41756e64-130f-447a-95be-36f85aa41ca2 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-2571-402/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00251-2016-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2016 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms D.

V. ir E. Å . , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A.Å . kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 31-35) nurodė, jog 2015-05-15 Alytaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimÄ Nr. SD-3652 (18.15.), kuriuo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡nuomojo socialinio bÅ«sto ir nurodė, kad laikinas gyvenamasis plotas pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti suteikiamas nakvynės namuose.

Su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įraÅ¡ytas į asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , sÄ raÅ¡o įskaitÄ , duomenys įrodantys teisę į socialinį bÅ«stÄ , suvesti į savivaldybės naudojamÄ asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinį bÅ«stÄ , registravimo ir eilių sudarymo kompiuterinę programÄ . Å eimos ir asmens eilės numerį sÄ raÅ¡e nustato kompiuterinė programa pagal praÅ¡ymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datÄ .

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡imties atvejai, iÅ¡nuomojant socialinį bÅ«stÄ be eilės taikomi ir net nesant įraÅ¡ytiems į eilę asmenims (Å¡eimoms) tik netekusiems turėto bÅ«sto po gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, Å¡eimoms auginančioms penkis ar daugiau vaikų, Å¡eimoms, kurioms vienu kartu gimė trys ar daugiau vaikų. Sprendime savivaldybė nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka paminėtų iÅ¡imties kriterijų, todėl jam iÅ¡imtinės tvarkos nėra pagrindo taikyti.

Pažymėjo, kad savivaldybės specialistai jam žodžiu paaiÅ¡kino, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos sÄ raÅ¡uose įraÅ¡yti asmenys, dėl socialinio bÅ«sto iÅ¡sinuomojimo, eilėje laukia po 8 ar daugiau metų, kad prieÅ¡ jį, minėtame, sÄ raÅ¡e yra įraÅ¡yta dar beveik 500 žmonių ar Å¡eimų, laukiančių galimybės sudaryti socialinio bÅ«sto nuomos sutartį. IÅ¡ tokio savivaldybės specialistų paaiÅ¡kinimo suprato, kad Alytaus miesto savivaldybėje jau ilgiau nei 8-erius metus visiÅ¡kai nesprendžiama socialinių bÅ«stų akivaizdaus poreikio problema.

Socialinio bÅ«sto praÅ¡antys asmenys tik raÅ¡omi į eilę, priimant itin formalius sprendimus, kaip ir Å¡iuo konkrečiu atveju, priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Alytaus miesto savivaldybės administracijos pasiteiravus, dėl kokių priežasčių eilę metų nesprendžiamas socialinių bÅ«stų trÅ«kumo klausimas, buvo paaiÅ¡kinta, kad tai ne jo reikalas, kad savivaldybėje tam nėra lėšų ir, kad pareiÅ¡kėjas gali laikinai apsigyventi nakvynės namuose. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis atitinka abi Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 9 str. 1 d. nustatytas asmenų ir Å¡eimų teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ Ä¯gijimo sÄ lygas, ir jam yra labai reikalingas socialinis bÅ«stas.

Å iuo metu visiÅ¡kai neturi jokių pajamų, nuolat ieÅ¡kosi darbo, yra registruotas darbo biržoje, gyvena broliui A. Å . nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris jam leido laikinai gyventi ir, kuris nuolat praÅ¡o iÅ¡ bÅ«sto iÅ¡sikelti, nes nori jame gyventi ir tvarkyti (remontuoti) pats savarankiÅ¡kai. To pasėkoje nuolat jaučiasi nesaugiai, nes neturi kur eiti, o miesto savivaldybės administracija Å¡io klausimo spręsti visiÅ¡kai nepadeda. BÅ«tent dėl tokio atsakovo neveikimo ir atsakomybės vengimo, patyręs eilę nepatogumų, sugaišęs daug laiko, iÅ¡gyvenęs pažeminimÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, nes Alytaus savivaldybės administracija su pareiÅ¡kėju elgėsi labai nepagarbiai, pakeltu balso tonu, vijo į nakvynės namus, visa tai vyko įstaigoje, kurioje dirba daug žmonių bei lankosi daug gyventojų.

Taip pat dėl to, kad savivaldybės administracija be jokio teisėto pagrindo neiÅ¡nuomoja pareiÅ¡kėjui socialinio bÅ«sto, yra priverstas glaustis brolio bute, iÅ¡ kurio nuolat vejamas. Nuolat gyvena nervinėje įtampoje ir stresinėse situacijose. Viso to pasėkoje blogėja sveikatos bÅ«klė. Dėl atsakovo neteisingo ir neteisėto sprendimo buvo visiÅ¡kai nerviÅ¡kai iÅ¡sekintas, suglumintas, patekęs į visiÅ¡kÄ neviltį. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, yra pažeista teisė į normalias gyvenimo sÄ lygas, teisė į socialines paslaugas, stipriai neigiamai paveikta sveikatos bÅ«klė.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė (b.l. 49-53), kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovas atsiliepime , taip pat ir jo atstovės teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo vadovaujantis kelia tokį reikalavimÄ . Skunde apsiribojama tik formaliu neturtinės žalos įvardijimu. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį.

Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant visetui sÄ lygų (neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, kaltė ir žala. Mano, kad Å¡ioje byloje nėra įrodymų, jog yra visi aukščiau nurodytų civilinės atsakomybės elementai, todėl mano, jog nesant visų civilinei atsakomybei bÅ«tinų sÄ lygų visumos, negali kilti ir civilinė atsakomybė.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, siejamos su neteisėtais atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais, atlyginimo, - dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, iÅ¡imties ir skubos tvarka iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ , netenkinimo.Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, reglamentuojantis vieÅ¡ojo administravimo subjektų atsakomybę, nustato, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, pažeidęs Å¡io įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – sampratÄ : civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratÄ , yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su aplinkybe, kad atsakovas nevykdė pareigos pareiÅ¡kėjui iÅ¡imties ir skubos tvarka iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ , todėl pareiÅ¡kėjas yra priverstas glaustis brolio bute, iÅ¡ kurio nuolat vejamas, nuolat gyvena nervinėje įtampoje ir stresinėse situacijose, viso to pasėkoje blogėja sveikatos bÅ«klė. Byloje esantys objektyvÅ«s ir neginčijami duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydamas „greitu metu sutvarkyti esamÄ problemÄ dėl socialinio bÅ«sto ir informuoti koks priimtas sprendimas" (b.l. 18).

Alytaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 15 d. raÅ¡tu Nr. SD-3652(18.15) informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog iÅ¡imties atvejai kuomet socialinis bÅ«stas iÅ¡nuomojamas be eilės gali bÅ«ti taikomi tik asmenims ir Å¡eimoms, netekusiems turėto bÅ«sto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, Å¡eimoms auginančioms penkis ir daugiau vaikų, Å¡eimoms, kurioms vienu metu gimsta trys ar daugiau vaikų.

Remiantis Å¡iais kriterijais atsakovė nurodė pareiÅ¡kėjui, kad į minėtus kriterijus pareiÅ¡kėjas nepatenka, todėl galimybės iÅ¡imties ir skubos tvarka iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ nėra. Papildomai atsakovė informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog laikinas gyvenamasis plotas gali bÅ«ti suteikiamas nakvynės namuose (b.l. 20).Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymas. Å io įstatymo paskirtis – nustatyti paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti teikimo asmenims ir Å¡eimoms principus, finansavimo Å¡altinius, formas, paramÄ bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio bÅ«sto ir savivaldybės bÅ«sto nuomos bei bÅ«sto pardavimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

Å io įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog 1. Teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ turi asmenys ir Å¡eimos, kurie atitinka visus Å¡iame straipsnyje nurodytus reikalavimus:

1) duomenys apie jų gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ ;

2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki praÅ¡ymo suteikti paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti pateikimo dienos nevirÅ¡ija Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise bÅ«sto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas bÅ«stas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziÅ¡kai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo bÅ«sto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar Å¡eimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu Å¡eimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įraÅ¡ytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , sunkia forma.PareiÅ¡kėjas siekia, kad atsakovas jam iÅ¡imties ir skubos tvarka iÅ¡nuomotų socialinį bÅ«stÄ .

Atsakovas 2015 m. gegužės 15 d. raÅ¡te Nr. SD-3652(18.15) informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog iÅ¡imties atvejai kuomet socialinis bÅ«stas iÅ¡nuomojamas be eilės gali bÅ«ti taikomi tik asmenims ir Å¡eimoms, netekusiems turėto bÅ«sto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, Å¡eimoms auginančioms penkis ir daugiau vaikų, Å¡eimoms, kurioms vienu metu gimsta trys ar daugiau vaikų.

Remiantis Å¡iais kriterijais atsakovė nurodė pareiÅ¡kėjui, kad į minėtus kriterijus pareiÅ¡kėjas nepatenka, todėl galimybės iÅ¡imties ir skubos tvarka iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog jis atitinka aukščiau paminėtus kriterijus, todėl atsakovas atsisakydamas skubos tvarka iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ , elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo nuostatos reiÅ¡kia, jog valstybė tik pagal iÅ¡gales gali suteikti turimÄ socialinį bÅ«stÄ , bÅ«tent todėl, nesant pakankamai bÅ«sto, sudaromi socialinio bÅ«sto sÄ raÅ¡ai.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas be eilės ir dar skubos tvarka suteikti socialinį bÅ«stÄ yra visiÅ¡kai teisiÅ¡kai nepagrįstas.IÅ¡ byloje easnčių duomenų taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio 6 d. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių su praÅ¡ymu - paraiÅ¡ka apgyvendinti jį Alytaus nakvynės namuose (b.l. 54-55). 2016 m. sausio 7 d. pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ atsiėmė, nurodydamas, kad nori likti gyventi toje pačioje vietoje kur ir gyveno (b.l. 56).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Eur neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl atsakovo atsisakymo iÅ¡imties ir skubos tvarka iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ .

Nurodė, jog dėl atsakovo neteisingo ir neteisėto sprendimo buvo visiÅ¡kai nerviÅ¡kai iÅ¡sekintas, suglumintas, patekęs į visiÅ¡kÄ neviltį. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, yra pažeista teisė į normalias gyvenimo sÄ lygas, teisė į socialines paslaugas, stipriai neigiamai paveikta sveikatos bÅ«klė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidÄ konstatavimui, jog atsakant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl socialinio bÅ«sto, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai (aukščiau nurodyti argumentai), sudarantys bÅ«tinÄ sÄ lygÄ valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sÄ lygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimÄ , tokiu bÅ«du netenkintini pareiÅ¡kėjo reikalavimai remiantis CK 6.271 straipsnio pagrindu priteisti iÅ¡ valstybės neturtinę žalÄ , kadangi pagal CK 6.271 straipsnį valstybė turi pagrindÄ atlyginti žalÄ tuo atveju, jei jos institucijų pareigÅ«nai veikė neteisėtai ir tuo buvo padaryta žala, o Å¡ioje nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neįrodė (ABTÄ® 57 str. 1 d.).

Byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo nurodomus atsakovo neteisėtus veiksmus, o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Natalja Zelionkienė