41746951-400c-41c8-9eda-8a09d7669d3b · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-1866/2013             Proceso Nr. 2-55-3-02054-2012-1             Procesinio sprendimo kategorijos:             21.4.2.6; 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2418-611/2013 pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl indėlio sertifikato pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 10 d. su AB banku SNORAS (toliau – Bankas) sudarytÄ Indėlių sertifikatÄ , prilyginant indėlio sertifikatÄ indėliui, ir įpareigoti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti indėlio sertifikate nurodytÄ sumÄ . Nurodė, kad, pasiraÅ¡ant indėlių sertifikato įsigijimo sutartį, ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, jog banko iÅ¡duodami sertifikatai yra draustini ir Å¡i priemonė yra lygiavertė terminuotiems indėliams.

Tai, kad indėlio sertifikatas yra apdraustas, nurodyta ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje. Žinodama, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas, ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi indėlio sertifikato. Pažymėjo, kad palÅ«kanos, mokamos pagal indėlio sertifikato sutartį nebuvo žymiai didesnės už mokamas pagal indėlio sutartį. Teigė, kad Bankas nesuteikė ieÅ¡kovei iÅ¡samios ir visos jai reikalingos informacijos apie indėlio sertifikatus, įskaitant ir bÅ«dingÄ rizikÄ bei tai, jog produktas nėra draudžiamas indėlių draudimu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovei nebuvo pateikti nei lankstinukai, nei dokumentai, kuriuose bÅ«tų nurodyta, jog indėlio sertifikatas nėra draudžiamas. Be to, Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingų rizikų apraÅ¡ymo 10 punkto nuostata neprofesionaliai klientei nėra aiÅ¡ki. Pažymėjo, kad, remiantis CK 6.902 straipsniu, indėlio sertifikatas atitinka pagrindinį indėlio sutarties apibrėžimÄ , indėlio sertifikatas yra vardinis, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovė su banku sudarė indėlio sutartį, kurios patvirtinimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir forma atskleidžia pasiraÅ¡ytas indėlių sertifikatas.

Aplinkybę, kad indėlių sertifikatas turi būti prilygintas indėlio sutarčiai, atspindi ir Vertybinių popierių įstatymo bei Europos Parlamento ir Tarybos 2003/71/EB direktyvos nuostatos, numatančios, jog vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi tik po to, kai paskelbiamas prospektas. Tuo tarpu, ieškovės teigimu, bankas nebuvo parengęs indėlių sertifikatų prospekto. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) nuostatas, tarp ieškovės ir Banko sudarytas indėlio sertifikatas prilygintinas indėliui.

Pažymėjo, kad indėlio sertifikato sutartį pasirašė dėl suklydimo, nes Banko darbuotoja primygtinai siÅ«lė sudaryti minėtÄ sutartį, nurodydama, jog Å¡is finansinis produktas niekuo nesiskiria nuo terminuoto indėlio, tik palÅ«kanas galima pasiimti anksčiau. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė Å¡ios bylos dalimi, ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ 889,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir Bankas 2011 m. sausio 10 d. sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kuriÄ Bankas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų. Vykdant Å¡iÄ sutartį Å¡alys 2011 m. sausio 10 d. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 7 000 EUR vertės indėlio sertifikato įsigijimo. Pažymėjo, kad plačiÄ ja prasme, kaip indėlį apibrėžia IÄ®IDÄ® nuostatos, 1994 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų, indėlio sertifikatas gali bÅ«ti laikomas indėliu, tačiau pagal IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 4 dalį, įgyvendinančiÄ minėtos Direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje ir I priede numatytÄ iÅ¡imtį, indėlio sertifikatai nėra draudžiami indėlių draudimu. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad nagrinėjamu atveju leidžiant indėlių sertifikatų emisijÄ prospektas neturėjo bÅ«ti tvirtinamas. Kadangi ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad Å¡alys siekė sudaryti indėlio sutartį, o ne indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, aukščiau nurodyti motyvai teismui nesudarė pagrindo ieÅ¡kovės įsigytÄ indėlio sertifikatÄ prilyginti terminuotam indėliui.             Teismas pažymėjo, kad Bankas yra kredito įstaiga, todėl jis yra finansų įmonė ir jo finansinių paslaugų teikimui taikomas Finansų įstaigų įstatymas (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 7 d., 3 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 30 d.), o santykyje su Banku – neprofesionalus klientas (Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRÄ®) 3 str. 22 d.). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tarp Å¡alių sudaryta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Bankas kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigÄ veikti ypatingai rÅ«pestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotÄ neprofesionalaus kliento rizikÄ , įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes.

FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalis įpareigoja BankÄ , veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintojÄ ir finansų maklerį, aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 dalis įpareigoja prieÅ¡ pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informacijÄ apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis Bankas rinko informacijÄ apie ieÅ¡kovės patirtį investuojant, jos finansinę padėtį, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė tokiÄ informacijÄ pateikti.Teismas nurodė, kad indėlio sertifikatas pagal teisės aktus priskirtinas prie nesudėtingų finansinių priemonių. Kita vertus, CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpcija, todėl paprastai tokio teisės akto nežinojimas negali bÅ«ti pagrindas pripažinti esant valios trÅ«kumÄ dėl sandorio sudarymo, o IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 4 dalis aiÅ¡kiai nurodo, kad indėlio sertifikatas nėra draudimo objektu pagal minėtÄ Ä¯statymÄ .

Ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u. Teismas, atsakydamas į ieÅ¡kovės teiginius, kad jos paraÅ¡as sutartyje patvirtina sutarties sudarymÄ , bet nėra pakankamas patvirtinti jos susipažinimÄ su Indėlių sertifikatų emisijos apraÅ¡u, pažymėjo, jog Bankas neįrodė, kad ieÅ¡kovę tinkamai supažindino su apraÅ¡u, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas argumentas pripažinti ieÅ¡kovės ginčijamÄ sutartį negaliojančia.

IeÅ¡kovė nepateikė savo teiginį, kad atsakovo darbuotoja jai nurodžiusi, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas indėlio draudimu, patvirtinančių įrodymų, o Bankas tai neigia. Teismas atmetė liudytojo J. M. parodymus, kuriais jis patvirtino ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, kadangi jis turi tiesioginį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Byloje esantys įrodymai, tarp jų ir Å¡alių sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis bei jos priedai, teismui nesudarė pagrindo konstatuoti, kad Bankas ieÅ¡kovei teigė, jog indėlio sertifikatui taikomas IÄ®IDÄ® numatytas draudimas, ir kad Bankas tyčia ar nesÄ moningai suklaidino ieÅ¡kovę dėl sandorio esmės. Be to, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir kitus Å¡ioje dalyje nurodytus dokumentus.

Nors ieÅ¡kovė neigia gavusi tokius dokumentus, tačiau jos paraÅ¡as minėtoje sutarties dalyje patvirtina Å¡ių dokumentų įteikimÄ , o šį faktÄ paneigiančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme aiÅ¡kiai yra atskleidžiama su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi emitento, t. y. Banko, nemokumo rizika. Å iame apraÅ¡e aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyta, kad indėlio sertifikatui netaikomas indėlio draudimas.

Nesant informacijos, jog indėlio sertifikatai yra draudžiami bei esant informacijai apie egzistuojančiÄ Banko nemokumo rizikÄ , ieÅ¡kovė kaip vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas ir atidus asmuo galėjo ir turėjo pasidomėti dėl sutartyje minimo apraÅ¡o sÄ lygų bei ar indėlio sertifikatas yra draudžiamas pagal IÄ®IDÄ® nuostatas. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobÅ«džio sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IÄ®IDÄ® nuostatas, kitos – ne, todėl minėtos sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant ir į minėtos sÄ lygos turinį, nereiÅ¡kia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir indėlio sertifikatus, yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į IÄ®IDÄ® nuostatas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog Banko darbuotoja jÄ suklaidino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė suklydo dėl sudaryto sandorio esmės (esminių sÄ lygų). Teismas pažymėjo, kad ne visais atvejais indėlio sertifikatÄ Ä¯sigyjančiam asmeniui indėlio sertifikato draudžiamumas yra esminė sutarties sÄ lyga. IeÅ¡kovė, teigdama, kad bÅ«tent jos tikėjimasis, kad indėlio sertifikatas yra draustas indėlio draudimu, lėmė jos valiÄ Ä¯sigyti indėlio sertifikatÄ , nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o bylos aplinkybės teismui neleido daryti tokios iÅ¡vados.

Byloje nėra duomenų, kad Bankas suklaidino ieÅ¡kovę, o jos klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sÄ lygų supratimas negali bÅ«ti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorių esmės (CK 1.90 str.). Byloje esantys duomenys teismui taip pat nesudarė pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė buvo atsakovo apgauta.Kadangi pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra susijęs su kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eiliÅ¡kumu bei galimybe gauti draudimo iÅ¡mokÄ pagal IÄ®IDÄ®, todėl teismas pažymėjo, kad Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsakovo AB banko SNORAS bankroto byloje, ir nurodė, jog nagrinėjama byla prijungtina prie atsakovo AB banko SNORAS bankroto bylos ir iÅ¡sprendžiama nutartimi bankroto byloje (Ä®BÄ® 10 str. 7 d., 15 str. 2 d., 21 str. 1 d., Bankų įstatymo 85 str., CPK 163 str. 5 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį ir civilinę bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį; apeliacinės instancijos teismui netenkinus Å¡io reikalavimo, ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti arba jas sumažinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:             1. Dėl apskundimo tvarkos. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ji per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apeliantės nuomone, teismas negalėjo priimti nutarties ir nurodyti, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju turėjo būti priimtas sprendimas, kuris skundžiamas apeliaciniu skundu.             2. Dėl skundžiamos nutarties neaiškumo.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovės ginčijamÄ sutartį pripažinti negaliojančia, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Toliau motyvuojamojoje dalyje teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės susijęs su kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eiliÅ¡kumu ir galimybe gauti draudimo iÅ¡mokÄ pagal IÄ®IDÄ®, todėl Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsakovo BAB banko SNORAS bankroto byloje, dėl ko nagrinėjama byla prijungtina prie atsakovo BAB banko SNORAS bankroto bylos ir iÅ¡sprendžiama nutartimi bankroto byloje.

Kita vertus, teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nurodė nagrinėjamÄ civilinę bylÄ prijungti prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikyti minėtos bylos dalimi, taip pat ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantei nėra aiÅ¡ki teismo valia, t. y. ar teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės, ar ieÅ¡kovės reikalavimo patenkinimo galimybė bus sprendžiama bankroto byloje.             3. Dėl netinkamai aiÅ¡kintų ir taikytų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.

Teismas neįvertino, kad apeliantė yra neprofesionali investuotoja, todėl jai turi bÅ«ti taikoma neprofesionalių investuotojų apsauga. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų turi bÅ«ti laikomasi reikalavimo, kad asmeniui, neprofesionaliam klientui, suteikiama informacija bÅ«tų aiÅ¡ki, suprantama ir neklaidinanti. IÅ¡ esmės toks reguliavimas atsispingi ir FPRÄ®. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui AB bankui SNORAS, kaip kredito įstaigai, taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, jis turi pareigÄ veikti ypatingai rÅ«pestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotÄ neprofesionalaus kliento rizikÄ , įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes.

Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad apeliantė yra neprofesionalus rinkos dalyvis, o santykyje su atsakovu – neprofesionalus klientas. Teismas, tinkamai įvertinęs tarp apeliantės ir Banko susiklosčiusius santykius, nepagrįstai konstatavo, kad Bankas rinko informacijÄ apie ieÅ¡kovės patirtį investuojant, finansinę padėtį, tačiau apeliantė atsisakė tokiÄ informacijÄ pateikti. Pirma, Banko darbuotoja apeliantei nurodė, kad Å¡ias vietas nėra bÅ«tina užpildyti. Antra, nepaisant to, kad apeliantės finansavimo patirtis nebuvo pažymėta, Bankas priskyrė apeliantei neprofesionalios investuotojos statusÄ , tai pripažino ir teismas.

Å i aplinkybė nėra esminė, kadangi byloje nėra ginčo, kad apeliantė turi neprofesionalios investuotojos statusÄ . Å iuo atveju ginčas kilo dėl to, ar Bankas suteikė apeliantei tinkamÄ , neklaidinančiÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie indėlio sertifikato nedraustumÄ . Apeliantės vyras patvirtino, kad apeliantė buvo suklaidinta, tačiau teismas nepagrįstai jo parodymais nesirėmė.             Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad vadovaujantis CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpcija apeliantei turėjo bÅ«ti žinoma, jog pagal IÄ®IDÄ® indėlio sertifikatui draudimo apsauga netaikoma.

Teismas nurodė, kad kredito įstaigai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Bankui pažeidus Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytas pareigas, negalima vertinti, kad apeliantė turėjo skaityti įstatymus ir domėtis, ar jai pateikiama informacija yra teisinga ir kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi prezumpcija, jog apeliantei turi bÅ«ti žinomi visų teisės aktų reikalavimai. Tokiu bÅ«du aiÅ¡kinant teisinį reguliavimÄ yra paneigiama neprofesionalių investuotojų apsauga, vartotojų teisės, paneigiamos FPRÄ® įtvirtintos Banko pareigos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų tikslai.             Teismas nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobÅ«džio sutartis, pagal kuriÄ Bankas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IÄ®IDÄ®, o kitos – ne.

Apeliantė nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nes su apeliante pasiraÅ¡ytos aptarnavimo sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ apeliantei buvo suteikta aiÅ¡ki informacija, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , Banko įsipareigojimai klientui (apeliantei) yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nėra profesionali investuotoja, Banko darbuotojos paaiÅ¡kinimai apie indėlio sertifikato draustumÄ , kad jis patogesnė priemonė, sudaromas vieneriems metams, kad palÅ«kanas galima pasiimti prieÅ¡ terminÄ , sudarė pagrindÄ apeliantei manyti, jog siÅ«lomam indėlio sertifikatui taikoma indėlių ir(ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo apsauga.

TokiÄ nuostatÄ nurodžius minėtoje sutartyje ir Banko darbuotojai jÄ nurodžius, apeliantė manė, kad indėlio sertifikato draustumas reguliuojamas įstatymu numatant iÅ¡mokos dydį, terminus, o ne tai, ar ji apskritai bus mokama arba ne. Tokia nuostata pripažintina klaidinanti ir vertinant jÄ iÅ¡ vidutinio, atidaus rÅ«pestingo asmens, vartotojų pozicijų. BÅ«tų logiÅ¡ka, kad, indėlio sertifikatams nesant draustiems ir nesiekiant klaidinti neprofesionalių investuotojų, tokios nuorodos neturėtų bÅ«ti arba turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad jie nėra draudimo objektai.             Teismas nepagrįstai teigė, kad Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme aiÅ¡kiai atskleidžiama su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi emitento, t. y.

Banko, nemokumo rizika. Å iame apraÅ¡yme, kuris sudarant indėlio sertifikatÄ apeliante nebuvo pateiktas, neatskleidžiama indėlio sertifikatų, kaip savarankiÅ¡kos finansinės priemonės, rizika. IÅ¡ minėto apraÅ¡o 9 ir 10 punktų nuostatų apeliantei, kaip neprofesionaliai klientei, nėra aiÅ¡ku bÅ«tent apie indėlių sertifikatų draustumÄ ir kas su jais nutinka Banko nemokumo atveju. Be to, Bankas, kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Å¡alis (paslaugų tiekėjas), turėdamas pareigÄ suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ apie paslaugÄ (CK 6.719 str. 1 d.), o kaip finansų maklerio įmonė – laikytis jo veiklai keliamų FPRÄ® nustatytų reikalavimų, privalo pateikti įrodymus apie tinkamÄ savo pareigų, susijusių su informacijos apeliantei apie indėlio sertifikatui bÅ«dingÄ rizikÄ suteikimu, atlikimÄ .             4.

Dėl nepasisakymo apie palÅ«kanų normÄ , kuri buvo numatyta indėlio sertifikato sutartyje. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, kad indėlio sertifikato sutartyje numatytos palÅ«kanos nebuvo žymiai didesnės nei palÅ«kanas, kurias apeliantė bÅ«tų gavusi sudarius indėlio sutartį. Negalima teigti, kad aplinkybė dėl palÅ«kanų dydžio nėra svarbi, nes atsakovai įrodinėjo, jog ginčo indėlio sertifikato sutartis buvo sudaryta vien tik siekiant didesnių palÅ«kanų, lyginant su paprastu indėliu.

Ginčo indėlio sertifikate numatytos 2,5 proc. palÅ«kanos, o pasirinkus indėlį – 2,2 proc. Todėl apeliantės sprendimui prisiimti didesnę rizikÄ nedarė įtakos didesnės palÅ«kanos už indėlio sertifikatÄ .             5. Dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepateikus praÅ¡ymo priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ ir iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos.

Pažymėtina, kad atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovas praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pateikė ne praÅ¡ymų stadijoje, o per savo baigiamÄ jÄ kalbÄ . Teismas, pastebėjęs, kad atstovas tokiu bÅ«du pateikdamas praÅ¡ymÄ elgiasi nesÄ Å¾iningai, vis tiek Å¡ias iÅ¡laidas priteisė. Buvo apribotos apeliantės teisės pasisakyti dėl Å¡io atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio ir pateikti jų vertinimÄ .              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas BAB bankas SNORAS praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė indėlio sertifikato įsigijimo sutarties negaliojimo pagrindų. Kadangi ieÅ¡kovė ginčo indėlio sertifikato negaliojimo pagrindu laiko savo suklydimÄ (CK 1.90 str.), ji turėjo įrodyti, kad suklydo iÅ¡ esmės, t. y. neteisingai suvokė sutarties turinį: sutarties esmę, kitÄ sutarties Å¡alį, sutarties dalykÄ , jo kokybę, esmines sutarties sÄ lygas, arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl sutarties sudarymo. Banko teigimu, nei vienos iÅ¡ Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė.

Bankas savo pozicijÄ pagrindė byloje esančiais įrodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su indėlio sertifikato įsigijimu susijusiomis rizikomis. Indėlio sertifikatas laikomas nesudėtinga finansine priemone. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės fizinių ar kitų sugebėjimų sumažėjimÄ , todėl manytina, kad tokio amžiaus (47 metai) ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti suprantamos indėlio sertifikato įsigijimo sutarties esminės sÄ lygos.

Banko teigimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad Bankas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš FPRĮ nuostatų akivaizdu, kad indėlio sertifikato pardavimas neatitinka nė vieno investavimo paslaugų rūšių apibrėžimo. Byloje nėra nustatyta, kad Bankas savo nuožiūra valdytų apeliantės finansines priemones ar teiktų asmeninio pobūdžio rekomendacijas dėl sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. Bankas pažymi, kad ieškovė niekada neįrodinėjo ir ieškinio pagrindu nenurodė tos aplinkybės, kad Bankas pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė su AB banku SNORAS (toliau – Bankas) 2011 m. sausio 10 d. pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S006822, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 7 000 EUR vertės indėlio sertifikatÄ su 2,5 proc. fiksuota metine palÅ«kanų norma (b. l. 5). IeÅ¡kovė ginčijÄ Å¡iÄ sutartį, kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus (CK 1.90 str.). ReikalavimÄ grindžia tuo, kad sudarydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį nežinojo, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių ir/ar įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas.             Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba ji bÅ«tų sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).             Byloje nėra ginčo, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei nuėjus į BankÄ pratęsti terminuotojo indėlio sutarties, pagal kuriÄ indėlio termino pabaiga – 2011 m. sausio 10 d. (b. l. 86).

IeÅ¡kovės teigimu, Banko darbuotoja jai primygtinai siÅ«lė pasiraÅ¡yti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, nes, pasak darbuotojos, norint pratęsti indėlio sutartį metams geriau ir patogiau yra pasiraÅ¡yti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, tačiau apie tai, kad indėlio sertifikatai nėra apdrausti, banko darbuotoja ieÅ¡kovės neinformavo. Byloje nustatyta, kad 2011 m. sausio 10 d. ieÅ¡kovė su Banku sudarė Kliento aptarnavimo sutartį, reglamentuojančiÄ Å¡alių santykius, atsirandančius Bankui kliento vardu atidarant/uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , klientui pateikiant pavedimus Bankui ir Bankui kliento pavedimu atliekant vertybinių popierių operacijas (b. l. 7-9).

Pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovei buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija (b. l. 6). IeÅ¡kovės pasiraÅ¡ytame priede prie Kliento aptarnavimo sutarties dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ (b. l. 6). Vykdant Å¡iÄ sutartį 2011 m. sausio 10 d. ieÅ¡kovė su Banku sudarė ginčijamÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį.             Kadangi ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.719 straipsnio 1 dalis, nustatanti Bankui, kaip paslaugų teikėjui, pareigÄ prieÅ¡ sudarant sutartį suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Bankas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, taip pat, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigÄ veikti ypatingai rÅ«pestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotÄ neprofesionalaus kliento rizikÄ , įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Bankas, kaip finansų maklerio įmonė (FPRÄ® 3 str. 7 d.), suteikęs ieÅ¡kovei neprofesionalaus kliento kategorijÄ , prisiėmė prievolę aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu ji galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRÄ® 22 str. 3 d.), taip pat Bankas prisiėmė prievolę pateikti informacijÄ apie finansines priemones ir siÅ«lomÄ investavimo strategijÄ , įskaitant konsultacijas ir įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRÄ® 22 str. 4 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent Bankui įstatymai nustato minėtÄ informavimo pareigÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpcija kartu su IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog indėlio sertifikatas nėra draudimo objektu pagal IÄ®IDÄ®.             IeÅ¡kovei neigiant, kad Bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigÄ apie siÅ«lomai finansinei priemonei (indėlio sertifikatui) bÅ«dingÄ rizikÄ , pareiga įrodyti, jog jis Å¡iÄ prievolę atliko tinkamai, teko atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 2-2098/2012).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi ieÅ¡kovė patvirtino, kad yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 71 (toliau – ApraÅ¡as).

ApraÅ¡e pažymėta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas (b. l. 31-37). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is ieÅ¡kovės patvirtinimas į ginčijamÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį įtrauktas kaip standartinė jos sÄ lyga, o ieÅ¡kovė neigia, jog sudarant ginčijamÄ sutartį jai buvo pateiktas ApraÅ¡as. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktas, jog Å¡aliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis, gali bÅ«ti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į raÅ¡ytinės sutarties tekstÄ arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai Å¡aliai iki sutarties pasiraÅ¡ymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

Å ias aplinkybes privalo įrodyti standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). IeÅ¡kovės teigimu, ginčijamo indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo procedÅ«ra banko skyriuje truko apie 10 minučių (b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turėjo susipažinti ir su ginčijama indėlio sertifikato sutartimi bei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartimi, kurias ieÅ¡kovė turėjo pasiraÅ¡yti ir atitinkamai susipažinimui su jomis skirti daugiau laiko, darytina iÅ¡vada, jog per tokį trumpÄ laiko tarpÄ ieÅ¡kovė negalėjo bÅ«ti tinkamai supažindinta dar ir su ApraÅ¡u, kurio ieÅ¡kovei net nereikėjo pasiraÅ¡yti.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Bankas neįrodė, jog ieÅ¡kovę tinkamai supažindino su ApraÅ¡u, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė nėra pakankama pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia.             Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialioje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, jog gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ (toliau – ApraÅ¡ymas), kuriame aiÅ¡kiai atskleidžiama su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi emitento, t. y.

Banko, nemokumo rizika. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ ApraÅ¡ymo turinio matyti, kad juo ieÅ¡kovė nėra tiesiogiai, aiÅ¡kiai informuojama, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu (b. l. 78-79). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant dėl to, ar bankas tinkamai suteikė klientui visÄ reikalingÄ informacijÄ apie siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, ir, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Taigi, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė realiai gavo ApraÅ¡ymÄ , jo turinys nepatvirtina banko pareigų, susijusių su ieÅ¡kovės informavimu apie galimas indėlio sertifikato rizikas, tinkamo atlikimo.              Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės atsisakymas (kliento aptarnavimo sutarties priedas Nr. 1-F; b. l.

10) suteikti informacijÄ apie savo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, atleidžia BankÄ nuo pareigos įvertinti finansinių priemonių ir siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovei, tačiau neturi įtakos Banko informavimo pareigai, numatytai FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 2 punkte (FPRÄ® 22 str. 7, 9 d.).Byloje pateikti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad Bankas minėtÄ informavimo pareigÄ vykdė tinkamai. Nei ginčijamoje indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra nuostatos, kad indėlio sertifikatai nėra draudžiami.

PrieÅ¡ingai, Kliento aptarnavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, pačioje indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje ir ApraÅ¡yme konkreti indėlių sertifikatų rizika nenurodyta, o Bankas neįrodė, jog su ApraÅ¡u, kuriame tiesiogiai nurodoma apie tai, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, ieÅ¡kovė buvo supažindinta.

Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovei, kaip neprofesionaliam klientui, manyti, kad indėlio sertifikatai yra apdrausti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu (CPK 185 str.).Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ ginčijamÄ indėlių sertifikato draudimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl esminio ieÅ¡kovės suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d., 185 str.).Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi reikÅ¡mės teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui.Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Pažymėtina, kad atsakovas BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali bÅ«ti įpareigotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui lėšas, nes tai prieÅ¡tarautų Ä®BÄ® nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (Ä®BÄ® 35 str., Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudaręs ginčijamos sutarties, jo teisinis statusas bÅ«tų analogiÅ¡kas banko sÄ skaitos turėtojo statusui, o tokiose sÄ skaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka, todėl joms bÅ«tų taikoma draudimo apsauga (IÄ®IDÄ® 3 str. 1 d.).

Dėl Å¡ios priežasties, pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, yra pagrindas konstatuoti, kad, taikant restitucijÄ , ieÅ¡kovės už ginčo indėlio sertifikatÄ sumokėtos lėšos – 7 000 EUR grÄ Å¾intinos į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.145, 6.147 str.). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismui pažeidus proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , skundžiama nutarties dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinys tenkintinas, atsižvelgiant į minėtus restitucijos ypatumus (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a :              panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinys ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovo AB banko SNORAS 2011 m. sausio 10 d. sudarytÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S006822, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti 7 000 (septynis tÅ«kstančius) EUR į ieÅ¡kovės R.

M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).             Palikti nepakeistÄ kitÄ nutarties dalį. TeisėjaiDanguolė Martinavičienė Danutė MilaÅ¡ienė Alvydas PoÅ¡kus