4165c80d-e44b-482e-94ee-22d4bb5ec2f5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-510//2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1 (S)

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės, teisėjų:Violetos Ražinskaitės, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant  Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistajam A. Å . ,

gynėjui advokatui Vladimirui Kononenkai,

vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus

apygardos teismo 2010 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Š. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5816,76 Lt F.

P. gydymosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

Â

n u s t a t ė:

Â

A. Å . , 2010 m. sausio 14 d. apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto dėl elektros skaitiklių naudojimo su F. P. metu, tyčia pastÅ«mė pastarÄ jį ant taburetės, kuri sulūžo nukentėjusiajam užkritus ant jos, po ko jis tyčia spyrė F. P. ne mažiau trijų smÅ«gių į juosmenį ir į pilvÄ , padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniojo momenkaulio projekcijoje, pailgÄ kraujosruvÄ nugaroje bei juosmens-pilvo sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį masyviomis minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis juosmens kairėje pusėje ir juosmens deÅ¡inėje pusėje, pereinančia į pilvÄ , juosmeninių II-III slankstelių kairiųjų Å¡onkaulinių ataugų lūžiais, apatinės tuščiosios venos Å¡akos, deÅ¡iniojo inksto, kepenų deÅ¡iniosios pusės skilties, kasos sužalojimais, kas komplikavosi trauminiu Å¡oku, kraujavimu į retroperitorinį tarpÄ , plaučių uždegimu, Å«miu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, ko pasėkoje nukentėjusysis F. P. nuo patirtų sužalojimų Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 2010 m. sausio 19 d. mirė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Å . praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir skirti bausmę pagal Å¡io straipsnio sankcijÄ .

Mano, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 nuostatas, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Toliau apeliaciniame skunde nuteistasis A. Å . dėsto apygardos teismo motyvus dėl jo veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir nors jis pilnai prisipažino kaltu, tačiau mano, jog jo padaryta veika kvalifikuota neteisingai. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu nustatyti jo kaltės turinį, t.y. daromos veikos pavojingumo suvokimÄ ir galimų padarinių numatytas ribas. Cituoja LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 nuostatas, nurodančias, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Toliau nurodoma, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį galima tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys ir kai iÅ¡sivystantys padariniai yra dėsningi ir iÅ¡ anksto numatomi. Apelianto nuomone, nors F. P. mirties priežastis buvo jo suduoti smÅ«giai, tačiau kilusi veiksmų pasekmė buvo atsitiktinė. Mano, jog neįrodyta, kad jis buvo sumanęs nužudyti nukentėjusįjį ir to norėjo, o jeigu ir nenorėjo, tai sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Pripažįsta, jog suduodamas tris smÅ«gius koja į nukentėjusiojo juosmenį ir pilvÄ , galėjo ir turėjo numatyti savo veikos pasekmes. Mano, jog darydamas nusikalstamÄ veikÄ turėjo pareigÄ bÅ«ti atsargus, todėl turi atsakyti už neatsargų gyvybės atėmimÄ , pasireiÅ¡kusį nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma. Remiasi LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 27 punkto nuostatomis, kur iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali bÅ«ti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 132 ir

135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė.

Mano, kad byloje esantys duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam jis suprato, kad savo veiksmais žudo žmogų, kad suduoti smÅ«giai neiÅ¡vengiamai ar labai tikėtinai prives prie nukentėjusiojo mirties. Taip pat nenustatytas joks motyvas nužudyti nukentėjusįjį. Teigia, kad su F. P. ilgÄ laikÄ gyveno viename bute, kartu gamino valgį, bendravo. Taigi, duomenų visuma rodo, jog nei motyvo, nei tyčios atimti nukentėjusiajam gyvybę nebuvo. O kelių smÅ«gių sudavimas konflikto metu nesuponuoja iÅ¡vados, kad nuteistasis suvokė, kad žudo žmogų. Pripažįsta, kad suvokė darant pavojingÄ ir baudžiamojo įstatymo draudžiamÄ veikÄ , tačiau suduodamas tik kelis smÅ«gius ir nenaudodamas įrankių, pritaikytų žaloti kÅ«nÄ , suvokė, kad jo daroma veika pavojinga nukentėjusiojo sveikatai. Apelianto elgesys po nusikaltimo padarymo patvirtina, kad jo tyčia apėmė supratimÄ , jog smÅ«giai pavojingi sveikatai ir blogiausiu atveju sukels sveikatos sutrikdymÄ .

Toliau cituoja LAT senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkto nuostatas, numatančias, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Nuosprendyje negali bÅ«ti abejonių dėl asmens kaltumo. Mano, jog vertinant įrodymus pirmos instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimÄ , dėl ko neteisingai kvalifikavo veikÄ ir atitinkamai neteisingai paskyrė bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Å . ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo A. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia konflikto metu pastÅ«męs F. P. , o Å¡iam nukritus, ne mažiau 3 kartus spyręs į juosmenį ir į pilvÄ . Tačiau apeliantas nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos 129 straipsnio 1 dalį bei paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausme.

A. Å . kaltė tyčia nužudžius F. P. yra įrodyta, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

Apeliantas nepagrįstai praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ (Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnyje numatytas nusikaltimas kaltininkui inkriminuojamas esant nusikalstamam pasitikėjimui (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuodami veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį (LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 punktas). Pirmosios

instancijos teismas teisingai nustatė, kad konflikto metu A. Š. tyčia pastūmė F. P. , o pastarajam pargriuvus ant taburetės, ne

mačiau 3 kartus spyrė į juosmenį ir į pilvÄ . Todėl atsižvelgiant į pavartoto smurto pobÅ«dį, kurio apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija, nėra pagrindo

teigti, kad kaltininkas suprato, kad elgiasi rizikingai dėl F. P. gyvybės, tačiau tikėjosi gyvybės atėmimo

iÅ¡vengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę F. P. , tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas). Teisėjų kolegija pažymi, kad daromos veikos pavojingo pobÅ«džio suvokimas esant tyčinei ir neatsargiai kaltei skiriasi. Skirtinga daromos veikos pavojingumo suvokimÄ lemia skirtingas pačios veikos objektyvus pavojingumas, o tai atsispindi žmogaus sÄ monėje. Taigi, A. Å . tyčia pastÅ«męs nukentėjusįjį, o Å¡iam parkritus ant taburetės, ne mažiau 3 kartus spyręs į pažeidžiamÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį – pilvÄ , suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo nukentėjusysis gali mirti, ir nors jo mirties nenorėjo, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti.

Negalima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo pareigÄ bÅ«ti atsargus, todėl turi atsakyti už neatsargų gyvybės atėmimÄ , pasireiÅ¡kusį nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyčinė nusikalstama veika negali bÅ«ti daroma atsargiai, jog pati nusikalstama veika (Å¡iuo atveju žmogaus spardymas) savo prasme negali bÅ«ti atsargi, tad nuteistojo teiginys, jog darydamas nusikalstamÄ

veikÄ turėjo pareigÄ bÅ«ti atsargus, prieÅ¡tarauja logikai. A. Å . yra 45 metų amžiaus, turi vidurinį

iÅ¡silavinimÄ bei pakankamÄ gyvenimo patirtį, nukentėjusysis F. P. 12 metų vyresnis, liudytojos L. S. teigimu:

,,<...ligotas, jam skaudėjo inkstus, sunkiai vaikščiojo...>“ (t. 1, b.l. 83), tai dar labiau pabrėžia intelektualinį A. Å . kaltės momentÄ , kad pastarasis turėjo suvokti daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo juosmens-pilvo sumuÅ¡imas (t. 2, b.l. 101), tai patvirtina specialistų iÅ¡vados, kuriose nustatyta, kad dėl minėtų sužalojimų, nukentėjusiojo bÅ«klė komplikavosi trauminiu Å¡oku, kraujavimu, plaučių uždegimu, Å«miu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko jis mirė (t. 1, b. l. 36-43, b.l. 49-51). Faktiniais bylos duomenimis, sužalojimus nukentėjusiajam padarė nuteistasis A. Å . , kurio veika lėmė F. P. mirtį. Byloje nustatyta, kad A. Å . nukentėjusiajam tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į pilvÄ ir Å¡ie jo veiksmai turėjo

tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis – F. P. mirtimi. Nuteistasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek

teisiamajame posėdyje neneigė konflikto metu pastūmęs, po to ne mažiau 3 kartus spyręs nukentėjusiajam į pilvo ir į juosmens sritį.

Apeliaciniame skunde A. Å . sutinka, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo jo suduoti smÅ«giai, tačiau mano, kad kilusi veiksmų pasekmė buvo atsitiktinė. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima. Esmė ta, kad pavojingi padariniai, kuriuos sukėlė A. Å . , veikdamas netiesiogine tyčia, yra priverstiniai. Be to, tai pastarajam nereikalingi padariniai, kurių jis iÅ¡ principo galėjo iÅ¡vengti, pasirinkęs kitokį elgesio bÅ«dÄ . Tačiau kartu Å¡ie padariniai tapo neiÅ¡vengiami, nes nuteistasis pasirinko

tokį veikimo bÅ«dÄ â€“ spyrius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ pilvÄ , todėl sunkių

padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi ir negali būti vertinama kaip atsitiktinė.

Nuteistojo A. Å . apeliacinio skundo argumentas, kad nėra įrodyta, kad jis buvo sumanęs nužudyti nukentėjusįjį, atmetamas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį esant netiesioginiai tyčiai, sumanymas nužudyti nesudaro nusikalstamos veikos sudėties požymio ir nėra įrodinėjamas. Be to, nuteistasis apeliaciniame skundė teigė, kad nenustatytas ir joks motyvas nužudyti nukentėjusįjį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo motyvas – fakultatyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. Fakultatyviems nusikalstamos veikos sudėties požymiams priklauso požymiai, kuriuos įstatymų leidėjas panaudoja formuluodamas ne kiekvienÄ , o tik kai kurias nusikalstamų veikų sudėtis. Å ie požymiai (tame tarpe ir motyvai) įeina ne į visas nusikalstamų veikų sudėtis, todėl yra įrodinėjami tiriant ne visas bylas. Nagrinėjamu atveju motyvas nužudyti nukentėjusįjį taip pat neįrodinėjamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su nuteistojo A. Å . teiginiu, jog suduodamas tik kelis smÅ«gius ir nenaudodamas įrankių, pritaikytų žaloti kÅ«nÄ , nesuvokė, kad jo daroma veika pavojinga nukentėjusiojo sveikatai. Nei teisinėje literatÅ«roje, nei teismų praktikoje nėra pateiktos aiÅ¡kios ir metodiÅ¡kai pagrįstos galimų pasekmių po tam tikro poveikio nukentėjusiųjų asmenų kÅ«nams ribos. Todėl teiginys, jog suduodamas tik kelis smÅ«gius (spirdamas koja nukentėjusiajam į pilvo-juosmens sritį) ir nenaudodamas įrankių, pritaikytų žaloti kÅ«nÄ , nesuvokė, kad jo daroma veika pavojinga nukentėjusiojo sveikatai, yra subjektyvus ir abejotinas. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl smÅ«gių sudavimo koja reikÅ¡mė sumenkinama palyginant tai su smÅ«gio sudavimu kokiu nors kietu daiktu. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje bylose dėl gyvybės atėmimo, nustatant mirties priežastį specialistų ir ekspertizių iÅ¡vadose labai dažnai kaip tik ir bÅ«na nurodoma, kad mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas suduodant smÅ«gį kietu, buku, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių daiktu. Tai gali bÅ«ti ir bet koks buityje naudojamas daiktas, ir net specialus nusikaltimo įrankis, tačiau dažniausiai ekspertai patvirtina ir smÅ«gio koja sudavimo galimybę, taigi, smÅ«gių koja panaudojimas dažnai nėra mažiau pavojingas negu smÅ«gio sudavimas kokiu nors kietu buku daiktu ir kad tokių smÅ«gių dėsninga pasekmė yra sveikatos sutrikdymas.

A. Å . apeliacinio skundo argumentas, kad vertinant įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimÄ , atmetamas, kaip nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį, įrodymus vertina teismas ir tai yra jo teisė bei pareiga, o proceso dalyviai turi galimybę siÅ«lyti savo vertinimÄ . Tai, kad nuteistasis A. Å . ir teismas skirtingai vertino įrodymus, negali bÅ«ti pagrindas keisti teismo sprendimÄ , jei teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus įrodymus. Å ie motyvai skundžiamame teismo nuosprendyje buvo iÅ¡dėstyti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai, jų vertinimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ .

Teismas, teisingai įvertinęs įrodymus nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Å . nukentėjusįjį nužudė netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 3 dalis).

Apygardos teismas, skirdamas A. Å . bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, t.y. į kaltės formÄ , nusikaltimo pavojingumo laipsnį (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dalis), neatitaisomus padarinius, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio) ir atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka) ir skyrė bausmę, savo dydžiu atitinkančiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. A. Å . paskirta tinkama bausmė, kuriÄ Å¡velninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Â

Nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.

Â

Â

Â

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Rūta

Mickevičienė

Â

Teisėjai:                                                                                                          Violeta

Ražinskaitė

Kęstutis Jucys