2024-12-30 Nr. AB-269-3-61-3-03315-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-522-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03315-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2023 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. Sg-469;

2) panaikinti Užimtumo tarnybos direktoriaus 2023 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. V-216 (toliau – ir Įsakymas) 42 priedo 2 dalį;

3) grąžinti Užimtumo tarnybai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo numatyta tvarka (pateikiant faktinius ir teisinius pagrindus, dėl kurių pareiškėjams norima sudaryti kliūtis, jei jie kreiptųsi dėl paramos verslo įsikūrimo kitoje savivaldybėje nei yra registruoti) išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą arba išspręsti klausimą iš esmės, pakeičiant Įsakymo 42 priedo 2 dalį iš „paraiškos teikėjas registruotas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje ir steigia darbo vietą (-as) šio skyriaus aptarnaujamoje (-ose) savivaldybėje (-ėse), kurioje (-iose) bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“ į „paraiškos teikėjas registruotas klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame savivaldybėje, kurioje bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė priimti skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui skundą su priedais ir sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą „Dėl teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-522-821/2024 išaiškinimo“, kuriame pacituoja ištraukas iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutarties ir prašo paaiškinti:

1) atsižvelgiant į aplinkybę, jog tik teismas gali matyti, kada asmuo buvo prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP), kaip šiuo atveju turėjo elgtis pareiškėjas; ar pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą, kad pastarasis patikrintų prisijungimus ir pateiktų šiuos įrodymus pareiškėjui, kuris vėliau persiųstų juos tam pačiam teismui; kur tuomet logika; ar teismas, nagrinėdamas prašymą, neturėjo pasižiūrėti EPP, prie kurio jis vienintelis turi prieigą;

2) antroje pastraipoje yra bandoma pasakyti apie nesuderinamumą. Prašoma konkretizuoti, kurios būtent vietos yra nesuderinamos (nurodant skirtinguose dokumentuose nesutapusius sakinius);

3) teismas nurodė, kad „nutartis neskundžiama“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl teisėto intereso ruošiasi kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, prašoma informuoti, ar ši teismo nutartis negali būti skundžiama kasacine tvarka;

4) jeigu ši nutartis prieš kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą turi pereiti kasacinę instanciją, tai kokiu juridiniu pagrindu teismas nurodė, jog „nutartis neskundžiama“.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalimi, be kita ko, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

Pagal ABTĮ nuostatas, administracinio teismo sprendimai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas. Šio kodekso 589 straipsnis, nustatantis teismo procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimą, kartu su ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, skirtas tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. ABTĮ 99 straipsnis nustato vykdytinus administracinio teismo sprendimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-2-520/2019).

Sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-492/2019).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas prašyme nepagrindė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutarties rezoliucinė dalis nėra pakankamai aiški ir dėl to kyla sunkumų ją įvykdyti. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija. Taigi, nėra procesinių prielaidų išaiškinti 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymo turinį, papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų viešosios elektroninės paslaugos yra teikiamos naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema (toliau – ir LITEKO). LITEKO yra sudaryta iš posistemių, tarp jų – Viešųjų elektroninių paslaugų posistemis (toliau – ir LITEKO VEP posistemis), apimantis, be kita ko, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt funkcinį modulį, kurio funkcijos yra autentifikuoti vartotojus, formuoti procesinius dokumentus, siųsti dokumentus teismui, informuoti apie bylos nagrinėjimo eigą, tvarkyti duomenis apie žyminį mokestį, teismo paskirtas baudas ir (ar) priteistas bylinėjimosi išlaidas, transliuoti teismo posėdžių garso įrašus, vykdyti susirašinėjimą taikinamojo tarpininkavimo metu, atlikti duomenų paiešką (Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) (2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 6P-117-(1.1) redakcija), 26.6.8 p.), ir Viešųjų elektroninių paslaugų ataskaitų modulį, kurio funkcijos yra formuoti duomenis apie naudojimosi portalu ir paslaugomis aktyvumą, pateiktus teismui ir gautus iš jo dokumentus (Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 26.6.9 p.); taip pat Administravimo posistemis, apimantis, be kita ko, LITEKO paslaugų naudotojų administravimo modulį, kurio funkcijos yra administruoti LITEKO paslaugų naudotojų duomenis ir prieigos prie LITEKO teisių apimtis (Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 26.8.2 p.). LITEKO valdytojas ir asmens duomenų valdytojas yra Nacionalinė teismų administracija (Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 str. 22 p. ir Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų 10 p.), todėl pareiškėjas, pageidaudamas gauti informacijos apie savo LITEKO VEP posistemio paskyrą, turėtų kreiptis pirmiausiai į Nacionalinę teismų administraciją.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai; administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Regionų administracinis teismas yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 23, 24, 31, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 1221, 127, 128, 129, 130, 1311, 1312, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo 33 str. 2 d.) administracinių teismų sistemą sudaro pirmosios instancijos teismas – Regionų administracinis teismas, susidedantis iš penkių teismo rūmų (ABTĮ 20 str.), ir apeliacinės instancijos teismas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 21 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, ir teisės aktuose nėra numatyta galimybė įsiteisėjusius administracinių teismų procesinius sprendimus (sprendimus, nutartis) peržiūrėti kasacine tvarka, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai yra neskundžiami.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. K. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė