2021-02-24 Nr. AB-3963-3-61-3-04304-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-124-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04304-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškime nurodytomis neteisėtomis veikomis pažeistų teisių; įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų; įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti pareiškėjo skundų nagrinėjimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, nustatė, kad pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo 2020 m. lapkričio 23 d. skundą, skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Tokius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos būtent su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu).

Vadovaujantis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) (toliau – ir Nuostatai), 2 punktu, Teisėjų etikos ir drausmės komisija (toliau – ir Komisija) yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus bei užtikrinanti teisėjų etikos sklaidą. Komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą bei ugdyti teisėjų etiką (Nuostatų 5 punktas), uždaviniai – laiku ir operatyviai šių Nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausmės bylos iškėlimo pagrindas, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti konsultacijas teisėjų etikos klausimais; organizuoti teisėjų etikos sklaidą (Nuostatų 6 punktas). Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Drausmės bylą teisėjui iškelia Komisija, kai yra drausmės bylos iškėlimo pagrindas. Vadovaujantis Nuostatų 51 punktu Komisijos priimti sprendimai neskundžiami, o Nuostatų 59 punkte įtvirtinta, kad Komisija atskaitinga Teisėjų tarybai.

Iš aptariamų teisės normų teismas sprendė, kad Komisija – tai teismų savivaldos institucija, kuriai nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme. Atitinkamai administraciniams teismams nepriskirta nagrinėti šios institucijos veiksmų (neveikimo). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundai dėl Komisijos veiksmų nenagrinėtini teisme ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eAS-572-822/2017, Nr. AS-79-556/2018). Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti jo skundų nagrinėjimą Komisijoje taip pat nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Kadangi, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinis teismas netiria prokurorų, tame tarpe Generalinio prokuroro, atliekamos ikiteisminio tyrimo veiklos, Prezidento veiksmų, o Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikimas / neveikimas taip pat nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl prokuroro veiksmų, įpareigoti Komisijos pirmininkę organizuoti jo skundų nagrinėjimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtinus teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ABTĮ 22, 33, 111 straipsnių normoms, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies, 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio 4 ir 7 dalių normoms, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 1 daliai. Teisės normos atsisakyti priimti skundą nėra, o vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kuris prieštarauja pareiškėjo nurodytoms normoms, prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) Iš skundo matyti, kad prokuroro atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, skirtas vilkinimo būdu nuslėpti nusikalstamas veikas ir juos padariusius asmenis, pasinaudojus tarnybine padėtimi nusavinusius žemes ir slepiančius nusavinimą įteisinusius teisėjus, susijęs su ikiteisminiu tyrimu ir tai reiškia, kad teisinis santykis yra mišrus. Tokiu atveju teisėja privalėjo veikti ABTĮ 22 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Tas pats pasakytina ir dėl įpareigojimų Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Komisijos pirmininkei. Prezidento kanceliarija be Prezidento žinios jokių administracinių sprendimų už Prezidentą nepriima, tai reiškia, kad jos administracinių sprendimų teisėtumą privalėjo ištirti prokuroras. Pagal Teismų įstatymo 47 straipsnį Komisijos pirmininkės atsakomybės klausimą dėl pareiškėjo teisių suvaržymo ir žalos jam padarymo privalo spręsti generalinis prokuroras, bet jis tai daryti atsisako.

2) ABTĮ 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą. Jokių aplinkybių, kliudžiusių priimti skundą, pirmosios instancijos teismas nenurodė, išskyrus faktą, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas teismui atsisakyti priimti skundą, nenurodžius trūkumų, leidžia. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas ignoravo, nors galėjo priimti ir pataisyti, bet to nepadarė.

3) ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius, apie tai praneša prokurorui. Skunde nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, nagrinėję bylą Nr. 12-1475-815/2020, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, nagrinėję pareiškėjo apeliacinį skundą ir matę (nematyti ar nesuprasti negalėjo), kad Valstybę atstovavusių atsakovais asmenų ir pirmosios instancijos teisėjų veikose yra akivaizdūs nusikalstamų veikų požymiai, bet šio straipsnio nustatyta tvarka į tai nereagavo ir nuslėpė.

4) EPP įrašyta pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo skaitmenizuota, o byla iš pareiškėjo paskyros buvo pašalinta. Pareiškėjas nežinojo kokiais motyvais atsisakyta priimti skundą. Nežinojimas jį slėgė psichologiškai, kankino nemiga ir nuojauta, kad teisėja pasielgė taip pat, kaip ir skunde ir prie jo prijungtinose bylose nurodyti teisėjai – vilkina bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu prašė įpareigoti Generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškime nurodytomis neteisėtomis veikomis pažeistų teisių; įpareigoti Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų; įpareigoti Komisijos pirmininkę organizuoti pareiškėjo skundų nagrinėjimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pareiškėjo skundas, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą. Reikalavimas įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2020 m. lapkričio 23 d. skundą, priskirtinas ne viešojo administravimo sričiai, o ikiteisminio tyrimo sričiai, kurio pradėjimą ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų, taip pat yra ne dėl viešojo administravimo veiklos. Todėl administracinio teismo atliekamas šios funkcijos įgyvendinimo teisėtumo tikrinimas būtų traktuojamas kaip kišimasis į veiklą, kuria įgyvendinama Respublikos Prezidento valdžia, o taip būtų pažeidžiamas valdžių padalijimo principas.

Vadovaujantis Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nuostatais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrįstai sprendė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos. Taigi, šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose, Komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti jo skundų nagrinėjimą Komisijoje taip pat nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, ir suformuluotus reikalavimus (skundo dalykas), matyti, kad pareiškėjas teikia skundą ne dėl viešojo administravimo veiklų. Skundo argumentacija ir suformuluoti reikalavimai leidžia daryti išvadą, kad siekiama inicijuoti bylą administraciniame teisme dėl veiklų, priskirtinų Generaliniam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Respublikos Prezidentui ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius