-8.16/4191 atsakydama į 2025 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos prašymą Nr. 21-14-1843, sutiko priimti Užsienietį.

6.8. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d., vadovaudamasis Dublino reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsieniečio Lietuvos Respublikoje pateiktą prieglobsčio prašymą. Atsakymas dar nėra pateiktas, jis turi būti pateiktas vėliausiai iki 2025 m. lapkričio 24 d.

6.9. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 26 d. pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD18944, nurodė, kad Užsienietis laikomas nepatikimu asmeniu, prisidedančiu prie neteisėtos migracijos procesų, tikėtina, jog jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nebuvo kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės pagal tarptautinius susitarimus perduoti Užsienietį Latvijos Respublikai. Migracijos departamentas siūlė ir toliau apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol nebus išspręstas procedūros pagal Dublino reglamentą klausimas.

6.10. Lietuvos Respublikos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis, Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Administracinių nusižengimų registre išrašų taip pat nerasta. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėtas Užsienietis dirbtų Lietuvoje. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ar pakankamai lėšų joje pragyventi.

7. Teismas nurodė, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

8. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (prieglobsčio pasiprašė 2025 m. rugsėjo 13 d., po to, kai 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo sulaikytas tranzitu vykstantis per Lietuvos Respublikos teritoriją), jis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, taigi prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Todėl teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

9. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktų nuostatas, pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas), neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai). Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nustatytos, duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai – teismui nepateikta. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra.

10. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nustatyta, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu, vienuolikos asmenų grupėje, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas; neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje). Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

11. Užsienietis buvo sulaikytas 2025 m. rugsėjo 8 d., o nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu (VSAT 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 15K-3677). Vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. spalio 10 d. Duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs nustatytas laikino apgyvendinimo vietos sąlygas bei tvarką, nėra.

12. Teismas nustatė, jog Užsieniečio asmens byloje nėra informacijos apie teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą Užsieniečio pažeidžiamumą.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Užsieniečio asmenybę, atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 26 d. pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD18944 išdėstytas faktines aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2693-602/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2688-415/2024 ir kt.) bei siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, darė išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismo vertinimu, dar mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis Įstatymų tikslų nebūtų galima pasiekti, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, todėl teikimas tenkintinas.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą neribojant judėjimo laisvės. Užsienietis taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

15. Užsieniečio nuomone, išspręsti bylos negalima neįvertinus Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui ir jame įtvirtintam asmenų laisvės neliečiamumo principui. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto konstitucingumo.

16. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Sprendimas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę yra neproporcingas ir nepagrįstas. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – prilygsta sulaikymui.

16.2. Pagal Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-614 (toliau – ir Nuostatai), 10.11 punktą Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Tačiau vien Nuostatuose įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, negali būti laikomas pakankamu reguliavimu siekiant apriboti užsieniečių laisvę. Iš esamo teisinio reguliavimo negalima nustatyti, kad Užsienietis turi realią galimybę pasinaudoti teise išvykti iš apgyvendinimo vietos, teikti prašymus, o vadui atsisakius išduoti leidimą išvykti – tokį vado sprendimą apskųsti.

16.3. Užsienietis nesiekia išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, prašo, kad prašymas būtų nagrinėjamas Lietuvoje, teikia duomenis institucijoms. Užsieniečio tapatybė patvirtinta. Argumentai, kad Užsienietis siekia išvykti iš Lietuvos Respublikos – nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Vien tai, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką tranzitu, nepatvirtina Užsieniečio nebendradarbiavimo fakto ir poreikio riboti Užsieniečio laisvę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis siektų pasislėpti, sutrukdyti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ar kitaip nebendradarbiautų su valstybės institucijomis.

16.4. Nėra priežasčių, patvirtinančių nelegalios migracijos riziką. Tolesnis laisvės ribojimo – apgyvendinimo Centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neobjektyvus ir neproporcingas.

16.5. Įvertinant tai, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su Lietuvos Respublikos institucijomis, net ir esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ir 12 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtų neproporcingas. Tai, kad Užsienietis vyko tranzitu per Lietuvos Respubliką savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad Užsieniečio laisvės ribojimas yra būtinas ir proporcingas, ypač atsižvelgiant į galimą žalą, kurią ilgalaikis laisvės ribojimas gali sukelti Užsieniečiui.

16.6. Nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą neribojant judėjimo laisvės. Nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ši priemonė nebūtų pakankama siekiant Įstatyme numatytų tikslų, atsižvelgiant į individualias Užsieniečio aplinkybes.

17. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą.

18. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

18.1. Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o pasitelkęs asmenis, užsiimančius nelegalia migracija, bandė pažeisdamas Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai, vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, neturėdamas dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtai, bei tik būdamas sulaikytu pateikė asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietis neteisėtai atvyko iš Latvijos Respublikos.

18.2. Užsieniečio prieglobsčio prašymas dar nėra galutinai išnagrinėtas, todėl Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau Migracijos departamentas šiuo metu sprendžia klausimą, t. y. nustatinėja valstybę, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio nagrinėjimą.

18.3. Užsienietis prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas apgyvendintu laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl jo teisinės padėties. Tokie veiksmai akivaizdžiai rodo, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, norėdamas išvengti grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat tokie Užsieniečio veiksmai rodo, kad jo tikslas yra gauti judėjimo laisvę, kad įvykdytų savo asmeninius tikslus, t. y. pasiektų norimą Europos Sąjungos valstybę.

18.4. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas taikomas konkrečiam veiksmui, t. y. valstybės, atsakingos už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymui bei Užsieniečio perdavimui. Šiuo atveju, įvertinus Užsieniečio elgesio modelį laikytina, jog būtina riboti Užsieniečio judėjimo laisvę, kol bus nustatyta valstybė, atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir Užsienietis bus perduotas tai valstybei.

18.5. Užsienietis vyko iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką, t. y. neteisėtai vyko tranzitu, todėl tikėtina, kad pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė laikytina proporcinga siekiamam tikslui.

18.6. Laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų.

18.7. Užsienietis, pasinaudojęs galimybe pateikti prašymą dėl laikino išvykimo, nurodė formalius išvykimo tikslus – medicininių paslaugų gavimą, maisto prekių įsigijimą ir panašiai, tačiau realūs jo veiksmai rodo priešingus ketinimus. Užsienietis buvo sulaikytas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos, t. y. už laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ribų, dideliu atstumu, transporto priemonėje bei vežamas tautiečio (2025 m. spalio 24 d. nuo 9.00 val. iki 20.00 val. Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdydama tarnybą Kalvarijos pasienio užkardoje, kartu su VST pareigūnu, 12.20 val. Senosios Radiškės kaimo ribose, keliuke einančiame link VSŽ 117 ženklo, patikrinimui sustabdė automobilį (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Vokietijoje). Vairuotojas, (duomenys neskelbtini) pilietis T. P. T. automobilyje gabeno paslėptus du tamsaus gymio asmenis be kelionės dokumentų. Užsieniečiai prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais, patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad šie yra Lietuvos Respublikos prieglobsčio prašytojai iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro, t. y. V. P. ir N. J.. Vairuotojas paaiškino, kad keleivius paėmė Lietuvoje ir turėjo nuvežti į Vokietiją.). Ši aplinkybė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis sąmoningai siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip vengdamas Lietuvos Respublikos institucijų nustatytos prieglobsčio procedūros ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

18.8. Užsienietis, būdamas informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus, vis dėlto sąmoningai siekė juos pažeisti, išvykdamas iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos su leidimu ir siekdamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinis ar formalus nusižengimas – tai sąmoningas ir piktavališkas institucijų sprendimų nepaisymas, atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apibrėžtą nebendradarbiavimo ir piktybiškumo kriterijų. Užsieniečio veiksmai, kai jis teikdamas prašymą dėl leidimo išvykti iš apgyvendinimo vietos pateikė klaidingus duomenis ir nurodė tikrovės neatitinkančius išvykimo tikslus, o gavęs leidimą jį panaudojo kitokiai, neteisėtai veiklai, pagrįstai laikytini nebendradarbiavimu su valstybės institucijomis, piktavališku elgesiu ir siekiu pažeisti įstatymus.

18.9. Atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu.

18.10. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą atsakingų institucijų sprendimų priėmimą ir įvykdymą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, be to, jis neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 6 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

21. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jam taikoma laisvės apribojimo priemonė prilygsta sulaikymui. Jis nekelia grėsmės viešajai tvarka ar saugumui, bendradarbiauja su valstybės institucijomis. Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

23. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

24. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

26. Byloje nustatyta, kad Užsienietis sulaikytas, vykęs vienuolikos neteisėtų migrantų grupėje. Užsienietis neturėjo su savimi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta (jis turi galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą). Užsieniečio pateiktame (duomenys neskelbtini) piliečio pase esančios įklijos bei atvykimo ir išvykimo spaudai patvirtina, jog iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, Užsienietis keliavo per kelias šalis – Jungtinius Arabų Emyratus, Uzbekistano Respubliką, Rusijos Federaciją, o vėliau, automobiliu pasiekė Europos Sąjungos teritoriją. Nėra fiksuota, kaip (kada ir kur) Užsienietis kirto Lietuvos Respublikos sieną.

27. VSAT 2025 m. rugsėjo 8 d. 23 val. 00 min. sprendimu Nr. 25S197432 Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į Centrą. VSAT 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 15K-3677 Užsienietis apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje (laikinojo apgyvendinimo vietoje), nustatant terminą iki 2025 m. lapkričio 10 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai.

28. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. 25S205878 – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

29. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 23.1-8.16/4191 atsakydama į 2025 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos prašymą Nr. 21-14-1843, sutiko priimti Užsienietį. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl atsakomybės prisiėmimo už Užsieniečio Lietuvos Respublikoje pateiktą prieglobsčio prašymą. Atsakymas dar nėra pateiktas.

30. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 26 d. pateiktoje nuomonėje Nr. 25SD18944, nurodė, kad Užsienietis laikomas nepatikimu asmeniu, prisidedančiu prie neteisėtos migracijos procesų, tikėtina, jog jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nebuvo kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės pagal tarptautinius susitarimus perduoti Užsienietį Latvijos Respublikai. Migracijos departamentas siūlė ir toliau apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol nebus išspręstas procedūros pagal Dublino reglamentą klausimas.

31. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyventi bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, vykdamas per Lietuvos Respubliką tranzitu kartu su neteisėtų migrantų grupe. Užsienietis su savimi neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kuris neteisėtu būdu kirto valstybės sieną, Užsienietis neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų), ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų. Šiuo atveju nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi jo elgesys (Užsienietis 2025 m. spalio 24 d. buvo sulaikytas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos, t. y. už laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ribų, dideliu atstumu, paslėptas transporto priemonėje bei vežamas tautiečio) nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija, pritardama teismo padarytoms išvadoms, jų nekartodama bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Užsieniečio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei pats teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

36. Įvertinus Užsieniečio prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatuotina, kad jis nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti šioje byloje taikytų konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ar jose įtvirtintiems principams. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šis Užsieniečio prašymas netenkinamas.

37. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne Užsieniečio naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Egidijus Šileikis