417188af-ca4c-4570-9fec-e88f4cfaeab7 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1581-729/2019 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00139-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. rugpjūčio 1 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Jokubauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A., institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimÄ , Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Lilija Gustainytė vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracine tvarka nebaustas.

Teismas n u s t a t ė: 2019-06-17 teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus (toliau – VMI) vedėjo Jono Čebelio pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡kėlė administracinę bylÄ UAB (duomenys neskelbtini) vadovui E. A. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ bei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nepateikimÄ , kadangi: UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skolininkė (įmonės vykdoma veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba; statybos ir inžinerinių statybos darbų maÅ¡inų ir įrenginių nuoma; iÅ¡perkamoji nuoma).

Bendrovė įregistruota adresu: Klaipėdos r. sav. (nuo 2018-10-19 įmonei vadovauja jos direktorius E. A. (iki 2018-10-10 įmonei vadovavo D. Z.). Operatyvaus patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ (2019-04-30) Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 109 463,58 Eur, iÅ¡ jų ženkliausios - 54 084,58 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 864,31 Eur PVM delspinigių (PVM skola susidariusi nuo 2019-01-26 iki 2019-05-28, deklaracijos už laikotarpį 2018-12-01/2019-04-30 pateiktos mėn. pateiktos 2019-01-25 iki 2019-05-24;

PVM skola susidariusi nuo 2019-03-25, deklaracijos už laikotarpius 2015 m. vasario mėnesį, 2016 m. liepos-rugpjūčio mėnesius ir 2018 m. gegužės mėnesį pateiktos nuo 2019-03-04); 49 441,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) bei 346,19 Eur GPM delspinigių (skola susidariusi nuo 2019-01-01 iki 2019-04-02, deklaracijos už laikotarpį 2018-12-01/2019-03-31 pateiktos 2019-01-15 iki 2019-04-15; GPM skola susidariusi nuo 2019-03-08, deklaracijos už laikotarpį nuo 2018-03-01 /2019-09-30 pateiktos 2019-02-15.

Bendrovė 2019-03-24 pateikė praÅ¡ymÄ dėl periodinių mokėjimo grafiko sudarymo ir 2019-03-28 buvo sudarytas periodinių mokėjimo grafikas, iÅ¡dėstant 67 161 Eur skolÄ nuo 2019-04-28 iki 2021-03-28. 2019-05-03 – 2019-06-07 atlikto operatyvus patikrinimo metu tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetÄ , vykdymas bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-31, piniginių lėšų judėjimas kasoje ir bankų sÄ skaitose, atskaitingi asmenys, finansines atskaitomybės dokumentai.

Atlikus operatyvų patikrinimÄ buvo suraÅ¡yta 2019-06-07 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)FR1042-2264, kurioje nustatyta, kad Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama VMI teises ir interesus. Ä®monės vadovas 2019-06-12 pasiraÅ¡ytinai supažindintas su minėta pažyma. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose.

Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAÄ® bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; IÅ¡ operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi, kÄ pagrindžia žemiau nurodomos finansinės operacijos. Pagal pateiktus Bendrovės kasos iÅ¡raÅ¡us per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-04-30 kasoje gauta įplaukų 122 376,20 Eur sumai.

To paties laikotarpio išlaidas sudaro: 15 575,76 Eur išmokėta darbo užmokesčio, 78 195,07 Eur – atskaitingiems asmenims, 39 890 Eur skirta atsiskaitymui su kitais kreditoriais, 2019-01-02 1000 Eur išmokėta pirkėjui E. Š.. Pažymėtina, kad 2019-01-01 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama jos vadovo, valstybės biudžetui jau buvo skolinga 13 995,28 Eur. Bendrovė nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 2 dalies 9 punkto.

Pagal Bendrovės pateiktus Suvestinės pagal atskaitingus asmenis iÅ¡raÅ¡us per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-03-31 atskaitingiems asmenims iÅ¡duota 392 379,85 Eur, per šį laikotarpį atskaitingi asmenys iÅ¡leido 207 595,11 Eur, iÅ¡ jų: 116 979,72 Eur skirti atsiskaitymui su kitais kreditoriais, 44 887,39 Eur įneÅ¡ti į kasÄ ; 45 516 Eur įneÅ¡ta į bankÄ ir t.t. Už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 pagal avansines apyskaitas 15 736,64 Eur suma atsiskaityta su kitais kreditoriais, kÄ patvirtina pateikiami įrodymai.

Taigi, anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktÄ , kad Bendrovės vadovas E. A. atsiskaitymo prioritetÄ teikė kitiems Bendrovės kreditoriams. Dėl tokių Bendroves vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai, nes dalis Bendrovės gautų įplaukų naudojamos atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Bendroves vadovas 2019-05-02 paaiÅ¡kinime nurodė, kad įmonė vienintelio akcininko J. S. sprendimu yra pradėjusi restruktÅ«rizavimo procesÄ . Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja bylÄ Nr. eB2-963-459/2019 pagal skolininkės pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo priėmimo.

Tačiau VMI pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius yra pateikęs pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal Bendrovės pateiktÄ 2018 m. balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ Ä¯mone nurodė turinti turto už 2 851 071 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 868 542 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 2 429 437 Eur, 2018 metus UAB (duomenys neskelbtini) baigė nuostolingai – 1 282 186 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia VMI teigti, kad Bendrovės finansinė bÅ«klė atitinka nemokios įmonės statusÄ (įmonės nemokumas apibrėžiamas, kaip bÅ«sena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį Bendrovės vadovas privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų.

VMI pažymi, kad administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai nuo pat tapimo įmones administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ANK yra įtvirtinta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kad E. A. Bendrovei vadovauja nuo 2018-10-19, pareiškėja nekelia klausimo dėl 200 000 Eur dividendų išmokėjimo tikslingumo tuo metu buvusiam įmonės vadovui D. Z., pateikdama įrodymus, nustatytus įmonėje dėl CK 6.9301 straipsnio, ĮBĮ nuostatų pažeidimų vadovaujant E. A., dėl ko galimai išaugo skola valstybės biudžetui (jei 2019-04-30 pavedimo išrašymo dienai Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 109 463 58 Eur tai 2019-06-11 Bendrovės skola valstybės biudžetui sudaro 126 918,17 Eur).

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl Å¡io kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administraciniu nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės Å«kio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , kuriame turi bÅ«ti iÅ¡vardyti asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimu.

Å ioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesuraÅ¡omas, o pareiÅ¡kimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Apibendrinant VMI daro iÅ¡vadÄ , kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį - kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, tačiau iÅ¡ pateiktų patikrinimui finansinių dokumentų matyti, kad bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, atskaitingais asmenimis, iÅ¡ esmės atitinkant nemokios įmonės statusÄ , nepateikė savalaikiai pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo;

Å¡iais neteisėtais veiksmais E. A. pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir praÅ¡oma paskirti jam nuobaudÄ pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdžio metu institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimÄ , atstovė Lilija Gustainytė palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ VMI pozicijÄ . Pažymėjo, kad E. A. nėra traukiamas atsakomybėn už kito Å¡ios įmonės vadovo neteisėtus veiksmus ir be pagrindo jam iÅ¡mokėtus 200 000 Eur dividendų, tačiau savo vadovavimo laikotarpiu įmonės vadovas privalėjo vadovautis Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalimi ir esant įmonės nemokumo faktui, nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi jis geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto iÅ¡kėlimas gali pažeisti esamų įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus.

Mokesčių administratorius irgi yra kreditorius, kuris suinteresuotas ne tuo, kad įmonė bankrutuotų, o kad ji mokėtų mokesčius teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvaus patikrinimo pažyma buvo suraÅ¡yta, detaliai patikrinus mokesčių administratoriui pateiktÄ medžiagÄ (kasos knygas, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir kt.). RestruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas nesuteikė įmonei teisės pakeisti įstatymo nustatytÄ atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ ; CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra kategoriÅ¡kos, nepaliekama teisės įmonei spręsti, su kuo iÅ¡ kreditorių atsiskaityti pirmiau, ir Å¡iuo atveju konstatuotina, kad įmonės vadovas Å¡ių nuostatų nesilaikė.

Sprendžiant dėl kreipimosi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , buvo įvertintos skolininko turimos lėšos grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtis, nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ . Ar įmonei bus iÅ¡kelta bankroto byla, ar įmonė sugebės apsiginti ir bus iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, VMI vis tiek praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ , nes atlikti įmonės pažeidimai, t.y. nesilaikymas CK 6.9301 straipsnio įsakmių nuostatų dėl pirmumo, todėl praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir paskirti įmonės vadovui už ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ sankcijoje nustatytÄ vidurkį, t.y. 2 200 Eur dydžio baudÄ .

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A. pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir parodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas nustatė, kad įmonės lėšoms pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ sÄ skaitų bankuose gali bÅ«ti mokami visi bendrovės Å«kinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomÄ sias įmokas. Vadovaudamasi Å¡ia nutartimi, bendrovė tęsė Å«kinę veiklÄ , tikėdamasi, kad nedaro jokio pažeidimo; siekiant tęsti įmonės veiklÄ , bÅ«tina iÅ¡saugoti santykius su tiekėjais ir pirkėjais, apsaugoti juos nuo galimos restitucijos taikymo, todėl, pažodžiui vadovaujantis minėta nutartimi, buvo siekiama natÅ«raliai atkurti įmonės ekonominę bÅ«klę, iÅ¡ esmės nepažeidžiant niekieno interesų.

Ženkli apgaulingu bÅ«du vedamų mokesčių suma yra susidariusi vadovaujant ankstesniam direktoriui, dėl jo veiksmų įvertinimo yra pateiktas pareiÅ¡kimas FNTT ir gautas atsakymas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl neteisėto 1000 Eur iÅ¡mokėjimo pirkėjui E. Å . pažymėjo, kad kasos knygoje buvo padaryta klaida ir Å¡ie pinigai yra iÅ¡mokėti turėjusiam teisę juos gauti V. R.. RestruktÅ«rizacijos, o ne bankroto, procesas, pradėtas vienintelio akcininko 2019 m. vasario 26 d. sprendimu S19001, nes, atlikus įmonės finansinės bÅ«klės analizę, buvo nustatyta, kad įmonė turi visas galimybės tęsti veiklÄ , jos skolų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, ir turto santykis yra apie 50 procentų.

Nesupranta kaip ir kokiais pagrindais galėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes mano, kad pagrindai, nurodyti VMI pareiškime, nėra pakankami. Atkreipia dėmesį, kad 2018 metų įmonės balansas neatspindi pradelstų ir nepradelstų mokėjimo santykio ir vadovautis tik per vienerius metus mokėtinomis sumomis yra neteisinga, nes visi kreditoriai yra suinteresuoti įmonės restruktūrizavimu. Jeigu įmonei bus pradėtas bankroto procesas, kreditoriai bendroje eilėje turi mažesnę tikimybę atgauti skolas, o VMI garantijos gauti nesumokėtas sumas yra įtvirtintos kaip arti pirmaeilių.

Liepos 9 d. nutartyje teismas akcentuoja, kad įmonės veikloje prioritetiÅ¡kai konkuruoja kelios vertybės, susijusios su įmonės reabilitavimu ir likvidavimu, todėl turi bÅ«ti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala ir jis kaip įmonės vadovas stengėsi tinkamai tai įvertinti ir iÅ¡vengti bÅ«tent didesnės žalos. Å iuo atveju vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ ir stengiantis tęsti įmonės veiksnumÄ , kuomet įmonė yra pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, vienareikÅ¡miÅ¡kai visi tiekėjai, abejodami, kad nebÅ«tų sandoriams pritaikyta restitucija, reikalauja iÅ¡ankstinio mokėjimo, t.y. jeigu įmonė nepateiks iÅ¡ankstinio mokėjimo – prekių nebus, gamyba sustos, veikla nutrÅ«ks.

Darbuotojams neiÅ¡mokėjus atlyginimų, jie neis į darbÄ , dėl ko vėl sustos įmonės veikla. Sustojus tiekimui ar sustojus darbuotojų darbui, veiklos tęstinumas tampa nebeįmanomas. Vienintelė galimybė – mokesčių sumokėjimo atidėjimas, kas leidžia tęsti veiklÄ , todėl ir priimamas toks sprendimas, kad bÅ«tų padaryta mažesnė žala. CK 6.9301 straipsnis yra imperatyvus, tačiau to paties straipsnio 3 dalis yra demokratiÅ¡kesnis, jo esmė, kad prasidėjus bankroto, restruktÅ«rizavimo ar kitiems procesams mokėjimo eiliÅ¡kumÄ nustato kitos įstatyminės normos.

Dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi. PraÅ¡o neskirti nuobaudos, o nesant tam galimybės – mažinti paskirtÄ baudÄ . Teismas konstatuoja: Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAÄ® bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Vertinant nurodytÄ faktinę aplinkybę, kad buvo atliekami atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nei turėtų bÅ«ti pagal įstatymo nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , teigtina, kad vadovas E. A. pažeidė ne tik MAÄ® 40 straipsnio 1 punktÄ , kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ .

CK 6.9301 str. reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkÄ . CK 6.9301 str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, trečiÄ ja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.9301 nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius E. A. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliÅ¡kumo tvarkos, atitinkant nemokios įmonės statusÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo E. A. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais: 2019 m. birželio 17 d. pareiÅ¡kimas, 2019 m. birželio 7 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, su operatyviuoju patikrinimu susijusia medžiaga ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Ä®vertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad E. A. pažeidė MAÄ® 40 straipsnio 1 punktÄ , Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, jo pavojingumÄ , administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

E. A. už tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ baudžiamas pirmÄ kartÄ , duomenų, kad iÅ¡vis bÅ«tų buvęs baustas administracine tvarka, byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad E. A. prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. A. jau pradėjo vadovauti įmonei, kurios mokumo galimybės buvo ženkliai sumažintos galimai nusikalstamais (pradėtas ikiteisminis tyrimas) ankstesnio vadovo veiksmais. Vykdydamas įmonės savininko – akcininko valiÄ , jis kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ios įmonės restruktÅ«rizavimo, sudarė dalies mokesčių mokėjimo iÅ¡dėstymo sutartį su VMI, atliko kitus veiksmus, siekdamas pagerinti įmonės finansinę bÅ«klę ir tęsti jos veiklÄ , iÅ¡saugant darbo vietas, o tuo pačiu – užtikrinant atsiskaitymÄ su visais kreditoriais bent ateityje.

Jo padaryti veiksmai, užtraukę administracinę atsakomybę, teismo vertinami kaip nepiktavaliÅ¡ki ir nesavanaudiÅ¡ki. Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas E. A. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymÄ paskirti mažesnę už ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:

E. A. už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 700,00 Eur (septynių Å¡imtų eurų) baudÄ . Informuoti E. A., kad bauda turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. BaudÄ sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės nusižengimo bylos numerį A6.-1581-729/2019, įmokos kodÄ 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Jurgita Grigonienė