41766007-5abc-480e-a2a4-bbdd99fed943 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Arvydas Daugėla                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-458/2013 Teisėja Violeta Balčiūnienė                                   Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00179-2012-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)                                                                                 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.1.15.1.2.; 1.1.8.1.                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           2013 m. gegužės 23 d.

    Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos, kolegijos teisėjų Zigmo Pociaus, Eduardo MaÅ¡kevičiaus, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, nuteistajam S. M., nuteistojo gynėjui advokatui Antanui JonuÅ¡ui, nukentėjusiosios atstovei advokatei Natalijai Fočenkovai, vertėjai Anželai Tyščukienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios N. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų visuomenės labui; pagal BK 145 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Iš S. M. priteista 499,19 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. M. bei 456,85 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                    n u s t a t ė: S. M. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų bei grasino jį nužudyti, bÅ«tent: jis 2012-02-06, apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sutuoktine N. M. metu, pastarajai gulint lovoje, atsisėdo jai ant krÅ«tinės ir viena ranka laikydamas N. M. rankas, kad negalėtų prieÅ¡intis, kita ranka sugriebęs už kaklo ir grasindamas pasmaugti jÄ smaugė.

Po to S. M. atleidus rankas nuo kaklo ir rankų, N. M. pasiprieÅ¡inus, jis vėl sugriebęs nukentėjusiÄ jÄ už kaklo smaugė bei ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veidÄ ir galvÄ . N. M. iÅ¡trÅ«kus ir iÅ¡lipus iÅ¡ lovos, Å¡is jÄ pargriovė ant grindų ir grasindamas jÄ užmuÅ¡ti ne mažiau kaip 10 kartų įspyrė į įvairias kÅ«no vietas, taip N. M. padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimais, poodines kraujosruvas pakauÅ¡io deÅ¡inėje virÅ¡utinėje dalyje bei pakauÅ¡io deÅ¡inėje apatinėje dalyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio kÅ«no deÅ¡inės pusės projekcijoje, odos nubrozdinimÄ kaklo kairėje, poodines kraujosruvas deÅ¡inio peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės alkÅ«nės tiesiajame pavirÅ¡iuje, kairės mentės virÅ¡utinio-iÅ¡orinio kampo projekcijoje, kairiajame rieÅ¡e, smulkias poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, kairiajame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, juosmens kairės pusės sumuÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu bÅ«du S. M., pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ N. M. ir taip pastarajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlė realų pagrindÄ nukentėjusiajai manyti, kad S. M. grasinimai jÄ nužudyti gali bÅ«ti įvykdyti. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. M. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti: S. M. paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., ir 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę už veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d.

Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymÄ atidedant 2 (dvejiems) metams, bei uždrausti nuteistajam prisiartinti prie nukentėjusio asmens bausmės atidėjimo laikotarpiu. Padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 15 000 Lt. Priteisti proceso iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog su nuosprendžiu nesutinka iÅ¡ dalies, kadangi teismas netinkamai pritaikė įstatymÄ , neteisingai nuteistajam paskyrė bausmę bei nukentėjusiajai priteisė aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pasak nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. nuostata – neturtinė žala yra suprantama kaip asmens patirtos neigiamos emocijos, įvertintos pinigais. Ä®statymas numato galimÄ piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius praradimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nustatant protingÄ neturtinės žalos dydį, siekiama nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros.

Todėl teismas, vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, turi atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas aplinkybes žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiosios elgesį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nukentėjusiosios teigimu, apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 str., kadangi iÅ¡ nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kodėl dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios patirti iÅ¡gyvenimai, sužalojimai ir jų pasekmės įvertinti tik 2000 Lt, t. y. tik dviejų minimalių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma.

Apeliantė skunde nurodo, jog teismas priteisdamas tokiÄ nedidelę neturtinės žalos atlyginimo sumÄ pažymėjo, kad tiek S. M., tiek ir N. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivÅ«s, tai turėjo įtakos jų elgesiui, smurtas Å¡eimoje kilo dėl abipusio konflikto. Teismas konstatavo, kad Å¡eimoje konfliktai vyksta ne pirmÄ kartÄ ir tam įtakos turi vartojamas alkoholis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. M. Å¡eiminio konflikto metu padarė nesunkų nusikaltimÄ asmens sveikatos atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .

Tačiau, nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į visas bylos aplinkybes. Nors nukentėjusiajai padaryti sužalojimai įvertinti kaip nežymÅ«s, tačiau nukentėjusioji buvo sužalota daug kartų smÅ«giuojant į įvairias kÅ«no vietas – galvÄ , veidÄ , kÅ«nÄ ir rankas. Vien tik atsižvelgiant į tai, kokie buvo padaryti sužalojimai – galvos sumuÅ¡imas su galvos minkÅ¡tųjų audinių patinimais, poodinės kraujosruvos pakauÅ¡io deÅ¡inėje virÅ¡utinėje dalyje bei pakauÅ¡io deÅ¡inėje apatinėje dalyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio kÅ«no deÅ¡inės pusės projekcijoje, odos nubrozdinimas kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės alkÅ«nės tiesiamajame pavirÅ¡iuje, kairės mentės virÅ¡utinio-iÅ¡orinio kampo projekcijoje, kairiajame rieÅ¡e, smulkios poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kairiame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, juosmens kairės pusės sumuÅ¡imas, aiÅ¡ku, kad S. M. veikė tiesioginė tyčia ir siekė sukelti nukentėjusiajai skausmÄ ir jÄ sužaloti.

Apeliantė pažymi, kad civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra vienas iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Anot nukentėjusiosios, įvertinant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti, kad S. M. smurtavimo metu nukentėjusiÄ jÄ buvo sugriebęs už kaklo, smaugė bei grasino nužudyti.

Ji, muÅ¡ama ir smaugiama neblaivaus, agresyvaus S. M., kuris grasino jÄ nužudyti, be abejo, turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Ji labai iÅ¡sigando, todėl patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ ir iÅ¡gyvenimus. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų 2012 m. balandžio 16 d. jai nustatytas potrauminis streso sutrikimas, tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų. Vėliau nukentėjusiajai iÅ¡sivystė sunkios depresijos epizodas be psichozės sutrikimų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu laikotarpiu, nukentėjusioji dėl to gydėsi ligoninėje nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 18 d.

Dėl galvos sumuÅ¡imo nukentėjusiajai buvo sutrenkti smegenys, jai tapo sunku susikaupti, susilpnėjo regėjimas. Dėl veido sumuÅ¡imų ji negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, buvo apribotas jos bendravimas. IÅ¡gyvenimus sustiprino tai, kad ji buvo sumuÅ¡ta namuose, aplinkoje, kuriÄ ji laikė saugia, ir jÄ sumušė vyras, iÅ¡ kurio ji nesitikėjo smurto, dėl to faktiÅ¡kai iÅ¡iro santuoka. Be to, nukentėjusiosios manymu, teismas sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt, neatsižvelgė į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį bei jų elgesį po 2012 m. vasario 6 d.

įvykusio Å¡eimos konflikto. Teigia, kad nukentėjusioji visÄ gyvenimÄ buvo iÅ¡laikoma vyro. S. M. po įvykusio konflikto paėmė visus pinigus iÅ¡ sutuoktinių bendros sÄ skaitos, taip palikdamas nukentėjusiÄ jÄ be lėšų pragyvenimui. S. M. per mėnesį uždirba 9000 Lt, o ji įsidarbino tik 2012 m. pavasarį, tačiau uždirbdavo tik 800 Lt per mėnesį. Todėl, apeliantės nuomone, nuosprendis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visiÅ¡kai neatitinka teisingumo principo. Atsižvelgiant į S. M. padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, tai, kad S. M. veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ žmogaus sveikatÄ ir gyvybę, tai, kad nukentėjusioji fiziÅ¡kai ir finansiÅ¡kai silpnesnė už nuteistÄ jį, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis visiÅ¡kai nekompensuoja nukentėjusiosios patirtų iÅ¡gyvenimų.

Nukentėjusioji N. M. taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. Nurodo, kad skiriant bausmę buvo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios santuoka iki Å¡iol nėra nutraukta, vyksta teismo procesas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, sutuoktiniai konfliktuoja tarpusavyje, todėl nukentėjusioji bijo, kad S. M. vėl gali smurtauti prieÅ¡ jÄ . Net ir vykstant teismo procesui S. M. nuolat skambindavo, konfliktavo, siekdavo susitikti. KartÄ susitikus S. M. trukdė jai iÅ¡važiuoti užstatydamas savo automobilį.

Po to pradėjo jÄ persekioti, kadangi S. M. važiuodamas labai arti savo automobiliu spaudė jÄ prie kelkraščio, ji nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į betoninius stulpelius, po to nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Tokiu bÅ«du S. M. pažeidė jam skirtus įpareigojimus nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja. Todėl apeliantė mano, jog paskiriant S. M. baudÄ bausmės tikslai nebus pasiekti, nes jis tai suvokia kaip galimybę atsipirkti pinigais nuo bausmės. Bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, vykdymÄ atidedant.

Nukentėjusiosios nuomone, siekiant jÄ apsaugoti nuo S. M. smurto, bÅ«tina uždrausti nuteistajam prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens bausmės atidėjimo laikotarpiu. Teismo pasėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nuosprendis keistinas dėl neteisingai iÅ¡spręsto nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. M. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, nuteistajam S. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausmės rÅ«Å¡imi bei jai priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji N. M. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nuo 50 000 Lt iki 2 000 Lt jai priteistos neturtinės žalos dydį, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į jos patirtus tiek fizinius, tiek dvasinius iÅ¡gyvenimas, sutuoktinių turtinę padėtį bei nuteistojo elgesį po įvykio.

 Nukentėjusioji, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis visiÅ¡kai nekompensuoja jos patirtų iÅ¡gyvenimų. Å ie skundo argumentai, kolegijos nuomone, iÅ¡ dalies yra pagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikÅ¡mingus kriterijus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusioji buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį ir prašė teismo iÅ¡ kaltininko priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies priteisdamas 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, jog sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgiama į tai, jog S. M. Å¡iuo metu nedirba, tiek jis, tiek nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivÅ«s, tai turėjo įtakos jų elgesiui, smurtas Å¡eimoje kilo dėl abipusio konflikto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad Å¡eimoje konfliktai kyla nebe pirmÄ kartÄ ir įtakos jiems kilti turi sutuoktinių pomėgis vartoti alkoholį.

Teismas sumažindamas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgė ir į tai, kad S. M. Å¡eiminio konflikto metu padarė nesunkų nusikaltimÄ asmens sveikatos atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , tai sukėlė neigiamų pasekmių, kurios jaučiamos iki Å¡iol. Todėl apylinkės teismas įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei sveikatai sukeltas pasekmes, nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ 50 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos neturtinės žalos tenkino tik iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo S. M. nukentėjusiajai priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija negali visiÅ¡kai sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija. Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalÄ , jo turtinė ir (ar) Å¡eiminė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau kartu turi bÅ«ti iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir nuteistojo padėties, teisėtÄ prioritetÄ suteikiant pirmiesiems.

Teismų praktikoje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, į kurias, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju atsižvelgė nepakankamai.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai N. M. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikÅ¡mingus kriterijus. Faktiniai bylos duomenys liudija, jog dėl S. M. nusikalstamų tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. M. sveikata. 2012 m. vasario 6 d. Nr. G 269/12 (3) specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas su galvos minkÅ¡tųjų audinių patinimais, poodinėmis kraujosruvomis pakauÅ¡io deÅ¡inėje virÅ¡utinėje dalyje bei pakauÅ¡io deÅ¡inėje apatinėje dalyje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio kÅ«no deÅ¡inės pusės projekcijoje, odos nubrozdinimas kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės alkÅ«nės tiesiamajame pavirÅ¡iuje, kairės mentės virÅ¡utinio-iÅ¡orinio kampo projekcijoje, kairiame rieÅ¡e, smulkios poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kairiame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, juosmens kairės pusės sumuÅ¡imas.

Visus iÅ¡vardytus sužalojimus N. M. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus Å¡ias vietas kietais bukais daiktais – sumuÅ¡ant, suspaudus kaklÄ smaugimo metu, smulkesnės poodinės kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos stipriai suspaudus pirÅ¡tų galais. N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 45–46). Pastebėtina, jog po pirminės apžiÅ«ros N. M. dar tęsė gydymÄ ir ambulatoriÅ¡kai pas Å¡eimos gydytojÄ , buvo konsultuota neurologo, neurochirurgo, jai atliktas galvos smegenų KT (t. 1, b. l. 49–50). 2012 m. kovo 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 537/12(03) konstatuota, kad pagal 2012 m. vasario 6 d. apžiÅ«ros metu konstatuotus sužalojimus N. M. kÅ«ne iÅ¡skiriama ne mažiau kaip penkiolika trauminio poveikio vietų (nosis su akių sritimi, apatinio žandikaulio kairysis kampas, apatinio žandikaulio kÅ«no deÅ¡inė pusė, kaklo kairė pusė, dvi pakauÅ¡io deÅ¡inėje, deÅ¡inio peties užpakalinis pavirÅ¡ius, deÅ¡inio žasto vidurinis trečdalis, grupė smulkių poodinių kraujosruvų deÅ¡inio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inė alkÅ«nė, kairės mentės virÅ¡utinis-iÅ¡orinis kampas, kairysis rieÅ¡as, kairysis dilbis, deÅ¡inė plaÅ¡taka, juosmens kairė pusė).

ApžiÅ«ros metu pastebėtas odos nubrozdinimas kaklo kairėje galvos sukamojo raumens apatinėje dalyje bei gydytojo neurologo 2012 m. vasario 8 d. pastebėtas ir apraÅ¡ytas odos nubrozdinimas kakle pateiktoje N. M. asmens sveikatos istorijoje iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo atsirasti tiek suspaudus kaklÄ rankų pirÅ¡tais, tiek spaudžiant kaklÄ ranka suėmus nukentėjusiÄ jÄ per kaklÄ iÅ¡ nugaros pusės. Kadangi apžiÅ«ros metu be veido ir kaklo sužalojimų N. M. kÅ«ne nustatyti kiti sužalojimai lokalizavosi įvairiose kÅ«no vietose bei įvairiuose kÅ«no pavirÅ¡iuose, neįtikima, kad Å¡iuos sužalojimus N. M. bÅ«tų įgavusi dėl kritimo ir atsitrenkimo (t. 1, b. l. 54–55).

Nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog girtumas turėjo įtakos abiejų sutuoktinių elgesiui ir konfliktavo abi pusės, tačiau pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiosios patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumo. Vien pats sužalojimų padarymo faktas nukentėjusiajai nebuvo nė kiek moraliai lengvesnis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai priteisdamas tik 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, visiÅ¡kai neįvertino to, kad nukentėjusiajai N. M. sužalojimai buvo padaryti smÅ«giuojant kumščiais ir kojomis, smaugiant jÄ už kaklo.

Nuteistasis smÅ«giuodamas, smaugdamas bei Å¡aukdamas, kad jÄ užmuÅ¡, grasino nukentėjusiÄ jÄ nužudyti, tai nukentėjusiajai N. M. davė pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimai realiai gali bÅ«ti įvykdyti. Akivaizdu, jog nukentėjusioji tokius artimo žmogaus smurtinius veiksmus tokioje situacijoje vertino kaip realiÄ galimybę jÄ nužudyti. Taigi fizinį smurtÄ nuteistasis S. M. pavartojo prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnį žmogų – moterį. Fizinis smurtas buvo pavartotas namuose, aplinkoje, kuriÄ nukentėjusioji laikė saugia.

Taigi nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei pažeminimÄ , bÅ«dama sužalota savo namuose, prarado saugumo jausmÄ . Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytoja nukentėjusiosios kaimynė G. J. patvirtino, jog girdėjo didelį triukÅ¡mÄ ir kaimynų barnius bei dūžtančių stiklų garsÄ . Liudytoja nurodė, jog nukentėjusioji neÅ¡aukė, o tik dejavo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl S. M. padarytų nusikalstamų veikų pasekmių nukentėjusioji N. M. patyrė nemaža negatyvių iÅ¡gyvenimų – fizinį  skausmÄ , emocinį sutrikimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir laikinÄ gyvenimo kokybės suprastėjimÄ dėl sumuÅ¡imo, didelį pažeminimÄ dėl artimo asmens nusikalstamų veiksmų.

Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų nukentėjusiajai 2012 m. balandžio 16 d. nustatytas potrauminis streso sutrikimas, ji ilgÄ laikÄ gydėsi ligoninėje. Dėl galvos sumuÅ¡imo nukentėjusiajai buvo sutrenkti smegenys, pasak nukentėjusiosios, dėl to jai iki Å¡ios dienos yra sunku susikaupti, susilpnėjo regėjimas. Sužalojimo pasekmes jaučiamos iki Å¡iol. Nukentėjusioji N. M. patyrė nemaÅ¾Ä Å¾alÄ psichinei sveikatai, tai neabejotinai jau padarė bei gali daryti ir ateityje neigiamÄ Ä¯takÄ jos gyvenimo kokybei.

Tai neabejotinai atitinka CK 6.250 str. aptartÄ neturtinės žalos turinį. Be to, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) plaukiojo laivais ir turėjo 13 kontraktų kaip (duomenys neskelbtini), dirbo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tik nuo 2012 m. balandžio 31 d. nuteistasis registruotas darbo biržoje.

Tuo tarpu nukentėjusioji beveik visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo iÅ¡laikoma vyro, darbo neturėjo. Taigi nuteistasis S. M. yra sÄ lyginai jauno amžiaus darbingas žmogus, todėl turi realias galimybes atlyginti neturtinę žalÄ . Taigi įvertinusi pirmiau aptartas nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiÅ¡kiai per menka, teisėjų kolegija mano, jog nukentėjusioji dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo turi teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas tik iÅ¡ dalies, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad po nukentėjusiosios sužalojimo nuteistasis nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė sumažinti padarytÄ Å¾alÄ , nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, neatsiprašė nukentėjusiosios bei kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (yra jauno amžiaus, darbingas), teisėjų kolegija mano, jog N. M. apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti 150 000 Lt neturtinė žala nelaikytina proporcinga teismo konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl jai priteistas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti didintinas tik iki 4 000 Lt.

Å i suma, kolegijos nuomone, yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiui, pavojingumo laipsniui ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų formuojamÄ praktikÄ . Pažymėtina, kad teismų praktika analogiÅ¡kose bylose yra labai įvairi, nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja nuo 800 iki 5000 Lt. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo parinka bausmės rÅ«Å¡imi, kadangi mano, jog nuteistajam S. M. už padarytus nusikaltimus paskyrus piniginę baudÄ , nebus pasiekti bausmės tikslai, taip pat praÅ¡o papildomai uždrausti nuteistajam S. M. prisiartinti prie jos bausmės atidėjimo laikotarpiu.

Å ie apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo sugriežtinti S. M. paskirtÄ bausmę ir paskirti draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusiosios. BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 55 str. nustatyta, kad pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Å ioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas, skirdamas S. M. galutinę subendrintÄ bausmę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudÄ , atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kad padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus prieÅ¡ artimÄ Å¡eimos narį, į tai, kad anksčiau S. M. teismo neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, registruotas darbo biržoje, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, buvusių darbdavių charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo lemiamos įtakos Å¡ios veikos padarymui.

Visos Å¡ios iÅ¡ esmės tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, jo asmenybė nėra itin pavojinga visuomenei, todėl nėra jokio pagrindo jam skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant. Apylinkės teismas Å¡iuo atveju pagrįstai už S. M. inkriminuotas nusikaltimas veikas paskyrė jam BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. sankcijose numatytas Å¡velnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. M. bausmes už nusikalstamas veikas paskyrė teisingai, atsižvelgė į visumÄ nuteistojo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibÅ«dinančių aplinkybių.

Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni ir dėl to neteisinga. Apeliantė praÅ¡o nuteistajam uždrausti ieÅ¡koti su ja ryÅ¡ių, bendrauti ir prisiartinti prie jos. Tokį savo praÅ¡ymÄ ji grindžia tuo, kad nuteistasis siekia su ja susitikti, konfliktuoja, grasina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Å¡io savo teiginio apeliantė niekuo nepatvirtina, t. y. ji nepateikė jokių duomenų apie nuteistojo grasinimus jai, todėl Å¡iuo atveju, nuteistajam S. M., skirti jam apeliantės praÅ¡omÄ papildomÄ draudimÄ â€“ uždrausti ieÅ¡koti su ja ryÅ¡ių, bendrauti ir prisiartinti prie jos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai priteisti turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už advokato pagalbÄ apeliaciniame procese N. M. sumokėjo 1 200 Lt. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å i byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ , kuris yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Nukentėjusiosios atstovė rengė apeliacinį skundÄ , dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl nukentėjusiosios turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., iÅ¡ nuteistojo S. M. nukentėjusiajai N. M. priteisia 1 200 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,                                                                     n u t a r i a : pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį: iÅ¡ nuteistojo S. M. nukentėjusiajai N. M. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ padidinti iki 4 000 Lt; priteisti iÅ¡ nuteistojo S. M. nukentėjusiajai N. M. 1 200 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                  Arvydas Daugėla                                                                                                                Teisėjai                                                                                                   Zigmas Pocius                                                                                                                                                                                                                             Eduardas MaÅ¡kevičius