2023-09-27 Nr. AB-17351-3-61-3-07114-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2274-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07114-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S796714, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje gyvenančio užsieniečio keliama grėsmė valstybės saugumui, kaip Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas, turi būti reali ir akivaizdi. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas, neproporcingas, neįvertinta pareiškėjo individuali situacija (šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika ir pan.).

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant tik į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“ (toliau – ir VSD raštas) ir vieną klausimyno atsakymą, o ne į nustatytus faktus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį kad klausimyno 10 ir 11 klausimai gali būti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję, į šiuos klausimus pateikti du galimi atsakymų variantai ir asmeniui nenumatyta galimybė įrašyti kokį nors papildomą tekstą, pastabą ar komentarą. Pareiškėjas į klausimyno 10 klausimą atsakė „Ne“, 2023 m. kovo 3 d. pildydamas klausimyną ir atsakydamas į 11 klausimą pažymėjo, kad „Krymas priklauso Ukrainai“, o 2023 m. kovo 27 d. pakartotinai pildydamas klausimyno 11 klausimą, nepažymėjo nė vieno iš pasirenkamų variantų ir ranka užrašė „jis mūsų bendras“. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau vienu atveju nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, o kitu – pažymėjo, jog Krymas bendras.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas, kaip kompetentinga viešojo administravimo institucija, privalo sistemiškai bei kompleksiškai įvertinti visus esančius įrodymus, o jei reikia, – papildomai išsireikalauti duomenis, kurie pagrįstų ar paneigtų asmens grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui siejo tik su pareiškėjo atsakymu į vieną iš klausimyne pateiktų klausimų, t. y. kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, spręstina, kad tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Pareiškėjo neva keliama grėsmė turėtų būti vertinama kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą; kt.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad Sprendime toks pareiškėjo vertinimas nebuvo atliktas, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų grėsmės valstybės saugumui buvimą, taip pat nėra informacijos ir apie tai, ar priimant Sprendimą kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti. Todėl nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo neva keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri grindžiama institucijų interpretacija dėl pareiškėjo atsakymo į klausimyno 11 klausimą, laikytina akivaizdžiai formalia.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuo 1986 metų gyvena Lietuvoje leidimų gyventi pagrindu, visą šį laiką elgėsi pareigingai, nepadarė pažeidimų, buvusi sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas ir anksčiau, ir šiuo metu dirba Lietuvoje, gauna draudžiamąsias pajamas ir moka mokesčius, turi nekilnojamąjį turtą, yra visiškai integravęsis į Lietuvos visuomenę, čia yra visi jo draugai. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) srityje (Ukraina), o jo sesuo taip pat yra gimusi (duomenys neskelbtini) srityje (Ukraina) ir yra Ukrainos pilietė, šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neturi jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Rusija bei itin retai ten lankosi (paskutinį kartą buvo nuvykęs 2019 metais).

7. Pareiškėjas pastebėjo, kad nors atsakovas Sprendime daug kalba apie Rusijos, kaip valstybės agresiją, apie jos pradėtus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, apie karo nusikaltimus, tautos genocidą, kad Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė, tačiau, kaip minėta, atsakovas pareiškėjo individualių aplinkybių nenagrinėjo, visą atsakomybę perkėlė pareiškėjui vien todėl, kad jis yra šios valstybės pilietis. Kadangi Sprendimas yra nemotyvuotas, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir turi būti panaikintas.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3470-595/2023; 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-5834-535/2023; kt.).

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Migracijos departamentas paaiškino, kad VSD rašte pateiktu vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

11. Atsakovas detalizavo faktines aplinkybes apie tai, kaip pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. ir 2023 m. kovo 27 d. atsakė į klausimyno 11 klausimą, nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pateikti paaiškinimai buvo prieštaringi. Atsižvelgiant į apklausos metu pareiškėjo išsakytas mintis ir vadovaujantis VSD raštu, atsakovas Sprendime konstatavo, jog yra reali tikimybė, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

12. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo apklausos metu išsakytą poziciją dėl Krymo priklausomybės VSD rašto kontekste, ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo apklausoje pateiktus atsakymus); iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika (šeiminiai, socialiniai, ekonominiai), visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą.

13. Atsakovas tvirtino, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Be to, Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą dėl užsieniečio keliamos grėsmės vertinimo, o leidimą nuolat gyvenančiam asmeniui pagrįstai keliami aukštesni saugumo reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. VSD vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

16. VSD pažymėjo, kad pareiškėjas, klausimyne nurodydamas, kad Krymas yra bendras (t. y. priklauso ir Rusijos Federacijai, ir Ukrainai), išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Be to, apklausos metu pareiškėjas teigė, kad Ukrainai teisėtai priklausantys miestai, kurie okupuoti Rusijos Federacijos, yra „mūsų tarybinė teritorija“. Ir klausimyne, ir apklausos metu išdėstyta pareiškėjo pozicija rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

17. VSD nurodė, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, kiti skundo argumentai nelaikytini prioritetiniais, vertinant grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjui, kuris yra lojalus Rusijai, o Lietuvai nerodo jokios pagarbos, leidimas gyventi Lietuvoje nesuderinamas su valstybės saugumo interesais.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1422,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Teismas nustatė, kad:

19.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, į Lietuvą gyventi atvyko 1978 metais, nuo 1986 metų savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2018 m. balandžio 30 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu ir jis galiojo iki 2023 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.

19.2. Pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. Migracijos departamente pildytame klausimyne, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ pažymėjo „Krymas priklauso Ukrainai“. Pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. pakartotinai pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, nepažymėjo nė vieno iš pasirenkamų variantų ir ranka užrašė „jis mūsų bendras“.

19.3. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. gavo VSD raštą, kuriame nurodyta, kad užsieniečiai, besikreipiantys dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir atitinkantys Lietuvos Respublikos VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, pildo Migracijos departamento parengtą klausimyną. VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

19.4. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo požiūrį į Rusijos Federacijos karinę agresiją Ukrainoje, 2023 m. gegužės 2 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas, kalbėdamas apie nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, be kita ko, nurodė, kad jis yra prieš abi puses, t. y. ir prieš Kijevo režimą, ir prieš Maskvos režimą, kad abi pusės jam yra priešai, nes jie naikina liaudį, kurstymas vyksta iš viršaus. Pareiškėjas išreiškė apgailestavimą, kad Bachmuto, Mariupolio miestai yra sugriauti. Patikslinus, ar jis sutinka, kad minėti miestai yra Ukrainos teritorija, pareiškėjas nurodė, kad tai yra „mūsų tarybinė teritorija“. Vis dėlto pareiškėjas manė, kad Rusijos Federacijos okupuotos teritorijos yra Ukraina ir turėjo likti Ukrainai. Paprašytas patikslinti, kodėl pildydamas klausimyną jis nurodė, kad Krymas yra „mūsų bendras“, pareiškėjas patikslino, kad jis taip ir galvoja. Paprašytas patikslinti, kam Krymas priklauso pagal tarptautinę teisę ir kieno įstatymai toje teritorijoje turi galioti, pareiškėjas nurodė, kad faktiškai ten yra Rusijos Federacija. Pareiškėjas mano, kad tiekiant ginklus Ukrainai yra pilamas benzinas į ugnį, nes turėjo būti paskelbtas ultimatumas, pareikalauta nutraukti karą dar 2014 metais. Pareiškėjas nurodo, kad karas prasidėjo ir vyksta dėl to, kad buvo sukiršintos dvi tautos, dėl Krymo turi spręsti tarptautinė bendruomenė, jeigu būtų pabaigtas karas ir nesantaika tarp tautų, tai Krymas būtų visų bendras.

19.5. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į apklausos metu pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir vadovaudamasis VSD raštu, padarė išvadą, kad pareiškėjas, vengdamas vienareikšmių ir tikslių atsakymų į klausimus ir įvardydamas okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) esančia „visų“ ir „bendro naudojimo“ teritorija, bandė išsisukti nuo aiškaus atsakymo, todėl yra reali tikimybė, kad jis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

20. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad pagal to paties įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui nurodė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo 104–105 punktų nuostatas.

21. Apžvelgęs administracinių teismų praktiką dėl asmens galbūt keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas; kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

22. Teismas nurodė, kad priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi VSD rašte pateikta informacija, tačiau pabrėžė, kad šiame rašte nėra individualizuojama situacija dėl grėsmės valstybės saugumui, kiek tai susiję su pareiškėju. Rašte pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, vertinant, kad jie taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai ir kad tai patvirtina, jog užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

23. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas pripažino, kad VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo, galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau, teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad VSD pats neatliko pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas rėmėsi VSD raštu, kuris yra bendro pobūdžio, t. y. jame nėra nurodyti pareiškėjo duomenys, nėra padaryta su pareiškėju susijusių išvadų, todėl darė išvadą, jog nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra realios ir akivaizdžios; Sprendime nėra įvertintas prieštaravimas tarp pareiškėjo atsakymų į klausimyno 10 ir 11 klausimus.

24. Padaręs išvadą, kad atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į klausimyno 11 klausimą, t. y. kam priklauso Krymas, bei pareiškėjo pokalbio metu išsakyta nuomone į Rusijos Federacijos karinę agresiją Ukrainoje, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir pildydamas klausimyną, ir apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad jis nepritaria Rusijos karinei agresijai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad apklausos metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, tik faktiškai dabar valdomas Rusijos, kad tarptautinė bendruomenė turi spręsti, kam priklauso Krymas.

25. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, neturi įtakos vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismo įsitikinimu, byloje nebuvo jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realią, o ne formalią ir deklaratyvią grėsmę. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimti Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo.

26. Teismas darė išvadą, kad nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Teismo įsitikinimu, nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia. Teismo vertinimu, grėsmė turėtų būti vertinama kartu su pareiškėjo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais tačiau ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas. Teismas pakartotinai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuosekliai nepritarė Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo grėsmę šis klausimas nebuvo analizuojamas, pokalbio metu Migracijos departamente pareiškėjas smerkė karą ir tautos naikinimą.

27. Teismas sutiko su Migracijos departamento ir VSD teiginiais dėl neabejotino ir tiesioginio Rusijos priešiškumo demokratija pagrįstai pasaulio tvarkai fakto bei jos, kaip valstybės agresorės, teisinės padėties, tačiau akcentavo Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą atsakovo pareigą pagrįsti administracinį sprendimą objektyviais duomenimis, laikytis proporcingumo principo, priimti sprendimą įvertinus visas aplinkybes.

28. Teismo įsitikinimu, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui sukelia ypač skausmingas pasekmes asmeniui, dėl kurio ji priimta, todėl ši išvada turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati. Pažymėta, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1986 metų, tai yra 37 metus, yra užmezgęs socialinius ir ekonominius ryšius, be to, yra garbaus amžiaus.

29. Pažymėjęs, kad atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai, t. y. nustatyta pareiga administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindus, pateikti motyvus, teismas darė išvadą, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

30. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra naikintinas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas akcentavo, kad VSD rašte nėra individualizuota pareiškėjo situacija, o pateikiamas bendras vertinimas, susijęs su tam tikros kategorijos užsieniečiais. Panaikinęs Sprendimą, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo.

III. 31. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

32. Atsakovas teigia, kad vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

33. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovas akcentuoja, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo atliktas individualus pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas. Byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra realios ir akivaizdžios. Be to, galutinį sprendimą priėmė Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą, pareiškėjo atsakymus, pateiktus klausimyne ir apklausos metu, ir kitas svarbias aplinkybes.

34. Atsakovas atkreipia dėmesį į apklausos metu pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, jų pateikimo chronologiją ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių atsakymų visumos. Taip pat netinkamai buvo įvertinta pareiškėjo pozicija, kad jis nepritaria Rusijos karinei agresijai, nepaisant paaiškinimų dėl ginklų tiekimo Ukrainai, prasidėjusio karo priežasčių, samprotavimų, kad karas 2014 metais turėjo būti nutrauktas ultimatumu (ultimatumas Ukrainai pasiduoti). Apklausos metu išsakytais teiginiais pareiškėjas išreiškė paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Taip pat pareiškėjo teiginiai, kad dėl Krymo turi spręsti tarptautinė bendruomenė, kad pabaigus karą Krymas būtų visų bendrai naudojamas, prieštarauja Lietuvos Respublikos oficialiai pozicijai, kad Krymas yra Ukrainos teritorija ir kad dėl Krymo priklausomybės gali spręsti tik Ukrainos piliečiai.

35. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra formali, atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 pateiktus išaiškinimus, kurių teismas nevertino ir kuriuose pripažinta, kad sąmoninga užsieniečio pozicija, teisinanti Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad tokio asmens laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui ir kad toks asmuo taip pat yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms.

36. Atsakovo įsitikinimu, Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pabrėžiama, jog reikalavimas, kad užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo keliamą grėsmę patvirtina pareiškėjo pozicija.

37. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neatliko individualaus vertinimo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, prieštarauja bylos medžiagai. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuva, jo ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo asmeniniams interesams negali būti teikiamas prioritetas, atsižvelgiant į būtinybę ir siekį užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumą, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti pareiškėjo gyvenimo aspektai nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Sprendime nurodytą informaciją apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir pradėjo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. nebuvo įvertintas tarptautinis kontekstas.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti

39. VSD vertinimu, teismas, panaikindamas Sprendimą, netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Rusijos Federacijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

40. Akcentuodamas, kad nacionalinis saugumas yra viešasis interesas ir visai visuomenei reikšminga vertybė, VSD tvirtina, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. VSD nurodo, kad grėsmė Lietuvos valstybės saugumui Įstatyme diferencijuota į tris lygmenis (grėsmės didėjimo tvarka), į tai atsižvelgiant turėtų būti diferencijuojamas ir įrodinėjimo standartas. Trečiųjų šalių piliečių (išskyrus prieglobsčio prašytojus), dėl kurių pagal Įstatymą reikalaujama nustatyti tik pačio žemiausio lygmens grėsmę, keliamos grėsmės vertinimas gali būti grindžiamas ne tik jų konkrečiai atliktais ar ketinamais atlikti veiksmais (egzistuojančia grėsme „čia ir dabar“). Tai aktualu ypač tais atvejais, kai šios priemonės (užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje apribojimas), skirtos gyvybiniams ir pirmaeiliams Lietuvos valstybės saugumo interesams apsaugoti, yra taikomos Lietuvai priešiškumą akivaizdžiai reiškiančių valstybių piliečiams. Vis dėlto, priimant Sprendimą, buvo nustatyta konkreti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje valstybei keliama grėsmė, t. y. taikytas aukštesnis standartas nei minimaliai reikalaujama pagal Įstatymą.

41. VSD laikosi pozicijos, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra tik tariama bei formali. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, kadangi buvo atlikta pareiškėjo apklausa žodžiu, kurios metu būtent ir siekta išsamiai išsiaiškinti pareiškėjo situaciją ir jo požiūrį į klausimus, kurie reikšmingi sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. VSD akcentuoja, kokius atsakymus ir paaiškinimus pareiškėjas teikė apklausos metu, kad pareiškėjo išsakytos nuostatos visiškai atitinka Rusijos režimo platinamą propagandą, ir nurodo, šiuo atveju teismas be pagrindo sprendė, kad pareiškėjo pozicija nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

42. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023), VSD įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba galbūt atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus. Manytina, kad šiuo teismo motyvu nepagrįstai taikomas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su užsieniečio teisine padėtimi, ir vertinama, ar Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme Teismas šiuo aspektu Sprendimo pagrįstumo nevertino. VSD teigia, kad buvo nustatyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, lemiantys išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o tokiais veiksmais (elgesiu) laikytinas aiškiai išreikštas požiūris, kuriuo demonstruojama parama Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

43. VSD nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai vadovavosi VSD rašte pateiktomis išvadomis, o teismo sprendime nėra nurodyta argumentų, paneigiančių jų pagrįstumą.

44. VSD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

45. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46. Pareiškėjas, sutikdamas su teismo išvadomis, teigia, kad teismas tinkamai vertino pareiškėjo individualią situaciją ir priėmė teisingą sprendimą. Pakartodamas faktines aplinkybes, biografijos faktus, pareiškėjas pabrėžia, kad jo vienintelis ryšys su Rusija yra tik pilietybė, t. y. jis su kilmės valstybe neturi jokių ekonominių ar kitų ryšių. Atsakovo Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į VSD raštą, pareiškėjo atsakymą į klausimyno 11 klausimą, tačiau neįvertinus jo ekonominių ir socialinių ryšių.

47. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių, kad teismas nevertino pareiškėjo apklausos metu teiktų atsakymų visumos, pareiškėjas pažymi, kad jis pildydamas klausimyną aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) srityje (Ukraina), jam skaudu matyti, kas vyksta Ukrainoje, o pačius įvykius Ukrainoje vertina kaip tragediją. Teismo posėdyje pareiškėjas akcentavo, kad jis yra prieš bet kokius karinius veiksmus Ukrainoje, bei niekada neteigė, jog Krymas priklauso Rusijai. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nėra politikas, pirmą kartą pildydamas klausimyno 11 klausimą nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, o antrą kartą pildydamas klausimyno 11 klausimą nurodydamas, jog Krymas yra bendras, turėjo omenyje, kad tai poilsio vieta, kurioje įvairių tautybių žmonės gali taikiai ilsėtis (ir ukrainiečiai, ir rusai).

48. Pareiškėjas pažymi, kad teismas pagrįstai nesivadovavo Migracijos departamento apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos administracinio teismo praktika, kadangi minimos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi – pareiškėjas yra garbingo amžiaus ir niekada neteigė, kad Krymas priklauso Rusijai.

49. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai vertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius, Sprendimo proporcingumą sukeliamų pasekmių aspektu ir teisingai sprendė, jog išvada apie asmens keliamą grėsmę turi būti daroma ypač apdairiai.

50. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jam iš VSD patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51. Nesutikdamas su VSD apeliacinio skundo argumentais, pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėją su Rusija sieja nuolatinio pobūdžio ryšiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas ir klausimyne, ir per apklausą nurodė, kad jis nepritaria Rusijos karinei agresijai. Apklausos metu pareiškėjas akcentavo, kad Krymas priklauso Ukrainai, tik faktiškai dabar valdomas Rusijos, pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė turi spręsti, kam priklauso Krymas.

52. Pareiškėjas sutinka su VSD apeliacinio skundo argumentais, kuriuose nurodoma, kad Rusijos kariniai veiksmai kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui, smerkia Rusijos vykdomą neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, tačiau akcentuoja, kad VSD nagrinėjamu atveju pareiškėjo situacijos nevertino individualiai.

53. Pareiškėjas pažymi, jog teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų grėsmės valstybės saugumui realumą, kad pareiškėjo neva keliama grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Kadangi pareiškėjo situacija nebuvo vertinta individualiai, teismas taip pat darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nuosekliai nepritarė Rusijos karinei agresijai, smerkė karą ir tautos naikinimą.

54. Pareiškėjas pastebi, kad VSD atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nesinaudojo teise užduoti klausimus pareiškėjui, o byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų realią pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nenustačius praeityje atliktų veiksmų, ketinamų atlikti veiksmų, kurie galėtų būti nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus, VSD apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie pareiškėjo neva keliamą grėsmę valstybės saugumui yra neapdairūs, neargumentuoti, nemotyvuoti, neproporcingi ir akivaizdžiai tik formalūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 55. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 23S79671, kuriuo pareiškėjui Rusijos Federacijos piliečiui O. U. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumas ir teisėtumas.

56. Atsakovas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas grindžiamas VSD Raštu, kuriame konstatuota, jog užsieniečiai, deklaruojantys paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui; pareiškėjo pateiktais atsakymais į Migracijos departamente pildytame klausimyne nurodytą klausimą: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“, taip pat jo pateiktais atsakymais 2023 m. gegužės 2 d. vykdytos apklausos metu. Atsakovas vertino, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

57. Atsakovo Sprendime taip pat nurodyti duomenys, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 1986 metų deklaruoja Lietuvos Respublikoje, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) (pagal bylos duomenis, butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui), jam nuo 1993 metų nuolat buvo keičiami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tai, kad jis buvo sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, tačiau santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra dirbęs Lietuvos Respublikoje nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. liepos 5 d., nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. liepos 29 d., nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. spalio 1 d. ir nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2022 m. liepos 29 d. ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos, Sprendimo priėmimo metu yra įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.

58. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino, nustatęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VSD neatliko pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo, VSD Raštas yra bendro pobūdžio (jame nėra nurodyti pareiškėjo duomenys, nėra konkrečiai su pareiškėju susijusių išvadų), t. y. nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra realios ir akivaizdžios, Sprendime nėra įvertintas prieštaravimas tarp pareiškėjo atsakymų į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, pokalbio metu Migracijos departamente pareiškėjas smerkė karą ir tautos naikinimą, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realią, o ne formalią ir deklaratyvią grėsmę valstybės saugumui. Pirmosios instancjos teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu priimti Sprendimą.

59. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniuose skunduose, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 3 d.).

61. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), <...>, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių VSD ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

62. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

63. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus, kuriais prašoma Sprendimą pripažinti pagrįstu ir teisėtu, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad VSD Raštas yra bendro pobūdžio, t. y. jame nėra nurodyti konkretūs pareiškėjo duomenys, nėra nurodytos konkrečios išvados, susijusios su būtent pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, nors, kaip jau nurodyta, būtent VSD teikia išvadą dėl konkretaus asmens keliamos (nekeliamos) grėsmės valastybės saugumui.

64. Pagal bylos duomenis, tik šioje byloje VSD teikia atsikirtimus į pareiškėjo skundą ir nurodo argumentus, dėl kurių, VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. pasisako dėl pareiškėjo išsakytų teiginius, kad Ukrainos miestai Bachmutas, Mariupolis – „mūsų tarybinė teritorija“, kad Krymas yra „mūsų bendras“, „Krymas būtų visų bendram naudojimui“, kad Ukrainos valdžia yra „Kijevo režimas“ ir pareiškėjo „priešas“, kad Vakarų valstybių ginklų tiekimas Ukrainai skatina karo veiksmus ir kt. VSD nurodo, kad pareiškėjo išreikšta pozicija atitinka Rusijos režimo agresyvios politikos kaimyninių valstybių atžvilgiu interesus, atitinka Rusijos režimo platinamos propagandines nuostatas, demonstruoja paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai.

65. Pažymėtina, kad atsakovui teiktame Rašte VSD buvo pasisakęs tik dėl to, kad priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti VSD, minėti atsakymai reiškia, kad užsienietis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmą kartą pildydamas klausimyną 2023 m. kovo 3 d. ir atsakydamas į 11 klausimą nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, o antrą kartą 2023 m. kovo 27 d. rusų kalba užrašė, kad Krymas yra „mūsų bendras“, į 10 klausimą atsakė neigiamai.

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr. 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023).

67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

68. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr. 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

70. Teismų praktikoje, kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus, vertinama jo grėsmė valstybės saugumui, akcentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi) yra reikalingas išsamus individualus kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, Migracijos departamentas turi atliktas kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023).

71. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. apklausos metu Migracijos departamentui teikė paaiškinimus, dėl kokių priežasčių jis atsakė į 11 klausimą, kad Krymas yra „mūsų bendras“, o Migracijos departamentas, atsižvelgdamas vien į pareiškėjo išsakytas mintis apklausos metu ir vadovaudamasis bendro pobūdžio VSD Raštu konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau nevertino individualios pareiškėjo situacijos, t. y. jo išreikšto požiūrio į Rusijos karinius veiksmus, Krymo padėtį ir kt. kartu su jo šeimine, ekonomine bei socialine padėtimi, jo gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis. Nors pareiškėjo šeiminė, ekonominė ir socialinė padėtis yra įvardyta Sprendime, tačiau tai nėra sistemiškai įvertinta kartu su kitais atsakovo surinktais įrodymais. Dėl to šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvados pripažintinos pagrįstomis ir teisingomis.

72. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad sprendžiant klausimą dėl išdavimo užsieniečiui leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, pritaria tokiai atsakovo pozicijai. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybių narių pareiga suteikti ilgalaikio gyventojo statusą trečiųjų šalių piliečiams, kurie prieš pat paduodami atitinkamą pareiškimą yra 5 metus teisėtai ir nuolat pragyvenę jos teritorijoje.

73. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pabrėžęs, kad iš Direktyvos 2003/109/EB 4, 6 ir 12 konstatuojamųjų dalių matyti, jog jos pagrindinis tikslas – trečiųjų šalių piliečių, ilgai gyvenančių valstybėje narėje, integracija. Kaip tai matyti iš minėtos direktyvos 18 konstatuojamosios dalies, ilgalaikių gyventojų ir jų šeimos narių teise apsigyventi kitoje valstybėje narėje, numatyta tos pačios direktyvos III skyriuje, taip pat siekiama padėti veiksmingai įgyvendinti vidaus rinką, kaip erdvę, kurioje visiems asmenims užtikrinamas laisvas judėjimas (ESTT 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo byloje Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-508/10, EU:C:2012:243, 66 p. ).

74. ESTT yra nurodęs, kad Direktyvoje 2003/109/EB nenustatytos sąlygos, kurias turi atitikti tokie šalyje gyvenantys piliečiai, kad galėtų būti laikomi teisėtai gyvenančiais valstybės narės teritorijoje, todėl darė išvadą, kad tokios sąlygos reglamentuojamos tik nacionalinėje teisėje (ESTT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo byloje Iida, C-40/11, EU:C:2012:691, 36 p.).

75. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, atsižvelgdamas į leidimo laikinai gyventi ir leidimo nuolat gyventi pobūdį, turinį ir sukeliamas teisines pasekmes, jų išdavimo pagrindus, yra nurodęs, kad leidimas nuolat gyventi suteikė užsieniečiui daugiausia teisių lyginant su kitomis teisėto užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje formomis, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui galėjo būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti; įprasta ir teisinga, kad kuo daugiau teisių suteikiama asmeniui, tuo daugiau iš jo gali būti reikalaujama atsakomybės bei šias teises atitinkančių pareigų vykdymo. Tokios pat pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-11-556/2021.

76. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad atsakovas 2023 m. gegužės 31 d. priimdamas Sprendimą, panaikino jau nebegaliojantį pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2023 m. balandžio 30 d. ir neišnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. kovo 27 d. paduoto prašymo dėl šio leidimo pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, šis leidimas įforminamas 5 metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas (Įstatymo 53 str. 4 d.).

77. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nurodyta, jog į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

78. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

79. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

80. Kaip jau minėta, pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, o VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tačiau Migracijos departamentas Sprendime nesprendė ir nevertino klausimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, t. y. neišsprendė pareiškėjo prašymo, be to, panaikino jau nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

81. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad kai neišsprendžiamas prašymas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o vien tik panaikinamas išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento tokio pobūdžio sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu (žr., pvz., 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2023; 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2045-442/2023).

82. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimas, nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, konstatuotina, kad Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

83. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktinės ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, įvertino byloje esančius įrodymus, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

84. Pareiškėjas prašo iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priteisti po 800 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (pareiškėjas nurodo, kad už susipažinimą su kiekvienu apeliaciniu skundu buvo sumokėta po 150 Eur, o už kiekvieną atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – po 650 Eur, tačiau šios išlaidos vertintinos, kaip išlaidos, patirtos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą).

85. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę, jog būtų atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

86. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

87. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

88. Pažymėtina, kad atlyginamos būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

89. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą skundo parengimą maksimalus užmokestis – 1,3 (8.11 p.).

90. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

91. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, t. y. kad abu atsiliepimai į apeliacinius skundus iš esmės yra tapatūs, nedidelę bylos apimtį, tai, kad byla nesudėtinga, apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta naujų teisinių argumentų, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui procesiniuose dokumentuose, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pagrįstomis ir realiai turėtomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis pripažįsta 400 Eur sumą ir pareiškėjui iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priteisia po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui O. U. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė