41706eb0-8deb-40fa-85ab-e34e7d2e8163 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-429-569/2015Teismo procesinis Nr. 2-29-3-02474-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Laisvės Aleknevičienės, Rasos BartaÅ¡ienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dianai Tarozienei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2928-832/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui I.

S. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.           Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ ,           n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo I. S. 51827,61 Lt žalos regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1555 Lt žyminį mokestį ir 4694,80 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad 2014-02-05 kelyje (duomenys neskelbtini) kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini) “ v. n. (duomenys neskelbtini) . Dėl eismo įvykio kaltas atsakovas I. S., traktoriumi netinkamai vilkęs medienos rÄ stus, kurie nuo traktoriaus atsikabino. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo tris draudimo iÅ¡mokas, kurių bendra suma sudaro 51827,61 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau–TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, todėl draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo.Atsakovas I.

S. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad regreso teisė atsiranda, kai nustatoma draudėjo tyčia. Procesiniuose dokumentuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo (draudėjo) tyčiÄ . IeÅ¡kinyje konstatuojama atsakovo kaltė dėl eismo įvykio, tačiau ar kitas autoįvykio dalyvis nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) bei kitų eismÄ reglamentuojančių norminių aktų, nepasisakoma. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovui I.

S. 3200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad atsakovas I. S. vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ traktorių. Nurodė, kad byloje nepateikti duomenys apie teisės vairuoti tos rÅ«Å¡ies transporto priemonę turėjimÄ , tačiau Å¡i atsakovo teisė nagrinėjamoje byloje nekvestionuojama, todėl teismas vertino, kad atsakovas turėjo teisę vairuoti traktorių. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykis įvyko ne traktoriaus judėjimo metu, tempiant rÄ stus, o jiems atsikabinus ir sudarius kliÅ«tį ant kelio, todėl atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovas I.

S. vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties. Teismas nenustatė, kad atsakovas I. S. bÅ«tų pažeidęs KET, nes jo krovinio tempimas (vilkimas) neatitinka taisyklių punktuose numatyto krovinio vežimo bÅ«do, t. y. transporto priemonėje. Pažymėjo, kad atsikabinę rÄ stai sudarė kliÅ«tį, kuriÄ pastebėjęs automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo apvažiuoti arba sustoti, o atsakovas veikė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ atsakovo I. S. ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas – 210,54 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ bei pirmojoje instancijoje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Teismas neteisingai nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų pažeidęs KET reikalavimus, nes jo krovinio tempimas neatitinka minėtuose KET punktuose nurodyto krovinio vežimo bÅ«do, t.y. transporto priemonėje.

Apeliantas teigia, kad KET 210.4 punktas ir 210.5 punktas draudžia taip vilkti krovinį, nes toks gabenimo bÅ«das kelia pavojų eismo saugumui ir gadina keliÄ . Atsakovo vairuojamas traktorius vilko ne žemės ir miÅ¡kų Å«kio technikÄ arba priekabÄ , bet prie traktoriaus grandine pritvirtintus medienos rÄ stus, kurie atsikabinę nuo velkančios priemonės sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, todėl buvo pažeisti KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimai.Teismas nesirėmė ieÅ¡kovo nurodyta teismų praktika – Kauno apygardos teismo 2012-07-12 sprendimu c. b.

Nr. 2A-1216-264/2012, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju atsakovas KET nepažeidė, todėl faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek nurodytoje atsakovai yra pažeidę KET. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas I. S. praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ transporto priemonę – traktorių.

Nėra nustatyta, kad atsakovas pažeidė KET 210, 211 punktus. AiÅ¡kina, kad apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. Č. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis galėjo apvažiuoti kliÅ«tį arba sustoti, tačiau nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos bÅ«klės. Ä® kliÅ«tį atsitrenkęs vairuotojas dėl jam padarytos žalos atlyginimo gali bÅ«ti pripažintas kaltu visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies dėl to, jei jis atsitrenkė į kliÅ«tį, kuriÄ galėjo suvokti, įvertinti kaip laiku jÄ pastebėjęs. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas iÅ¡naudojo visas priemones eismo įvykiui iÅ¡vengti, atsakovas veikė pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas.

Teismas pagrįstai argumentavo nustatytas aplinkybes dėl precedento nebuvimo, nes jos yra skirtingos pateiktoje ieškovo ir nagrinėjamoje bylose. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp ieÅ¡kovo (draudiko) ir atsakovo (draudėjo) dėl atsakovo pareigos atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui regreso tvarka pagal Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Dėl ieÅ¡kovo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytÄ transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytÄ atvejį.Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonę.

IeÅ¡kovas savo apeliacinį skundÄ grindžia TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodo, kad atsakovas, vilkdamas prie transporto priemonės (traktoriaus) prisikabinęs rÄ stÄ , tokiu bÅ«du jį transportuodamas pažeidė norminių aktų reikalavimus, o rÄ stui atsikabinus nuo transporto priemonės, sukėlė autoįvykį, dėl kurio atsirado žala. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas padarė žalÄ neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, todėl draudikas turi teisę reikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį dėl sumokėtos iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieÅ¡kovo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinęs, kada taikoma civilinė atsakomybė pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. vasario 20d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916//2015 nurodė, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sÄ lygos, aiÅ¡kinant jas pažodžiui, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo), arba neturi reikiamos kvalifikacijos tam tikros transporto priemonės naudojimui.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 punkte nustatyta, kad transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Å io įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges maÅ¡inas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip Å¡iame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos bÅ«klė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę maÅ¡inÄ , mokantiems KET, iÅ¡manantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismÄ , mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka iÅ¡laikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimÄ .

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas turi teisę vairuoti transporto priemonę (b.l. 117), taip pat turi traktorininko pažymėjimÄ , kuris patvirtina jo teisę vairuoti tam tikros rÅ«Å¡ies transporto priemonę (b.l. 118). Atsakovas yra Å¡ios transporto priemonės savininkas (b.l. 116). Kaip jau buvo minėta, TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo, yra iÅ¡imtys iÅ¡ bendrosios taisyklės, o specialiųjų teisės normų taikyti pagal analogijÄ arba aiÅ¡kinti plečiamai nėra pagrindo, prioritetas tokiais atvejais turi bÅ«ti suteikiamas specialiosios teisės normos teksto pažodinei reikÅ¡mei.

Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas, traktoriumi vilkdamas rÄ stus per važiuojamÄ jÄ kelio dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau Å¡iuo atveju atsakovui galėjo bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė, o Å¡i aplinkybė nėra pakankama taikyti civilinę atsakomybę. Todėl aplinkybės, ar atsakovas, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias saugų eismÄ , Å¡iuo atveju neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes ieÅ¡kovas savo apeliacinį skundÄ grindžia TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovas nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 96,121). IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo patirtos 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovui I. S. 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. TeisėjaiLaisvė Aleknavičienė Rasa BartaÅ¡ienė Lina Muchtarovienė