2016-12-19 Nr. AB-24039-3-61-3-02973-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPareiškėjas po Sprendimo priėmimo komunikavo su atsakovu, siekdamas išsiaiškinti, ką būtų galima atlikti, jog Produktu būtų galima prekiauti Lietuvos rinkoje. Pareiškėjo ir atsakovo 2015 m. vasario 3 d. susitikimo metu buvo sutarta, kad laidu bus galima prekiauti, kai pareiškėjo naudojama gamyklinė norma bus paskelbta pareiškėjo tinklalapyje, Produktas bus ženklinamas ne tik ant pakuotės, bet ir ant paties Produkto (kabelio laido) ir bus atliktas pakartotinis Produkto laboratorinis bandymas toje pačioje laboratorijoje. Pareiškėjas įvykdė visus šiuos reikalavimus, tačiau atsakovas nepanaikino Sprendimo ir toliau paliko galioti Produkto pardavimo rinkoje ribojimus.
Legislator headnote
AI generated2016-12-19 Nr. AB-24039-3-61-3-02973-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Fabryka Kabli ELPAR Sp. z. o. o. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija), kurio teises ir pareigas perėmė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 7R-453 „Dėl 2015-03-04 rašto“ (toliau – ir Skundžiamas raštas), kuriuo atsisakoma panaikinti Inspekcijos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1AD-63 „Dėl pavojingo produkto“, ir įpareigoti atsakovą pašalinti informaciją apie pareiškėjo produktą (N)YM-J iš skubaus informavimo sistemos (RAPEX) bei pavojingų produktų sąrašo.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2589-520/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02973-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Fabryka Kabli ELPAR Sp. z. o. o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Fabryka Kabli ELPAR Sp. z. o. o. skundą atsakovui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, kurio teises ir pareigas perėmė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Fabryka Kabli ELPAR Sp. z. o. o. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija), kurio teises ir pareigas perėmė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 7R-453 „Dėl 2015-03-04 rašto“ (toliau – ir Skundžiamas raštas), kuriuo atsisakoma panaikinti Inspekcijos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1AD-63 „Dėl pavojingo produkto“, ir įpareigoti atsakovą pašalinti informaciją apie pareiškėjo produktą (N)YM-J iš skubaus informavimo sistemos (RAPEX) bei pavojingų produktų sąrašo.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2004–2005 metais, matydamas poreikį Lenkijos rinkoje, pradėjo gaminti 3x2,5 kv. mm apvalų, variniu branduoliu, vientisojo laidininko izoliuotą ir lengva Polwinit medžiaga padengtą laidą pavadinimu (N)YM-J, skirtą naudoti elektrinėse sistemose, kurių įtampa yra 300/500 V (toliau – ir Produktas). Kadangi tokio tipo laidų kokybės ir saugumo standartų reikalavimų nebuvo nustatytų Lenkijos Respublikos teisės aktuose, pareiškėjas šiam laidui nustatė ir aprašė standartą – gamyklinę normą „Factory Standard NF-EP 01:2005“ (toliau – ir Standartas). Produktui susilaukus didelės paklausos Lenkijos Respublikoje, pareiškėjas priėmė sprendimą eksportuoti šį laidą ir į kitas Rytų Europos valstybes. Remdamasis 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 1AD-64, atsakovas priėmė 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1AD-63 „Dėl pavojingo produkto“ (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvoje šį Produktą pripažino nesaugiu vartoti bei įpareigojo importuotojus pašalinti jį iš Lietuvos rinkos, o informaciją apie tokį sprendimą atsakovas išplatino viešai ir individualiai informavo apie jį Produkto platintojus ir pardavėjus. Pareiškėjas nurodė, kad pripažindamas pareiškėjo Produktą nesaugiu, atsakovas rėmėsi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Laubriga“ pateikta klaidinga atitikties deklaracija. Nei UAB „Laubriga“, nei atsakovas į pareiškėją dėl atitikties deklaracijos pateikimo nesikreipė. Atsakovui UAB „Laubriga“ pateikė ne Produkto, o kito, su atsakovo patikrinimu nesusijusio instaliacinio kabelio, atitikties deklaraciją. Atsakovas vertino Produkto atitiktį bendriesiems standartams LST EN 50395; LST EN 60811-1-1; LST EN 50369 (DIN VDE O250-201:2000-12) ir nustatė, kad Produktas jų neatitinka, tačiau Produktui šie standartai netaikomi.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jis kelis kartus kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog jo gaminamas laidas atitinka taikytinus standartus, bendradarbiavo su atsakovu ir siekė taikiai bei efektyviai išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovas pareiškėjui nurodė, kad jam savo interneto tinklalapyje paskelbus papildomą informaciją vartotojams apie Standartą, pagal kurį gaminamas Produktas, ir pareiškėjui atlikus pakartotinius bandymus atsakovo pasirinktoje laboratorijoje, pateikus nepriklausomos atsakovo nurodytos laboratorijos vertinimo dokumentus, atsakovas panaikintų Sprendimą. Pareiškėjas šiuos nurodymus įvykdė, tačiau atsakovas Skundžiamu raštu nusprendė, kad vertinimui buvo pateiktas naujas gaminys. Pareiškėjo teigimu, Produktas turi būti laikomas saugiu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, nes vertinant Produkto kokybę taikytini ne Lietuvos, Vokietijos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai standartai, kuriais remiamasi Skundžiamame rašte, o pareiškėjo pagal savo produktų gamybos metodus nustatyta individualiai sukurto ir individualiai dėl saugumo reikalavimų atitikimo reguliariai testuojamo Produkto gamyklinė norma. Pareiškėjo gaminamas Produktas visiškai atitinka bendrąsias sąlygas ir Standarto reikalavimus, o tai patvirtina 2015 m. kovo 31 d. atliktas pakartotinis atsakovo nurodytos nepriklausomos laboratorijos – UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ – pareiškėjo pagaminto kabelio bandymo protokolas Nr. AFD.01.2478-15.
Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Sprendimas ir Skundžiamas raštas yra nepagrįsti ir neteisėti, nes priimti vadovaujantis ne direktyvų reikalavimais ir Standartu, o netaikytinais valstybių narių vietiniais bendraisiais standartais. Be to, Sprendimas priimtas vadovaujantis neaiškiomis sąlygomis atliktais bandymais, kurių protokolai pareiškėjui nebuvo pateikti ir kurių rezultatai yra akivaizdžiai paneigti pakartotinių bandymų, atliktų paties atsakovo nurodytoje laboratorijoje. Nors Produktu pareiškėjas prekiauja ne tik Lenkijoje ir Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Latvijoje, tačiau iki Sprendimo priėmimo nei vienoje iš šių valstybių nebuvo nustatyta jokių laido (N)YM-J neatitikimų teisės aktams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad valstybės narės turėtų panaikinti bet kokius nepatogumus, kurie prekiaujant kyla dėl nacionalinių standartų skirtumų. Pagal abipusio pripažinimo principą kiekviena prekė, įvežta iš Europos Bendrijos valstybės narės ar iš Europos ekonominės erdvės valstybės, gali būti be apribojimų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu ji buvo pagaminta Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje teisėtais būdais ir ją leidžiama parduoti toje valstybėje.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas, komentuodamas Produkto vertinimo rezultatus, yra nurodęs, kad net Produktą vertinant ne pagal vietinius standartus, o pagal Standartą, pirminio Produkto bandymo metu yra nustatyti reikalavimų Produkto varžai neatitikimai. Pareiškėjas neatmetė galimybės, kad pats atsakovas, atlikdamas pirminį bandymą, galėjo padaryti klaidą, nes nors atsakovas nurodė, jog bandymui buvo paimtas laidas NYM-J, tačiau bandymų protokole nurodyta, kad buvo bandytas laidas (N)YM-J. Tai rodo, kad patikrinimo metu atliekant tariamą Produkto bandymą iš tiesų buvo testuojamas kitas elektros laidas. Nors abu šiuos laidus gamina pareiškėjas, tačiau jiems yra taikomi skirtingi gamybos standartai ir skirtingi saugumo reikalavimai. Be to, atsakovo atlikto bandymo rezultatams įtakos galėjo turėti ir laido gabenimo ar laikymo taisyklių pažeidimas, nes elektros laidai UAB „Ermitažas“ yra laikomi ne sudėti į pakuotes, o pardavėjo iniciatyva sukabinti ritėse be išorinės apsaugos, dėl to prekybos patalpose vartotojai savarankiškai ritėje suvyniotus laidus gali ištempti, lankstyti, matuoti ir karpyti reikiamo ilgio laidą. Tokiu būdu laidai yra ištampomi, mažėja jų atsparumas mechaniniam poveikiui, o toks išorinis mechaninis poveikis (paviršiaus tempimas) lemia varžos pokyčius. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pats laidas nėra techniškai saugus ar kad jo gamintojas pažeidžia bet kokius reikalavimus, taikomus laido saugumui.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad produktų saugos ekspertizei buvo atrinktas pareiškėjo gaminamas kabelis (N)YM-J. 2014 m. spalio 23 d. UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ surašė protokolą Nr. AFD.01.2440-14, su kuriuo susipažinęs Inspekcijos Kauno skyrius 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 3KS-972 kreipėsi į UAB „Ermitažas“ su prašymu pateikti papildomą informaciją. UAB „Ermitažas“ informavo, jog Produktą pirko iš UAB „Laubriga“, todėl Inspekcijos Kauno skyrius 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 3KS-1006 paprašė UAB „Laubriga“ iki 2014 m. gruodžio 8 d. pateikti savo nuomonę apie neatitinkantį saugos reikalavimų kabelį bei informaciją apie pateiktų į rinką gaminių kiekį bei turimus šios prekės likučius. UAB „Laubriga“ 2014 m. gruodžio 10 d. raštu informavo Inspekcijos Kauno skyrių, jog kabelis pagamintas pagal gamybos standartą NF-EP-01.2005, buvo patikrintas sertifikavimo centre BBJ-SEP ir atitinka šio standarto reikalavimus, o kabelio didžiausios leistinos laidininko varžos neatitikimo priežastis gali būti traukimas pakavimo skyriuje pakavimo metu. Remdamasis šiais duomenimis, Inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius 2014 m. gruodžio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1PU-174, kuriame konstatavo, kad gaminys neatitinka Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento. Dėl šio patikrinimo akto Inspekcijos Kauno skyriaus vedėjas 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė tiekti į rinką pareiškėjo gaminamą kabelį, nes šis produktas yra pavojingas, taip pat, įpareigojo UAB „Laubriga“ nedelsiant pašalinti jį iš rinkos, įspėti vartotojus bei susigrąžinti pavojingą gaminį iš vartotojų. 2014 m. gruodžio 31 d. Inspekcijos Kauno skyriaus vedėjas surašė Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1AD-64, kuriame nustatė, kad UAB „Laubriga“ pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, ir šį protokolą persiuntė Tarnybai.
Atsakovas paaiškino, kad jis 2015 m. kovo 2 d. gavo pareiškėjo prašymą pašalinti Produktą iš Lietuvos Respublikoje paskelbtų pavojingų produktų sąrašo. Prie šio prašymo pareiškėjas pateikė kabelio bandymų protokolą Nr. 653/2005 ir įmonės audito dokumentus, tačiau Inspekcija pareiškėją informavo, jog minėtu protokolu negali vadovautis, nes jis surašytas 2006 m. sausio 9 d. Lenkijos kalnakasybos elektrifikavimo ir automatizavimo centro, t. y. prieš Inspekcijos atliktus bandymus. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 20 d. dar kartą kreipėsi su prašymu pašalinti Produktą iš Lietuvos Respublikoje paskelbtų pavojingų produktų sąrašo ir pateikė 2015 m. kovo 31 d. UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ bandymų protokolą Nr. AFD.01.2478-15, iš kurio matyti, jog Produkto varža atitinka reikalavimus pagal standartą NF-EP-01:2005. Atsižvelgusi į tai, jog pirmo ir antro bandymų metu išmatuotos kabelio elektrinės laidininkų varžos skiriasi, Inspekcija darė išvadą, jog pareiškėjas atliko gamybos proceso pakeitimus, t. y. pateikė bandymams naują gaminį, todėl pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo Fabryka Kabli ELPAR Sp. z. o. o. skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs Skundžiamo rašto turinį, sprendė, kad šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar 2015 m. kovo 31 d. atliktiems bandymams pateiktas pavyzdys buvo nauja prekė, ar ta pati prekė, kuri buvo tikrinta 2014 m. spalio 23 d. bandymų metu ir kuriuos atlikus ji buvo pripažinta nesaugia vartoti bei importuotojai įpareigoti pašalinti ją iš Lietuvos rinkos, o informaciją apie tokį sprendimą atsakovas išplatino viešai ir individualiai informavo Produkto platintojus ir pardavėjus.
Teismas vadovavosi 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo (toliau – ir Direktyva) 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsniu ir sutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis turėjo teisę pasitvirtinti Standartą NF-EP-01:2005, kuris atitiktų Direktyvos reikalavimus, ir bandymai turėjo būti atlikti pagal gamyboje naudojamą standartą, tačiau pažymėjo, jog Skundžiamą raštą Inspekcija grindžia tuo, kad šių standartų nuostatos yra iš esmės tapačios, nes juose skiriasi tik izoliacinio apvalkalo storio reikalavimai. Iš teismui pateiktų bandymų išvadų turinio teismas nustatė, jog abiejuose standartuose nustatyta varža yra vienoda. Teismas, palyginęs bandymų išvadas, pažymėjo, kad bandymą atlikus pagal Standartą DIN VDE O250-201:2000-12 varža neatitiko nustatytų reikalavimų, o atlikus bandymą pagal Standartą NF-EP-01:2005 varža atitiko reikalavimus, tačiau abiejuose standartuose nustatyta, jog varža turi būti ne didesnė kaip 7,41. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog bandymui pagal Standartą NF-EP-01:2005 pateiktame produkte yra pakitęs varžos dydis, t. y. pareiškėjas pateikė naują gaminį. Be to, atsakovas yra nurodęs, kad jis vadovaujasi ne standartų nuostatomis, o bandymų rezultatais.
Teismas sutiko su pareiškėjo atstovės argumentais, kad standartai ir kiti standartizacijos leidiniai yra produktų, paslaugų ir procesų techninių specifikacijų gairės, kurių laikomasi savanoriškai, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjas yra pasitvirtinęs kabelių gamybos standartą, kuriame aiškiai nurodyta, jog visi kabeliai turi atitikti atitinkamus PN-EN 50525-1:2011 reikalavimus, o kiekvienos rūšies kabelis turi atitikti konkrečius šio sąrašo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prekių partija, dėl kurios kilo ginčas, neatitiko gamybos standarte nurodytos varžos dydžio, todėl Inspekcija priėmė sprendimą, jog prekės yra pavojingos. Teismo vertinimu, atstovas teismo posėdyje pripažino, kad pareiškėjo gaminamų prekių partija, kuri buvo patikrinta Inspekcijos, neatitiko standartų. Teismas, pažymėjęs, jog šioje byloje nagrinėjama situacija dėl prekių, buvusių rinkoje iki Skundžiamo rašto priėmimo, atmetė pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išdėstytą poziciją, kad pareiškėjo gaminamas laidas niekada negalės būti parduodamas, t. y. Inspekcijos Sprendimas priimtas dėl prekių partijos, kuri neatitiko standartų, todėl po Inspekcijos Sprendimo priėmimo gaminamoms prekėms, kurios atitiks gamybos standartus, jokių pasekmių nesukels. Be to, pats atsakovas Skundžiamame rašte nurodė, kad suteikus naują ženklinimą, pareiškėjo prekėms ribojimai nebus taikomi.
Teismas nesutiko su pareiškėjo atstovės teiginiu, jog Inspekcija privalėjo vadovautis kabelio bandymų protokolu Nr. 653/2005 (2006 m. sausio 9 d.), nes viena iš Inspekcijos funkcijų yra prižiūrėti, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Inspekcija, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, savarankiškai pasirinkusi tikrinamus subjektus ir tikrinimų mastą (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-693 patvirtintų Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos nuostatų 9.1 p.). Todėl Inspekcija negali vadovautis bandymais, atliktais prieš Inspekcijos patikrinimus. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog jis įvykdė Inspekcijos nurodymus, tačiau ginčas kilo dėl nesaugios produktų partijos, o ne dėl produkto pašalinimo iš rinkos apskritai, t. y. pareiškėjui pašalinus Inspekcijos nurodytus trūkumus ir produktui atitinkant saugos reikalavimus, jis galės būti išleidžiamas į rinką jam suteikus naują ženklinimą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas atliko gamybos procesų pakeitimus (pakeitė gaminio varžos dydį), todėl bandymams pateiktas pavyzdys yra naujas gaminys, kuriam gali būti suteiktas naujas ženklinimas ir tokiai prekei būtų netaikomas rinkos ribojimas.
Remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad Skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė reikalavimus įpareigoti atsakovą pašalinti informaciją apie pareiškėjo produktą (N)YM-J iš skubaus informavimo sistemos (RAPEX) ir pavojingų produktų sąrašo kaip išvestinius.
III. Pareiškėjas Fabryka Kabli ELPAR Sp. z. o. o. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą, pripažinti neteisėtu ir panaikinti Inspekcijos 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 7R-453 „Dėl 2015-03-04 rašto“, panaikinti Inspekcijos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1AD-6 „Dėl pavojingo produkto“, įpareigoti Inspekciją atlikti visus reikiamus veiksmus dėl pareiškėjo produkto (N)YM-J pašalinimo iš skubaus informavimo sistemos (RAPEX) ir pavojingų produktų sąrašo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas po Sprendimo priėmimo komunikavo su atsakovu, siekdamas išsiaiškinti, ką būtų galima atlikti, jog Produktu būtų galima prekiauti Lietuvos rinkoje. Pareiškėjo ir atsakovo 2015 m. vasario 3 d. susitikimo metu buvo sutarta, kad laidu bus galima prekiauti, kai pareiškėjo naudojama gamyklinė norma bus paskelbta pareiškėjo tinklalapyje, Produktas bus ženklinamas ne tik ant pakuotės, bet ir ant paties Produkto (kabelio laido) ir bus atliktas pakartotinis Produkto laboratorinis bandymas toje pačioje laboratorijoje. Pareiškėjas įvykdė visus šiuos reikalavimus, tačiau atsakovas nepanaikino Sprendimo ir toliau paliko galioti Produkto pardavimo rinkoje ribojimus.
2. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų akredituotos laboratorijos dalinio bandymo rezultatų, kurie patvirtina, jog Produktas, pagamintas prieš Sprendimo priėmimą, yra saugus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pakeitė Produkto gamybos procesą ir jog šiuo metu rinkoje yra pardavinėjamas naujas produktas. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pakeisti Produkto ženklinimą nėra teisiškai pagrįstas nei kitaip motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo Skundžiamas raštas yra neteisėtas, nes palieka galioti Sprendimą, kuris nepagrįstai išplečia Pareiškėjo atsakomybės ribas, tuo pačiu yra ribojamas laisvo prekių judėjimo Europos Bendrijoje principas.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Byloje yra pateiktos trys laboratorijų išvados, kuriose yra įvertinamas Produktas, t. y. 2005 m. gruodžio 7 d., 2014 m. spalio 23 d. ir 2015 m. kovo 31 d., o notifikuotųjų įstaigų išvados turi būti vertinamos vienodai. Tačiau atsakovas atsisakė tirti pareiškėjo pateiktą ataskaitą, kuri turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir kiti protokolai, pirmosios instancijos teismas taip pat šių įrodymų netyrė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1363-624/2009 nurodė, jog pateikti tyrimai, kurie paneigia produkto nesaugumą, privalo būti įvertinti; tokie įrodymai gali būti pagrindas panaikinti tam tikras rinkos ribojimo priemones. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad Produktas atitiko saugos reikalavimus tiek iki Sprendimo priėmimo, tiek po jo. Byloje yra du vienas kitam prieštaraujantys įrodymai, kurie turi vienodą įrodomąją galią, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė nepagrįstą išvadą, jog Produktas iki Sprendimo priėmimo buvo nesaugus. Pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas atsakovo Sprendimo, kuriame uždraudžiama prekiauti visa Produkto apimtimi, prieštarauja pats sau, nes nurodė, kad rinkos ribojimai gali būti taikomi tik Produkto partijai, kuri buvo nustatyta kaip nesaugi. Kadangi Produktas atitinka varžos reikalavimus, todėl nėra pagrindo riboti Produkto prekybą Lietuvos rinkoje.
4. Pareiškėjas, prieš patiekdamas Produktą į rinką, tiria kiekvieną pagamintą Produkto partiją, todėl uždraudus prekiauti visomis Produkto partijomis, kurios buvo pagamintos iki Sprendimo priėmimo, būtų prieštaraujama ataskaitai, kuri patvirtino Produkto saugumą. Atsižvelgiant į Produkto specifiką (karpomas laidas) ir egzistuojant tik Produkto dalies partijos trūkumams negali būti absoliutinamos visos kitos prieš tai ar po to į apyvartą išleistos Produkto partijos kaip nesaugios.
5. Nei atsakovas, nei pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tirtas Produktas yra naujas produktas ir jog jo gamybai buvo naudojamas skirtingas gamybos metodas. Pagal protokolo informaciją yra akivaizdu, kad buvo tiriamas nustatytus analogiškus parametrus turintis Produktas, skirtas tai pačiai funkcijai, t. y. buvo tiriamas laidas pavadinimu (N)YM-J. Pareiškėjas Produktą gamina tuo pačiu gamybos metodu ir visi tirti Produktai yra pagaminti naudojant tas pačias gamybos technologijas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad esant vienos Produkto partijos dalies mažam varžos nukrypimui, Produktas, kurio varža atitinka reikalavimus, yra visai kitas produktas.
6. Produkto žymėjimo pakeitimas būtų neteisėtas bei iš esmės klaidingas, nes pareiškėjas gamina tą patį Produktą kaip ir anksčiau, nekeisdamas jo gamybos metodo ir jam taikomų reikalavimų. Produkto žymėjimo pakeitimas savaime neturi įtakos produkto saugumui ar nesaugumui, t. y. pakeitus Produkto žymėjimą jis nepakeis savo savybių ir netaps saugesniu arba mažiau saugiu. Todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pakeisti Produkto žymėjimą nedaro įtakos ginčo esmei.
7. Produktas yra saugus, todėl turi būti pašalintas iš nesaugių produktų sąrašo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino, kad atsakovo parinkta rinkos ribojimo priemonė buvo neadekvati turimiems faktiniams duomenims. Turint prieštaringus duomenis, pareiškėjui buvo paskirta neproporcinga poveikio priemonė, kuri neatitinka pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžio.
8. Produkto pardavimo uždraudimas pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą, kuris garantuojamas taikant abipusio pripažinimo principą, t. y. jei prekė vienoje valstybėje narėje pagaminta ir parduodama teisėtai bei atitinka kokybės standartus, ją turi būti leidžiama parduoti ir kitoje valstybėje narėje. Sprendimu buvo uždrausta prekiauti Produktu visa apimtimi, t. y. nėra nurodyta, kad draudimas yra laikinas, taikomas tik Lietuvos mastu ar tik tai vienai konkrečiai Produkto partijai, ar iki Sprendimo pagamintam produktui.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas, priimtas įsigilinus į įrodymų visumą ir teisėtas, nes priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Inspekcija vadovaujasi ne standartų nuostatomis, o bandymų rezultatais. Laboratorinius bandymus 2014 ir 2015 metais, kuriuose buvo nustatoma, ar Produktas yra saugus, atliko ta pati laboratorija, t. y. bandymams buvo taikomi tie patys metodai bei įranga. Kadangi pakartotinio Produkto bandymo rezultatai nesutapo su pirmojo bandymo rezultatais, Inspekcija padarė išvadą, kad pakartotiniams laboratoriniams bandymams pateiktas naujas gaminys (pakeistas gaminio varžos dydis), kuriam turi būti suteiktas naujas ženklinimas. Kadangi 2014 m. spalio 23 d. atliktų bandymų metu buvo konstatuota, kad Produktas yra nesaugus, Inspekcija priėmė sprendimą įpareigoti importuotojus pašalinti Produktą iš Lietuvos rinkos, o informaciją apie tokį sprendimą išplatinti viešai ir individualiai informuoti apie jį produkto platintojus ir pardavėjus.
2. Inspekcija neturi teisinio pagrindo pašalinti Produktą iš Lietuvos Respublikoje paskelbtų pavojingų produktų sąrašo bei kreiptis dėl informacijos pašalinimo iš RAPEX duomenų bazės, nes Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio l dalyje nustatyta, kad į rinką teikiamas produktas turi būti saugus, o 9 straipsnyje imperatyviai nustatytos platintojo pareigos, įskaitant ir pareigą tiekti į rinką tik saugius gaminius.
3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Inspekcija paskyrė neproporcingą poveikio priemonę, kuri neatitiko padaryto pažeidimo pobūdžio ir kuri turi būti naikintina, kadangi Inspekcijos surinkta medžiaga neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas platino Produktą, kuris neatitiko Produktų saugos įstatyme saugiam gaminiui nustatytų reikalavimų, kuris yra nesaugus ir kelia rimtą riziką vartotojų sveikatai ir gyvybei. Inspekcija neriboja pareiškėjo laisvės prekiauti saugiais produktais Lietuvoje, o tuo pačiu teisės verstis pelningu verslu. Inspekcija tik uždraudė prekiauti nesaugiu Produktu, priimdama motyvuotą ir pagrįstą Sprendimą, t. y. Inspekcija priėmė motyvuotą sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo. Produktą įtraukiant į nesaugių produktų sąrašą buvo uždrausta prekyba Produktu visa apimtimi, kadangi nustatyta, kad Produktas yra nesaugus, pavojingas, rizika rimta, galimas elektros smūgio ir gaisro pavojus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos, kurio teises ir pareigas perėmė Tarnyba, 2015 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 7R-453 „Dėl 2015-03-04 rašto“, kuriuo atsisakoma panaikinti Inspekcijos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1AD-63 „Dėl pavojingo produkto“, teisėtumo ir pagrįstumo, be to, atsakovo įpareigojimo pašalinti informaciją apie Produktą iš skubaus informavimo sistemos (RAPEX) bei pavojingų produktų sąrašo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 14, 16 ir 17 straipsniais, 2014 m. gruodžio 31 d. Sprendimu, be kita ko, uždraudė tiekti į rinką kabelį (N)YM-J 3x2,5 kv. mm 300/500 V, nes nustatė, kad pirminių bandymų metu patikrintas Produktas neatitiko gamybos standarte nurodytos varžos dydžio (viršijo leistiną), todėl Inspekcija priėmė Sprendimą, jog Produktas yra nesaugus, pavojingas, rizika rimta, galimas elektros smūgio ir gaisro pavojus. Inspekcijos 2015 m. kovo 6 d. rašte Nr. 7R-253 nurodyta, kad Inspekcija 2015 m. kovo 2 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl Sprendimo, kuriuo prašoma pašalinti Produktą iš pavojingų produktų sąrašo. Inspekcija šiame rašte nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo pašalinti Produktą iš pavojingų produktų sąrašo, nes pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie kabelio gamybos proceso pakeitimus. Inspekcijos Skundžiamame rašte nurodyta, kad Inspekcijoje 2015 m. balandžio 20 d. buvo gautas pareiškėjo raštas dėl Sprendimo kartu su 2015 m. kovo 31 d. UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ bandymų protokolu Nr. AFD.01.2478-15. Inspekcija Skundžiamame rašte nurodė, kad tiek pirminių bandymų metu taikyto standarto, tiek ir Produkto gamyboje taikomo standarto reikalavimai elektrinių laidininkų varžai yra tokie patys, skiriasi tik izoliacinio apvalkalo storio reikalavimai. Todėl Inspekcija darė išvadą, kad pareiškėjas atliko gamybos proceso pakeitimus, t. y. pateiktas bandymams pavyzdys yra naujas gaminys. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, pašalinti Produktą iš pavojingų produktų sąrašo, nes bandymams buvo pateiktas naujas gaminys. Inspekcija pasiūlė pareiškėjui naujam gaminiui suteikti naują ženklinimą. 2015 m. gegužės 21 d. rašte Inspekcija, atsakydama į 2015 m. gegužės 19 d. gautą pareiškėjo raštą, pareiškėjui nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pašalinti kabelį iš pavojingų produktų sąrašo bei kreiptis dėl informacijos pašalinimo iš RAPEX duomenų bazės.
Pagal Įstatymo (toliau šioje nutartyje vadovaujamasi Skundžiamo rašto priėmimo metu galiojusia redakcija) 8 straipsnio 1 punktą gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius. Jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant Įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų, 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 10 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų reikalavimus, gali būti taikomos produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės (Įstatymo 16 str. 1 d.). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba arba kontrolės institucijos Įstatymo 16 straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti, be kita ko, šias rinkos ribojimo priemones: uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau imtis priemonių, kurios užtikrintų tokio draudimo laikymąsi (4 p.); nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba koordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais organizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis (5 p.). Taryba ar kontrolės institucijos privalo informuoti platintojus, vartotojus bei visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas apie sprendimus produktus pašalinti iš rinkos, siekiant paskatinti juos prisidėti prie tokių sprendimų įgyvendinimo (Įstatymo 17 str. 6 d.). Tarybos nutarimai arba kontrolės institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami atitinkamai Tarybos arba kontrolės institucijų interneto svetainėse (Įstatymo 17 str. 7 d.). Jeigu valstybinės produktų saugos ekspertizės tyrimais nustatoma, kad gaminių bandiniai ar paslaugos yra pavojingi, tai laikoma pavojinga visa partija, iš kurios buvo paimti bandiniai ekspertizei, arba visos nuo paaiškėjimo momento paslaugų teikėjo suteiktos paslaugos (Įstatymo 19 str.).
Pažymėtina, kad ginčas dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo šioje byloje nėra sprendžiamas, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Sprendimą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovo parinkta rinkos ribojimo priemonė buvo neadekvati turimiems faktiniams duomenims, t. y. kad buvo paskirta neproporcinga poveikio priemonė, kad Produkto uždraudimas pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą, nevertintini, nes Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo ir atsakovo atstovų 2015 m. vasario 3 d. susitikimo metu buvo sutarta, jog laidu bus galima prekiauti, jeigu bus atlikti tam tikri veiksmai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis įvykdė Inspekcijos nurodymus, tačiau pažymėjo, jog ginčas kilo dėl nesaugios Produktų partijos, o ne dėl Produkto pašalinimo iš rinkos apskritai, t. y. pareiškėjui pašalinus Inspekcijos nurodytus trūkumus ir Produktui atitinkant saugos reikalavimus, jis galės būti išleidžiamas į rinką jam suteikus naują ženklinimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog Sprendimu prekyba buvo uždrausta visu Produktu, t. y. ne tam tikra jo partija. Teisėjų kolegija sutinka su tokia atsakovo pozicija, nes Sprendime aiškiai nurodyta, kad uždraudžiama tiekti į rinką kabelį, o ne tam tikrą kabelio partiją, t. y. pritaikyta rinkos ribojimo priemonė taikoma Produktui, kol ji nėra panaikinta ar pakeista. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime Sprendimą vertino kaip priimtą dėl nesaugios Produktų partijos, o ne nesaugaus Produkto.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas po Sprendimo priėmimo kelis kartus kreipėsi į atsakovą, prašydamas pašalinti informaciją apie Produktą iš skubaus informavimo sistemos (RAPEX) bei pavojingų produktų sąrašo, tačiau atsakovas tokių pareiškėjo prašymų netenkino. Vienas iš šių Inspekcijos atsakymų (Skundžiamas raštas) yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šiame kontekste akcentuotina, kad Inspekcijos viršininko 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-115 buvo patvirtintas Inspekcijos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas, (toliau – ir Aprašas) kurio Skundžiamo rašto priėmimo metu galiojusios redakcijos VII skyriuje buvo reglamentuotos procedūros, nustačius pavojingą produktą, rinkos ribojimo priemonių taikymas. Pagal Aprašo 57 punktą, jei Inspekcijos pareigūnas priima sprendimą laikinai draudžiantį tiekti į rinką produktą, o ūkio subjektas siekia pašalinti nustatytus saugos reikalavimų neatitikimus ir tiekti produktą į rinką, ūkio subjektas privalo raštu kreiptis į Inspekcijos pareigūną, priėmusį sprendimą laikinai uždrausti tiekti produktą į rinką, nurodydamas, kaip bus pašalinti nustatyti saugos reikalavimų neatitikimai. Inspekcijos pareigūnas, įvertinęs patikrinimo medžiagą, valstybinės produktų saugos ekspertizės išvadas, nustatęs, kad pašalinti produkto saugos reikalavimų neatitikimai ir produktas yra saugus, priima sprendimą leisti tiekti į rinką laikinai uždraustą produktą (Aprašo 58 p.).
Kiek tai susiję su skubaus informavimo sistem (RAPEX), Tarnybos direktorius 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1-62 patvirtino Skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojams gaminius taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato reikalavimus informacijai apie pateiktus į rinką pavojingus vartotojų sveikatai gaminius ir taikytas šiems gaminiams rinkos ribojimo priemones bei šios informacijos teikimo Europos Komisijai, Tarnybai, rinkos priežiūros institucijoms ir institucijoms, atsakingoms už Europos Sąjungos išorės sienų kontrolę, tvarką, RAPEX sistemoje dalyvaujančių institucijų įgaliojimus ir funkcijas (Taisyklių 2 p.).
Per RAPEX taikomąją programą išplatinti pranešimai saugomi sistemoje neribotą laiką. Rinkos priežiūros institucija, nustačiusi Taisyklių 38 punkte įtvirtintas aplinkybes, galinčias būti pagrindu pašalinti pranešimą iš RAPEX taikomosios sistemos, apie tai nedelsdama turi informuoti Tarnybą. Tarnyba, gavusi tokią informaciją, Europos Komisijai teikia prašymą dėl pranešimo pašalinimo, nurodydama tokio prašymo pagrindą (Taisyklių 37 p.). Prašymo pašalinti pranešimą iš RAPEX taikomosios sistemos pagrindai: rinkos priežiūros institucija nustato, kad RAPEX pranešimas neatitinka Taisyklių 8 punkte numatytų kriterijų (pirminis rizikos vertinimas atliktas neteisingai ir gaminys nekelia rimto pavojaus vartotojų sveikatai ir saugai, teismo proceso metu buvo panaikintos ribojimo priemonės ir kiti atvejai); nebuvo imtasi priemonių dėl gaminio, apie kurį per RAPEX taikomąją programą buvo pranešta informavimo tikslais pagal Taisyklių 22 punktą prieš priimant sprendimą taikyti priemones;
ES lygmeniu priimamas sprendimas, kad nėra naudinga keistis informacija apie tam tikrus gaminių saugos aspektus; turima įrodymų, kad gaminiais, apie kuriuos pranešama, nebeprekiaujama ir visi vartotojams pateikti vienetai jau pašalinti iš rinkos ir susigrąžinti iš vartotojų visose valstybėse narėse (Taisyklių 38 p.). Rinkos priežiūros institucija, nustačiusi Taisyklių 40 punkte įtvirtintas aplinkybes, galinčias būti pagrindu laikinai pašalinti pranešimą iš RAPEX interneto svetainės (www.ec.europa.eu/rapex), apie tai nedelsdama turi informuoti Tarnybą.
Tarnyba, gavusi tokią informaciją, Europos Komisijai teikia prašymą dėl pranešimo laikino pašalinimo, nurodydama tokio prašymo pagrindą (Taisyklių 39 p.). Prašymo laikinai pašalinti pranešimą iš RAPEX interneto svetainės pagrindai: rinkos priežiūros institucija įtaria, kad pranešime pateiktas rizikos įvertinimas atliktas neteisingai ir gaminys, apie kurį pranešta, gali nekelti rimto pavojaus vartotojų sveikatai ir saugai; pranešimas gali būti laikinai pašalintas iš RAPEX interneto svetainės, kol bus išspręsti klausimai dėl įtarimų sukėlusio gaminio, apie kurį buvo pranešta, rizikos vertinimo (Taisyklių 40 p.).
Jau minėta, kad Sprendimas, kuriame nustatyta aplinkybė, jog Produktas nėra saugus vartoti, dėl kurios buvo pritaikytos rinkos ribojimo priemonės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Iš Skundžiamo rašto turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nenustatė Aprašo 58 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. jog pašalinti Produkto saugos reikalavimų neatitikimai ir Produktas yra saugus, tik kurią nustatęs būtų galėjęs priimti sprendimą leisti tiekti į rinką Produktą. Kadangi Sprendimas pripažinti Produktą nesaugiu ir draudimas jį tiekti į rinką galioja, apie Produktui taikomą rinkos ribojimo priemonę yra skelbiama viešai, t. y. jis yra pavojingų produktų sąraše. Be to, atsakovas nenustatė anksčiau nurodytose teisės aktų nuostatose įtvirtintų pagrindų, dėl kurių Produktas turėtų būti pašalintas iš skubaus informavimo sistemos (RAPEX). Pareiškėjas tiek skundą, tiek ir apeliacinį skundą grindžia pakartotinių bandymų rezultatais, kurie, anot pareiškėjo, patvirtina Produkto saugumą, tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pakartotiniams bandymams buvo pateiktas naujas gaminys, kuris gali būti tiekiamas į rinką kaip naujas gaminys, suteikus jam naują ženklinimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas pakartotiniams bandymams pateikė naują gaminį, nes gaminyje yra pakitęs varžos dydis, papildomai pažymi, jog šių (pakartotinių) bandymų rezultatai nepagrindžia pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. pareiškėjas neįrodė, jog būtent tas Produktas, kuriam Sprendimu buvo taikomos rinkos ribojimo priemonės, yra saugus ir dėl to gali būti tiekiamas į rinką. Skundžiamo rašto turinys patvirtina, kad Inspekcijos specialistai, įvertinę pirminių bandymų ataskaitą ir pareiškėjo pateiktą 2015 m. kovo 31 d. bandymų ataskaitą, padarė išvadą, jog pakartotiniams bandymams buvo pateiktas naujas gaminys. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė 2015 m. kovo 31 d. bandymų ataskaitos, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pakartotinių bandymų rezultatus, pritarė atsakovo pozicijai, jog šiam bandymui buvo pateiktas naujas gaminys. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis ginčijamą kabelį gamina tuo pačiu gamybos metodu ir visi tirti gaminiai yra pagaminti naudojant tas pačias gamybos technologijas, nepateikia įrodymų, paneigiančių atsakovo padarytą išvadą, jog pakartotiniams bandymams buvo pateiktas naujas gaminys palyginti su tuo, kuriam Sprendimu buvo pritaikytos rinkos ribojimo priemonės.
Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Fabryka Kabli ELPAR Sp. z. o. o. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė