41767b3b-5a47-43b0-a3b5-e571da8553c2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1950-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20335-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 72; 118.5; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) M. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27221-803/2013 iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo M.

K. ieÅ¡kinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-14 sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-6606 dalies pakeitimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo iÅ¡ atsakovo Bondario individualios firmos „BORESTA“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija).Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas M.

K. kreipėsi į teismÄ su reikalavimu pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 454,31 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 5 584,49 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, priteisti ieÅ¡kovui 1 233,81 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 454,31 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 4 801,95 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko jo įvykdymo dienos, likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad darbo sutartis tarp jo ir Bondario individualios firmos „BORESTA“ nutraukta 2009-09-28, tačiau atleidimo dienÄ atsakovas su ieÅ¡kovu tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas Å¡ias sumas: 1 233,81 Lt darbo užmokesčio, 454,31 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, bendra skolos suma sudaro 1 688,12 Lt. Nurodė, kad 2009-12-30 atsakovui buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, todėl vidutinis darbo užmokestis buvo sustabdytas (b. l. 1-3).Atsakovas Bondario individuali firma „BORESTA“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovui atleidimo dienÄ priskaičiuota ir iÅ¡mokėtina suma sudarė iÅ¡ viso 1 233,81 Lt kartu su atostoginiais.

IeÅ¡kovui visa atleidimo dienai priklausanti suma buvo iÅ¡mokėta 2011-12-22, taip pat 200 Lt buvo pervesta VÅ¡Ä® „Atgauk algÄ â€œ, todėl ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl mokėtinų sumų skyrimo darbo užmokesčiui. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti vidutinio darbo užmokesčio per laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2009-12-30 yra atmestinas, nes praleistas 3 metų senaties terminas. Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 36-40).Teismo posėdžio metu Å¡alys nutarė bylÄ spręsti taikiai ir pateikė teismui Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, kuriÄ prašė patvirtinti, o civilinę bylÄ nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-10 nutartimi nutarė:

1) patvirtinti ieÅ¡kovo ir atsakovo 2013-09-10 sudarytos taikos sutarties sÄ lygas: 1. „B. Bondario individuali firma „BORESTA“ sutinka sumokėti 500 Lt M. K. per 3 darbo dienas nuo nutarties patvirtinti Å¡iÄ taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

2. M. K. pareiškia, kad neturi jokių pretenzijų dėl šioje byloje reiškiamų reikalavimų ir tokių neturės ateityje“;

2) civilinę bylÄ nutraukti;

3) priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo 37,16 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad pateikta taikos sutartis neprieÅ¡tarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių nei įstatymo saugomų interesų, Å¡alims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) M. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutartį. Nurodo, kad pasiÅ«lymas sumokėti 500 Lt buvo netikėtas, tačiau jausdamas spaudimÄ kuo greičiau apsispręsti ir nesuvokdamas pasekmių ieÅ¡kovas nevalingai sutiko dėl atsakovo siÅ«lomo taikaus susitarimo.

Akivaizdu, kad dėl Å¡ios 500 Lt sumos, kuri 12 kartų mažesnės nei suma, priteista Darbo ginčų komisijos sprendimu, nebÅ«tų sutikęs nė vienas to pasekmes suprantantis asmuo. Be to, ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas ir yra rimtas pagrindas manyti, kad jis bÅ«tų patenkintas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Taikos sutartis pasiraÅ¡yta suklydimo įtakoje, nes neiÅ¡reiÅ¡kė tikrosios ieÅ¡kovo valios, yra akivaizdžiai ieÅ¡kovui nenaudinga. Atsakovas taikos sutartį pateikė teismo posėdžio metu, todėl ieÅ¡kovas nespėjo įsigilinti į taikos sutarties sÄ lygas, pasitarti su teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčiais asmenimis bei priimti tikrÄ jÄ valiÄ atitinkantį sprendimÄ .

Matydamas, kad ieÅ¡kovas dalyvauja byloje be teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčio asmens, teismas turėjo pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui sudaromos sutarties reikÅ¡mę ir pasekmes, duoti laiko Å¡alims susitarti dėl taikos sutarties sÄ lygų ir atidėti bylos nagrinėjimÄ , tačiau to nepadarė. Atsakovas Bondario individuali firma „BORESTA“ atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutartį. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nenurodo, dėl kokių konkrečių aplinkybių buvo suklaidintas ir kas nulėmė jo suklydimÄ .

IeÅ¡kovas nepateikia jokių objektyvių aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2013-09-10 teismo posėdžio metu buvo suklaidintas ir/ar nesuprato pasiraÅ¡omos taikos sutarties turinio. Visas procesas nuo ginčo esmės, teisių ir pareigų Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinimo, pasiÅ«lymo Å¡alims susitarti taikiai iki takos sÄ lygų aptarimo ir taikos sutarties sudarymo vyko teisme, dalyvaujant Å¡alims, teisėjai, teismo posėdžių sekretorei. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieÅ¡kovas nekėlė jokių klausimų dėl sutarties turinio, jos pasekmių.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu turėjo galimybę praÅ¡yti atidėti posėdį, pateikti klausimus dėl sutarties turinio, praÅ¡yti pertraukos, tačiau Å¡iomis teisėmis nepasinaudojo, nes suprato sutarties sÄ lygas, pasekmes ir su jomis sutiko. Visame procese ieÅ¡kovas dalyvavo asmeniÅ¡kai. Taikos sutartį sudarė tik kelios sÄ lygos, kurios negali bÅ«ti suvokiamos ar interpretuojamos kitaip, nei jose numatyta. Faktas, kad po taikos sutarties ieÅ¡kovas persigalvojo, negali bÅ«ti pripažįstamas suklydimu.

Toks elgesys vertintinas kaip ieÅ¡kovo noras pakeisti savo pirmiau iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , nes Å¡i pasikeitė jau po vienaÅ¡alio sandorio sudarymo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių aplinkybių, įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieÅ¡kovas suklydo dėl faktų ar teisės normų, ar kad neteisingai interpretavo/ suvokė sudarytÄ taikos sutartį. Pagrindinė aplinkybė, kuria remiasi ieÅ¡kovas yra taikos sutarties (500 Lt) ir ginčo sumos (6 038,80 Lt) skirtumas, tačiau Å¡alių derybos dėl sumos yra Å¡alių susitarimo reikalas ir jeigu asmuo nepateikia jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų suklydimÄ , toks sandoris laikytinas galiojančiu.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas, įvertinęs aplinkybę, kad ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas, ir nenorėdamas toliau bylinėtis, sutiko dėl taiko sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.Nagrinėjamoje byloje tarp ginčo Å¡alių buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos, kylančios iÅ¡ darbo teisinių santykių, priteisimo. Pirmosios instancijos teismui pasiÅ«lius ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir padarius teismo posėdžio pertraukÄ , Å¡alys sudarė taikos sutartį ir paprašė teismo jÄ patvirtinti bei nutraukti bylÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡alių praÅ¡ymÄ tenkino.

Ieškovas (apeliantas) atskirajame skunde nurodo, kad taikos sutartį sudarė dėl suklydimo, nesuprasdamas jos pasekmių, o pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigos ieškovui išaiškinti sudaromos taikos sutarties reikšmę bei pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas yra iš dalies pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų. Suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, Å¡alies suklydimas sudarant sandorį turi bÅ«ti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų.

Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka Å¡aliai, kuri praÅ¡o dėl suklydimo sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai). Argumentuodamas savo pozicijÄ , kad suklydo pasiraÅ¡ydamas taikos sutartį, apeliantas kaip esminį argumentÄ nurodo tai, kad sudarė sau akivaizdžiai nenaudingÄ sutartį, kadangi sutiko gauti iÅ¡ atsakovo 500 Lt sumÄ , kuri yra 12 kartų mažesnės nei suma, priteista Darbo ginčų komisijos sprendimu. Atsižvelgdamas į tai, kokiomis aplinkybėmis, kokios apimties ir sudėtingumo taikos sutartis buvo sudaryta 2013-09-10 parengiamojo teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡is susitarimas buvo priimtas laisva valia (šį teiginį paneigiantys įrodymai į bylÄ nepateikti), o ginčo suma, dėl kurios Å¡alys sutarė pasiraÅ¡ydamos taikos sutartį, yra derybų objektas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog taikos sutarties sudarymas yra derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo bÅ«dų. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikÅ¡mės, nes Å¡ie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrÄ jÄ situacijÄ . Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikÅ¡mę Å¡alių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę.

Ji įformina Å¡alių valiÄ suderinti skirtingas pozicijas ir bÅ«ti teisiÅ¡kai Å¡io suderinimo įpareigotomis. Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Tokiu bÅ«du Å¡alių taikos sutartimi sutarta atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtina suma negali bÅ«ti laikoma dalyku, dėl kurio apeliantas galėjo suklysti sudarydamas Å¡iÄ sutartį.

Byloje nenustatyta, kad apeliantui buvo daromas spaudimas sudaryti taikos sutartį bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kokiomis ji buvo sudaryta, todėl aplinkybė, jog apeliantas sutiko su 12 karų mažesne suma nei ta, kuriÄ jis siekė prisiteisti, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui užteko valios savo reikalavimÄ sumažinti 12 kartų, o iÅ¡reikÅ¡damas tokį sutikimÄ ieÅ¡kovas prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti.

Tokiu bÅ«du apelianto tariamas suklydimas dėl sumos nėra pateisinamas ir negali sudaryti pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį. Tačiau skundžiamos nutarties nepagrįstumÄ apeliantas taip pat argumentuoja tuo, kad procese jis, neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo, dalyvavo vienas, be atstovo, turinčio teisinį iÅ¡silavinimÄ , taikos sutartis pasiÅ«lyta tik teismo posėdyje, todėl teismas turėjo pareigÄ ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinti sudaromos sutarties reikÅ¡mę ir pasekmes. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „PrieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų pasekmes <...>“.

Nei 2013-09-10 parengiamojo teismo posėdžio protokole (b. l. 84-86), nei Å¡io protokolo garso įraÅ¡e nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino ginčo Å¡alims jų per 2013-09-10 parengiamojo teismo posėdžio pertraukÄ sudarytos ir teismui pateiktos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmes. Po taikos sutarties pateikimo teismui Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kinta tik tai, kaip bus paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos taikos sutarties patvirtinimo atveju, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui, t. y. asmeniui, neturinčiam nei teisinio iÅ¡silavinimo, nei atstovo su teisiniu iÅ¡silavinimu, bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta, jog taikos sutartis įgyja įstatymo galiÄ tik po to, kai teismas jÄ patvirtina, iki to laiko bet kuri iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių gali iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ tokios sutarties netvirtinti, o įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylÄ , vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį, kuria patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė